Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Džeichunas Bairamovas ir Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis. Lietuvos URM foto
Gegužės 8 dieną surengtas Azerbaidžano užsienio reikalų ministro Jeyhun Bayramovo oficialus vizitas Lietuvoje bei Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvyriausybinės dvišalio bendradarbiavimo komisijos 7-asis posėdis.
Užsienio reikalų ministrų susitikime aptartas Lietuvos ir Azerbaidžano dvišalis bendradarbiavimas, parama Ukrainai jos kovoje su Rusijos agresija, padėtis Pietų Kaukaze ir Azerbaidžano bei Armėnijos konflikto sureguliavimas.
Ministras G. Landsbergis pažymėjo, kad Lietuva atidžiai seka padėtį Pietų Kaukaze, vildamasi taikaus konflikto sureguliavimo. „Esame įsitikinę, kad tvari taika yra ir Azerbaidžano, ir Armėnijos interesas. Lietuva tvirtai remia Europos Sąjungos ir JAV derybų tarpininkavimo pastangas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Džeichunas Bairamovas. Lietuvos URM nuotr.
G. Landsbergis taip pat pabrėžė būtinybę remti Ukrainą iki jos pergalės – visiško teritorinio vientisumo atkūrimo, ir patikino, kad teisės viršenybė, žmogaus teisės ir laisvės yra ES ir Azerbaidžano santykių pagrindas ir tolesnio šalies klestėjimo sąlyga.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministrą lydi tarpvyriausybinė delegacija, kurią sudaro Azerbaidžano ekonomikos, energetikos, transporto ir skaitmeninės plėtros, aplinkos apsaugos, žemės ūkio, mokslo ir švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto, sveikatos ministrų pavaduotojai, kitų institucijų ir valstybės įmonių vadovai, dalyvausiantys 7-ajame Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvyriausybinio dvišalio bendradarbiavimo komisijos posėdyje.
Posėdžio metu apžvelgta plati bendradarbiavimo sričių panorama ir ieškoma būdų suteikti bendradarbiavimui naujų impulsų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija (www.urm.lt)
V. Putinas tvirtina, kad jo derybos su A. Lukašenka buvo „labai produktyvios“. EPA-ELTA nuotr.
Minskas, gruodžio 19 d. (ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo derybos su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka buvo labai produktyvios, praneša „The Guardian“, remdamasis Baltarusijos valstybine naujienų agentūra „BelTA“.
V. Putinas bendroje su A. Lukašenka spaudos konferencijoje patikino, kad Rusija esą neturi jokių ketinimų absorbuoti Baltarusiją, tačiau tariami „priešai“ trukdo abiejų šalių integracijai.
Kremliaus šeimininkas taip pat nurodė, kad Minskas ir Maskva ir toliau glaudžiai bendradarbiaus gynybos srityje ir vykdys karinės technikos mainus bei užsiims bendra ginkluotės gamyba. Jo tvirtinimu, šios priemonės yra „būtinos“, nes prie sąjunginės valstybės sienų susidariusi įtempta situacija.
Kaip rašė „BelTA“, A. Lukašenka savo ruožtu kalbėjo apie tai, kad šiuo metu esą sprendžiasi Baltarusijos ir Rusijos ateitis. „Šiandien galime besąlygiškai pabrėžti: kartu galime ne tik išgyventi, tačiau ir rasti būdų plėtoti mūsų ekonomikas“, – tvirtino jis.
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas taip pat pareiškė, kad jo dvišalės derybos su V. Putinu ir platesni pokalbiai tarp abiejų šalių delegacijų buvo produktyvūs ir jų metu buvo kalbamasi apie „daugybę klausimų, susijusių su Baltarusijos ir Rusijos santykiais“.
Tai buvo pirmasis Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikimas Minske per trejus su puse metų.
Baltarusija ir Rusija yra artimos sąjungininkės. Baltarusija leidžia Rusijai naudotis savo teritorija vykdant brutalią invaziją į Ukrainą.
Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko gen. Rajmund T. Andrzejczak pasitikimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys susitiko su Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininku generolu Rajmund T. Andrzejczak.
Susitikimo metu generolai pasirašė bendradarbiavimo planą „Orša“ – Vilnius ir Varšuva įsipareigojo tęsti dalijimąsi atitinkama žvalgybine informacija, koordinuoti ir rengti bendras pratybas.
„Dokumente kalbama apie pratybas, numatytos netikėtų pratybų galimybės. Jų metu patikrinsime pajėgų pasirengimą, užtikrinsime teritorijos vienybę ir integralumą. Tai viena atgrasymo priemonių“, – penktadienį Valdovų rūmuose vykusios bendros spaudos konferencijos metu kalbėjo vadas.
