The Prime Minister of the Republic of Armenia Nikola Pashinian. EPA – ELTA

Prime Minister Ingrida Šimonytė, today at the Government palace, will welcome the Prime Minister of the Republic of Armenia Nikola Pashinian, arriving with his delegation.

It is planned that the meeting in Vilnius will discuss the prospects of the bilateral relations between Lithuania and Armenia, the cooperation between EU and Armenia, preparations for 15 December 2021 Eastern Partnership summit in Brussels, regional issues.

It is planned that attention will focus on strengthening cooperation in health sector, reads the statement of the Government press office. Lithuania has already allocated humanitarian aid to Armenia in the fight against Covid-19 pandemic – necessary medical protection equipment, PCR tests, has send medical mission to share good experience, has donated 27 500 Vaxzevria (Astra Zeneca) vaccine doses. Government’s decision, dated 29 September, donates another 50 thousand doses of Moderna’s Spikevax vaccine.

After the meeting of the Prime Ministers, it is planned to sign a cooperation memorandum between Lithuanian and Armenian Health Ministries and hold a joint press conference.

On the same day Šimonytė and Pashinian will attend a concert in Kaunas Philharmony to mark the day of Armenia’s independence and the 30th anniversary of the diplomatic relations between Lithuania and Armenia.

This is what Lithuania’s ELTA news agency reports.

What questions arise after reading these news? Isn’t Lithuania paying too much honor for the leader of the country, who for almost three decades has been occupying 20 percent of foreign territory? Namely, Nagorno Karabakh, which (the Armenian fans would dispute) according to the international law is an inseparable part of Azerbaijan. By the way, Nikola Pashinian, who has come to power several years ago and became the most important leader of Armenia (in Armenia Prime Minister has more power than Armenian President) did not move a finger to peacefully return Karabakh and nearby seven regions, taken in 1988-1994 military operations, to Azerbaijan.

Armenia not only did not return what it had illegally occupied, but also in the second half of 2020 opened fire to Azeri cities, that have nothing to do with Karabakh. Those are Ganja, Tartar and Barda. Below are statistics of those attacks:

‘Between 27 September 2020 and 28 October 2020 alone, Armenian forces opened fire to the cities of Ganja, Tartar, Agdam and villages of those districts, that have nothing to do with Nagorno Karabakh and obviously belong to Azerbaijan. In that month alone, 69 civilian Azeri people have been killed in Azerbaijan by Armenian artillery (322 civilian Azeri persons have been injured). Armenian forces also tried to open fire to Baku-Tbilisi-Ceyhan and Baku-Novorosijsk pipelines, targeted Mingacevir hydro power plant (one of the largest in South Caucasus, destroying it would harm about 100 thousand civilian Azeri people, fortunately, Azerbaijan’s forces managed to neutralize those missiles before they reached the target). Several cases have been recorded when green oil and condensate export pipelines were targeted by fire in Kizi region. By the way, Kizi is about 300 km away from the front line of that time, other civilian Azeri objects, fired at by Armenian forces, are at least 100 km away from disputed Nagorno Karabakh. It should be underlined that Armenia’s attack against Ganja city (the old Azeri capital) will probably go into history as the first case when a country, actively participating in OSCE, used a ballistic missile SCUD/Elbrus against civilian objects in another country, participating in OSCE missions. Cluster bombs have also been used against civilian objects in Azerbaijan, which international conventions strictly forbid. Also, a case has been recorded when an attempt was made to destroy a South Caucasian pipeline by using Smerch 9 M525 missile with 9 N235 bombs’.

We could try and defend Armenia, but it was Pashinian who did not leave Azerbaijan another solution in recapturing Karabakh – only military measures. After Yerevan did not agree to peacefully return Karabakh, Azerbaijan was forced to organize a military liberation operation (it was patiently waiting for three decades already). Azerbaijan carried out the military action in the end of 2020. Turkey, Lithuania’s ally in NATO Alliance, helped Azerbaijan to take back its territories.

That is why I am asking: does Lithuanian Prime Minister Ingrida Šimonytė know at least a little about the history of South Caucasus; has she heard at least a little about to whom Karabakh belongs; has she been informed by advisors about the shootings in Ganja, Tartar and Barda in the autumn of 2020?

Just remember, how in November 2019 Lithuania’s First Lady Diana Nausėdienė in Vilnius welcomed Ana Hakobian, wife of Armenian Prime Minister Pashinian, who allegedly brought some kind of a peace plan to Lithuania.

