Riaušių prie Seimo bylos posėdis. ELTA / Andrius Ufartas
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį nagrinėjo 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Teismo posėdyje valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai perskaitė kaltinamąjį aktą.
Prokuroras Remigijus Matevičius, skaitydamas kaltinamąjį aktą, nurodė, kad dalis kaltinamųjų, teisėsaugos duomenimis, 2021 m. rugpjūtį prie Seimo rūmų išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, priešinosi policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnams.
Anot R. Matevičiaus, kaip rodo surinkti duomenys, kaltinamieji riaušių metu į pareigūnus, jų tarnybinius automobilius, parlamento rūmus mėtė akmenis, vandens buteliukus, betono luitus, kiaušinius, pirotechnikos gaminius, smūgiavo pareigūnams, trenkė vėliavos kotu, rodė jiems nepadorius gestus, bandė išlaisvinti sulaikytus asmenis.
Pasak prokuroro, vienas kaltinamųjų Vygantas Petkus, dalyvaudamas riaušėse, su savimi turėjo maišą, o jame buvo šakės be koto, jis, teisėsaugos duomenimis, ragino susirinkusiuosius mesti šakes į parlamentą, policijos, VST pareigūnus.
Kitas kaltinamasis byloje Laurynas Jocys, kaip teigė prokuroras R. Matevičius, kaltinamas ne tik dalyvavimu riaušėse, bet ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais.
„L. Jocys (…) namie, Plungės rajone, kambaryje spintelėje neteisėtai laikyti du šaunamuosius ginklus“, – pažymėjo prokuroras.
Kaip dėstė R. Matevičius, kai kurie kaltinamieji riaušių prie Seimo metu bandė neleisti policijos tarnybiniams automobiliams judėti gatve.
„Artūras Rimša (…) neleido pravažiuoti gatve tarnybiniams policijos automobiliams, bandė išlaužti parkavimo stulpelį, mėtė akmenis į pareigūnus, tarnybinius automobilius, Seimo rūmus. (…) Laura Leščinskaitė (…), susikibusi rankomis su kitais asmenimis, atsiklaupusi ant kelio, neleido pravažiuoti pareigūnų tarnybiniams automobiliams, šaukė „pasipriešinkime šitiems idiotams“, – dėstė R. Matevičius.
Pyko dėl temperatūros salėje, prašė patikrinti prokuroro blaivumą
Dalis kaltinamųjų trečiadienį kreipėsi į teisėjus, norėdami atkreipti dėmesį į temperatūrą teismo salėje – termometrai salėje rodė beveik 29 laipsnius šilumos.
Teisėjas Mindaugas Striaukas priminė, kad teismo salėje anksčiau apsilankę Nacionalinės visuomenės sveikatos centro specialistai konstatavo du galimus higienos normų neatitikimus, tačiau dėl jų esą pateiktos rekomendacijos teismui, į kurias buvo atsižvelgta. Anot M. Striauko, teismo salėje pakabinti davikliai, rodantys temperatūrą salėje, anglies dvideginio koncentraciją.
„Davikliai, jei bus viršytos kažkokios normos, viską parodys“, – sakė M. Striaukas.
Riaušių prie Seimo bylos posėdis. ELTA foto / Andrius Ufartas
Po pietų pertraukos teismui pratęsus bylos nagrinėjimą, vienas kaltinamųjų Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, paprašė teismo patikrinti prokuroro R. Matevičiaus blaivumą.
„Prokuroras, skaitydamas kaltinamąjį aktą, kalba neaiškiai, nerišliai. (…) Manau, kad jis gali būti neblaivus“, – sakė A. Kandrotas-Celofanas.
Teismas nesutiko su šiuo prašymu.
A. Kandrotas-Celofanas kaltinamas ne tik dėl dalyvavimo riaušėse
Toliau kaltinamąjį aktą skaitęs kitas prokuroras Romualdas Betingis nurodė, kad kaltinamasis Andrejus Lobovas 2021 m. riaušių prie Seimo metu įvairiomis frazėmis, kaip „kas 10 minučių Lietuvoje nuo skiepų miršta žmonės“, „vakcinos yra didžiulis marmalas”, „turime netikrus vadus, netikrą valdžią, jie iš mūsų tyčiojasi“, „jeigu esi prezidentas, turi ateiti čia, atsiklaupti ant kelių ir atsiprašyti“, provokavo susirinkusiuosius viešai smurtauti, niokoti turtą.
„A. Lobovas (…) provokavo renginio dalyvius pažeisti teisės aktus, (…) vėliau tęsė nusikalstamus veiksmus, panaudodamas garsiakalbį, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie prezidentą, Seimo narius, ragino susirinkusiuosius vykdyti neteisėtus veiksmus, nepaklusti pareigūnų reikalavimus. (…) A. Lobovas, kurstė susirinkusiųjų asmenų agresyvumą, jis sakė „žmonės, jūs nerealūs“, taip ragino tęsti neteisėtus veiksmus“, – dėstė R. Betingis.
Prokuroras teigė, kad įvairių protesto akcijų nuolatinis dalyvis A. Kandrotas-Celofanas kaltinamas ne tik dalyvavimu riaušėse, pasipriešinimu policijos, VST pareigūnams, bet ir skatinimu kitus priešintis pareigūnams.
„A. Kandrotas (…) ragino nevykdyti valdžios institucijų sprendimų, (…) paragino susirinkusiuosius blokuoti Seimo išėjimus, (…) kvietė protestuojančius asmenis užkirsti kelią iš Seimo kiemo išvažiuojančiam VST automobiliui, dėl ko buvo suniokotas VST automobilį“, – aiškino R. Betingis.
Anot jo, A. Kandrotui-Celofanui pareikšti kaltinimai ir dėl netikrų, galimai padirbtų dokumentų turėjimo su savimi. Anot R. Betingio, teisėsaugos duomenimis, kaltinamasis su savimi turėjo netikrą diplomatinį Maltos pasą.
Prokuroras: A. G. Astrauskaitė leido suprasti, kad galima apsupti Seimą
Kaip teigė prokuroras R. Betingis, vienas iš kaltinamųjų Adelina Sabaliauskaitė, teisėsaugos duomenimis, riaušių prie Seimo metu ragino pažeisti kitus ir pati pažeidė viešąją tvarką, ragino kitus priešintis ir pati priešinosi pareigūnams.
„A. Sabaliauskaitė (…) ragino žmones per garsiakalbį nesitraukti nuo Seimo rūmų, užimti išėjimus iš Seimo rūmų, jei reikia, nakvoti prie Seimo rūmų. (…) Kurstė žmones užpulti žurnalistus“, – dėstė prokuroras.
Pasak R. Betingio, kaip nurodyta kaltinamajame akte, A. G. Astrauskaitė kaltinamas organizavusi ir išprovokavusi žmonių sambūrį pažeisti viešąją tvarką, priešintis pareigūnams. Anot prokuroro, viename iki 2021 m. riaušių prie Seimo renginyje A. G. Astrauskaitė esą yra sakiusi, jog iki 17 val. bus atsakinga už mitingą.
„Ji leido suprasti žmonėms, kad nuo 17 valandos, po mitingo jie galės kitais būdais išreikšti protestą, tai yra supti Seimą“, – dėstė prokuroras.
R. Betingis pažymėjo, kad kaltinamoji A. G. Astrauskaitė mitingo metu svaidėsi frazėmis „kariniai įstatymai bus naudojami prieš Lietuvių tautą“, „mus ketina valdyti karinė chunta“, „privalome sukilti ir priešintis“, tokiu būdu, teisėsaugos duomenimis, žmonės buvo raginami pažeisti viešąją tvarką. Anot prokuroro, kaltinamoji po mitingo jo dalyviams nenurodė, nepaskatino jų skirstytis.
Pasak prokuroro, A. G. Astrauskaitė, viešai kalbėjo apie karinio perversmo galimybes.
„Prašau pulkininko karinio perversmo“, – vieną iš kaltinamosios viešai pasakytų frazių citavo R. Betingis.
Anot jo, teisėsaugos surinkti duomenys rodo, jog A. G. Astrauskaitė, viešai ragindama smurtu nuversti teisėtai Lietuvoje išrinktą valdžią, galimai pažeidė įstatymą, tai yra viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
A. Kandrotas-Celofanas: pagal tai, kas parašyta, esu kaltinamas raganavimu
Didžioji dalis trečiadienio posėdyje dalyvavusių kaltinamųjų teigė pripažįstantys savo kaltę iš dalies. Tiesa, kai kurie jų su kaltinimais nesutiko. Vienas tokių buvo A. Lobovas.
„Su niekuo nesutinku. (…) Reikia pakeisti valstybę, teismų, prokuratūros darbą. (…) Kaip gali būti demokratinėje valstybėje baudžiami žmonės dėl to, kaip pasisako?“, – stebėjosi A. Lobovas.
Kaltinamasis piktinosi, kad teisėsauga esą neužfiksavo to, kaip jis riaušių metų neva ragino susirinkusiuosius nemėtyti akmenų į pareigūnus.
A. Kandrotas-Celofanas taip pat nesutiko su kaltinimais. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Pagal tai, kas ten parašyta, esu kaltinamas raganavimu. Kaip galiu mintimis valdyti tiek daug žmonių?“, – kalbėjo kaltinamasis.
Su kaltinimais teigė negalinti sutikti ir A. G. Astrauskaitė. Ji pažymėjo, kad jokio karinio perversmo prieš valdžią neorganizavo.
„Tai yra fantastinis romanas. Prokuroras iš lubų surašė viską. Aš riaušėse nedalyvavau. Karinio perversmo neorganizavau – per kratą nei tankų, nei pistoletų nerado“, – dėstė kaltinamoji.
Išskirtinė byla
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, riaušių prie Seimo baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. Teismo pirmininkė prognozuoja, kad šiemet ši byla nebus išnagrinėta.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir VST pareigūnų pajėgos.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavę A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja A. G. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą
Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį toliau nagrinėjo 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Vėl prašyta nuo bylos nušalinti teisėją Mindaugą Striauką, taip pat prokurorą Remigijų Matevičių, tačiau šie prašymai nebuvo patenkinti. Teismo posėdyje pradėtas garsinti kaltinamasis aktas.