„Baltijos jūros zona ir Suvalkų koridorius išlieka svarbūs viso regiono ir Aljanso saugumui. Iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra artimi, todėl nuolatinis keitimasis gerąja patirtimi – pajėgų priėmimo, infrastruktūros ir poligonų plėtros, oro erdvės gynybos, ginkluotės ir amunicijos klausimais – yra būtinas. Tai ne tik paspartina procesus, bet ir padeda priimti greitus, savalaikius sprendimus“, – tęsė jis.
Lenkijos kariuomenės generolas R. T. Andrzejczak dėkojo kariuomenės vadui už glaudų šalių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir tolimesnes bendro darbo perspektyvas saugumo srityje.
„Mūsų moralinė pareiga savo šalims daryti viską, kas tik įmanoma, jog stiprintume atgrasymą ir gynybą. Turime kaimynus, kurie kelia mums nemažai iššūkių. Lenkija ir Lietuva gyvena unikalioje strateginėje vietovėje. (…) Džiaugiuosi, kad institucijos sąveikauja ne tik oficialiai, bet ir kaip karys kariui, kaip draugai“, – teigė R. T. Andrzejczak.
V. Rupšys: negalime atidėlioti šalies gynybinių pajėgumų vystymo
Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, dalis šalių – kartu ir Lietuva – jau šiais metais padidino išlaidas krašto gynybai. Seimą pasiekus kitų metų biudžeto projektui, Prezidentūra pasiūlė skirti saugumui daugiau lėšų – siūlyta valstybės biudžete palikti galimybę šalies gynybai skolintis iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Paklaustas, kaip vertina tokius siūlymus, V. Rupšys patikino, kad grėsmės Lietuvos saugumui išliks net ir po Ukrainos pergalės prieš Maskvą, todėl atidėlioti šalies gynybos pajėgumų stiprinimo nereikėtų.
„Kaip bepasibaigtų, kokia ta (Ukrainos – ELTA) pergalė būtų – Rusija vis vien bus pajėgi atstatyti savo pajėgumus ir toliau grasinti. (…) Todėl mums laiko laukti arba atidėlioti savo gynybinių pajėgumų vystymą nėra – tos privilegijos mes neturime. Mes turime skubėti ir aiškiai turime suprasti, kad, imant tik Lietuvą, mes turime būti tokie, kad pagal savo turimus resursus, pagal savo galimybes kaip 3 milijonų tauta turėtume pačias kokybiškiausias ginkluotąsias pajėgas, kurios būtų pajėgios kovoti su mūsų sąjungininkais, vykdyti visas operacijas kartu su jais“, – aiškino vadas.
Lenkijos biudžete šalies gynybai yra numatyti 3 proc. BVP. Visgi, diskutuojant apie dosnesnį krašto apsaugos finansavimą, anot Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko, tokias lėšas reikia panaudoti „protingai“.
„Yra trumpas ir ilgesnis atsakymai. Jeigu paklausime bet kurio vado apie 3 proc. BVP skyrimą – trumpesnis atsakymas bus „puikios žinios“. Bet ilgesnis atsakymas bus daug sudėtingesnis, nes tai didelės sumos ir šiuos finansus reikia išleisti protingai“, – pabrėžė R. T. Andrzejczak.
ELTA primena, kad R. T. Andrzejczak Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi lapkričio 3-4 d. Vizito metu Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas taip pat susitiko su Lietuvos kariuomenės atstovais, Antakalnio kapinėse ant laisvės kovotojų ir Lenkijos karių kapų padėjo atminimo vainikus.
Lenkijos kariuomenės delegacija lankėsi ir Karinių oro pajėgų bazėje Šiauliuose, kur susitiko su Lenkijos kariais, šiuo metu Lietuvoje vykdančiais oro policijos misiją.
R. T. Erdoganas ir V. Putinas Sočyje. EPA-ELTA nuotr.
Sočis, Rusija, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį paskelbė pareiškimą, kuriame įsipareigojo stiprinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, be kita ko, ir energetikos bei prekybos srityse.
„Nepaisant dabartinių regioninių ir pasaulinių iššūkių, lyderiai dar kartą patvirtino bendrą valią toliau plėtoti Rusijos ir Turkijos santykius“, – sakoma Kremliaus pareiškime. V. Putinas ir R. T. Erdoganas susitarė intensyvinti prekybą ir skatinti ekonominį bei energetinį bendradarbiavimą, pridūrė Kremlius.