Lithuania made a big political mistake, because by agreeing to discuss with the wife of a Prime Minister, who is occupying territory of a foreign state, we have undermined the principles of morality and integrity, which we keep demanding from others. We have truly undermined them, because we did not listen to the other side – wife of Azeri President Ilham Aliyev. It would have also been a good idea to invite the wife of the Turkish President and listen to her remarks how to justly regulate the dispute about Karabakh. That is it – Lithuanian First Lady met only with the wife of Armenian leader, and she has not once spoken with wives of leaders of Azerbaijan and Turkey, whose fighter jets have multiple times protected Lithuanian air space. Lithuanian tendencies in the conflict between Azerbaijan and Armenia are obvious. But why?

Recently Lithuania has been very bravely criticizing countries, that act wrong – Russia, Belarus, China. Our remarks and disappointments are correct. But why then we have not spoken a single word against Armenia. Lithuanian Government palace and Kaunas Philharmonic will be entered by a person, who, at least in theory, is responsible for opening fire to the cities of Ganja, Tartar and Barda in the autumn of 2020. Such shootings have an international assessment – war crimes or crimes against humanity.

If Lithuania is honest and principled, maybe we should have first invited to Vilnius the Azeri people, who were hurt in the shootings in Ganja, Tartar and Barda?

Lithuania’s optimistic talks about the Eastern Partnership summit in Brussels on 15 December also look a little strange. Russian military base is deployed in Armenia. It has been deployed for a long time. It will not be easy to get rid of it. Lithuania is naive if it thinks that this factor does not hinder Yerevan from drifting towards Europe. Lithuania pretends it does not know all circumstances how Armenian economy is disturbingly connected to the businesses, led by Russia, governed by Vladimir Putin. Lithuania is stupid if it is convinced that interconnected Armenian-Russian businesses will not hinder Armenia to go towards Europe. Or maybe, someone from Yerevan convinced Lithuania that ‘Lithuania without Armenia, is Lithuania without future?’

By the way, quite recently, by the side of Lithuania, Russia and Belarus held a large military drill Zapad 2021. Representatives of the armed forces of Armenia, together with Russian and Belarussian military, also trained to attack all of the Baltic countries from all sides.

Is Lithuanian Prime Minister ready to discuss at least this subtle issue with Armenian Prime Minister? If you want Lithuanian support, do not dare to participate in such military maneuvers ever again.

2021.10.04; 10:27

Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tsikhanouskaya savo „Twitter“ paskyroje vasario 7 d. pakvietė visą tarptautinę bendruomenę jungtis prie solidarumo su Baltarusija dienos ir šią dieną palaikyti už savo teises ir laisvę kovojančius baltarusius įvairiomis palaikymo akcijomis visame pasaulyje.
 
Vilnius pasiuntė palaikymo žinutę kaimynams – baltarusių tautinės vėliavos spalvomis sekmadienį vakare nusidažė pagrindiniai sostinės tiltai – Mindaugo, Žaliasis, Baltasis ir Žvėryno. Viešojo transporto švieslentėse ir didžiuosiuose miesto ekranuose švytėjo užrašai „Vilnius myli Belarus“. 
 
„Šiandien sukanka lygiai pusė metų nuo protestų dėl suklastotų rinkimų Baltarusijoje pradžios. Susižavėję stebime, kaip ryžtingai, nenuilstamai ir sumaniai baltarusiai kovoja už savo teises ir laisves, atimtas prezidentu pasiskelbusio Lukašenkos režimo. Vilnius dar kartą drąsiai sako: broliai baltarusiai, nepasiduokite, pergalė artėja. Už jūsų ir mūsų laisvę!“ – kvietė palaikyti kaimynus Vilniaus mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.
 
Vilnius teikia ir pagalbą nuo represijų nukentėjusių baltarusių relokacijai palengvinti. „Go Vilnius“ sukūrė specialų baltarusiams skirtą polapį Go Vilnius svetainėje rusų kalba, kuriame sudėjo visus svarbiausius klausimus ir atsakymus (https://www.govilnius.lt/relocation-from-belarus) – nuo vizų – iki darželių ar gyvenamosios vietos paieškos, ką būtina žinoti, norint persikelti gyventi į Vilnių. Taip pat organizuojami nuotoliniai seminarai rusų kalba specialiai į Vilnių jau atvykusiems baltarusiams svarbiausiais integracijos klausimais. Jų dalyviai sužino visą įsikūrimui Vilniuje aktualią informaciją ir gali užduoti klausimų apie individualias situacijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.08; 03:00

Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gavo Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos laišką, kuriame kviečiama oficialų Baltarusijos pavadinimą lietuvių kalba keisti į baltarusių kalbai artimesnę šalies pavadinimo formą.
 
