Delphine von Sachsen-Coburg. EPA – ELTA nuotr.
Belgijos karalius Philippė pirmą kartą susitiko su dabar jau oficialiai pripažinta netikra savo seserimi Delphine von Sachsen-Coburg. Jų pokalbis buvo „ilgas ir vertingas“, ketvirtadienį pranešė karališkieji rūmai.
Teismas spalio pradžioje paskelbė Delphinę karališkosios šeimos nare. Buvęs karalius Albertas II daug metų vengė pripažinti nesantuokinę savo dukterį.
Philippė ir Dephinė bendrame pareiškime paskelbė, kad tęs santykius kaip brolis ir sesuo. Jie esą ilgai kalbėję apie savo pažiūras ir bendrus interesus.
Buvęs karalius Albertas II (1993-2013) 2019-aisiais teismo buvo įpareigotas atlikti DNR tyrimą, kai Delphinė daug metų nesėkmingai mėgino būti pripažinta. Testas patvirtino jo biologinę tėvystę. Albertas tai ilgai neigė. Apie jo nesantuokinius ryšius su baroniene Sibylle de Sélys Longchamps sužinota 1999 metais.
Po ilgus metus trukusio teisinio ginčo buvęs Belgijos karalius Albertas II pripažino esąs menininkės Dalphinės Boel tėvas. Tai parodė DNR tyrimas, pirmadienį belgų žiniasklaidai sakė buvusio monarcho advokatas Alainas Berenboomas.
Šiandien 51-erių moteris nuo 2013 metų kovojo, kad būtų pripažinta Alberto dukterimi. Jos teigimu, jos motina, baronienė Sybille de Selys Longchamps ir Albertas II prieš dešimtmečius turėjo meilės romaną. Albertas tai neigė ir visus tuos metus nesutiko pripažinti nesantuokinės dukters.
Ir atlikti tėvystės testą jis buvo priverstas tik spaudžiamas teisėsaugos. 2019 metų gegužę Briuselio apeliacinis teismas pagrasino buvusiam monarchui reguliaria bauda, jei jis nesutiks atlikti testo. Jam būtų tekę kasdien mokėti po 5 000 eurų.
Albertas per savo advokatą pareiškė, kad jis nuo D. Boel gimimo 1968-aisiais nedalyvavo jokiuose sprendimuose dėl jos šeimos ar auklėjimo.
Priešingai, jis visuomet gerbė moters santykius su ją auginusiu tėvu. Tačiau praėjus 40 metų D. Boel nutraukė teisinius ir emocinius santykius su tėvu ir „pakeitė šeimą“, stotis RTBF citavo advokato pareiškimą. Jis kalbėjo apie ilgą ir skausmingą procesą.
Priešingai, nei dabartinis karalius Philippe‘as ir karalienė Mathilde, kurie laikomi ramiais, Albertas ir jo žmona Paola iki savo pasitraukimo 2013-aisiais vis atsidurdavo skandalų epicentre. Iš Italijos kilusi Paola septintajame dešimtmetyje buvo laikoma „vakarėlių princese“.
Teigiama, kad ji palaikė meilės ryšius su atlikėju Adamo. Jau 1999-aisiais vienas biografas spėliojo apie nesantuokinį Alberto vaiką.
Ginče dėl galimos nesantuokinės dukters Belgijos karaliui Albertui II teks atlikti tėvystės testą.
Ginče dėl galimos nesantuokinės dukters Belgijos karaliui Albert’ui II teks atlikti tėvystės testą. Tokį sprendimą priėmė Briuselio Apeliacinis teismas, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Belga“, remdamasi bylos advokatais. Teisėjai nustatė trijų mėnesių terminą.
Šis sprendimas yra dalinė menininkės Delphinės Boel pergalė. Ji nuo 2013 metų siekia, kad būtų pripažinta buvusio monarcho vaiku. 50-metė moteris tvirtina, kad jos motina baronienė Sybille de Selys Longchamps ir Albert’as II prieš dešimtmečius turėjo netrumpą meilės romaną.
84-erių buvęs karalius neigia tėvystę. Stoties RTBF duomenimis, jis, priešindamasis DNR tyrimui, gali kreiptis į Aukščiausiąjį teismą.
Anot Apeliacinio teismo, Jacques’as Boelis – Delphinės motinos buvęs vyras – nei biologine nei teisine prasme nėra menininkės tėvas. Dėl atitinkamo tyrimo kreipėsi Delphinė, kad galėtų būti pripažinta „tikro“ tėvo Albert’o dukra.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Gintaras Visockas.