Xi Jinpingas: niekas negali nurodinėti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kinija pareiškė nutraukianti bendradarbiavimą su JAV daugeliu svarbių klausimų, įskaitant klimato kaitą, kovą su narkotikais ir karines derybas.
Taip Pekinas įnirtingai reagavo į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą į Taivaną, kurį laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs prireikus jį užimti jėga.
Nuo ketvirtadienio Kinija aplink demokratinę salą vykdo didžiules karines pratybas, kurias griežtai pasmerkė JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės.
Penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija dar labiau užsipuolė JAV, sustabdydama derybas ir bendradarbiavimą dėl kelių abiejų šalių susitarimų, įskaitant kovą su klimato kaita.
Praėjusiais metais dvi didžiausios pasaulio teršėjos įsipareigojo bendradarbiauti, kad šį dešimtmetį paspartintų veiksmus klimato kaitai mažinti, ir pažadėjo reguliariai rengti susitikimus siekiant „spręsti klimato krizę“.
Tačiau šis susitarimas atrodo netvirtas, nes santykiai nusmuko iki žemiausio lygio per daugelį metų, kaip ir susitarimai dėl visko – nuo derybų kariniais klausimais iki bendradarbiavimo kovos su narkotikais srityje.
N. Pelosi, kuriai Pekinas taip pat įvedė sankcijas dėl šio vizito, gynė savo kelionę į Taivaną ir penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas „neleis“ Kinijai izoliuoti salos.
Taivanas taip pat pasmerkė įnirtingą Pekino atsaką į vizitą, o premjeras Su Tseng-chang paragino sąjungininkus siekti deeskalacijos.
„Nesitikėjome, kad piktoji kaimynė demonstruos jėgą prie mūsų durų ir savo karinėmis pratybomis savavališkai kels pavojų judriausiems pasaulio vandens keliams“, – sakė jis žurnalistams.
Pekinas pareiškė, kad jo karinės pratybos tęsis iki sekmadienio vidurdienio, o Taipėjus pranešė, kad penktadienį 68 Kinijos lėktuvai ir 13 karinių laivų kirto Taivano sąsiaurio „vidurio liniją“.
Iranas ir Kinija pasirašė 25 metų bendradarbiavimo susitarimą. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį Iranas ir Kinija pasirašė „strateginės partnerystės susitarimą“, pagal kurį ateinančius 25 metus bus siekiama plėtoti bendradarbiavimą įvairiose srityse. Derybos dėl šio susitarimo prasidėjo prieš penkerius metus, o apie jo turinį vis dar žinoma nedaug, praneša AFP.
Kinija yra svarbiausia Irano prekybos partnerė ir buvo viena pagrindinių Irano naftos pirkėjų, iki kol tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 m. grąžino vienašales sankcijas po to, kai JAV pasitraukė iš daugiašalio branduolinio susitarimo su Iranu.
Kinijos ir Irano susitarimą kovo 27 d. pasirašė abiejų šalių užsienio reikalų ministrai – Wangas Yi ir Mohammadas Javadas Zarifas. Anot Teherano, sutartis apima politinius, strateginius ir ekonominius santykius.
„Manome, kad šis dokumentas gali būti labai veiksmingas, stiprinant Irano ir Kinijos santykius“, – teigė Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Saedas Khatibzadeh.
Jis priminė, kad sutarties idėją dar 2016 m. vizito Teherane metu iškėlė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
Xi Jinpingas ir Irano prezidentas Hassanas Rouhanis tuomet tarėsi dėl abipusių investicijų plano transporto, uostų, energetikos, pramonės ir paslaugų srityse.
Be to, Kinijos prezidentas taip pat siekia įgyvendinti Šilko kelio iniciatyvą (angl. Belt and Road Initiative), pagal kurią Kinija finansuotų infrastruktūros projektus užsienyje, taip didindama savo įtaką svetur.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Vyriausybės spaudos tarnybos nuotr.
Pandemijos valdymo, ekonomikos atsigavimo klausimus, skaitmeninę ir žaliąją darbotvarkes trečiadienį susitikime aptarė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Lietuvoje su darbo vizitu viešinti Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.