Anksčiau M. Striauką nušalinti nuo bylos prašė vienas kaltinamųjų Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas. Tuomet teismas minėto prašymo netenkino.
Šį kartą prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo M. Striauką pateikė vienas kaltinamųjų, anksčiau ne vienoje protesto akcijoje dalyvavęs Andrejus Lobovas.
„Teisme yra vienas iš teisėjų, kuris nedaro garbės. Man yra gėda, kad tokiame teisme esu. Aišku, tai yra beprasmiška. Žiniasklaida, visa Lietuva eskaluoja tą klausimą, bet jums nusišvilpti. (…) Aš vieną teisėją noriu nušalinti, bet tai yra beprasmiška“, – dėstė A. Lobovas.
Anksčiau M. Striauką prašyta nušalinti nuo bylos, abejojant jo reputacija – 2020 m. neblaivus prie vairo policijos pareigūnams įkliuvęs teisėjas, kaltinamųjų manymu, savo poelgiu susitepė savo reputaciją ir tokios garsios bylos, kaip riaušių prie Seimo byla, negali nagrinėti. Šiais argumentais trečiadienį rėmėsi ir A. Lobovas.
Kaip pranešė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Jeugenijušas Jaglinskis, prašymas nušalinti teisėją M. Striauką atmetamas kaip nepagrįstas. Anot jo, A. Lobovas nepateikė įstatymuose numatytų teisėjo nušalinimo pagrindų. Be to, pasak teisėjo, M. Striauko nušalinimo klausimas buvo išspręstas anksčiau.
Prašė bylą nagrinėti Seime
Teismas trečiadienį sugrįžo prie praėjusį posėdį valstybinį kaltinimą byloje palaikančio prokuroro Remigijaus Matevičiaus pateiktų prašymų skirti 1,5 tūkst. eurų baudas praėjusį posėdį iš teismo savavališkai pasišalinusiems kaltinamiesiems, A. Kandrotui-Celofanui skirti kardomąją priemonę–suėmimą.
ELTA primena, kad praėjusį kartą dalis kaltinamųjų savavališkai iš teismo salės pasišalino, pasipiktinę teismo sprendimu nuo bylos nenušalinti teisėjo M. Striauko.
Klausantis kaltinamųjų pozicijų dėl prokuroro prašymų, kaltinamieji, jų gynėjai ėmė teikti kitus prašymus.
Kaltinamoji Astra Astrauskaitė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad teismo salėje trūksta oro. Ji prašė bylą nagrinėti kitur, pavyzdžiui, Seime ar Vingio parke.
„Prašau nevesti posėdžių šioje salėje. Jau dabar teko gerti vaistus, o dar visa diena laukia. (…) Prašyčiau sudaryti žmoniškas sąlygas gintis. Parašau posėdį nutraukti, kol teismas neišnuomos kitos salės posėdžiui. (…) Galima rengti posėdžius Seime, Vingio parke“, – dėstė kaltinamoji.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Dalis kaltinamųjų, reaguodami į prokuroro prašymą skirti baudas iš teismo savavališkai pasišalinusiems kaltinamiesiems, prašė teismo nepritarti tokiam prašymui. Dalis kaltinamųjų, kurie buvo pasišalinę praėjusį posėdį iš teismo salės, teigė tai padarę dėl to, kad pasijuto blogai, jie prašė teismo arba jų nebausti, arba apsiriboti įspėjimu.
„Mes išėjome, man buvo temperatūra be dviejų dalių 39 laipsniai. Šiandien vėl reikės kviesti greitąją, nes vėl kyla temperatūra. Mes čia sėdime antisanitarinėmis sąlygomis (…) Reikalavimas pakeisti salę arba pastatyti kondicionierius“, – apie priežastis, kodėl išėjo iš teismo salės, kalbėjo viena kaltinamųjų byloje Adelina Sabaliauskaitė.
Tiesa, A. Lobovas tikino, kad praėjusį posėdį išėjo iš teismo salės, protestuodamas prieš sprendimą nenušalinti nuo bylos teisėjo M. Striauko.
„Esu niekšas, nes nekenčiu teisėjų pijokų, apskritai nekenčiu pijokų. Tai mano išėjimas iš teismo salės buvo protestas“, – aiškino kaltinamasis.
Kitas kaltinamasis A. Kandrotas-Celofanas savo ruožtu siūlė pačiam prokurorui skirti baudą.
„Siūlau prokurorui skirti baudą už tokį prašymą, mes jau antrą posėdį svarstome tokį prašymą. Siūlau skirti prokurorui baudą už proceso vilkinimą“, – dėstė jis.
Nušalinti prokuroro nepavyko
Po pietų teismui pranešus, kad nėra pritarta A. Kandroto-Celofano prašymui skirti baudą prokurorui R. Matevičiui, minėtas kaltinamasis pateikė kitą prašymą – jie siekia nušalinti nuo bylos minėtą prokurorą.
„Parašytas pranešimas apie įvykį policijai dėl prokuroro R. Matevičiui. Yra teisinis pagrindas, prokuroras turėtų būti nušalintas, nes kyla interesų konfliktas, kadangi aš dėl prokuroro parašiau pranešimą, o jis man gali dabar keršyti“, – dėstė kaltinamasis.
„Klientas (A. Kandrotas-Celofanas – ELTA) mano, kad prokuroras piktnaudžiauja, parašė dėl to pranešimą policijai. (…) Kaip klientas ir nurodė, jo pareiškime nurodyta žala tiek jam pačiam, tiek valstybei. Tad prokuroras R. Matevičius turėtų būti nušalintas nuo šios bylos“, – A. Kandrotui-Celofanui antrino jo advokatas Erikas Rugienius. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kiti kaltinamieji teigė palaikantys A. Kandroto-Celofano prašymą.
Dalies kaltinamųjų advokatai teikė prašymus leisti jų ginamiesiems procese dalyvauti nuotoliu, nes šie dirbą užsienyje ir esą neturi galimybė atvykti į teismo posėdžius.
Teisėjas J. Jaglinskis ragino advokatus teikti prašymus kuo anksčiau, nelaukianti teismo posėdžio.
„Prašymų jau susikaupė 3 tomai“, – teigė teisėjas.
A. Astrauskaitės prašymai buvo atmesti
Kaltinamoji A. Astrauskaitė ragino teisėjus sudrausminti savo kolegą M. Striauką, kuris, pasak jos, esą elgiasi nepagarbiai kaltinamųjų atžvilgiu.
„Tvarkykite jūs savo kolegą teisėją M. Striauką, jis pažeidinėja Teisėjų etikos kodeksą, maivėsi, šaipėsi, kai A. Kandrotas-Celofanas kalbėjo, plojo sau“, – aiškino A. Astrauskaitė.
Teisėjai, pasitarę tarpusavyje, paskelbė, kad A. Kandroto-Celofano prašymas nušalinti prokurorą R. Matevičių nuo bylos atmestas.
Keliems iš kaltinamųjų leista dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu.
Po pietų A. Astrauskaitė turėjo naują prašymą. Kaltinamoji teigė, kad jai pritaikyta kardomoji priemonė, tai yra jai uždrausta lankytis viešuosiuose renginiuose. A. Astrauskaitė prašė panaikinti šį apribojimą.
„Man neleidžiama lankytis viešuosiuose renginiuose. Esu literatė, rašau poezijos knygas. Negaliu dalyvauti nei kultūriniuose renginiuose, nei poezijos pavasariuose. Prašau panaikinti man draudimą lankytis viešuosiuose renginiuose“, – tikino ji.
Teisėjas J. Jaglinskis paskelbė, kad šis A. Astrauskaitės prašymas nėra tenkinamas, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog ji, norėdama dalyvauti viename ar kitame renginyje, dėl to gali kreiptis į prokurorus.
Kaltinamasis byloje Antanas Norvydas taip pat prašė jam panaikinti analogišką kardomąją priemonę.
„Organizuoju kultūrinius renginius. Norėčiau paprašyti, kad man būtų leista tuos kultūrinius renginius organizuoti“, – aiškino jis.
Teismas šio prašymo taip pat netenkino.
Prokurorai siekė surinkti visus kaltinamuosius
Baigus parengiamuosius proceso veiksmus byloje, suteikta galimybė prokurorams pagarsinti kaltinamąjį aktą.
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
Prokuroras R. Matevičius savo ruožtu paprašė atidėti teismo posėdį, mat šiame nedalyvauja 12 kaltinamųjų.
„Šiandien mes nesulaukėme 12 kaltinamųjų. Dėl 3, kurie dėl ligos neatėjo, kaip ir aišku, bet dėl kitų 9 mes nežinome, kodėl jie nedalyvauja. (…) Būtų tikslinga atidėti posėdį, kol susirinks visi kaltinamieji“, – sakė prokuroras.
Jis taip pat paragino apsvarstyti galimybę sugriežtinti kardomąsias priemones tiems kaltinamiesiems, kurie ignoruoja teismo posėdžius.
Teismas su šiuo prokuroro prašymu nesutiko.
Riaušes malšinę pareigūnai patyrė įvairių traumų
Kaltinamąjį aktą prokuroras R. Matevičius nutarė skaityti, dokumentą išskaidydamas, paeiliui nurodydamas, kuo yra kaltinamas kiekvienas iš kaltinamųjų asmenų.
Prokuroras, skaitydamas kaltinamąjį aktą, nurodė, kad dalis kaltinamųjų, teisėsaugos duomenimis, 2021 m. rugpjūtį prie Seimo rūmų „išprovokavo žmonių sambūrį niokoti turtą, jį niokojo, provokavo viešai smurtauti, priešintis pareigūnams, juos įžeidinėti“. Anot R. Matevičiaus, riaušių metu į policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus kaltinamieji mėtė akmenis, kiaušinius, pirotechnikos gaminius, betono luitus, vandens buteliukus, taip pat puolė ir sudavė smūgius pareigūnams lazda, įkando pareigūnei.
