Sevastopolyje sunaikinta 10 rezervuarų su rusų laivynui skirtais naftos produktais. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 29 d. (Ukrinform-ELTA). Dėl sprogimo laikinai okupuotame Krymo uostamiestyje Sevastopolyje buvo sunaikinta 10 naftos rezervuarų, kurių bendra talpa siekė 40 tūkst. tonų. Degalai buvo skirti priešo laivynui. Taip teigia Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.
„Per sprogimą priešo naftos sandėlyje, įvykusį balandžio 29 dieną netoli Kozačos įlankos okupuotame Sevastopolyje, sunaikinta daugiau kaip 10 rezervuarų su naftos produktais, kurių bendra talpa – 40 tūkst. tonų“, – sakoma pranešime.
Žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pažymėjo, kad sunaikinti naftos produktai buvo skirti Rusijos Juodosios jūros laivynui.
Sevastopolyje sunaikinta 10 rezervuarų su rusų laivynui skirtais naftos produktais. EPA-ELTA nuotrauka
„Bavovna“ (sprogimas – red.) Sevastopolyje yra Dievo bausmė, ypač už žuvusius Umanės civilius gyventojus, tarp kurių buvo penki vaikai. Ši bausmė bus ilgalaikė. Visi laikinai okupuoto Krymo gyventojai artimiausiu metu neturėtų būti šalia karinių bazių ir objektų, kurie aprūpina agresoriaus kariuomenę“, – pabrėžė A. Jusovas.
Žvalgybos atstovas pridūrė, kad Ukraina žino apie vagysčių mastą tiek nukentėjusioje naftos saugykloje Sevastopolyje, tiek kituose panašiuose Krymo objektuose. Kaip paaiškino A. Jusovas, šie faktai neabejotinai išplečia Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų galimybes.
Kaip pranešė „Ukrinform“, praėjusią naktį laikinai okupuotame Sevastopolyje esančioje naftos saugykloje kilo gaisras dėl numanomo bepiločio orlaivio smūgio.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas lankosi Kyjive. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Kyjive susitikęs su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu, patvirtino, kad Lietuva netrukus perduos Ukrainos kariuomenei papildomą paramą.
„Su ministru Oleksijumi Reznikovu aptarėme karinės paramos ir ukrainiečių karių mokymo klausimus bei viską, kas didina Ukrainos galimybes atremti Rusijos agresiją”, – sakė ministras A. Anušauskas.
Pasak A. Anušausko, prie jau perduotų dvidešimties M113 šarvuočių Lietuva papildomai perduos ukrainiečiams dar dešimt, o taip pat suteiks Ukrainai imitacinių šovinių, sprogstamųjų paketų, dūminių granatų.
Ministrai susitikimo metu diskutavo apie galimybes Ukrainos kariuomenės karius apmokyti Lietuvoje.
„Papildoma Lietuvos karinė parama netrukus pasieks Ukrainą. Šalis gauna daug M113 šarvuočių, todėl mes galime apmokyti ukrainiečių mechanikus ar jų instruktorius. Taip pat siūlome išminavimo specialistų mokymus. Esame lankstūs ir pasiryžę padėti kaip tik galime, žinoma, atsižvelgiant į Ukrainos išsakytus poreikius”, – teigia A. Anušauskas.
Abu ministrai taip pat dalyvavo šalių prezidentų Gitano Nausėdos ir Volodymyro Zelenskio susitikime, kuriame buvo aptariamos tolesnio bendradarbiavimo kryptys.
Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apima ir oro gynybos sistemas „Stinger”, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 mm minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, M113 šarvuotus transporterius, sunkvežimius, visureigius. Taip pat – bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2″ su amunicija, kuri buvo nupirkta už piliečių surinktus pinigus.
Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 123 mln. eurų.
Kyjivas, liepos 19 d. (ELTA). Ukrainos parlamentas antradienį tviteryje paskelbė, kad Norvegija, sekdama Lietuvos ir Lenkijos pavyzdžiu, ėmė rinkti pinigus bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“ pirkti.
Norvegai tam tikslui planuoja surinkti 55 mln. kronų (5,5 mln. JAV dolerių), o pirmasis tūkstantis žmonių, paaukojusių mažiausiai 250 kronų (25 dolerius), galės dalyvauti orlaivio vardo rinkimuose.