„Pirmos COVID-19 bangos akivaizdoje Baltijos šalys veikė efektyviai ir tolesnis veiksmų koordinavimas šiuo metu dar svarbesnis. Kova su pandemija išlieka esminiu Vyriausybės darbotvarkės klausimu. Įvesti griežti apribojimai suveikė, bet esame labai atsargūs dėl ribojimų laisvinimo. Jau keletą mėnesių pagrindinis rūpestis yra vakcinavimo tempai. Vertiname Europos Komisijos daromą spaudimą vakcinų gamintojams, kad jie laikytųsi sutartinių įsipareigojimų ir padidintų tiekimo skaidrumą. Tik veikdami ES lygmeniu pasiekiame daugiau nei tai darytume savarankiškai“, – sakė premjerė.
Kaip nurodoma Vyriausybė spaudos tarnybos pranešime, akcentuota, kad ekonominiam atsigavimui po pandemijos bus ypač svarbus efektyvus nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, kuriuos reiks suderinti su Europos Komisija, įgyvendinimas. Šiam tikslui Lietuvai planuojama skirti 2,225 mlrd. eurų. Investicijos numatomos inovacijoms, skaitmeninimui, pramonės pertvarkymui, turizmui, o didžiausia dalis – žaliajai darbotvarkei.
Pokalbyje konstatuota, kad dvišaliai santykiai – puikūs, ypač intensyvūs ir dinamiški ekonominiai ryšiai – Estija užima antrą vietą investuotojų Lietuvoje gretose, šeštą vietą kaip prekybos partnerė.
Kalbant apie regioninį bendradarbiavimą, pabrėžta, kad šios Vyriausybės tikslas – reali strateginė partnerystė su Baltijos šalimis. Siekiama solidaraus ir vieningo Baltijos valstybių politinio veikimo Rytų ir saugumo politikos klausimais, taip pat Europos Sąjungos formatais.
Susitikimo metu aptartas Baltijos regiono energetinis saugumas. Pabrėžta, kad Baltijos valstybės turi atrasti bendrus sprendimus, kurie padėtų atremti kaimynų iš Rytų bandymus daryti poveikį šiai svarbiai sričiai. Bendras politinis Baltijos šalių sprendimas nepirkti elektros iš Baltarusijos buvo labai svarbus, tačiau jo realus įgyvendinimas yra kur kas sudėtingesnis, nei manyta iš pradžių. Planuojama detaliai aptarti šį klausimą artėjančios Baltijos Ministrų Tarybos metu kitą savaitę. Taip pat laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl elektros iš nesaugių AE nepatekimo į ES rinką.
Aptartos intensyvesnio bendradarbiavimo pagal Trijų jūrų iniciatyvą galimybės.
Akredituotas naujasis Rusijos Federacijos sausumos, jūrų ir oro pajėgų atašė Lietuvai. KAM nuotr.
Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje akredituotas naujasis Rusijos Federacijos sausumos, jūrų ir oro pajėgų atašė pulkininkas Olegas Davlecjanovas.
Akreditacijos ceremonijos metu Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės vadovas Karolis Aleksa pabrėžė, kad Lietuva ir Rusija laikosi skirtingų pozicijų saugumo ir gynybos klausimais, todėl ypač svarbu, kad būtų siekiama didinti tarpusavio pasitikėjimą ir skaidrumą. Jis taip pat pabrėžė, kad daugiašaliai formatai, kuriuose dalyvauja Lietuva ir Rusija, taip pat yra svarbios platformos, kuriuose tarpusavio pasitikėjimas ir skaidrumas gali būti stiprinamas.
Šiuo metu Lietuva, kaip ir NATO, nevykdo jokio praktinio bendradarbiavimo su Rusija. Jis sustabdytas, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje. 2014 m. pavasarį vienašališku Rusijos sprendimu buvo sustabdytos papildomos saugumą ir pasitikėjimą stiprinančios priemonės, vykdytos pagal dvišalį Lietuvos ir Rusijos susitarimą.
Lietuvos gynybos atašė Rusijai, reziduojantis Maskvoje, skiriamas nuo 1995 m., Rusija savo karinį atstovą Lietuvai, reziduojantį Vilniuje, skiria nuo 1994 metų.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su darbo vizito į Lietuvą atvykusia Estijos prezidente Kersti Kaljulaid. Roberto Dačkaus (LR Prezidento Kanceliarija) nuotr.
Susirūpinimą kelianti politinė situacija Baltarusijoje ir savaitę vykstantys susirėmimai bei neramumai tarp Baltarusijos policijos ir opoziciją palaikančių protestuotojų – šioms temoms daugiausia dėmesio skirta penktadienį vykusiame prezidento Gitano Nausėdos ir į Lietuvą su darbo vizitu atvykusios Estijos vadovės Kersti Kaljulaid susitikime.