R. Matevičius nurodė, kad policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė įvairias traumas: nubrozdinimai, raiščių plyšimai, kaulų lūžiai, kraujosruvos, nudegimai, ausies būgnelio pažeidimai.
Prokuroras dėstė, kad riaušių metu buvo apgadinti 11 policijos ir kitų tarnybų tarnybinių automobilių. Taip pat, anot R. Matevičiaus, išdaužtas Seimo rūmų langas, apgadintas parlamentaro Sergejaus Jovaišos automobilis.
Kai kurie asmenys, anot prokuroro, kaltinami ne tik dėl dalyvavimo riaušėse, bet ir kitomis nusikalstamomis veikomis. Pavyzdžiui, pas kaltinamąjį Žydrūną Kamarovą namuose kratos metu rastas nedidelis kiekis narkotinių medžiagų, tad jam pateikti kaltinimai ir dėl disponavimu narkotinėmis medžiagomis.
Kaltinamajam Mindaugui Genevičiui taip pat pateikti kaltinimai ir dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, mat, pas jį gyvenamojoje vietoje rasta šovinių.
„Kaltinamas T. Janušauskas grubiai stūmė žurnalistą E. Špoką, spyrė policijos pareigūnams į apsauginius skydus, spyrė pareigūnui į koją, siekdamas išlaisvinti kitą kaltinamąjį“, – dėstė prokuroras.
R. Matevičius kaltinamojo akto skaitymą tęs kitą teismo posėdį, kuris vyks birželio 21 d.
Išskirtinė byla
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, riaušių prie Seimo baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. Teismo pirmininkė prognozuoja, kad šiemet ši byla nebus išnagrinėta.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir VST pareigūnų pajėgos.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavę Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį toliau nagrinėjo 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Teismas paskelbė atmetantis vieno kaltinamųjų byloje Antano Kandroto, pravarde Celofanas, prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją Mindaugą Striauką, taip pat buvo apsispręsta dėl dalies kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų.
Kaip pranešė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Jeugenijušas Jaglinskis, prašymas nušalinti teisėją M. Striauką atmetamas kaip nepagrįstas.
Šis sprendimas sukėlė dalies kaltinamųjų pyktį, kilo sąmyšis, dalis kaltinamųjų pakilo iš savo vietų ir paliko teismo salę. Teisėjas J. Jaglinskis mėgino sudrausminti išeinančius iš salės.
„Draudžiama išeiti iš salės. (…) Už savavališką pasišalinimą iš teismo salės gresia procesinės prievartos priemonės“, – aiškino teisėjas.
Prašymą teismui nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją M. Striauką anksčiau pateikė A. Kandrotas-Celofanas. Jo teigimu, 2020 m. neblaivus prie vairo policijos pareigūnams įkliuvęs teisėjas savo poelgiu susitepė savo reputaciją ir tokios garsios bylos, kaip riaušių prie Seimo byla, negali nagrinėti. Kiti kaltinamieji byloje palaikė šį prašymą.
Teismas trečiadienį taip pat paskelbė netenkinantis vieno iš kaltinamųjų Arnoldo Kriskio prašymo nušalinti jam atstovaujantį advokatą Antoną Petkovskį.
Praėjus maždaug pusvalandžiui, dalis teismo salę palikusių kaltinamųjų į ją sugrįžo. Tiesa, kai kurie kaltinamieji vis negalėjo apsispręsti, ar likti teismo salėje, ar ją palikti.
„Baikite vaikščioti pirmyn ir atgal. (…) Kas vaikščios nuolat, tai bus pašalintas iš salės“, – kaltinamuosius drausmino teisėjas J. Jaglinskis.
Teismui pateikta šūsnis prašymų, kai kurie kaltinamieji prašė medikų pagalbos
Teismui atlikus į teismą atvykusių kaltinamųjų, kurie nebuvo atvykę į pirmąjį posėdį, tapatybės nustatymą, paaiškėjo, kad ir į šį posėdį dalis kaltinamųjų neatvyko, kai kurie jų per savo atstovus pranešė sergantys.
Prokurorai teismui pateikė keletą prašymų dėl procesinių dokumentų pridėjimo prie bylos.
Vėliau pradėti teikti kaltinamųjų, jų atstovų prašymai teismui.
Vienos kaltinamųjų Erikos Andriukaitienės advokatė Snieguolė Mažeikienė pareiškė, kad jos ginamajai yra atlikta operacija ir po pietų ji negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes jai reikės vykti į gydymo įstaigą.
„E. Andriukaitienei silpna, ji turi pažymą, jai kyla temperatūra. Ji yra po operacijos, po pietų jai yra perrišimas, ji negalės dalyvauti posėdyje“, – dėstė advokatė.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Viena kaltinamųjų Laura Leščinskaitė pareiškė teismui, kad jai bloga, ji turi išeiti iš teismo salės, ji prašė medikų pagalbos. Tai pareiškusi moteris išlėkė iš teismo salės.
Advokatė Aldona Stasiulaitienė pareiškė, kad į teismo posėdį neatvyko nė vienas iš jos dviejų ginamųjų.
„Mano dviejų ginamųjų nėra, tai prašau arba bylos nagrinėjimą atidėti, arba leisti palikti salę“, – kalbėjo advokatė.
Kitas advokatas Adolfas Remeikis pateikė teismui prašymą išsireikalauti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenų apie vienos iš byloje nukentėjusiųjų policijos pareigūnės darbo apskaitą. Anot jo, šiai nukentėjusiajai išmokėta 8,5 tūkst. eurų kompensacija iš darbovietės, tačiau kartu byloje, kaip pastebėjo A. Remeikis, teikiami ieškiniai dėl žalos atlyginimo.
„Parašau iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išreikalauti nukentėjusiosios pareigūnės darbo apskaitos dokumentus. Jai buvo išmokėti 8,5 tūkstančio eurų kompensacija, nors ligonių kasa prašo už ją ir kitus nukentėjusiuosius priteisti pinigus“, – dėstė advokatas.
Viena kaltinamųjų Astra Astrauskaitė prašė ją apklausti byloje paskutinę.
Tarp kitų kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų būta ir prašymų tikrinti bylos teisėjų blaivumą, apeliuojant į tai, kad vienas iš bylą nagrinėjančių teisėjų M. Striaukas 2020 m. buvo sustabdytas policijos pareigūnų neblaivus prie vairo.
Vienos kaltinamųjų Adelinos Sabaliauskaitės advokatė A. Stasiulaitienė pranešė teismui, kad jos ginamajai esą dėl buvimo tinkamai nevėdinamoje teismo salėje pakilo temperatūra, spaudimas. Teismo salėje ir dalies kitų kaltinamųjų advokatai pranešė, kad jų ginamiesiems pasidarė bloga.
Teismas pranešė netenkinantis E. Andriukaitienės gynėjos S. Mažeikienės prašymo išleisti ginamąją pas gydytojas, perrišti žaizdų po operacijos. Anot teismo, medicininiame išraše toks poreikis nėra nurodytas.
Prašė liudytojais iškviesti R. Požėlą, A. Bilotaitę, R. Pocių
Teisme po pietų tęsėsi kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų teikimas. Viena kaltinamųjų A. Sabaliauskaitė, kuri, nors buvo pranešta, kad jai buvo sušlubavus sveikata, visgi pasirodė posėdyhe, teigė norinti susipažinti su bylos vaizdo įrašais, kad galėtų vėliau teikti savo prašymus.
Kaltinamasis Arūnas Stungurys prašė teismo padaryti jam popierinę bylos medžiagos kopiją.
Kaltinamasis Artur Točilov prašė teismo įvardyti „tikruosius nusikaltėlius“ byloje.
„Nematau pagrindinio nusikaltėlio, tai yra tų, kurie davė įsakymą pukšti dujas, pulti mus. (…) Prašymas yra nustatyti pagrindinius nusikaltėlius, užsakovus, tuo, kurie išprovokavo, kas įvyko“, – dėstė A. Točilov.
Po pietų į teismo posėdį sugrįžęs kaltinamasis byloje A. Kandrotas-Celofanas pateikė prašymą teismui byloje liudytojais apklausti generalinį policijos komisarą Renatą Požėlą, vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir buvusį Viešojo saugumo tarnybos vadovą Ričardą Pocių.
„Norime iškviesti R. Požėlą ir A. Bilotaitę liudytojais. R. Požėla pasakė televizijoms, kad riaušių nebuvo. Mes nesuprantame, kuo esame kaltinami. Tegul generalinis komisaras policijos paaiškina viską. Taip pat prašome iškviesti generolą R. Pocių, nes jis gali turėti svarbios informacijos“, – dėstė kaltinamasis.
Prijungė prie bylos kaltinamųjų širdies kardiogramų kopijas
Po pertraukos teismas paskelbė didžiąją dalį kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų atmetantis.
Kaip paskelbė teismas, A. Astrauskaitės prašymas būti apklaustai paskutinei byloje šiuo metu nesprendžiamas, advokato A. Remeikio prašymas išsireikalauti informacijos iš Vilniaus AVPK atmestas.
„Prašymas dėl teisėjų blaivumo tikrinimo. Šios procedūros nenumato joks įstatymas“, – apie prašymo tikrinti teisėjų blaivumą atmetimo priežastis kalbėjo teisėjas J. Jaglinskis. Tiesa ir teisingumas – svarbiausia
Teismas taip pat šiuo metu netenkino A. Kandroto-Celofano prašymo iškviesti byloje liudyti R. Požėlą, A. Bilotaitę, R. Pocių.
„Tačiau tai neatima galimybės, kai prieisime prie liudytojų, pakartoti savo prašymą“, – sakė teisėjas J. Jaglinskis.
Tiesa, teismas patenkino A. Kandroto-Celofano advokato Eriko Rugieniaus prašymą pridėti prie bylos medžiagos jo ginamojo širdies kardiogramos kopiją. Kardiograma, kaip anksčiau teigė advokatas, atlikta jo ginamajam trečiadienį, kai šiam pasidarė bloga.