Kas laimėjo Europos Sąjungos ir JAV ginčą dėl NATO ateities, įsiplieskusį liepos 11 – 12 dienomis Belgijos sostinėje Briuselyje? Teisi ne Europa, teisus, bent jau morališkai, – ponas Donald Trump. Europa iki šiol tikrai per mažai rūpinosi savo saugumu, gynybos išlaidų naštą suversdama ant JAV pečių ir, be kita ko, nenorėdama Vašingtonui parodyti net minimalaus palankumo už dešimtmečiais pusvelčiui teiktas saugumo garantijas.
Todėl JAV vadovo perspėjimai apie galimą amerikiečių pasitraukimą iš NATO – logiški. Tiesa, D.Trump vėliau teigė, kad akivaizdžių užuominų dėl išėjimo nedarė, nes NATO aljansas – puikus darinys. Ir vis dėlto Briuselyje kilo užtektinai rimtas sąmyšis (sušaukta neeilinė sesija), kurį slopinant puikiai pasirodė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Europa krūptelėjo politikos užkulisiuose pasklidus kalboms apie JAV kariuomenės pasitraukimą iš NATO struktūrų. Juk NATO be Amerikos – tuščia vieta.
O Amerika, regis, vis rečiau juokauja. Ji jau pasitraukė iš kai kurių įtakingų tarptautinių organizacijų, atsisakė kai kurių svarbių sutarčių. Tad kodėl nepasitraukus dar ir iš Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, jei niekas nenori girdėti svarių, pagrįstų Vašingtono argumentų?
Belgijos Karalius Filipas ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Kad Europa vis dar linkusi kvailioti, nesuprasdama padėties rimtumo, byloja belgiškas „svetingumas“. Kai JAV prezidentas D.Tump atvyko į Briuselį dalyvauti NATO viršūnių susitikime, jį pasitiko tik žemo rango užsienio reikalų ministerijos atstovas. Aukščiausi Belgijos valdžios vyrai tuomet savo dėmesį buvo sukoncentravę į futbolą – Sankt Peterburge belgų futbolininkai turėjo žaisti svarbias rungtynes su prancūzais. Žodžiu, Belgijos karalius Pilypas ir užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas pramogavo šiaurinėje Rusijos sostinėje, o premjeras Charlesas Michelis rungtynes stebėjo, kaip pranešė agentūra ELTA, vienoje iš aistruolių zonų Bren le Konto mieste.
Šis pavyzdys nėra pats svarbiausias. Bet jis – iškalbingas. Kaip bendrauti su Europa, kuriai futbolas – svarbiau nei pagarbus daugiausiai lėšų į NATO biudžetą įnešančios šalies lyderio sutikimas? Gal pasirodysiu ne itin mandagus ir korektiškas, bet, mano supratimu, tiek Belgijos karalius, tiek Belgijos premjeras, tiek Belgijos užsienio reikalų ministras šį sykį pasielgė kiauliškai. Turint omenyje JAV lyderio impulsyvumą D.Trump galėjo mirtinai įsižeisti – nedelsiant išskristi atgal į Vašingtoną ruoštis susitikimui su Vladimiru Putinu suomių sostinėje Helsinkyje. Ką tada būtų dariusi Europa, niekaip nepajėgianti gynybos reikmėms skirti 2 proc. nuo BVP?
Beje, belgiškas „svetingumas“ – ne pati didžiausia Europos nuodėmė. Didžiausia nuodėmė – tai išdavystės. Išdavysčių daug. Pavyzdžiui, „Nord Stream 2“. „Sandorį su Maskva dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ sudariusią Vokietiją visiškai kontroliuoja Rusija“. Taip prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje pareiškė JAV prezidentas D. Trumpas. Argi D.Trump nėra teisus, kaltindamas Vokietiją priklausant nuo Rusijos dėl nuolaidžiavimo tiesiant dujotiekį? Argi Vokietija nenusispjovė į Baltijos valstybių nuogastavimus dėl dujotiekio keliamų grėsmių?
D. Trump buvo teisus ir tuomet, kai pabrėžė: „Manau, labai liūdna, jog Vokietija sudaro didžiulį naftos ir dujų sandorį su Rusija, kai turėtų jos saugotis, tačiau kasmet Rusijai moka milijardus dolerių“. Šventa tiesa. D.Trump karčią tiesą rėžė ir tuomet: „Gynybos reikmėms JAV „moka labai daug“, kad apsaugotų Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis, pabrėžė D. Trumpas. „Vokietija – turtinga šalis… ji galėtų nedelsdama, jau rytoj padidinti išlaidas gynybai ir neturėti jokių bėdų“. Ir vėl – karti tiesa.