Prezidentai sutarė, kad situacija reikalauja išskirtinio dėmesio bei būtinybės sutelkti pastangas, kad represijos prieš taikius piliečius būtų nutrauktos, visi suimtieji paleisti ir pradėtas dialogas su visuomene. Estija, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, palaiko Lietuvos iniciatyvą kelti diskusiją dėl situacijos Baltarusijoje aukščiausiu ES institucijų lygiu, pasisako už neeilinės Europos Vadovų Tarybos sesijos sušaukimą šiam klausimui aptarti.
Taip pat Estija prisideda prie Lietuvos prezidento iniciatyvos imtis moderatoriaus vaidmens, siekiant situacijos deeskalacijos Baltarusijoje. Šalies vadovo trijų žingsnių planą Baltarusijai jau palaiko Lenkijos, Latvijos, Estijos vadovai. Lietuva ir Estija sutarė pasisakančios už sankcijų Baltarusijai nustatymą, nesikeičiant situacijai šalies viduje.
Estijos prezidentė išreiškė palaikymą Lietuvai dėl jos aktyvios pozicijos, siekiant taikiai sureguliuoti krizę Baltarusijoje.
Vadovų pokalbyje aptarti Lietuvos ir Estijos santykiai su Rusija. Konstatuota, kad Rusija siekia dalyti Europą ir pasaulį į įtakos sferas, naudodama įvairius galios svertus ir priemones, tokius kaip dezinformacija, istorinis revizionizmas, nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) projekto paleidimas. Šalių vadovai sutarė bendromis jėgomis siekti vieningo visų Baltijos šalių sutarimo dėl nuostatos nepirkti elektros iš Astravo AE. G. Nausėda padėkojo Estijai už bekompromisę paramą, vertinant Astravo AE grėsmę bei įsipareigojimą neįsileisti jos gaminamos elektros energijos į Estijos ar ES rinką.
Taip pat sutarta dėl būtinybės spartinti sinchronizacijos su kontinentine Europa įgyvendinimo procesą, kuris taptų energetinės nepriklausomybės pagrindu Baltijos šalims. Estija pritarė sieksianti šį projektą įgyvendinti kuo greičiau, geriausia iki 2025 m. lygiagrečiai su „HarmonyLink“ tiesimu. Sinchronizacijos spartinimą šalys žada įgyvendinti pasitelkdamos visas įmanomas priemones.
Susitikime, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, aptartos ES, Rytų partnerystės ir Trijų jūrų politinės darbotvarkės, pasidalyta mintimis dėl galimybių dar labiau stiprinti Lietuvos ir Estijos ekonominį bendradarbiavimą. Pasak prezidento G. Nausėdos, auganti šalių tarpusavio prekyba rodo pozityvią tendenciją, kurią svarbu išlaikyti, ypač koronaviruso padarinių kontekste. Pabrėždamas Lietuvos ir Estijos lyderystę finansinių technologijų srityje, prezidentas Estijos vadovei padovanojo pirmąją pasaulyje Lietuvos skaitmeninę numizmatinę kolekcinę monetą „LBCoin“.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius trečiadienį Vilniuje susitiko su Egipto užsienio reikalų ministru Samehu Shoukry. Susitikimo metu aptartas dvišalis politinis ir ekonominis bendradarbiavimas bei politinė ir saugumo padėtis Artimųjų Rytų ir Afrikos regionuose. Lietuva pristatė vertinimą dėl procesų Rytų kaimynystėje.
„Džiaugiamės, kad pastaraisiais metais aktyvėja dvišalis bendradarbiavimas, taip pat svarbu stiprinti teisinius bendradarbiavimo pagrindus. Vertiname aktyvias ir konstruktyvias Egipto pastangas tarpininkauti ir ieškoti politinių sprendimų konfliktiniuose regionuose“, – sakė ministras L. Linkevičius.
Vizito metu, kaip nurodoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, pasirašytas Supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje, kuris leis efektyviau keistis informacija ir gerąja praktika fitosanitarijos, žemės ūkio technologijų bei maisto produktų gamybos srityse. 2018 metais Lietuvos eksportas į Egiptą išaugo 86 proc., lyginant su praėjusių metų duomenimis, ir siekė beveik 50 mln. eurų. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė apie 84 proc. viso Lietuvos eksporto į Egiptą.
Lietuvos Respublikos ir Egipto Arabų Respublikos tarpvyriausybinio ekonominio, techninio ir mokslinio bendradarbiavimo jungtinio komiteto posėdžio metu aptartas bendradarbiavimas prekybos, pramonės, investicijų, energetikos, žemės ūkio, informacinių technologijų, gyvybės mokslų, turizmo, kultūros, aplinkos apsaugos srityse. Egiptui pristatyta Lietuvos geroji praktika atliekų tvarkymo srityje – vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema.