O ukrainiečių portalas unian.net antradienį pranešė, kad šalies ministrų kabinetas pritarė įstatymo projektui dėl Ukrainos ir Turkijos susitarimo dėl bendradarbiavimo aukštųjų technologijų, aviacijos ir kosmoso sektoriuose ratifikavimo.
Apie tai vyriausybės posėdyje pranešė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.
„Vyriausybė pateiks Aukščiausiajai Radai įstatymo projektą dėl Ukrainos ir Turkijos susitarimo dėl bendradarbiavimo aukštųjų technologijų, aviacijos ir kosmoso pramonės srityse ratifikavimo. Be kita ko, tai sudarys sąlygas Ukrainoje pastatyti gamyklą, kurioje bus gaminami ir aptarnaujami garsieji bepiločiai orlaiviai „Bayraktar“, – sakė jis.
Bepilotė skraidyklė teroristo rankose gali tapti pavojingu ginklu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Įsigaliojus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimams, liepos 3-iąją Krašto apsaugos ministerija patvirtino naują leidimų vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš karinių teritorijų, taip pat karinių teritorijų filmavimo, fotografavimo ar kitokio vizualizavimo tvarkos aprašą. Naująja bepiločių orlaivių naudojimo virš karinių teritorijų bei karinių teritorijų fotografavimo, filmavimo ar kitokio vizualizavimo tvarka siekiama užtikrinti Lietuvos kariuomenės veiklos apsaugą.
Apraše numatoma, kad sprendimas dėl leidimo skrydžiams virš karinės teritorijos bus pateikiamas greičiau – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (vietoj buvusių 20), tačiau įprastai leidimas turėtų būti suteikiamas per vieną darbo dieną.
Taip pat atnaujintas karinių teritorijų ir atstumų iki jų, virš kurių skrydžiai ribojami, sąrašas. Siekiant supaprastinti leidimų išdavimą yra pateikiami atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys kiekvienai teritorijai, kuriais asmuo, ketinantis vykdyti bepiločio orlaivio skrydžius, galės kreiptis išduoti leidimą.
Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat pagal Seimo patvirtintas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, asmenys, norėdami filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karines teritorijas, taip pat privalės gauti atitinkamą leidimą. Sprendimas dėl šio leidimo suteikimo turėtų būti suteikiamas dar greičiau – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
2017 m. rugsėjį pasirašytu krašto apsaugos ministro įsakymu visi bepiločiai orlaiviai, kurie, neturėdami leidimo atlieka skrydžius virš karinių teritorijų arba virš už karinės teritorijos ribų vežamo svarbaus karinio turto, yra traktuotini kaip galimai naudojami ginklai, kuriais siekiama padaryti žalą kariniam turtui ar asmenims, ir prieš juos gali būti panaudojama karinė jėga. Kitaip tariant, orlaivis galės būti priverstinai nutupdomas arba neutralizuojamas, šiuo tikslu planuojama ir kovos prieš bepiločius orlaivius pajėgumų plėtra.
Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat atnaujintos skrydžių bepiločiais orlaiviais virš karinių teritorijų taisyklės. Asmenys, norintys naudoti bepiločius orlaivius virš karinių teritorijų, turės sudaryti sąlygas dalinio saugumo specialistui apžiūrėti orlaivį prieš skrydį, pateikti skrydžio metu gautą medžiagą bei vykdyti kitus dalinio saugumo specialisto nurodymus skrydžio metu.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 200 iki 400 eurų, taip pat gali būti konfiskuotas bepilotis orlaivis. Jei tas pats pažeidimas padarytas pakartotinai – bauda nuo 400 iki 600 eurų ir visais atvejais konfiskuojamas bepilotis orlaivis. Jei asmuo neturėdamas leidimo arba pažeisdamas jame nustatytus reikalavimus filmuoja, fotografuoja ar kitaip vizualizuoja karines teritorijas, jam gali būti skiriama nuo 20 iki 50 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 50 iki 100 eurų bauda. Taip pat, gali būti konfiskuojama ne tik surinkta vaizdinė informacija, tačiau ir informacijai rinkti naudota įranga. Šiuos pažeidimus tirti yra įgaliota Karo policija.