Bet ar išgirs šiuos priekaištus Vokietijos kanclerė Angela Merkel? Juk Vokietijoje daug „įžvalgių“ politikų, kurie panašiai mano kaip ir buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis: „Po naujausių D. Trump reikalavimų tučtuojau padidinti NATO šalių išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP santykiuose su JAV turi būti laikomasi griežtesnės pozicijos“ (leidinys „Spiegel Online“). Vadinasi, užuot Amerikos atsiprašius jai prieštaraujama, drįstama ją kritikuoti. Dar pridėkime vokiškas apklausas, kurios byloja, jog maždaug pusė šalies gyventojų nepalankiai žiūri į Vokietijoje dislokuotus amerikietiškus dalinius, ir turėsime keistą panoramą. O jei prisiminsime D.Trump piktą klausimą, kodėl Vokietija po išpuolio prieš perbėgusį į Vakarus rusų šnipą Sergejų Skripalį iš šalies išsiuntė tik tris ar keturis rusų diplomatus, kai JAV išvijo net 60 rusų diplomatų, – bus visiškai liūdna ir baugu.
Todėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas neteisus, kai ragino Vašingtoną vertinti savo sąjungininkus europiečius, nes „jų nėra daug“. Sąjungininkus vertinti būtina, ypač, kai jų – mažai. Bet šis priekaištas pirmiausia taikytinas ES vadovams – vertink savo sąjungininkę Ameriką, nes ji – vienui vienintelė. Net jei Amerika kaprizinga, net jei D.Trump ne visuomet politkorektiškas, – nuryk nuoskaudą. Nes JAV be ES pagalbos apsigins nuo pačių didžiausių, baisiausių ir žiauriausių priešų, o Europa be amerikiečių pagalbos – pražus. Tai – akivaizdu. Kvaila nematyti šios tiesos.
Kovo 11-osios šventėje Vilniuje dalyvavo ir amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tad sulaukus žinios, jog „Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos žmonių vardu atsiima Vestfalijos taikos premiją“, apėmė dvejopas jausmas. Taip, tokia premija Lietuvai ir Baltijos valstybėms yra svarbi. Šį garbingą apdovanojimą paskyrė įtakinga Vokietijos Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija. Baltijos šalims ji skirta už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką. 1998 m. įsteigta Vestfalijos taikos premija teikiama kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos ir tarptautinę taiką.
Bet jei būtų galima rinktis, Baltijos valstybės turėtų pasielgti iššaukiančiai: jei Berlynas neatsisako išdavikiško „Nord Stream 2“, Baltijos valstybės atsisako Vestfalijos taikos premijos. Nes šie du dalykai – nesuderinami. Viena vokiška ranka mus vertina, globoja, saugo, kita – leidžia Rusijai mus smaugti. Taip elgtis – mažų mažiausiai nesolidu. Vokietija privalanti pasirinkti, su kuo ji eina obuoliauti.
Deja, nesolidžiai elgiasi ne tik Vokietija. Kvailokai pasielgė Latvijos finansų ministrė Dana Reizniecė-Uozuola, viešai diskutavusi apie karinio biudžeto reikalus. Be abejo, D.Trump labai skuba, ragindamas Europą skirtų kuo daugiau lėšų karinėms reikmėms (2 proc. nuo BVP nebeužtenka, norėtų jau 4 proc.). Bet Latvija galėjo prikąsti liežuvį – nelaidyti replikų, girdi, diskusijos apie tolesnį gynybos biudžeto kėlimą bus įmanomos tik tada, kai visos NATO šalys padidins išlaidas gynybai bent jau iki 2 proc. BVP. Ministrei nederėjo teigti, esą trūksta kažin kokio patvirtinimo, kad visos NATO šalys rimtai žiūri į karinio finansavimo prievolę, esą Latvija artimiausiu metu tikrai neskirs 4 proc. nuo BVP (šiuo metu tik aštuonios NATO šalys skiria gynybai daugiau kaip 2 proc. BVP).
Latvijos finansų ministrė, regis, pamiršo, kokia tikroji geopolitinė jos šalies padėtis.
Šis komentaras buvo paskelbtas Amerikos lietuvių laikraštyje „DRAUGAS”
Gegužės 4 d. Lietuvoje viešėjęs Belgijos Karalius Filipas kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite lankėsi NATO priešakinių pajėgų batalione Rukloje.
Vizito Rukloje metu Belgijos ir Lietuvos vadovai susitiko su abiejų šalių gynybos ministrais Raimundu Karobliu ir Stevenu Vandeputu, kariuomenių vadais – gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku ir gen. Marku Kompernolu, NATO priešakinių pajėgų bataliono vadovybe, bendravo su šiame batalione tarnaujančiais Belgijos kariais, apžiūrėjo sąjungininkų karių gyvenamąsias patalpas ir karinę techniką.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuota Belgijos logistinės paramos kuopa su 100 karių, ginkluote ir technika. Ji padėjo užtikrinti, kad Vokietijos ir Nyderlandų kariai ir sunkioji karinė technika sklandžiai atvyktų į Lietuvą.