Pirmą kartą Egipto užsienio reikalų ministras S. Shoukry Lietuvoje lankėsi 2017 metais. Diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Egipto užmegzti 1992 metais, primena Užsienio reikalų ministerija.
Riaušės ir neramumai Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Glaudesniu Graikijos ir JAV kariniu bendradarbiavimu nepatenkinti aktyvistai dažais apmėtė buvusio JAV prezidento Harryo Trumano statulą Atėnų centre, informuoja naujienų agentūra dpa.
Bandydami išvaikyti riaušininkus, policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir gumines lazdas.
Pranešama, kad protestuotojai atvyko iš demonstracijos, kurioje dalyvavo 3 000 žmonių, Graikijos komunistų partijos (KKE) narių ir rėmėjų.
Šeštadienį Atėnuose lankosi JAV valstybės sekretorius Mikeas Pompeo, kuris su Graikijos premjeru Kyriakosu Mitsoakisu aptarė glaudesnį abipusį bendradarbiavimą, įskaitant ir gynybos srityje.
Neretai kalbant apie Lietuvos valstybės veikėjų veiklą nacių okupacijos metais jie apibūdinami epitetu „kolaborantai”. Girdi, jei jie ir neprisidėjo prie Holokausto, tai mažų mažiausiai kolaboravo su naciais, o tai – nenuplaunama dėmė jų biografijoje, ir todėl jie negali būti viešai pagerbiami.
Iš Lietuvių kalbos žodyno:
Kolaborantas – (pranc. collaborationniste < lot. collaboro – bendradarbiauju; terminas pradėtas vartoti Prancūzijoje, vėliau Belgijoje, Olandijoje) – išdavikas; asmuo, bendradarbiaujantis su visuomenės daugumos neremiama valdžia; šalies pilietis, bendradarbiaujantis su okupacine valdžia.
Bendradarbiavimas – tai bendras darbas kokiam nors tikslui pasiekti.
Ryškūs nebendradarbiavimo su naciais pavyzdžiai – Kazys Škirpa ir Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Abu juos naciai rado Laikinosios Vyriausybės (ne nacių) paskirtus į pareigas. Ir nei vienas, nei kitas nebendradarbiavo su naciais taip, kaip suprantamas bendradarbiavimas.
Yra kitas, lietuviškas, žodis – „prisitaikymas”. Prisitaikė prie aplinkybių, bet nesusitaikė su jomis. Būtent todėl naciai K.Škirpai Berlyne paskyrė namų areštą, o karui baigiantis suėmė ir išsiuntė į politinių internuotųjų stovyklą. O J. Noreiką jie patalpino Štuthofo konclageryje.
Mano akimis žiūrint, žmogaus įvardinimas kolaborantu, jei jis toks nebuvo, – įžeidimas ir šmeižtas.
Dar neišsiaiškinau, ar prokuratūra privalo savo iniciatyva ginti viešąjį interesą, kai šmeižiamas ir įžeidinėjamas nebegalintis pats apsiginti Lietuvos valstybės veikėjas. Bet gal kas nors, perskaitęs šias eilutes, išmano mirusiųjų šmeižto ir įžeidimo bylas?
G.Nausėda ir A.Duda. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda po susitikimo su naujuoju Lietuvos vadovu Gitanu Nausėdu teigė tikįs, kad dvišalis šalių bendradarbiavimas bus atkurtas toks, koks buvo valdant buvusiems šalių vadovams Lechui Kaczynskiui bei Valdui Adamkui.
„Prezidentui pasakiau, kad dedu didelę viltį, jog mums pavyks atkurti tokius santykius, kaip jie atrodė valdant prezidentui Lechui Kaczynskiui ir valdant prezidentui Valdui Adamkui“, – teigė A. Duda.
Lenkijos prezidentas taip pat pasveikino G. Nausėdą su puikia rinkimų pergale bei padėkojo, kad jau antrąją darbo dieną paskyrė būtent bendradarbiavimui su Lenkija.
„Labai dėkoju, kad pirmus žingsnius pagal tarptautinį bendradarbiavimą, tik užėmęs savo postą, prezidentas antrąją darbo dieną atvyko į Lenkiją. Iš tikrųjų tai labai didelis ženklas, kalbant apie kaimyninių santykių kūrimą tarp Lenkijos ir Lietuvos“, – teigė A. Duda.
