Kaip liudija sociologų tyrimas, apie 36 procentuose kaimo vietos bendruomenių aktyviai dirba vos keletas žmonių. Bendruomenių aktyvistai pabrėžia, kad žmonės pasyviai įsitraukia į bendruomenės darbus, nes jiems kur kas labiau rūpi sava, o ne bendruomenės gerovė. Be to, jie netiki, kad organizacijos veikla gali ką nors pakeisti arba yra tiesiog nusivylę gyvenimu. O iš tikrųjų individo veikla bendruomenės labui grįžtamuoju ryšiu teigiamai veikia individo gyvenseną. Jei bitės ar skruzdės instinktyviai taip elgiasi, žmogus – protaujanti būtybė – sąmoningai turi suvokti bendruomeninės veiklos naudą.
Dar sudėtingiau buriasi bendruomenės miestuose. Gal vieninteliams kauniečiams pavyko ne tik įkurti mikrorajonų bendruomenių centrus, bet ir įsteigti Kauno bendruomenių centrų asociaciją. O štai Vilniuje rimčiau, kaip dera bendruomenėms, veikia tik septynios: Žvėryno, Pilaitės, Trakų Vokės, Balsių, Žirmūnų ir ką tik įsikūrusi Čiurlionio gatvės bendruomenė.
Continue reading „Kai bendruomenė tūno, veiklos imasi pasišventėliai vienišiai”