Belgijos Karalių vizito Lietuvoje metu lydėjęs Belgijos kariuomenės vadas generolas Markas Kompernolas (Marc Compernol) Rukloje susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku. Šalių kariuomenių vadai kartu su Lietuvos kariuomenės ir NATO priešakinių pajėgų bataliono vadovybe aptarė šio NATO vieneto dislokavimo ir sąveikos Lietuvoje klausimus.
„Visuose kariniuose vienetuose logistika vaidina labai svarbų vaidmenį. Todėl Belgijos paramos kuopos buvimas priešakinių NATO pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje yra ypatingai reikšmingas ir kovinei grupei, ir Lietuvos kariuomenei“, – susitikimo metu sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Belgija taip pat aktyviai prisideda ir prie NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse. Belgų naikintuvai buvo pirmieji, kurie 2004 m. pradėjo saugoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę, jie dar 4 kartus rotavosi Šiauliuose ir Amaryje, Estijoje. Šios valstybės kariai ir technika ne kartą dalyvavo karinėse pratybose Lietuvoje.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje pradėta dislokuoti šių metų sausio pabaigoje, kai į į ją atvyko kovinei grupei vadovaujančios Vokietijos kariai. Prie kovinės grupės jau yra prisijungę Belgijos, Nyderlandų kariai, gegužę atvyks ir kariai iš Norvegijos.
Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę nuolat sudarys štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa ir trys keturios kovinės kuopos. Be to, bus suformuoti įvairūs kovinės paramos vienetai.
Lietuva ypač vertina Vokietijos ir kitų sąjungininkų pastangas, kuriomis siekiama stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos šalių regione.
NATO priešakinių pajėgų buvimas Lietuvoje – tai aiškus Aljanso solidarumo ir pasiryžimo ginti NATO teritoriją nuo bet kokio potencialaus agresoriaus demonstravimas.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Nuotraukos – Lietuvos Prezidento kanceliarija (Robertas Dačkus).
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Belgų Karaliumi Philippe’u.
Pagrindinis monarcho vizito Lietuvoje tikslas – aplankyti NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Belgijos karius.
Belgijos Karalius Filipas ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Šalies vadovė su Karaliumi Philippe’u aptarė Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimą NATO, kalbėjo, kokios dar papildomos saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemonės yra reikalingos regione.
Prezidentė pabrėžė, kad viso Aljanso saugumas prasideda Baltijos valstybėse. Intensyvi ir koncentruota militarizacija rytiniame NATO pasienyje, prieš Vakarus nukreiptos puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“, Kaliningrade dislokuotos vidutinio nuotolio raketos, Rusijos mėginimai kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis daryti įtaką rinkimų rezultatams Vakarų Europos valstybėse – didžiulė grėsmė visos Europos žmonėms.
Šalies vadovės teigimu, tiek Lietuva, tiek Belgija supranta, jog iš Rytų kyla pagrindinė grėsmė žemyno saugumui. Todėl Europa bus tiek saugi, kiek bus saugios Baltijos valstybės. O tam būtina įgyvendinti realiais kariniais pajėgumais pagrįstas atgrasymo priemones.
Lietuvos Prezidentūroje: Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Belgijos Karalius Filipas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pasak Prezidentės, Belgijos ir kitų šešių NATO valstybių karių buvimas Lietuvoje siunčia stiprią atgrasymo žinią, jog Aljansas yra pasirengęs atremti bet kokią grėsmę Baltijos šalių saugumui.
Valstybės vadovės teigimu, Lietuva labai vertina Belgijos solidarumą ir sprendimą į NATO priešakinių pajėgų batalioną atsiųsti savo logistinės paramos kuopą.
Belgų kariai buvo pirmieji, kurie atvyko į Lietuvą ir užtikrino sklandų kitų sąjungininkų karių bei sunkiosios karinės technikos perdislokavimą.
Prezidentė taip pat priminė, kad Lietuva nuolatos jaučia tvirtą Belgijos paramą. Įstojus į NATO Belgijos karinių pajėgų naikintuvai pirmieji pradėjo saugoti Baltijos šalių oro erdvę ir dar po to ne kartą rotavosi Zokniuose ir Amaryje, Estijoje.
Valstybių vadovai taip pat aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą verslo, ekonomikos, mokslinių tyrimų ir studijų mainų srityse. Kalbėta apie stiprėjančius Šiaurės ir Baltijos ryšius su Beniliukso valstybėmis.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
