Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.
JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) ketvirtadienį iki 75 tūkst. dolerių padidino atlygį už pagalbą nustatant asmenį, per sausio 6 d. Kapitolijaus šturmą galimai padėjusį dvi vamzdines bombas.
Bombas prie Demokratų ir Respublikonų partijų būstinių, esančių šalia Kapitolijaus, manoma, padėjo asmuo, kuris, kaip užfiksavo stebėjimo kameros, dėvėjo laisvą pilką džemperį, juodas pirštines ir veidą dengiančią medicininę kaukę.
Nors bombos nebuvo detonuotos, jos laikomos galimu įrodymu, kad tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai išpuolį planavo iš anksto.
Kai kurie analitikai, įskaitant buvusį Kapitolijaus policijos vadą, įtaria, kad bombos galėjo būti padėtos siekiant tyčia nukreipti saugumo pajėgų dėmesį, kad užpuolikai galėtų netrukdomi patekti į Kapitolijų.
FTB pranešimas leidžia suprasti, kad institucija galimai neturi naujų įkalčių apie įtariamojo tapatybę.
Anksčiau už papildomą informaciją buvo siūlomas 50 tūkst. dolerių atlygis. Įsiveržusieji į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Institucija buvo sutelkusį dėmesį į kiek neįprastus įtariamojo sportinius batelius, veikiausiai naujo leidimo „Nike Air Max Speed Turf“ modelio.
Dėl sausio 6 d. atakos baudžiamoji atsakomybė gali grėsti šimtams žmonių. Per ją D. Trumpo rėmėjai, įaudrinti buvusio prezidento teiginių apie sukčiavimą prezidento rinkimuose, įsiveržė į Kapitolijų, kuriame tuo metu buvo tvirtinama Joe Bideno pergalė.
D. Trumpas kaltinamas pakursčius šią ataką, kuri neužkirto kelio demokrato inauguracijai 46-uoju prezidentu trečiadienį.
Federalinė vyriausybė iki šiol pareiškė kaltinimus 117 asmenų, dalyvavusių šioje mirtinoje atakoje.
Daugumą jų buvo nustatyti padėjo socialinių tinklų naudotojai, pavyzdžiui, per jų paskelbtus vaizdo įrašus iš įvykio ir gavus informacijos iš nepriklausomų tyrėjų, susitelkusių į kraštutinių dešiniųjų ekstremizmą. Tie, kurie įsiveržė į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Organizacijos „Program on Extremism“ duomenimis, į sąrašą žmonių, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, šiuo metu patenka 102 vyrai ir 15 moterų, visi jie atkeliavo iš 35 skirtingų valstijų ir Vašingtono.
Daugumai jų pareikšti kaltinimai neteisėtu įsiveržimu į Kapitolijų ir smurtiniu elgesiu, tačiau kai kuriems pareikšti kaltinimai užpuolimu.
Tačiau kai kuriems žmonėms pareikšti kaltinimai buvo dar rimtesni – antradienį trys žmonės buvo apkaltinti sąmokslu.
Trijulė, siejama su smurtine, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupe „Oath Keepers“, „planavo įtaigiai šturmuoti JAV Kapitolijų“, sakoma kaltinamajame akte.
Kijevo policija sulaikė vyrą, kuris paėmė įkaitą ir grasino susprogdinti bombą. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos sostinės Kijevo policija sulaikė vyrą, kuris anksčiau pirmadienį banko filiale verslo centre paėmė įkaite banko darbuotoją ir grasino detonuoti sprogmenį.
Įtariamasis yra 32 metų amžiaus Uzbekistano pilietis. Kaip anksčiau skelbė Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Herasčenka, į verslo centre įsikūrusį banko skyrių įėjęs užpuolikas teigė, kad kuprinėje turi bombą.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos institucijoms teko spręsti dar mažiausiai dvi įkaitų dramas.
Liepos 21 d. Lucke ginkluotas vyras autobuse įkaitais paėmė 13 keleivių. Po 12 valandų trukusios įkaitų dramos įkaitai išlaisvinti, o užpuolikas areštuotas.
Liepos 23 d. Poltavos mieste užpuolikas paėmė įkaitu policijos pareigūną, bet vėliau tą pačią dieną jį paleido.
Šeštadienį Varšuvoje, Brudno rajone, tiesiant metro liniją buvo rasta nesprogusi Antrojo pasaulinio karo laikų bomba. Tai pranešė Lenkijos sostinės merija.
Pasak jos atstovės Karolinos Galeckos, dviejų metrų ilgio bomba svėrė 250 kilogramų.
Sekmadienį buvo evakuoti apie 1,5 tūkst. Varšuvos gyventojų, kad sprogmenį būtų galima saugiai išgabenti iš miesto.
Bombos neutralizavimo operacija baigėsi apie vidurdienį. Kaip pranešė sostinės policijos atstovas spaudai Sylwesteris Marczakas, evakuotiesiems leista grįžti į namus.
Bosnija ir Hercegovina penktadienį iškvietė Prancūzijos ambasadorių po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino šią Balkanų šalį „tiksinčia laiko bomba“ dėl į ją sugrįžtančių džihadistų.
Per interviu žurnalui „The Economist“ Prancūzijos prezidentas teigė, kad Bosnija ir Hercegovina yra pagrindinis nestabilumo Vakarų Balkanų regione šaltinis.
„Laiko bomba, kuri tiksi visai šalia Kroatijos ir susiduria su sugrįžtančių džihadistų problema, yra Bosnija ir Hercegovina“, – teigė E. Macronas.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad ambasadorius Guillaume’as Roussonas buvo iškviestas į Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūrą, tačiau nepateikė jo iškvietimo priežasties.
