“Baltarusija tiesiog pristatė savo ekonomines galimybes”


Print

Lietuvos sostinėje Vilniuje rugsėjo 16 – 19 dienomis Baltarusija surengė savų ekonominių laimėjimų parodą “Belarus EXPO 2009”, į kurią buvo atvykęs net nevienareikšmiškai vertinamas kaimyninės šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka. Kuo ypatinga buvo toji paroda? Kaip derėtų vertinti paskutiniu Europos diktatoriumi dažnai tituluojamo A.Lukašenkos vizitą į Vilnių? Kokių priekaištų Baltarusijai turi mūsų politikai, verslininkai, kultūrininkai? Ar Lietuva žino, kas iš tiesų dedasi kaimyninėje valstybėje? Į šiuos internetinės svetainės Slaptai.lt redaktoriaus Gintaro Visocko klausimus atsako Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius ROLANDAS KAČINSKAS.

Gintaras Visockas

Kaip derėtų vertinti šį savaitgalį Vilniuje surengtą baltarusiškos produkcijos parodą – kaip grynai ekonominį ar daugiau politinį sprendimą? 

Baltarusijos nacionalinė ekonomikos laimėjimų paroda „Belarus EXPO 2009“ yra tradicinė Baltarusijos nacionalinė paroda užsienyje, rotacijos principu kas dvejus metus vykstanti šalyse, kurios yra pagrindinės Baltarusijos ekonominės partnerės.Vilniuje surengtoje 6-oje parodoje Baltarusija pristatė Lietuvos verslininkams savo ekonomines galimybes.

Kieno iniciatyva rengiama paroda Vilniuje – baltarusių ar lietuvių? Ar bus atsakomojo pobūdžio paroda Minske?

Paroda „Belarus EXPO“ vyko Baltarusijos iniciatyva.

Lietuva jau senokai nerengia nacionalinių ekonominių parodų užsienyje, tačiau kartu su verslo atstovais pristato Lietuvos verslą svarbiose naujose rinkose ir tarptautinėse bei dvišalėse specializuotose parodose. Taip pat ir Baltarusijoje Lietuvos verslininkai dalyvauja įvairiose specializuotose parodose – tekstilės, turizmo, maisto pramonės, statybos, aukštųjų technologijų.

Kokie šiandien susiklostę ekonominiai santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos? Ką mums parduoda Minskas, ką mes parduodame Minskui? Koks eksporto – importo balansas susiklostęs buvo 2008-aisiais, 2007-aisiais, 2006-aisiais metais? Ar ekonominiai santykiai galėtų būti dar tampresni?

Ekonominiai santykiai tikrai nepasiekė savo galimybių ribos, tiek prekybiniame, tiek  investiciniame bendradarbiavime. Tikimės, kad keičiantis ekonominei situacijai, vykstant prekybinių ekonominių ryšių diversifikacijai, Baltarusijai pradėjus dalyvauti ES Rytų partnerystės programoje, Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiai santykiai taps intensyvesni

Ar Lietuva šiandien kelia kokių nors politinių priekaištų Baltarusijai, sakykim, dėl žmogaus teisių pažeidimų, dėl draudimų mitinguoti, protestuoti, dėl žiniasklaidos teisių suvaržymų?

Baltarusijos klausimas yra nuolat aptariamas Europos Sąjungos lygmeniu. Lietuva, būdama ES nare, aktyviai dalyvauja šiose diskusijose ir siūlo savo sprendimus. Kaip žinia, ES yra aiškiai pareiškusi savo nuostatas, kurios yra žinomos ir Baltarusijai. Apie tai buvo kalbama ir per Baltarusijos Prezidento vizitą Lietuvoje.

Kokius priekaištus šiandien Baltarusijai sako Europos Sąjunga?

Europos Sąjunga, visų pirma, yra vertybių sąjunga, kuriai priklauso demokratiškos, stabilios, žmogaus, žodžio ir susirinkimų teises gerbiančios valstybės. ES siekia aplink save kurti saugumo ir stabilumo erdvę pirmiausia per kaimynystės ir bendradarbiavimo programas. Visaverčiai ir atviri santykiai su ES bus įmanomi tik tada, kai glaudžiau su šia bendrija siekiančios bendradarbiauti šalys gerbs demokratijos vertybes ir jomis vadovausis.