A. Kandroto-Celofano advokato pavyzdžiu pasekė ir keli kiti kaltinamųjų advokatai. Teismas nutarė pridėti prie bylos medžiagos ir kitų kaltinamųjų širdies kardiogramų kopijas.
Prokuroras prašė skirti baudas palikusiems salę, A. Astrauskaitei iškviesti medikai
Prokuroras Remigijus Matevičius paprašė teismo įvertinti teismo salę savavališkai trečiadienio rytą palikusius kaltinamuosius. Prokuroras šiems kaltinamiesiems siūlė skirti 30 bazinių socialinių išmokų (MGL) dydžio baudas (apie 1,5 tūkst. eurų).
R. Matevičius išskyrė A. Kandrotą-Celofaną, trečiadienį rytą raginusį kitus kaltinamuosius išeiti iš salės. Šiam kaltinamajam prokuroras prašė skirti suėmimą.
„Siūlau skirti kardomąją priemonę-suėmimą A. Kandrotui-Celofanui“, – dėstė R. Matevičius.
Teismui tęsiant bylos nagrinėjimą, teismo salėje susmuko viena iš kaltinamųjų A. Astrauskaitė. Ją policijos pareigūnai išvedė iš teismo salės, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Kandrotas-Celofanas, reaguodamas į prokuroro prašymą jam skirti suėmimą, tvirtino, kad iš teismo salės savavališkai išėjo ne jis vienas, tad noras tik jam vienam skirti suėmimą esą yra ne kas kito, o mėginimas susidoroti.
„Tęsiasi susidorojimas su manimi“, – pažymėjo kaltinamasis.
Dalies kitų kaltinamųjų advokatai taip pat teigė prieštaraujantys prokuroro R. Matevičiaus prašymui.
„Mes turime išklausyti kaltinamųjų, kuriems siūloma skirti baudas, poziciją“, – dėstė advokato padėjėjas, vieno iš kaltinamųjų atstovas Kęstutis Skrebys.
Teisme trečiadienį sugedus mikrofonams, teisėjas J. Jaglinskis pranešė, kad teismas daro pertrauką, o kito posėdžio metu ketina paskelbti sprendimą dėl pateiktų prašymų.
Į pirmąjį posėdį dalis kaltinamųjų neatvyko
Balandžio pabaigoje teismui atvertus šią rezonansinę bylą, į pirmąjį posėdį neatvyko 16 kaltinamųjų, pranešta, kad vienas kaltinamųjų gyvena Prancūzijoje, tad prašo teismo procese dalyvauti nuotoliniu būdu. Iš viso kaltinamųjų byloje yra 87. Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavę A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja A. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, ši baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. Teismo pirmininkė prognozuoja, kad šiemet ši byla nebus išnagrinėta.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį atvertė 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Į pirmąjį posėdį neatvyko 16 kaltnamųjų. Vienas kaltinamųjų, anksčiau teistas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, paprašė teismo nušalinti nuo bylos anksčiau neblaivų prie vairo sustabdytą teisėją Mindaugą Striauką.
Trečiadienį teismui atvertus bylą, perskaitytas kaltinamųjų byloje sąrašas, taip pat įvardyti kaltinamųjų advokatai.
Paaiškėjo, kad į pirmąjį bylos posėdį neatvyko 16 kaltinamųjų, vienas jų gyvena Prancūzijoje ir prašo dalyvauti teismo procese nuotoliniu būdu.
Teisėjui Jeugenijušui Jaglinskiui pradėjus skaityti nukentėjusiųjų pavardes, kaltinamųjų gretose kilo triukšmas, dalis jų ėmė juoktis.
„Prašau nekomentuoti. Čia atėjome dirbti, o ne šaukti“, – kaltinamuosius ramino teisėjas J. Jaglinskis.
Atlikus į teismo posėdį atvykusių kaltinamųjų tapatybių nustatymą, vienas kaltinamųjų byloje Valdas Romas pateikė prašymą teismui leisti jam išvykti į Švediją, kur jis dirba. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Romualdas Betingis šiam prašymui neprieštaravo.
Teisėjas J. Jaglinskis pranešė, kad teismas tenkina V. Romo prašymą.
Po pietų teisme iškeltas klausimas, ar galima nagrinėti bylą, joje nedalyvaujant daliai kaltinamųjų, jų atstovų. Prokuroras R. Betingis teigė, kad bylos tokiu atveju toliau nagrinėti negalima. Šiai pozicijai pritarė kaltinamųjų advokatai. Tačiau dalis kaltinamųjų ėmė dėstyti, kad nereikėtų delsti, laukti kitų kaltinamųjų pasirodymo teisme. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Esu už tai, kad bylą tęsti nagrinėti. Esu turėjęs patirties su D. Kedžio byla, kuri tęsėsi labai ilgai. Reikia nedelsti, tęsti bylą. (…) Nereikia čia taškyti valstybės pinigus, (…) nesiruošiu čia pats važinėti, tampytis“, – savo poziciją išdėstė vienas kaltinamųjų Andrejus Lobovas.
Teisėjų kolegija nutarė tęsti bylos nagrinėjimą, nepaisant to, kad į pirmąjį posėdį neatvyko dalis kaltinamųjų.
Paprašė nušalinti teisėją
Vienas kaltinamųjų byloje A. Kandrotas-Celofanas teisme paprašė nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją M. Striauką. Jis priminė, kad šis teisėjas buvo įkliuvęs policijai neblaivus prie vairo. Pasak A. Kandroto-Celofano, minėtu poelgiu teisėjas susitepė savo reputaciją ir tokios garsios bylos, kaip Seimo riaušių byla, nagrinėti negali.
„Teisėjas M. Striaukas 2020 m. gegužę sulaikytas už vairo neblaivus, mįslingomis aplinkybėmis išsaugojo postą. (…) Nemanau, kad bylą turėtų nagrinėti toks teisėjas. (…) Nesutinku, kad mane teistų žmogus vis dar vartojantis ar vartojęs alkoholį ir sugautas prie vairo“, – dėstė kaltinamasis.
Prašymui nušalinti nuo bylos nagrinėjimo M. Striauką palaikė ir kiti kaltinamieji.
Paklausus kaltinamųjų advokatų nuomonių apie A. Kandroto-Celofano ir kitų kaltinamųjų prašymą nušalinti teisėją M. Striauką nuo bylos nagrinėjimo, jų nuomonės išsiskyrė. Didžioji dalis jų palaikė kaltinamųjų poziciją, tačiau likusieji teigė neturintys nuomonės apie prašymą nušalinti teisėją, mat nežino ir savo ginamųjų pozicijos šiuo klausimu.
Prokuroras R. Betingis teigė nepriariantis prašymui nušalinti teisėją.
Vienas kaltinamųjų byloje Arnoldas Kriskis, išgirdęs, kad jo advokatas Antonas Petkovskis nepalaiko jo prašymo nušalinti teisėją M. Striauską nuo bylos, pareiškė teismui norintis atsisakyti savo advokato paslaugų, norintis jį nušalinti.
Dėl minėtų prašymų teismas sprendimą skelbs gegužės 17 d.
Teismo pirmininkė: tokios bylos nesame turėję
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Viktorija Šelmienė žurnalistams trečiadienį pripažino, kad tokios bylos jos vadovaujamame teisme dar nebuvo.
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
„Tokios bylos nesame turėję ir šita byla, visų pirma, išsiskiria savo kiekiu: 87 kaltinamieji, pripažintas būtinas gynėjo dalyvavimas kiekvienam kaltinamajam, vadinasi, dar 87 advokatai, daugiau negu 20 nukentėjusiųjų, 5 civilinių ieškovų atstovai, tai, jei skaičiuojame, daugiau negu 200 žmonių teismo posėdžio salėje“, – dėstė V. Šelmienė.
Pasak jos, 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimui teismas ruošėsi tris mėnesius.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padeda užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos.
V. Šelmienė taip pat pažymėjo, kad riaušių prie Seimo byla išsiskiria ir savo dydžiu – ją sudaro 136 tomai.
„Kiekviename tome yra ne mažiau kaip 200 lapų, tai, grubiai skaičiuojant, byloje yra 27 tūkstančiai lapų. Vien kaltinamasis aktas žmonėms sudaro 600 lapų, tai yra trys tomai bylos“, – aiškino teisėja.
V. Šelmienė tikino, kad tokio dydžio bylos nagrinėjimas užtruks. Dėl to, jos teigimu, bylai sudaryta trijų teisėjų kolegija, bylai skirtas prioritetas, atlikti kiti veiksmai, kurie leistų teisėjams susikoncentruoti į būtent šitą bylą.
Pasak teisėjos, riaušių prie Seimo byloje yra apie 260 liudytojų, šiuo metu numatyta 17 posėdžių šioje byloje. Vis dėlto, pasak V. Šelmienės, šiemet sprendimas byloje dar nebus paskelbtas.
„Vis dėlto, bus siekiama, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką“, – tikino V. Šelmienė.
Teismo pirmininkė teigė, kad policijos pareigūnai dirbs kiekvieno posėdžio byloje metu. Anot jos, pareigūnų pagalbos reikia net tik siekiant užtikrinti viešąją tvarką, bet ir padedant valdyti srautus teisme, šios bylos posėdžių metu.
Pasak V. Šelmienės, kol kas jokių incidentų byloje nefiksuota.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 31 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Joe Bidenas penktadienį atsisakė komentuoti kaltinimus, diena anksčiau pareikštus savo pirmtakui Donaldui Trumpui – šis tapo pirmuoju buvusiu JAV vadovu, kuriam pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje.
J. Bidenas, kuris tą dieną buvo išvykęs į Misisipę, sąmoningai neatsakė į kelis klausimus, užduotus žurnalistų, susirinkusių stebėti jo išvykimo iš Baltųjų rūmų.
Manhatano apygardos prokuroro demokrato Alvino Braggo biuras patvirtino, kad ketvirtadienį susisiekė su D. Trumpo advokatais, kad „suderintų jo pasidavimą“ – tuo metu bus paviešinti jam pateikti kaltinimai nusikalstama veika.