S. Cichanouskaja laiške argumentuoja, kad, patikslinusi pavadinimą, Lietuva pareikštų pagarbą mūsų kaimynės suverenumui, palaikytų baltarusių tautos kalbinę ir kultūrinę tapatybę.
 
„Belarus – reiškia „Baltoji Rusia“, o ne Rusija. Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipsis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją su prašymu įvertinti siūlymą ir pradėti pavadinimo patikslinimo procedūrą”, – išplatintame pranešime cituojamas G. Landsbergis.
 
Vėliau Seime žurnalistams konservatorių lyderis teigė, kad, keliant Baltarusijos pavadinimo klausimą lietuvių kalboje, yra siekiama prisidėti prie kaimyninės valstybės pilietinės savimonės formavimosi.
 
„Mano siekis yra, kad prasidėtų diskusija“, – teigė G. Landsbergis, pažymėdamas, kad, jo manymu, „Rusija“ neturėtų būti akcentuojama lietuvių kalboje, minint kaimyninės šalies pavadinimą.
 
„Aš, kaip šiek tiek istorijos mokslų ragavęs, galiu turėti savo nuomonę. Būtent, kad Rusijos pavadinimo dalis pavadinime yra kur vėlesnė, ir nei su tauta, nei su valstybe nesietinas pavadinimas. O originalusis pavadinimas yra iš Kijevo Rusios laikų – Baltoji Rusia. Bet tai tik mano nuomonė (…). Todėl raginu įsitraukti tiek ir valstybės institucijas, ir kalbos žinovus bei istorikus į diskusiją. Tai, manau, yra reikšminga ir prisideda prie Baltarusios tautos savimonės formavimosi“, – sakė G. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.13; 00:02

Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Prezidento patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius sako, kad kol kas negalima tvirtai pasakyti, kada bus paleista Astravo atominė elektrinė (AE).
 
„Spėliojame, tikrai negalime pasakyti tvirtai. Girdime viešojoje erdvėje komentarus ar Baltarusijos ambasadoriaus Maskvoje pasakymą, kad rugpjūčio mėnesį bus paleista, ar projekto vystytojo „Rosatom“ pareiškimus, kad kuras bus užkrautas rugpjūtį. Girdime tik tokius pranešimus, bet vienareikšmiškos pozicijos iš Baltarusijos neturime“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė J. Neverovičius.
 
Kaip praneša TASS, Astravo AE pirmojo reaktoriaus fizinis paleidimasnumatytas šių metų rugpjūtį, o jo eksploatacija prasidės 2021 m. pirmąjį ketvirtį.
 
Šią informaciją Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius patvirtino interviu laikraščiui „SB. Belarus Segodnya“.
 
Jau anksčiau buvo pranešta, kad baigta 98 proc. Astravo AE pirmojo bloko statybos darbų ir reaktorius bus įjungtas rugpjūtį.
 
Pasak ministro, šiuo metu rengiamasi pirmojo reaktoriaus fiziniam paleidimui ir į jį palaipsniui montuojamos 163 branduolinio kuro kasetės.
 
Astravo AE projektą Gardino srityje, apie 50 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, įgyvendina Rusijos bendrovė „Rosatom“. Atominė elektrinė turės du 1 200 megavatų galios reaktorius. Antrojo paleidimas taip pat planuojamas 2021 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.28; 09:43

Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.

Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo reaktoriaus fizinis paleidimas įvyks šių metų rugpjūtį, o jo eksploatacija prasidės 2021 m. pirmąjį ketvirtį, praneša TASS.
 
Šią informaciją Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius patvirtino duodamas interviu laikraščiui „SB. Belarus Segodnya“, kuris publikuotas šeštadienį.
 
Jau anksčiau buvo pranešta, kad pabaigta 98 proc. Astravo AE pirmojo bloko statybos darbų ir reaktorius bus įjungtas rugpjūtį.
 
Pasak ministro, šiuo metu rengiamasi pirmojo reaktoriaus fiziniam paleidimui ir į jį palaipsniui montuojamos 163 branduolinio kuro kasetės.
 
V. Karankevičius teigė, kad tuo pačiu metu ruošiamasi Astraveo AE integracijai į Baltarusijos energetikos sistemą. Ministras sakė, kad buvo rekonstruota arba iš naujo nutiesta 1 700 km aukštos įtampos elektros kabelių, leidžiančių elektrą tiekti į visus šalies regionus.
 
Be to, pasak ministro, AE paleidimas leis Baltarusijai kasmet sutaupyti 4,5 mlrd. m3 gamtinių dujų, o tai yra nemažai, nes šalis kasmet importuoja apie 20 mlrd. m3 dujų.
 