ES savo nuostatas ir pasiūlymus dėl tolesnių santykių plėtojimo su Baltarusija yra išdėsčiusi dokumente „Ką ES gali pasiūlyti Baltarusijai“. Vėliau ES nuostatos ne kartą buvo išsakytos ES šalių narių užsienio reikalų ministrų susitikimų išvadose ir kituose dokumentuose.

2009 m. gegužės mėnesį ES pasiūlė Baltarusijai kartu dirbti pagal Rytų partnerystės programą, bendradarbiauti laisvo asmenų ir prekių judėjimo, energetikos bei žmogaus teisių srityse.

Kokie barjerai labiausiai trukdo Lietuvos verslininkams prekiauti su Minsku? Ar Baltarusijos kalėjimuose esama įkalintų lietuvių, kaltinamų už ekonominius nusikaltimus? Ar Lietuvoje esama už ekonominius nusikaltimus įkalintų baltarusių?

Lietuvos verslas Baltarusijoje turi daug interesų ir jau bendradarbiavimas vyksta gana intensyvus. Šią savaitę įvykęs Lietuvos – Baltarusijos verslo forumas, tikimasi, kad dar labiau suaktyvins verslo ryšius.

Iš egzistuojančių kliūčių, su kuriomis Lietuvos verslininkai iki šiol susidurdavo Baltarusijoje, galima būtų paminėti pakankamai nelankstų biurokratinį mechanizmą, sudėtingą mokesčių sistemą; dažnai besikeičiančią verslo sąlygas reglamentuojančią teisinę sistemą, valstybinį kainų, antkainių bei pelno normos reguliavimą; protekcionistinę užsienio prekybos politiką, ES ISO kokybės standartų nepripažinimą, nemažą korupciją ir kt.

Tačiau tikimės, kad Baltarusijai pradėjus dalyvauti Rytų Partnerystės programoje ir vykstant konsultacijoms su ES įvairiose srityse – tiek užsienio užsienio prekybos, muitų ir kt., situacija pagerės ir Lietuvos verslininkai lengvesnėmis sąlygomis galės vystyti verslą su Baltarusija ar Baltarusijoje ir susidurs su mažesnėmis kliūtimis.          

Teko girdėti, jog Baltarusijos istorijos vadovėliuose bei daugelyje istorinio, kultūrinio, pažintinio pobūdžio leidinių baltarusiai Vilnių laiko baltarusišku miestu, Vytautą Didįjį – baltarusių kunigaikščiu ir t.t. Žodžiu, oficialusis Minskas Lietuvos praeitį traktuoja Lietuvai nepalankia kryptimi, savinasi viską, ką geriausio senovėje buvo sukūrę lietuviai? Ar Lietuvos valstybės institucijos domisi šia problema, ar bando įtakoti šiuos procesus?

Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir ambasada Minske siekia plačiau pristatyti Lietuvos požiūrį į bendrą istoriją. Tai daroma per Lietuvos ir Baltarusijos istorikų ir intelektualų renginius, skelbiant Lietuvos istorikų straipsnius Baltarusijos valstybinėje žiniasklaidoje, pabrėžiant istorijos bendrumą be „istorinių nuopelnų savinimosi“.

Per vizitą rugpjūčio mėnesį Baltarusijoje (Lydoje, Naugarduke, Myre ir Nesvyžiuje) Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas domėjosi bendro LDK paveldo (istorinės praeities ir jos paminklų) išsaugojimo klausimais. Susitikime su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Martynovu Lietuvos užsienio reikalų ministras pasiūlė apsvarstyti galimybę įkurti bendros istorinės atminties forumą, bendradarbiauti Lietuvos ir Baltarusijos nacionaliniams dailės muziejams siekiant restauruoti ir konservuoti LDK paveldo objektus, parengti kelionių vadovą LDK keliais (Lietuvoje ir Baltarusijoje). Baltarusija pritarė šiems V.Ušacko pasiūlymams.

Kaip Baltarusijoje prižiūrimos buvusios baltiškos pilys, baltiški dvarai?

Dalis LDK paveldo objektų, esančių Baltarusijos teritorijoje, yra jau restauruoti, kiti – restauruojami, dar kita dalis laukia savo eilės. Lietuva labai suinteresuota bendradarbiauti su Baltarusija šioje srityje, pasidalinti paveldosaugos patirtimi, taip pat būtina visuomenei sudaryti galimybes susipažinti su bendru mūsų šalių paveldu.

Gintaro Visocko nuotr.

2009 metų rugsėjo 18 diena


Prisijunkite prie diskusijos