D. Trumpas, kuris laikomas respublikonų lyderiu 2024 metų rinkimuose, kaltinimus pavadino „politiniu persekiojimu ir kišimusi į rinkimus“, pykdamas ant prokurorų ir savo oponentų demokratų.
Jis taip pat pažadėjo, kad tai atsigręš prieš J. Bideną – kuris ketina antrą kartą kandidatuoti į prezidentus.
Kaltinimų D. Trumpui poveikis jo rinkimų galimybėms nenuspėjamas, nes ir kritikai, ir konkurentai reiškia susirūpinimą dėl teisinio Niujorko slaptų pinigų bylos pagrįstumo.
Kritikai nerimauja, kad, jei D. Trumpas būtų išteisintas, taptų lengviau pavadinti „raganų medžiokle“ ir atmesti bet kokius būsimus kaltinimus neabejotinai rimtesnėse bylose, pavyzdžiui, dėl D. Trumpo pastangų panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus Džordžijoje.
Manhatane pateikti kaltinimai taip pat tikriausiai paskatins D. Trumpo rinkėjų aktyvumą ir padidins jo šansus partijos pirminiuose rinkimuose.
Politinė korupcija
Briuselis, vasario 10 d. (AFP-ELTA). Penktadienį po kratos policija apklausai sulaikė Belgijos Europos Parlamento narį. Tiriant Europos Sąjungą sukrėtusį kyšininkavimo skandalą krata buvo atlikta jam priklausančiame banko seife.
59 metų įstatymų leidėjas Marcas Tarabella buvo „sulaikytas apklausai“, o bylą kuruojantis teisėjas artimiausiomis valandomis nuspręs, ar socialistas europarlamentaras turėtų pasirodyti teisme, pranešė prokurorai.
Belgijos federaliniai prokurorai sakė, kad penktadienio rytą buvo surengti „keli reidai“, nukreipti į įstatymų leidėjo M. Tarabellos seifą Lježo mieste ir biurus Anthisneso miesto, kurio meras jis yra, rotušėje.
Paėjusią savaitę parlamentas balsavo už tai, kad būtų atimta M. Tarabellos neliečiamybė nuo baudžiamojo persekiojimo. Belgijos tyrėjams pareikalavus, atimtas ir jo kolegos italo europarlamentaro Andrea Cozzolino imunitetas. Abu tvirtino esą nekalti, o M. Tarabella sakė nekantriai laukiantis progos apginti savo gerą vardą.
Belgijos valdžia jau turi sulaikytus tris įtariamuosius po gruodį surengtų reidų keliais įstatymų leidėjų, buvusių įstatymų leidėjų ir parlamento padėjėjų adresais, per kratas konfiskuota 1,5 mln. eurų grynaisiais. Eva Kaili. Еву Кайли. EPA – ELTA foto
Tarp sulaikytųjų ir apkaltintų korupcija, pinigų plovimu ir nusikalstamu organizavimu yra Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili, buvusi viena iš 14 parlamento vicepirmininkų. Kiti du sulaikyti asmenys yra jos vaikinas Francesco Giorgi, parlamente dirbęs padėjėju, ir buvęs europarlamentaras Pieras Antonio Panzeri, įkūręs su parlamentu dirbusią nevyriausybinę organizaciją.
Praėjusį mėnesį P. A. Panzeri sudarė susitarimą su prokurorais mainais į švelnesnę bausmę, pažadėjęs atskleisti kyšius davusias šalis ir žmones, kuriems jis mokėjo. Belgijos žiniasklaida pranešė, kad P. A. Panzeri tyrėjams sakė davęs M. Tarabellai „120 tūkst.–140 tūkst. eurų“ už pagalbą tvarkant su Persijos įlankos valstybe Kataru susijusius reikalus.
Kataro ir Maroko valdžia neigia bet kokias sąsajas su šia byla. Vadinamasis Katargeito skandalas sukėlė šoką Europos Sąjungos institucijose ir paskatino parlamentą skubiai imtis reformų siekiant apriboti įtaką iš išorės.
D. Trumpas pavadino J. Bideną „valstybės priešu“. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas ir jo šeimos nariai daugelį metų melavo skolintojams ir draudikams, įvairiai didindami ir mažindami savo turto vertę milijardais, kad galėtų išvengti mokesčių, teigiama trečiadienį Niujorko valstijos generalinės prokurorės pateiktame ieškinyje.
Vyriausioji valstijos prokurorė Letitia James teigė, kad padedamas savo vaikų ir kitų Trumpo organizacijos darbuotojų buvęs JAV prezidentas teikė apgaulingas ataskaitas apie savo turto vertę, „kad gautų ir padengtų paskolas, gautų draudimo išmokas ir mokėtų mažesnius mokesčius“.
„Trumpai tariant, jis melavo, kad gautų didžiulę finansinę naudą“, – sakė prokurorė.
Šis tyrimas yra vienas iš daugelio baudžiamųjų, civilinių ir Kongreso atliekamų tyrimų D. Trumpo atžvilgiu. Jis 2024 metais ketina dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose.
D. Trumpo atstovė žiniasklaidai pasmerkė civilinį ieškinį kaip politinį demokratų veiksmą, nukreiptą prieš respublikoną verslininką.
„Pasaka apie dvi teisingumo sistemas – taip, ten nusikaltėliai paleidžiami į laisvę, o demokratai persekioja tik savo politinius oponentus!“ – rašė Liz Harrington D. Trumpo internetinėje platformoje „Truth Social“. Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
L. James biuras reikalauja, kad buvęs prezidentas sumokėtų mažiausiai 250 mln. dolerių baudų, o jo šeimai būtų uždrausta užsiimti verslu valstijoje.
Taip pat siūloma uždrausti D. Trumpui kartu su vaikais Donaldu Trumpu jaunesniuoju, Ericu Trumpu ir Ivanka Trump penkerius metus įsigyti nekilnojamojo turto valstijoje.
Kartuvės
Maskva, liepos 12 d. (AFP-ELTA). Rusijos pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą Ilja Jašinui, vienam iš paskutinių šalyje likusių opozicijos veikėjų. Ji iškelta dėl įtariamo melagingos informacijos apie Rusijos armiją platinimo, antradienį pranešė jo advokatas.
„Man paskambino tyrėjas – jie pradeda kratą jo namuose“, – feisbuke pranešė advokatas Vadimas Prochorovas.
Birželio mėnesį I. Jašinas buvo nuteistas kalėti 15 dienų. Jis turėjo būti paleistas anksti trečiadienį.
I. Jašinas yra Rusijoje žymus opozicijos veikėjas nuo 2011–2012 m. masinių protestų prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Jis pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje. Jis yra įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkas ir buvo artimas opozicijos politikui Borisui Nemcovui, nužudytam prie Kremliaus 2015 metais. Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
V. Putinui vasario 24 d. pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Rusija priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už informacijos apie kariuomenę, kurią Rusijos valdžia laiko melaginga, skleidimą.
Anksčiau antradienį I. Jašinas, kuriam kalėjime sukako 39-eri, socialinėje žiniasklaidoje sakė, kad turėtų būti paleistas trečiadienį 1.20 valandą. „Galbūt jie mane išleis. Galbūt ne, – sakė jis. – Ką manote?” Kalėjimo tvoros. Slaptai.lt nuotr.
Apie baudžiamąjį tyrimą prieš opozicijos politiką paskelbta Rusijoje imantis precedento neturinčių susidorojimų su turinčiaisiais kitokią nuomonę, dauguma opozicijos aktyvistų arba kalėjime, arba išvyko iš šalies. V. Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Maskva sustiprino pastangas sutriuškinti nepritariančiuosius.
Birželį kalbėdamas teisme I. Jašinas sakė, kad jo sulaikymas tikriausiai yra įžanga į baudžiamąją bylą. Jis paminėjo savo draugo ir kolegos opozicijos aktyvisto Vladimiro Kara-Murzos bylą – iš pradžių jis buvo sulaikytas, o vėliau apkaltintas kriminaliniais kaltinimais už tariamą melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę platinimą. 40 metų V. Kara-Murza dabar yra sulaikytas ir laukia teismo. Balandžio mėnesį jis buvo nuteistas 15 parų arešto už policijos nurodymų nevykdymą.
Nuo tada, kai Maskva pradėjo intervenciją į Ukrainą, uždarytos arba sustabdytos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, dešimtys tūkstančių rusų paliko šalį. Prieš karinę kampaniją Ukrainoje Rusijos teismas taip pat uždraudė žymiausią šalies teisių grupę „Memorial“, A. Navalno politinės organizacijos taip pat uždraustos.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, prašydamas Seimo nario Mindaugo Puidoko buvusį padėjėją K. M. pripažinti kaltu dėl papirkimo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, K. M. Seimo patalpose 2021 m. balandžio mėn. pasiūlė Seimo nariui Matui Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį.
Siūlydamas kyšį kaltinamasis, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys ateityje balsuotų taip, jog neapibrėžtam laikui būtų sustabdytas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo turėjo būti sugriežtinti lošimų verslą reglamentuojantys teisės aktai, svarstymas.
Ikiteisminio tyrimo pradžioje įtarimai buvo pareikšti dar vienam asmeniui. Atlikus numatytus proceso veiksmus bei įvertinus gautus duomenis, ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu buvo nutrauktas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tyrimui vadovavęs prokuroras Gintaras Jasaitis Vilniaus miesto apylinkės teismo prašo kaltinamajam K. M. skirti galutinę 5 tūkst. eurų baudą. Prokuroro nuomone, toks bausmės dydis atitiktų teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo narys Petras Gražulis ketvirtadienį ketina pateikti Seimui Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už viešą pritarimą Rusijos Federacijos nusikaltimams Ukrainos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.
„Siūlau, kad tie, kurie viešai socialiniuose tinkluose, televizijos, radijo eteryje, portaluose ir kitais viešai skleidžiamais būdais neigia arba pateisina Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, arba palaiko Rusijos pradėtą karą, būtų baudžiami kaip ir už 1991 m. sausio 13-osios žudynių, 1991 m. liepos 31 d. žudynių Medininkuose neigimą, palaikymą arba pateisinimą“, – sako parlamentaras P. Gražulis.