Astravo AE projektą Gardino srityje, apie 50 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, įgyvendina Rusijos bendrovė „Rosatom“. Atominė elektrinė turės du 1 200 megavatų galios reaktorius. Antrojo paleidimas taip pat planuojamas 2021 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.26; 05:08
lukasenka_piktas

В связи с расследованием террористического акта, который произошел в Минске 4 июля 2008 г., Министр  внутренних дел Беларуси  издал распоряжение о всеобщей дактилоскопии (снятии отпечатков пальцев)  мужского населения страны в возрасте от 18 до 55 лет.

Напомним, что 4 июля 2008 г., во время праздничных мероприятий, посвященных Дню Независимости Республики Беларусь, в результате взрыва взрывного устройства, по версии следствия,  замаскированного под вид пакета из-под сока украинского производства  «Садочок», около 50 человек получили ранения. 

Continue reading „В Беларуси проводится самое массовое следственное действие в истории страны”

video_cip

Šiandien videostudijos „SLAPTAI” svečias – buvęs Baltarusijos milicijos majoras Ivan Kruk. Vilniuje trumpai viešėjęs baltarusis sutiko išsamiai papasakoti ne tik apie tai, kas šiandien dedasi Aleksandro Lukašenkos valdomoje Baltarusijoje. Mūsų žiūrovams I.Kruk pateikė sudėtingą savo gyvenimo istoriją: kaip tėvas norėjęs matyti jį šventiku, kaip I.Kruk pasirinko ne šventiko, o milicijos darbuotojo profesiją, kaip 2006-ųjų prezidento rinkimų metu rėmė A.Lukašenkos oponentą, kaip dėl neva viešosios tvarkos pažeidimų buvo uždarytas į areštinę ilgiemes šešeriems mėnesiams, kaip vagyste buvo apkaltintas vienas iš jo atžalų, kaip abu jo sūnūs buvo priversti išvykti kuo toliau iš Baltarusijos…

Duodamas išskirtinį interviu videostudijai „SLAPTAI” svečias iš Baltarusijos taip pat pateikė savąją versiją, kodėl šalies prezidentas A.Lukašenka staiga sumanė statyti atominę elektrinę ir kuo šis A.Lukašenkos sumanymas pagaištingas.

 

Continue reading „Kodėl buvęs milicijos majoras Ivan Kruk pusę metų kalėjo Baltarusijos kalėjimuose?”

video_cip

Šiandien videostudijos “SLAPTAI” svečias – Baltarusijos Liaudies fronto aktyvistas Aleksandras Dergačiovas. Lietuvoje trumpai viešėjęs baltarusiškosios opozicijos atstovas atsakė į visus mūsų klausimus. Jis neslėpė nei savo neigiamo požiūrio į Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką, nei į šalyje egzistuojančią politinę santvarką, kai į milicijos areštinę galima pakliūti už menkiausią smulkmeną, nei į susiskaldžiusią baltarusišką opoziciją. Su svečiu iš Baltarusijos kalbėjomės apie viską: menkus baltarusiškus uždarbius, vakariečių ignoruojamus jų traktorius, dideles kainas maisto prekių parduotuvėse, gausų politinių kalinių sąrašą, skirtingus žvilgsnius į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją.

Baltarusijos Liaudies fronto atstovas Aleksandras Dergačiovas žadėjo videostudiją “SLAPTAI” nuolat informuoti apie padėtį šalyje. Tiesa, atsisveikindamas liūdnai pridūrė: “jei tik ir vėl nebūsiu suimtas”.

Continue reading „Aleksandras Dergačiovas: “Padėtis Baltarusijoje – nepavydėtina””

belarus_dvigubas

Lietuvos sostinėje Vilniuje rugsėjo 16 – 19 dienomis Baltarusija surengė savų ekonominių laimėjimų parodą “Belarus EXPO 2009”, į kurią buvo atvykęs net nevienareikšmiškai vertinamas kaimyninės šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka. Kuo ypatinga buvo toji paroda? Kaip derėtų vertinti paskutiniu Europos diktatoriumi dažnai tituluojamo A.Lukašenkos vizitą į Vilnių? Kokių priekaištų Baltarusijai turi mūsų politikai, verslininkai, kultūrininkai? Ar Lietuva žino, kas iš tiesų dedasi kaimyninėje valstybėje? Į šiuos internetinės svetainės Slaptai.lt redaktoriaus Gintaro Visocko klausimus atsako Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius ROLANDAS KAČINSKAS.

Continue reading „“Baltarusija tiesiog pristatė savo ekonomines galimybes””