Tuo tarpu, G. Nausėda pritarė, kad dvišaliai santykiai buvo atvėsę, bet tikisi, kad ateityje bendradarbiavimas bus daug glaudesnis.
„Pasiremsiu labai gražia jūsų metafora apie buvusius prezidentų Valdo Adamkaus ir Lecho Kaczynskio santykius (…) tikrai turime atkurti, kas pastaruoju metu buvo šiek tiek įšalę ir sustoję. Pirmiausia turiu (omenyje. – ELTA) prezidentų konsultatinį komitetą, kuris pakankamai efektyviai veikė iki 2009 metų, kuriame patarėjai užsienio politikos klausimais ir kiti specialistai galėjo aptarti aktualią informaciją ir ieškoti sprendimo būdų. Aš pasiūliau atgaivinti šį formatą“, – teigė jis.
Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat Lietuvos prezidentas teigė, kad susitikime aptarė daugelį klausimų ir pasiekė abipusį bendrą sutarimą.
„Matau, kad prezidentas yra šiltas, atviras žmogus, su kuriuo galima kalbėti visais klausimais. Su kuriuo galima kalbėtis įvairiais geopolitikos klausimais, ES, dvišalių santykių ir Rytų partnerystės klausimais. Daugeliu klausimų matau visišką sutarimą ir nematu jokių kontraversijų. Kas ypač svarbu ir kodėl aš jau antrąją darbo dieną apsilankiau Varšuvoje, yra tai, kad mūsų bendradarbiavimo sričių yra tiek daug ir visos tokios turtingos, tiek ekonomika, kultūra, energetika, gynyba, krašto apsauga, kad, ko gero, galima būtų nedelsiant suorganizuoti dar tris vizitus ir organizuoti juos kas kelios dienos. Bet manau, kad darbo reikia palikti ir mūsų premjerams, ir ministrams, nes manau, kad negali tik prezidentai už visus dirbti“, – teigė jis.
ELTA primena, kad G. Nausėda pirmojo vizito į Lenkiją vyko laikydamasis nusistovėjusios užsienio politikos tradicijos ir išreikšdamas pagarbą abiejų šalių bendrai praeičiai: šiais metais minimas Liublino unijos 450 metų jubiliejus, Lietuvos ir Lenkijos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-osios metinės, be to, šalys, priklausydamos Abiejų Tautų Respublikai, 1791 m. gegužės 3 d. priėmė Konstituciją, laikomą pirmąja Konstitucija Europoje.
Antrasis prezidento vizitas į Lenkiją numatytas rugsėjo 1 dieną, kai bus minimas Antrojo pasaulinio karo 80-metis.
Įstrigus deryboms su JAV dėl Pchenjano branduolinio ginklo programos, Šiaurės Korėja demonstruoja savo artumą Kinijai. Šalies vadovas Kim jong-unas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu aptarė problemas pasaulyje ir regione, penktadienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida.
Abi pusės savo susitikime ketvirtadienį buvo vieningos nuomonės, kad abipusis interesas yra dėl „rimtų ir sudėtingų tarptautinės ir regioninės situacijos pokyčių“ gerinti santykius.
Susitikimas, anot žiniasklaidos, vyko „rimtoje ir atviroje atmosferoje“.
Per pirmąjį Kinijos prezidento vizitą izoliuotoje Šiaurės Korėjoje per 14 metų Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino Šiaurės Korėjos ir JAV vyriausybes atnaujinti savo derybas. Kim jong-unas sakė, jog tarptautinė bendruomenė tikisi, kad abi šalys per jas pasieks ir rezultatų, pranešė Kinijos stotis CCTV.
Kim jong-unas ir toliau mano, kad iniciatyvą turi parodyti JAV. Jis esą iki šiol „iš atitinkamos šalies“ negavo teigiamo atsakymo.
Antrasis Kim jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas Hanojuje vasario pabaigoje žlugo. Abiem pusėm nepavyko susitarti pagrindiniu Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo klausimu.
Pchenjanas reikalauja sušvelninti tarptautines sankcijas. Tačiau JAV vyriausybė nori sankcijas išlaikyti, kol išlieka su Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programa susijusi rizika. D. Trumpas kitą savaitę G20 viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose greičiausiai susitiks su Xi Jinpingu. Svarbi jų pokalbių tema gali būti ir Šiaurės Korėja.
Kim jong-unas svečiui iš Kinijos surengė pompastišką priėmimą. Sostinėje Pchenjane šimtai tūkstančių žmonių su vėliavomis ir gėlėmis sveikino Kinijos delegaciją. Vakare Xi Jinpingo garbei buvo surengtas banketas. Vėliau abu lyderiai Pchenjane stebėjo masinę kultūrinę programą.
