Kirgizijos ambasadorius Pietų Korėjoje Kylyčbekas Sultanas paprašė politinio prieglobsčio vienoje iš pasaulio šalių, teigdamas, kad nepasitiki dabartine respublikos vadovybe. Tai penktadienį pranešė Kirgizijos naujienų agentūra „24“.
Kaip pareiškė ambasadorius, šiuo metu jis su šeima yra Pietų Korėjoje, bet jau „paprašė politinio prieglobsčio vienoje iš šalių“. „Aš nebeturiu nė lašo pasitikėjimo nei valdžia, nei prezidentu. Mes žinome, kad ir prokuratūra, ir Valstybinis nacionalinio saugumo komitetas yra valdžios rankose. Mes nebegrįšime į Kirgiziją“, – sakė K. Sultanas žurnalistams. Jis atsisakė įvardyti šalį, kurioje paprašė prieglobsčio.
Anksčiau K. Sultanas surengė spaudos konferenciją Biškeke, per kurią apkaltino Kirgizijos URM vadovybę daugybe pažeidimų ir pareiškė pateikęs atitinkamų įrodymų šalies prezidento Sooronbajaus Žejenbekovo aparatui.
Penktadienį Kirgizijos užsienio reikalų ministras Erlanas Abdyldajevas įteikė prezidentui atsistatydinimo prašymą, kuris buvo priimtas. S. Žejenbekovas taip pat pasirašė įsaką dėl K. Sultano atleidimo iš einamų pareigų.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.10.14; 06:00
Rusija reikalauja, kad būtų peržiūrėtas prieš maždaug trejus metus pasirašytas susitarimas su Kirgizija dėl šioje respublikoje esančios torpedų gamyklos „Dastan” akcijų įsigijimo. Šitaip teigia Rusijos dienraštis „Kommersant”.
Susitarime aiškiai numatyta, kad už 48 proc. “Dastan” akcijų Maskva nurašys Biškekui net 180 mln. USD skolos. “Nuo 2009 metų “Dastan” vertė sumažėjo dėl įrangos nusidėvėjimo, todėl Rusija nepasiruošusi nurašyti Kirgizijai 180 mln. USD skolos. Biškekui dabar siūloma už tą patį akcijų paketą nurašyti mažesnę skolos dalį arba padidinti Rusijai perduodamų akcijų dalį”, – praneša laikraščio šaltinis Rusijos Federacijos vyriausybėje.
Kirgizijoje balandžio 6 dieną prasidėję masiniai neramumai peraugo į masinius ginkluotus susirėmimus tarp milicijos, kariuomenės bei protestuojančių piliečių. Tūkstančiai kirgizų reikalavo prezidento Kurmunbeko Bakijevo atsistydinimo. Prasidėjo kruvini susirėmimai, jau balandzio 6-ąją šalies teisėsaugos pareigūnai nušovė 15-a protestuotojų. Tai sukėlė masinį žmonių pasipiktinimą, spontaniškai peraugusį į gatvės mūšius. Susirėmimai su valdžia kilo visuose pagrindiniuose šalies miestuose. Teigiama, kad žuvo apie 100 žmonių, virš 1000 žmonių sužeista. Kol kas oficialiai pranešama apie 83 žuvusius asmenis, tačiau keliolika žmonių dingo be žinios, tame tarpe – ir 5 teisėsaugos pareigunai. Manoma, kad daugelis jų – žuvę.
