Žurnalisto Gintaro Visocko byla yra klasikinė žmogaus teisių byla. Deja, paskaitęs Apygardos teismo nutartį aš nepastebėjau, kad ji būtų nagrinėta kaip žmogaus teisių byla. Toks pirmas kritinis pastebėjimas.
Šiuo atveju žmogaus teisių standartai yra labai aiškūs. Kalbama apie žodžio laisvės ribojimą. Žmogus buvo nubaustas už tai, kad naudojosi žodžio laisve. Ribojimui reikia surasti įstatymą, kuris leidžia tą daryti. Baudžiamajame kodekse yra toks įstatymas – už įžeidimą.
Akivaizdu, buvo siekta apsaugoti kito asmens orumą. Irgi teisėtas tikslas. Teisme turi būti įrodyta, kad toks žodžio laisvės ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje. Ar tas ribojimas proporcingas siekiamam tikslui?