Lietuvos ir Kazachstano kultūriniai ryšiai nuolat pasipildo naujais akcentais, leidžiančiais geriau pažinti vieni kitus, pabrėžta ketvirtadienį vykusiame kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko susitikime su Kazachstano ambasadoriumi Viktoru Tembirbajevu.
Praėjusią vasarą Kazachstane vyko Lietuvos kultūros tarybos finansuota jaunimo ekspedicija „Misija Sibiras“, kurios metu lankytos ir tvarkytos lietuvių tremtinių palaidojimo vietos.
Šį penktadienį Lietuvoje prasideda Kazachstano kino savaitė. Jos metu bus galima pamatyti 7 naujus šioje šalyje sukurtus filmus, daugiausia istorine tematika.
Susitikime aptartos platesnių Lietuvos ir Kazachstano kultūrinių ryšių galimybės, taip pat skatinant glaudžiau tiesiogiai bendradarbiauti atskiras abiejų šalių kultūros įstaigas, kaip nacionaliniai muziejai ir teatrai.
Kinija ir Jungtinės Valstijos gali peržengti savo skirtumus ir dirbti kartu, besivadovaudamos abipuse pagarba, Kinijoje besilankančių JAV politikų grupei ketvirtadienį sakė šalies premjeras Li Keqiangas, kurį cituoja „Reuters“.
Kinija ir Jungtinės Valstijos yra įsitraukusios į aštrų prekybos karą ir įvedusios tarifus daliai viena kitos importo.
Susitikdamas su Respublikonų senatorių grupe ir viena Kongreso nare Pekine Li Keqiangas sakė, kad per pastaruosius keturis diplomatinių ryšių dešimtmečius Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiai turėjo „pakilimų ir nuosmukių“.
„Tvarūs ir stabilūs Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiai tarnauja bendriems šalių ir jų gyventojų interesams“, – pažymėjo premjeras.
„Mes tikimės, kad Kinijos ir JAV bendradarbiavimas remsis abipuse pagarba ir lygybe“, – pridūrė jis.
Tenesio senatorius Lamaras Alexanderis Li Keqiangui sakė, kad jo delegacija čia atvyko „parodyti pagarbą puikiai šaliai ir puikiems žmonėms“.
„Jūsų šalis ir mūsų šalis yra konkurentės, bet ne priešės. Ir mes tikime, kad gerbdamos viena kitą mes galime klestėti kartu“, – pažymėjo jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ilgai grasino įvesti tarifus visų 500 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos prekių importui, jeigu Pekinas nepakeis intelektinės nuosavybės, technologijų perdavimo, pramonės subsidijų ir patekimo į vietinę rinką politikos.
D. Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketina dalyvauti G20 susitikime Argentinoje šio mėnesio pabaigoje ir tarpusavyje aptarti prekybos klausimus.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Turkijos partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis dėl įtampos gali atsidurti pavojuje, ir įspėjo, jog Ankara gali pradėti dairytis naujų sąjungininkių, šeštadienį pranešė „The New York Times“.
Dviejų NATO sąjungininkių santykiai pablogėjo per keletą dešimtmečių, o Turkijos lira atsidūrė rekordinėse žemumose JAV dolerio atžvilgiu.
Lira penktadienį prarado 16 proc. vertės JAV dolerio atžvilgiu, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad padvigubins tarifus Turkijos plienui ir aliuminiui. Šie komentarai prisidėjo prie Turkijos valiutos susilpnėjimo.
R. T. Erdoganas įspėjo Vašingtoną nerizikuoti santykiais su Ankara, nes kitaip jo šalis ieškos „naujų draugų ir sąjungininkų“.
„Kol Jungtinės Valstijos nepradės gerbti Turkijos suvereniteto ir neįrodys, kad supranta, su kokiais pavojais susiduria mūsų šalis, partnerystė bus pavojuje“, – pažymėjo Turkijos prezidentas.
Socialiniame tinkle „Twitter“ D. Trumpas paskelbė apie naujus baudžiamuosius tarifus Turkijai ir pridūrė, kad šiuo metu santykiai su Turkija nėra geri.
R. T. Erdoganas penktadienio kalboje sumenkino valiutos krizės reikšmę, patardamas turkams nesijaudinti dėl valiutų kursų svyravimų.
Prezidentas pridūrė, kad Turkija turi bendradarbiavimo alternatyvų „Irane, Rusijoje ir kai kuriose Europos šalyse“.
