Talibanas skelbia karo pabaigą ir visuotinę amnestiją. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus dviem dienoms po savo įžygiavimo į Afganistano sostinę Kabulą, radikalus islamo Talibanas paskelbė karo pabaigą ir visuotinę amnestiją.
„Karas baigėsi“, ir „visiems“ suteikiama malonė, antradienį spaudos konferencijoje Kabule sakė Talibano atstovas Zabihullahas Mujahidas.
Talibanas nenori keršto, pridūrė jis. Darbą Afganistane esą gali tęsti ir tarptautinės organizacijos.
Z. Mujahidas taip pat paskelbė, kad moterys ir toliau galės dirbti, jei jų darbas neprieštarauja „islamo principams“.
Kitas Talibano atstovas interviu britų stočiai „Sky News“ sakė, kad moterys Afganistane ateityje neprivalės viešoje vietoje dėvėti burkų.
Talibanui perėmus valdžią, daugelis afganų ėmė būgštauti, kad islamistai gali įvesti panašias taisykles, kokios galiojo 1996-2001 metais. Tada Talibanas itin griežtai interpretavo šariatą – šventą islamo įstatymą. Moterims buvo draudžiama dirbti, buvo uždarytos mergaičių mokyklos.
Bausmės už nusižengimus neretai buvo žiaurios. Vagys netekdavo rankos. Neištikimybe apkaltintos moterys buvo užmėtomos akmenimis.
Tai buvo pirmoji Talibano spaudos konferencija po valdžios perėmimo. Judėjimo atstovas, be kita ko, patikino, kad tokios organizacijos, kaip „Al Qaeda“, kurios „kelia grėsmę kitų šalių saugumui“, negalės naudotis Afganistano žeme.
Atstovas taip pat pabrėžė, kad Talibanas netoleruos nei narkotikų gamybos, nei prekybos. Esą bus imtasi atitinkamų priemonių. „Tačiau tam mums reikia tarptautinės paramos ir finansavimo“, – pridūrė jis.
Garsiakalbiai. Slaptai.lt nuotr.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė parlamentaro Mykolo Majausko inicijuotoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siekiama padidinti baudas triukšmadariams.
Tam, kad kodekso pataisos būtų priimtos, reikalingas dar vienas balsavimas – priėmimo procedūra.
Pagal siūlomą projektą, Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 eurų iki 600 eurų. Už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, siūloma bausti nuo 500 eurų iki 1 tūkstančio eurų.
Šiuo metu Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 eurų iki 300 eurų, padarytas pakartotinai – nuo 280 eurų iki 600 eurų.
Jeigu Seimas pritartų, padidėtų baudos ir už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Pagal siūlomą projektą, tai užtrauktų baudą nuo 150 eurų iki 600 eurų, toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 500 eurų iki 1 tūkstančio eurų.
Šiuo metu savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 80 eurų iki 300 eurų, padarytas pakartotinai – užtraukia baudą nuo 300 eurų iki 600 eurų.
Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Seimo kontrolieriai įvardijo esmines žmogaus teisių problemas šalyje, tarp kurių – bausmių vykdymo sistemos, psichikos sveikatos priežiūros reglamentavimo, teisės gauti informaciją ir institucinės globos problemos.
Pristatydami Seimo kontrolierių, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, 2017 m. veiklos atskaitą, Seimo kontrolieriai atkreipė dėmesį į tai, kad nesprendžiamos žmogaus teisių problemos šalyje gali tapti pagrindiniu trukdžiu Lietuvos siekiui tapti Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos nare 2022-2024 m. kadencijai.
Tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva yra viena pirmaujančiųjų pagal įkalintų asmenų skaičių. Orumą žeminančios kalinimo sąlygos tebelieka opi šalies problema. Seimo kontrolieriai bei Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ne kartą atkreipė valstybės dėmesį į prastas kalinimo sąlygas šalyje. Bylos dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų neužtikrinant tinkamų suėmimo ir kalinimo sąlygų, sudarė pagrindinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dalį, rašoma Seimo kontrolierių 2017 m. veiklos ataskaitoje.
Seimo kontrolierių įstaigoje vykusiame ataskaitos pristatyme Seimo kontrolieriai Augustinas Normantas ir Raimondas Šukys pabrėžė, kad būdama nacionalinė žmogaus teisių institucija, Seimo kontrolierių įstaiga ypatingą dėmesį skiria sisteminių ir įsišaknijusių problemų stebėsenai. „Susitikę su Vyriausybės atstove Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) sprendėme, kokių priemonių turėtų imtis valstybė, kad būtų paspartintas EŽTT sprendimų įgyvendinimas, ypač tų, kurioms susitirpinta vykdymo priežiūra”, – veiklos ataskaitos pristatyme kalbėjo A. Normantas.
„Lietuvos Respublika privalės atsiskaityti Jungtinėms Tautoms dėl Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimo įgyvendinimo dar šiais metais todėl tai, kad Lietuvoje vangiai sprendžiamos bausmių vykdymo problemos: išlieka didelis įkalintųjų skaičius, prastos įkalinimo sąlygos, paplitęs smurtas įkalinimo įstaigose – kelia didelį susirūpinimą“, – pastebėjo A. Normantas.