Už viešą pritarimą Rusijos Federacijos įvykdytai agresijai prieš Ukrainos Respubliką siūloma bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Siūloma, kad kodekso pataisa įsigaliotų 2022 m. balandžio 1 d.
Šiuo metu Baudžiamajame kodekse atsakomybė už Rusijos agresijos – karo prieš Ukrainą pateisinimą nėra numatyta.
Tbilisis, spalio 2 d. (AFP-ELTA). Praėjus dienai po buvusio prezidento Michailo Saakašvilio sulaikymo, Sakartvele šeštadienį vyksta svarbūs vietos valdžios rinkimai. Įdėmiai sekama, kaip juose pasirodys valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ ir M. Saakašvilio įkurtas opozicinis Jungtinis nacionalinis judėjimas (UNM). M. Saakašvilis iš kalėjimo tviteryje ragino „visus eiti balsuoti, kad nebūtų prarastas nė vienas balsas“.
„Mano laisvė, tačiau dar svarbiau – Sakartvelo laisvė, visiškai priklausys nuo jūsų veiksmų ir nuo jūsų gebėjimo kovoti“, – sakoma buvusio prezidento žinutėje, skirtoje tautiečiams. Jau prieš tai jis sukvietė žmones sekmadienį į mitingą Tbilisyje.
53-ejų M. Saakašvilis nuo 2004 iki 2013 metų buvo Sakartvelo prezidentas, o tada paliko šalį. Jis, be kita ko, gyveno Ukrainoje, kur taip pat dalyvavo politikoje. Prieš pat vietos valdžios rinkimus M. Saakašvilis netikėtai grįžo į Sakartvelą, kur 2018 metais jam dėl piktnaudžiavimo valdžia už akių skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vyriausybė Tbilisyje įspėjo M. Saakašvilį, kad jis grįžęs iš karto bus suimtas. Po sulaikymo penktadienį jis pradėjo bado streiką, sakė šalies žmogaus teisių komisarė Nina Lomdžarija, aplankiusi jį kalėjime.
Gruziją jau seniai yra ištikusi politinė krizė. Opozicija kalba apie sukčiavimą per parlamento rinkimus prieš metus, kuriuos nežymia persvara laimėjo valdančioji partija. „Sakartvelo svajonę“ 2012 metais įsteigė turtingiausias šalies žmogus Bidzina Ivanišvilis. Partija kaltinama naudojusis baudžiamosiomis bylomis, kad nutildytų opoziciją ir žurnalistus.
Būdamas prezidentas, M. Saakašvilis įgyvendino svarbias ekonomikos reformas, tačiau pradėjo ir pragaištingą trumpą karą su Rusija ir ėmė įgyti vis labiau autokratiškų bruožų. 2015 metais dėl tariamo piktnaudžiavimo valdžia buvęs prezidentas neteko Sakartvelo pilietybės.
Sakartvelo vietos valdžios rinkimai laikomi svarbiu išbandymu valdančiajai partijai, jie įdėmiai sekami šalyje ir užsienyje.
Rusijos slaptoji tarnyba FST (FSB). Slaptai.lt foto
Rusijos saugumo tarnyba FSB ketvirtadienį pranešė, kad siekia suimti tyrimų žurnalistą Romaną Dobrochotovą dėl neteisėto sienos kirtimo. Taip valdžios institucijos toliau vykdo susidorojimą su nepriklausoma žiniasklaida.
38 metų žurnalistas ir aktyvistas R. Dobrochotovas yra žurnalo „The Insider“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius. Šis žurnalas yra pagrindinis tiriamosios interneto svetainės „Bellingcat“ partneris.
Kartu su „Bellingcat“ žurnalas „The Insider“ tyrė beveik mirtiną įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą ir bandymą nunuodyti buvusį šnipą Sergejų Skripalį Didžiosios Britanijos Solsberio mieste.
FSB ketvirtadienį sakė, kad R. Dobrochotovui iškelta baudžiamoji byla dėl rugpjūčio mėnesį įvykdyto „neteisėto“ sienos kirtimo.
Rusijos naujienų agentūrų paskelbtame pareiškime šalies žvalgybos agentūra nurodė, kad ketina įtraukti jį į ieškomų asmenų sąrašą, siekdama „jį suimti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.
Už tokius nusikaltimus numatyta maksimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
FSB pridūrė, kad R. Dobrochotovas Rusijos sieną su Ukraina kirto „slapta, pėsčiomis… apeidamas nustatytus kontrolės punktus“.
Ketvirtadienio rytą buvo atliktos kratos R. Dobrochovo bute ir jo tėvų namuose, „The Insider“ sakė žurnalisto advokatė Julija Kuznecova.
Buvo paimti jų telefonai, kompiuteriai ir kiti įrenginiai, pranešė „The Insider“.
R. Dobrochotovas patvirtino apie kratas ir baudžiamąjį persekiojimą socialiniame tviterio tinkle.
Pasak „The Insider“, buvo apklausti R. Dobrochovo žmona ir tėvas, 71 metų Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius.
Liepos mėnesį „The Insider“ buvo pripažintas „užsienio agentu“. Tokia etiketė verčia subjektus atskleisti savo finansavimo šaltinius ir žymėti visus savo straipsnius specialiu ženklu. Tolumoje – FSB (buvęs KGB) pastatas
Tą patį mėnesį policija surengė reidą R. Dobrochotovo namuose ir jį apklausė. Buvo paimtas jo telefonas, kompiuteris ir pasas, tuomet sakė jo advokatė.
R. Dobrochotovas buvo apklaustas kaip liudytojas byloje dėl šmeižto, kurią, „The Insider“ teigimu, inicijavo olandų tinklaraštininkas, kurį leidinys siejo su Rusijos karine žvalgyba.
Kremliaus kritikai sako, kad per du savo valdymo dešimtmečius prezidentas Vladimiras Putinas nutildė daugumą disidentų ir užčiaupė žiniasklaidą. Kelios Rusijoje vis dar veikiančios opozicijos ir nepriklausomos žiniasklaidos priemonės patiria didžiulį spaudimą.
Ketvirtadienį Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pasirašė potvarkį atšaukti šalies ambasadorių Prancūzijoje Clyde`ą Kullį, kuriam iškelta baudžiamoji byla, praneša portalas ERR.
Prokuratūros duomenimis, C. Kullis įtariamas lėšų pasisavinimu ir reikalavimų saugoti valstybės paslaptį ir įslaptintą informaciją pažeidimu.
C. Kullis dirba Estijos diplomatinėje tarnyboje nuo 1991 metų. Nuo 1992 iki 1996 metų jis buvo Estijos ambasadorius Belgijoje ir nuolatinis atstovas prie NATO. Nuo 1992 iki 1997 metų jis atstovavo Estijai Europos Sąjungoje, 2000-2004 metais – įvairiose tarptautinėse organizacijose. 2004-2008 metais buvo Estijos ambasadorius Vokietijoje.
Estijos ambasadoriumi Paryžiuje C. Kullis buvo paskirtas 2019 metais.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) prokuroras Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Seimo narys Petras Gražulis kaltinamas piktnaudžiavimu.
2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorai.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario iš vienos privačios bendrovės galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, taip pat siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais. Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino einamų pareigų prestižą, Seimo bei Seimo narių autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.
Tyrimo duomenimis, kaltinamasis, veikdamas bendrovės generalinio direktoriaus ir komercijos direktorės prašymu, gavęs duomenų, kad bendrovės produkcijoje aptikta bakterija, galimai neteisėtai prašė valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veikti bendrovės interesais, siekdamas, kad bendrovei dėl pažeidimų nebūtų uždrausta eksportuoti produkciją į Rusiją ir Baltarusiją. Taip veikdamas bendrovės interesais, P. Gražulis, būdamas Seimo nariu, iš bendrovės galimai gavo turtinę naudą: bendrovės lėšas, neatlygintinai naudojosi bendrovės automobiliu, kuro kortelėmis, už bendrovės lėšas nupirktais skrydžių bilietais.
Siekiant tęsti šį ikiteisminį tyrimą ir vėliau, įvertinus visus gautus duomenis, spręsti klausimą dėl bylos perdavimo teismui, P. Gražuliui buvo būtina įteikti pranešimą apie įtarimą, apklausti jį įtariamuoju, atlikti kitus procesinius veiksmus. Tačiau asmuo, turintis Seimo nario neliečiamybę, numatytą Konstitucijoje, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, negavus Seimo sutikimo. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Su tokiu prašymu buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą kreipėsi 2019 m. birželio 4 d, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 m. rudenį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Praėjusių metų gruodžio 3 d. buvęs generalinis prokuroras E. Pašilis pakartotinai kreipėsi į Seimą dėl E. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo ir Seimas leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Panaikinus Seimo nario teisinę neliečiamybę, Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroro nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.
P. Gražuliui buvo pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo.
Atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų medžiagos, 67 nuteistieji, 134 jų advokatai. Bylos procesas vis dar tęsiasi, nors nuo baisiųjų įvykių praėjo jau 30 metų.
Ukraina – politinis vertinimas?
Dalis įtariamųjų jau yra mirę, keli yra Lietuvoje, bet dauguma slepiasi Rusijoje ir Baltarusijoje. Tos šalys valdomos diktatorių, teisingumo sistema pajungta valdžios aparatui, todėl nestebina, kad jos su Lietuva nebendradarbiauja. Čia galima prisiminti apmaudų Austrijos atvejį, kai vienas iš įtariamųjų Rusijos pilietis Michailas Golovatovas, buvo sulaikytas Vienoje, bet keistomis aplinkybėmis paleistas.