Tuo metu Bosnijos ir Hercegovinos premjeras Denisas Zvizdičius sureagavo pareikšdamas, kad Bosnija niekam nekelia grėsmės.
2015 metais bendrovės „The Soufan Group“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad džihadistų kovotojų iš Bosnijos ir Hercegovinos skaičius Sirijoje ir Irake siekė viso labo 300, o kovotojų iš Prancūzijos skaičius buvo gerokai didesnis – 1 700.
Laisvosios Europos radijo duomenimis, maždaug 110 Bosnijos ir Hercegovinos piliečių, tarp kurių 23 vyrai, yra tarp žmonių, šiuo metu laikomų kalėjimuose Sirijos šiaurėje. Kaip teigiama, kelios dešimtys vyrų jau sugrįžo į šalį ir dauguma jų buvo teisiami.
Policija pirmadienį pietiniame Švedijos mieste Malmėje, centrinėje stotyje, pašovė žmogų, kuris teigė turintis bombą, teigia policija ir liudininkai.
Policijos pareigūnai sakė, kad šūvis pasigirdo truputį po 10 valandos ryto, kai į pranešimus apie skubų atvejį sureagavę pareigūnai priėjo prie vyro, savo veiksmais keliančio paniką.
Vietinės žiniasklaidos priemonės citavo keletą liudininkų, teigusių, kad maždaug 40 metų vyras metė ant žemės sportinį krepšį ir sušuko, kad turi bombą.
Kai prie vyro prisiartino policija, jis vis tiek elgėsi gąsdinančiai, teigė spaudos atstovė Evelina Olsson.
„Situacija toliau plėtojosi, todėl policijos pareigūnui teko iššauti iš tarnybinio ginklo“, – sakė E. Olsson.
Vyras buvo nuvežtas į ligoninę, o traukinių stotis evakuota, pakviesti bombas neutralizuojantys darbuotojai. Policijos pareigūnai teigė, kad tyrėjai laukia, kada galės įvykdyti apklausą.
Donecke žuvo Aleksandras Zacharčenka. EPA-ELTA nuotr.Penktadienį per bombos sprogimą kavinėje separatistų kontroliuojamame Rytų Ukrainos Donecko mieste žuvo prorusiškų separatistų Donecke lyderis A. Zacharčenka. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad pasikėsinimas į pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos lyderį Aleksandrą Zacharčenką yra „provokacija“, kuri pakenks pasiektiems Minsko (taikos) susitarimams.
„Tai, be jokios abejonės, provokacija“, – Rusijos žiniasklaida cituoja Kremliaus atstovo D. Peskovo žodžius, skirtus žurnalistams. „A. Zacharčenkos žūtis neabejotinai padidins įtampą regione“ ir pakenks vadinamiesiems Minsko susitarimams, sakė jis.
„Dar reikia galutinai išsiaiškinti, kas yra šios provokacijos iniciatorius“, – pareiškė D. Peskovas žurnalistams.
Kaip jau skelbta, penktadienį per bombos sprogimą kavinėje separatistų kontroliuojamame Rytų Ukrainos Donecko mieste žuvo prorusiškų separatistų Donecke lyderis A. Zacharčenka. Pasak separatistų, tai buvo „teroristinis išpuolis“.
Prorusiški separatistai nuo 2014 metų kontroliuoja Rytų Ukrainą, čia jie paskelbė „Donecko liaudies respubliką“, tačiau jos užsienis nepripažįsta. Regione buvo sutarta dėl paliaubų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų karių ir separatistų, tačiau jų nesilaikoma.
Po judriausioje Niujorko autobusų stotyje nugriaudėjusio sprogimo sulaikytas vienas įtariamasis, skelbia miesto policija, kuria remiasi BBC.
Sprogimas nuaidėjo pirmadienio rytą netoli Taimso aikštės esančiame „Port Authority“ autobusų terminale. Pasak pareigūnų, daugiau niekas be užpuoliko per incidentą nebuvo sužeistas.
JAV žiniasklaida citavo policijos šaltinius, teigusius, kad sprogimą galėjo sukelti požeminėje perėjoje detonuota vamzdinė bomba.
Dalis šaltinių skelbė, kad įtariamasis įėjo į stotį nešinas sprogstamuoju įtaisu, kuris detonavo per anksti.
Tuo metu Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Sara Sanders (Sarah Sanders) pranešė, kad prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) buvo informuotas apie įvykio eigą.
„Port Authority“ autobusų terminalas – didžiausias terminalas Jungtinėse Valstijose, kasmet aptarnaujantis daugiau kaip 65 mln. keleivių. Po juo įsikūręs Taimso aikštės-42-osios gatvės metro stočių kompleksas.
2011 metų kovo 9 dieną apie 16 val. 30 min. Maskvoje, Mičiurino prospekte, netoli FSB akademijos pastatų komplekso, visuomeninio transporto stotelėje laikrodinio mechanizmo pagalba buvo susprogdinta galinga bomba.
Manoma, kad jos galingumas prilygo 200 – 400 gramų trotilo. Sprogmuo buvo užtaisytas vinimis, galinčiais skrieti 50 metrų spinduliu.
Kovo 11 d. du sprogimai nugriaudėjo Maskvos šiaurės rytų rajone, Milašenkovo gatvėje, prie 12-ojo namo. Bombos buvo padėtos ant apleisto garažo stogo, jų galingumas – apie 200 gramų trotilo. Bombos užtaisytos metalo gabaliukais, vinimis. Išdužo aplinkinių gyvenamųjų namų langai.