Neviltis kalėjimo kameroje
Seimo kontrolierius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. Lietuva privalės atsiskaityti Jungtinėms Tautoms dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, tačiau dar daug darbų nėra atlikta: „Stringa deinstitucionalizacijos klausimai, ryškėja globos įstaigose gyvenančių asmenų socialinė atskirtis, socialinės priežiūros įstaigoje trūksta specialistų, specialių sveikatinimo, užimtumo programų gyventojams. Be to, viešų vietų prieinamumo asmenims, turintiems negalią, prasmingo dalyvavimo, socialinių paslaugų užtikrinimo šiems asmenims klausimai sprendžiami itin vangiai“.
Šalyje yra beveik trys šimtai suaugusiųjų ir vaikų globos įstaigų, kuriose įrengta per 16 tūkstancių vietų. Šiose įstaigose apgyvendinti neįgalūs suaugę asmenys, neįgalūs vaikai yra atskirti nuo bendruomenės, neužtikrinama JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtinta teisė lygiai su kitais asmenimis pasirinkti tą vietą, kur jie nori gyventi ir su kuo, todėl asmenų apgyvendinimas institucijose pripažįstamas ydinga politika ir žmogaus teisių pažeidimu, pastebima svarbiausių žmogaus teisių problemų šalyje apžvalgoje.
Pastebėdami, kad šalyje nuo 2010-ųjų kasmet fiksuojama daugiau kaip 160 tūkstančių psichikos ir elgesio sutrikimo ligomis sergančių šalies gyventojų, kurie gydomi 25 stacionariose psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Seimo kontrolieriai pažymi, kad Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas buvo priimtas 1995 m., tačiau nuo to laiko strateginių psichikos sveikatos sistemos pokyčių nebuvo padaryta.
„Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisos, užregistruotos Seime, yra teigiamas poslinkis, tačiau būtina atsisakyti ydingų ir žmogaus teises pažeidžiančių nuostatų, kurios prieštarautų Neįgaliųjų teisių konvencijai ir kitiems tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje“, – pastebėjo Seimo kontrolieriai.
Seimo kontrolierių ataskaitoje pažymima, kas didžiulė ir opi problema šalyje – teisės gauti informaciją užtikrinimas: nepagrįstai atsisakoma teikti informaciją piliečiams, vis dar sudaromos kliūtis gauti informaciją žurnalistams, neužtikrinamas informacijos gavimas užsieniečiams valstybės institucijose, praleidžiami informacijos teikimo terminai, valstybės institucijos pateikia neišsamią, prašymo turinio neatitinkančią informaciją.
Diržai. Slaptai.lt nuotr.
Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms bei skatina pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, atliekant nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas. Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį lankydamasis Marijampolės pataisos namuose, su pataisos namų vadovybe ir teisingumo ministerijos viceministru Raimondu Bakšiu aptarė, kaip keičiasi šie pataisos namai ir kokie pokyčiai laukia visos bausmių atlikimo sistemos.
Ministras Pirmininkas pamatė, kokiomis sąlygomis gyvena nuteistieji, jam buvo parodyti konfiskuoti daiktai, papasakota, kaip kovojama su narkomanijos problema, kaip į pataisos namų teritoriją patenka uždrausti daiktai ir kiek už juos mokama.
Ministro Pirmininko teigimu, dabartinė situacija šalies pataisų namuose reikalauja pokyčių.
„Kai kuriose laisvės atėmimo įstaigose susidaro įspūdis, kad nuo sovietmečio pažengta labai nedaug. Tiek kalbant apie bendrabutinę bausmių atlikimo sistemą, kai vienoje patalpoje bausmę atlieka keliolika žmonių, tiek kalbant apie administracijos santykius su nuteistaisiais“, – sakė S. Skvernelis.
Anot Premjero, bus bandoma mažinti nuteistųjų skaičių kamerose, o pačius nuteistuosius – socializuoti ir palaipsniui ruošti grįžimui į laisvę.
„Puikiai suprantu, kad turime pereiti prie kamerinės bausmių atlikimo sistemos, kai nuteistieji kamerose sėdi po tris ar keturis. Marijampolės pataisos namuose jau atsirado toks korpusas. Taip pat pataisos namų funkcija turi būti socializuoti žmogų ir paruošti jį grįžimui į laisvę. Tai negali būti naujų nusikaltimų darymo mokykla“, – teigė jis.
Marijampolėje nemaža problema vis dar išlieka uždraustų daiktų „šaudymas“ per pataisos namus juosiančias tvoras. Didžioji dalis pataisos namų teritorijos yra pramoninė zona, kurioje vyksta metalo apdirbimo darbai.
Ne išimtis ir narkotinės medžiagos – jos įsinešamos lankytojų kūno ertmėse. Dalis tokių siuntinių randama, bet neturint operatyvinės informacijos visų lankytojų kūno ertmės tikrinamos nėra. Nors kiekvienas lankytojas tikrinamas metalo detektoriumi, į pataisos namus patenka ir mobilūs telefonai.
Įstatymai… įstatymai… įstatymų pakeitimai… įstatymų pakeitimų papildymai…
Visas mūsų gyvenimas tvarkomas įstatymais.
O kas ir kada priėmė patį pirmąjį įstatymą?
Daugelis pirmykščių genčių turėjo tam tikras ir gana griežtas iš patirties, tradicijų susiformavusias elgesio taisykles, kurių daug buvo draudimų. Pirmykštis žmogus buvo įsitikinęs, kad už jų pažeidimą dvasios ar kitos dievybės žmones bausdavo ligomis ir dargi mirtimi.