Penki įtariamieji šiuo metu yra Ukrainos piliečiai ir gyvena Ukrainoje. Generalinė prokuratūra skelbia, kad Ukrainos Respublika bendradarbiauja su Lietuva pagal tarpusavio teisinės pagalbos sutartį. Įtariamieji yra informuoti apie procesą, apie Lietuvos prašymus apklausti, bet savo noru į Lietuvą jie vykti neketina, o Ukraina teisinasi, kad pagal Konstitucijos 25 straipsnį ir kitus teisės aktus savo piliečių perduoti į kitą šalį jie negali. Tuo klausimas uždarytas. Bet ar tikrai? Ar nėra likę jokių galimybių?
Ukraina – mūsų draugė, partnerė, kurios kovai už suverenitetą Lietuvos visuomenė ir politikai tikrai daug daro. Gal galime ir mes tikėtis iš Ukrainos didesnio supratimo ir realių veiksmų šiuo svarbiu klausimu?
Politiškai Lietuva tyli, nes gal nereikia kelti šito klausimo, seniai tai buvo, nieko negalima padaryti, tie įtariamieji jau senoliai ir t.t. Bet ar taip elgiasi partneriai ir draugai? Kai yra bėda, yra nuoskaudų, ar geriausias būdas nutylėti?
Sunku būtų įsivaizduoti, kad Izraelis nekeltų Holokausto bylos klausimų įtariamiesiems, nesvarbu kur jie gyventų, kokios valstybės piliečiais būtų ar kokio jie amžiaus. Galima įsivaizduoti kaip reaguotų ta pati Ukraina, jeigu Lietuvoje gyventų Maidano žudynių įtariamieji ir Lietuva juos saugotų?
Ar išsemtos visos teisinės galimybės?
Nesu teisininkas, neišmanau Ukrainos teisės, bet man, kaip politikui, niekas neatsako į kai kurias abejones, dėl to noriu iškelti jas viešai. Šia tema Lietuvoje nėra visai jokių komentarų ir diskusijų. Gal taip daroma dėl diplomatinio korektiškumo? Bet tikri draugai turėtų gebėti išspręsti ir sudėtingiausias problemas.
Pilietybė
Ukraina neišduoda savo piliečių. Ar nėra išimčių šioje teisinėje normoje, ar tai galioja visais atvejais? O kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui? Neretai tokiais atvejais teisinės normos gali kisti, nes tai liečia tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus.
Sausio 13-oji – mūsų atmintyje. Paroda Lietuvos seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Piliečio teisės ir pareigos kyla iš jo pilietybės. Prisiminkim, kad 1991 m. sausio 13 dieną nei vienas iš įtariamųjų nebuvo Ukrainos pilietis, nes pati Ukraina paskelbė nepriklausomybę tik 1991 m. rugpjūtį. Taigi ar pilietinės teisės gali kilti iš to laikotarpio, kai asmuo nebuvo pilietis? Čia jau gali būti konstitucinis teisinis kazusas.
Neaišku, ar minėti įtariamieji, įgydami pilietybę, informavo Ukrainos Respubliką apie savo veiklą ir jų atžvilgiu vykdomą tyrimą? Ne vienoje šalyje toks teisinis procesas būtų pagrindas nesuteikti pilietybės, o kai kuriose, pvz., Nyderlanduose ar Prancūzijoje, jos netekti.
Teisinis procesas Ukrainoje
Jeigu visgi nėra galimybės tų asmenų atgabenti į Lietuvą, tai ar yra išnaudotos visos priemonės, kad teisingumas būtų įvykdytas pačioje Ukrainoje.
Yra ne vienas tarptautinis atvejis, kai valstybės pradeda teisminius procesus, nors nusikaltimai būna padaryti visai kitoje šalyje. Nereikia keltis į Niurnbergo procesą Vokietijoje, yra ir visai naujų atvejų. 2020 m. kovą Nyderlanduose vietos prokuratūra pradėjo teismo procesą dėl keleivinio lėktuvo numušimo virš Ukrainos teritorijos. Įtarimai pareikšti trims Rusijos ir vienam Ukrainos piliečiui.
Ukrainos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Ar buvo nagrinėta galimybė prašyti Ukrainos prokuratūros, kad ši imtųsi pati kelti bylą savo piliečiams už 1991 m. sausio įvykius. Kitas variantas – kreiptis į teismą Lietuvos, kaip nukentėjusios šalies, arba nukentėjusių asmenų vardu, kad įtariamieji būtų patraukti atsakomybėn.
Galima tik apgailestauti, kad praėjus 30 metų nuo 1991 m. sausio žudynių teisingumas vis dar nėra įvykdytas. Daug politikų ir teisėsaugininkų ilgai nesiėmė reikiamų veiksmų, vilkino šitą klausimą, tačiau nusikaltimams žmogiškumui ir karo nusikaltimams nėra senaties. Žuvusiųjų atminimas įpareigoja išnaudoti visas teisines priemones, kokios tik yra įmanomos, teisingumui pasiekti.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šiaulių apygardos teismas sušvelnino šnipinėjimu svetimai valstybei kaltinamam Algirdui Paleckiui skirtą kardomąją priemonę ir nutarė grąžinti asmens tapatybės kortelę. A. Paleckis buvo pateikęs prašymą grąžinti jam nors vieną iš dokumentų – asmens tapatybės kortelę, kadangi jis nuolatos patiria nepatogumų valstybės ir kitose įstaigose – Mokesčių inspekcijoje, Registrų centre, negali balsuoti rinkimuose.
Kaltinamojo A. Paleckio gynėjai prašė prašymą tenkinti, prokurorė tokį prašymą teismo prašė atmesti.
Baudžiamojoje byloje, kurioje Algirdas Paleckis ir Deimantas Bertauskas yra kaltinami veikdami organizuota grupe kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš jų teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, šnipinėję Rusijos žvalgybai.
Išnagrinėjęs kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą teismas konstatavo, kad kardomosios priemonės – dviejų dokumentų paėmimo taikymas kaltinamajam A. Paleckiui anksčiau nurodytomis sąlygomis (paskirtos dar dvi kitos griežtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir 50 000 Eur užstatas) yra perteklinis, neproporcingai suvaržo jo laisvę ir jam kelia didelių nepatogumų, dėl šiuo metu taikomų apribojimų kaltinamajam kyla sunkumų tvarkant finansinius ir kitus klausimus.
Teismas nutarė pakeisti kaltinamajam A. Paleckiui Lietuvos apeliacinio teismo balandžio 6 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų, t. y. Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės, paėmimą – ir A. Paleckiui grąžinti asmens tapatybės kortelę. Kitą kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – dalį (Lietuvos Respublikos paso paėmimas) palikti nepakeistą.
Ši nutartis yra neįsiteisėjusi ir per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šios bylos, kuri yra nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, kaltinamajame akte nurodoma, jog nusikalstama veika, kuria yra kaltinami minėti asmenys, vyko nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio mėn. Kaltinamasis D. Bertauskas savo kaltės neneigia, A. Paleckis savo kaltės nepripažįsta.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Šiaulių rajono gyventojas, kaltinamas kariuomenėje nevykdęs vado įsakymų. Kaltinamasis per teismo posėdį prisipažino ir prašė teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
26 metų V. M. teisme sakė, kad savo noru nėjęs į kariuomenę. Anot buvusio šauktinio, jau antrą dieną batalione jis pareiškė nenorintis tarnauti. Kaltinamasis tvirtino, jog labai nenorėjo tarnauti, dėl to ir maištavęs. Anot kaltinamojo, prieš priimant priesaiką jau buvo nusprendęs daryti viską, kad būtų netinkamas tarnauti.
Kaltinamasis prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nepateikė duomenų apie laiduotoją. Todėl kitame posėdyje, kuris numatytas liepos 8 dieną, teismas planuoja apklausti laiduotoją.
Buvęs šauktinis kaltinamas dėl keturių nusikalstamų veikų. V. M. nuo 2019 m. rugpjūčio pabaigos buvo paskirtas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Radviliškyje. Būdamas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariu, kaltinamas nevykdęs bataliono vado įsakymo dėl priesaikos priėmimo. Be to, jaunuolis kaltinamas be pateisinamų priežasčių atsisakęs dalyvauti bazinio kario kurso užsiėmimuose, nedalyvavęs pratybose ir saviruošos užsiėmimuose. Be to, jis kaltinamas tyčia atsisakęs dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą.
Rūta Janutienė. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas panaikinti kandidatės į Seimą vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę.
„Vyriausioji rinkimų komisija gavo teismo nutartį, kuria prašoma panaikinti kandidatės į Seimo narius vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. VRK penktadienį rinksis į posėdį ir spręs, ar panaikinti kandidatės teisinę neliečiamybę, ar ne, ir kokia apimtimi“, – Eltai VRK gautą teismo kreipimąsi komentavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Jos teigimu, teismas neliečiamybės panaikinimo R. Janutienei prašo argumentuodamas vykstančiu teismo procesu.
„Kadangi vyksta teisminis procesas, kandidatė dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip proceso dalyvė ir dėl tos priežasties, kad nebūtų trukdoma teisme vykstančiam procesui, teismas kreipėsi į VRK“, – paaiškino L. Matjošaitytė.
Žiemgaloje į Seimą kandidatuojanti R. Janutienė yra teisiama už šmeižtą, pasinaudojus visuomenės informavimo priemonėmis.
Pradedama svarstyti rezonansinė politinės korupcijos byla. Baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės – kolegija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Penktadienį pradėjus nagrinėti politinės korupcijos bylą, kaltinamieji reikalavo nušalinti tiek prokurorą, tiek pačią teisėjų kolegiją.
Dėl to teismas pasisakys birželio 15 dieną, 8 valandą, kai bus skelbiama nutartis.
Byloje teisiamieji siekia nušalinti tiek prokurorą Justą Laucių, tiek ir visą teisėjų kolegiją. „MG Baltic“ koncernas poveikiu teismui kaltina ir prezidentę Dalią Grybauskaitę. O Eligijus Masiulis teigia, kad prokuroras šią savaitę lankėsi Prezidentūroje, tad turėtų nusišalinti.
Prokuroras J. Laucius po posėdžio žurnalistams teigė, kad net jei jį nušalintų, „nepakeičiamų prokurorų nėra“, tačiau advokatų argumentai, kad jis yra šališkas, yra nepagrįsti. Jis taip pat neigė E. Masiulio kaltinimus, kad jis šią savaitę lankėsi Prezidentūroje.
„Šešiolika metų nesilankiau tame pastate“, – žurnalistams po posėdžio sakė prokuroras.
Į tai E. Masiulis atkirto, kad „viskas artimiausiu metu taps aišku“, tačiau į žurnalistų klausimą, ar tai reiškia, jog jis pateiks įrodymų, neatsakė.
E. Masiulis taip pat teigė, kad nors posėdyje prokuroras tikino, jog susirašinėjimas elektroniniu paštu su prezidente yra byloje, per apklausas tai nebuvo pateikta.
„Noriu objektyvaus proceso, kad prokuroras neišiminėtų iš bylos to, kas jam pasirodė nesvarbu. O teisėjams tai gal pasirodys svarbu“, – sakė E. Masiulis.
Koncerno advokatas Linas Belevičius, Vilniaus apygardos teismui posėdyje padarius pertrauką, žurnalistams teigė, kad teisėjų kolegija turėtų nusišalinti. Be to, užsiminė apie planus kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
„Paskaitykime NSGK išvadą, kurią patvirtino Seimas. Jau šioje išvadoje koncernas yra įvardytas kaip nusikalstama grupė. Tai gal apskritai nebereikia teismo, Seimas galėtų ir bausmę paskirti. Vytautas Bakas jau skaičiuoja milijardus, galėtų ir metus paskaičiuoti. Lygiai taip pat apie atskirus įrodymus yra kalbėjusi prezidentė per pastarąjį laikotarpį. Esant tokiai situacijai, tos garantijos, kurių reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismas, iš kaltinamųjų yra atimtos – tiek į nepriklausomą teismą, tiek į nekaltumo prezumpciją“, – žurnalistams sakė L. Belevičius.
Anot jo, valstybė nesugeba organizuoti teismų darbo.
„Jeigu valstybė nesugeba organizuoti tokių teismo procesų, reiškia ji nesugeba. (…) Galbūt tegul organizuoja NSGK posėdžius ir parlamentinius tyrimus. Labai puikiai sekasi. (…) Aš manau, kad sulaukime teismo sprendimo, tai buvo gynybos argumentai, kur galiausiai pasisakys Europos Žmogaus Teisių Teismas“, – tikino L. Belevičius.
Anot jo, į EŽTT bus kreipiamasi, kai ateis „tam tinkamas procesinis laikas“.
Šį kartą į teismo posėdį atvyko visi teisiamieji: buvę liberalai Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis, E. Masiulis, taip pat buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
R. Kurlianskis pareiškė norintis, kad būtų nušalinta visa teisėjų kolegija. E. Masiulis nori, kad būtų nušalintas prokuroras J. Laucius, pastarąjį nušalinti nori ir Š. Gustainis. Nušalinimų reikalauja ir „MG Baltic“ koncernas. V. Gapšys ir G. Steponavičius nepareiškė noro nušalinti teisėjus arba prokurorą.
E. Masiulis teismo posėdyje nusprendė pasisakyti ne tik per advokatą, bet ir pats. Jis teigė, kad prokuroras turėtų išvengti bet kokių įtakų, o, jo žiniomis, trečiadienį, apie 10.45 val., prokuroras lankėsi Prezidentūroje. Tai E. Masiuliui sukėlė įtarimų, apie ką buvo kalbamasi.
E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prokurorą kaltino šališkumu, nusistatymu prieš E. Masiulį bei kad jis teismui pateikė ne visą informaciją.
Š. Gustainio advokatas Linas Kuprusevičius kaip argumentą naudojo konservatoriaus, kurio narystė partijoje sustabdyta, Lauryno Kasčiūno susitikimą su „MG Baltic“ atstovu. Anot jo, situacija analogiška kaip Š. Gustainio, skiriasi tik jų atstovautos partijos. Pasak advokato, Mantas Adomėnas susitikimuose su „MG Baltic“ prašė paramos. Tačiau, advokato teigimu, nors duomenų gerokai daugiau, L. Kasčiūnas ir M. Adomėnas buvo apklausti kaip liudytojai ir jiems „net nebuvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas“.
„MG Baltic“ advokatas L. Belevičius teigė, kad abejotina, jog teisėjai gali būti nešališki. Anot jo, tuo laikotarpiu, kai teisėjai turėjo susipažinti su bylos medžiaga – nuo balandžio pabaigos iki ketvirtadienio – aukščiausi šalies vadovai ne kartą „MG Baltic“ įvardijo kalta, organizuota nusikalstama organizacija.
Pasak jo, prezidentė D. Grybauskaitė kelis kartus pasisakė apie bylą, taip darydama spaudimą teismui. Jis įvardijo D. Grybauskaitės interviu LRT televizijai ir portalui delfi.lt, kur ji kalbėdama apie galimą E. Masiulio kyšį, įvardindama „paskolą dėžutėje“ iškėlė rankas ir parodė kabučių ženklą. Advokato teigimu, tai yra nepalankios visuomenės nuomonės formavimas, tai galima vertinti kaip jos nuomonės išsakymą teismui, kokio sprendimo ji tikisi.
Jis taip pat teigia, kad tai, jog VSD pažymos apie „MG Baltic“ buvo paviešintos žiniasklaidai, rodo, kad Seimo NSGK nariai galėjo norėti iš anksto suformuoti nuomonę apie bylą.
L. Belevičius taip pat įvardijo, kad prie spaudimo prisidėjo Seimo narių V. Bako, Rasos Juknevičienės, Gabrieliaus Landsbergio, Naglio Puteikio pasisakymai, taip pat Vilniaus miesto mero – Remigijaus Šimašiaus – teiginiai.
„Už žiniasklaidos kampanijos metu informacijos atsakinga yra būtent valstybė ir valstybės pareigūnai. (…) Kampanija vyko tuo metu, kai buvo suformuota teisėjų kolegija“, – posėdyje sakė L. Belevičius, teigdamas, kad žiniasklaidoje pasirodę pranešimai daugiausiai buvo VSD ataskaitų turinio perrašymas.
R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas teigė, kad tiek prezidentės pasisakymai, tiek kitų politikų svarstymai, ar E. Masiulio gauti pinigai buvo paskola, darė įtaką teisėjų kolegijai.
„Jeigu gerbiama kolegija padarytų tas pačias išvadas kaip prezidentė, natūralu, kad kils klausimų apie nešališkumą. (…) Tam, kad būtų išvengta abejonių teismo nešališkumu, manau, kad visgi esant šioje situacijoje, yra pagrindo gerbiamai kolegijai nusišalinti“, – posėdyje sakė S. Slapšinskas.
Prokuroras J. Laucius, kalbėdamas apie teisėjų nušalinimą, teigė, kad tai, jog šalies vadovai pasisakė apie „MG Baltic“ bylą, nėra privaloma teismui, todėl tai nėra tinkamas argumentas nušalinti kolegiją.
„Šalyje realiai veikia valdžių padalijimo principai. (…) Neturi jokio pagrindo išvadai, kad būtent dėl to, kad teisėjai turėtų kažkaip reaguoti į Seimo narių ar kitas pastabas“, – sakė prokuroras.
Prieš teismo posėdį G. Steponavičius, dėl kurio neatvykimo ketvirtadienį buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, teigė, kad nežinojo, jog bylos nagrinėjimas sutriks.
„Nemaniau, kad mano nepasirodymas sutrikdys bylos nagrinėjimą. (…) Esu suinteresuotas kuo greitesniu bylos nagrinėjimu“, – prieš teismo posėdį žurnalistams teigė G. Steponavičius.
Kaltinimai pareikšti ir pačioms Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijoms bei „MG Baltic“.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst., E. Masiulis kaltinamas daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu. Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.
Baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės – kolegija.
Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius apeliacine tvarka apskundė pirmos instancijos teismo nuosprendį sostinės advokatui V. V., pripažintam kaltu dėl prekybos poveikiu. Prokuroro nuomone, nuteistajam turėtų būti skirta reali, o ne lygtinė laisvės atėmimo bausmė.
Šių metų spalio 4 dieną Vilniaus apygardos teismas advokatą V. V. pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu – už gautą 55 tūkst. eurų kyšį jis žadėjo paveikti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją, nagrinėjusį vieną baudžiamąją bylą. Pirmos instancijos teismas advokatą pripažino kaltu ir skyrė jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras D. Stankevičius šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad V. V., būdamas advokatu, t. y. asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, padarė sunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą itin jautrioje, su teisingumo vykdymu susijusioje sferoje, o būtent – įgyvendinant jam, kaip advokatui, tenkančias Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme ir Advokatų etikos kodekse numatytas teises bei pareigas.
Pasak prokuroro D. Stankevičiaus, savo veiksmais nuteistasis V. V. sumenkino visuomenės pasitikėjimą Lietuvos advokatūra ir pažeidė jos reputaciją, pažemino advokato profesijos vardą, iškraipė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme įtvirtintų advokato funkcijų esmę ir veiklos principus, sukeldamas abejones dėl advokato, kaip piliečių, o neretai ir valstybės interesų gynėjo, profesinės veiklos skaidrumo.
Be to, V. V. veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas nepriklausomu ir nešališku teismu bei teismų sistema, kadangi nuteistasis bandė daryti poveikį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą. Prokuratūros apeliaciniame skunde konstatuojama, kad V. V. diskreditavo ne tik advokato vardą, bet ir Konstitucijoje, įstatymuose įtvirtintą nepriklausomą teismų sistemą. Nuteistasis sudarė sąlygas susiformuoti nuomonei, kad jam tarpininkaujant teismuose, suinteresuoti asmenys už kyšius gali tikėtis švelnesnės bausmės ar išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo paskirti V. V. realią 5 metų laisvės atėmimo bausmę, 4 metams atimti teisę užsiimti advokato praktika, skirti 15 MGL (564 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir konfiskuoti iš jo 20 tūkst. eurų vertės turto.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.
