Bordo

Trumposios naujienos

Bordo mieste kelionę į Prancūziją baigiantį Karolį III sveikino minios. EPA-ELTA nuotr.

Bordo, Prancūzija, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Penktadienį entuziastingos minios sutiko karalių Karolį III Prancūzijos pietvakariniame Bordo mieste, į kurį jis su žmona karaliene Kamila atvyko baigdamas valstybinį vizitą.
 
74 metų Didžiosios Britanijos valstybės vadovas per tris dienas trukusį diplomatijos laikotarpį siekė glaudesnių po „Brexito“ ryšių tarp abipus Lamanšo sąsiaurio esančių šalių, o taip pat glaudesnio bendradarbiavimo aplinkosaugos klausimais, jam rūpėjusiais visą gyvenimą, o dabar tapusiais itin svarbiais pasaulio politinėje darbotvarkėje.
 
Kelionė, perkelta iš kovo mėnesio dėl tuo metu Prancūziją apėmusių neramumų prieštaraujant pensijų reformai, iš esmės vertinama palankiai. Minios susirinko prie Bordo miesto rotušės pasitikti Karolio ir karalienės, kai jie atvyko iš miesto oro uosto.
 
Bordo gerai iliustruoja Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bendrą asmenybių, politikos ir kultūros istoriją. Miestas tapo Didžiosios Britanijos nuosavybe 1152 m., kai būsimasis Anglijos karalius Henrikas II vedė Akvitanijos Eleonorą ir prasidėjo tris dešimtmečius, iki Šimtamečio karo pabaigos 1453 m., trukęs Anglijos dominavimas regione. Didžiosios Britanijos įtaka išliko iki šių dienų, Bordo gyvena maždaug 39 tūkst. britų išeivių, didžiausias skaičius Prancūzijoje.
 
Vėliau penktadienį Karolis pabrėžė dviejų NATO sąjungininkių gynybinius ryšius britų fregatoje HMS „Iron Duke“. Ironiška, kad laivas pavadintas britų vado Velingtono hercogo, 1815 m. nugalėjusio Napoleoną Vaterlo mūšyje, vardu.
 
Vėliau Karolis lankėsi tyrimų centre, nagrinėjančiame, kaip miškai prisitaiko prie klimato kaitos. Didžiuliai sausros ir aukštos temperatūros pakurstyti gaisrai pernai nusiaubė pietvakarinį Žirondos regioną.
 
Paskutinė Karolio stotelė prieš išvykstant namo – apsilankymas vynuogyne „Chateau Smith Haut Lafitte“, pavyzdingame tvarios praktikos požiūriu. Vynuogynas, įkurtas XIV amžiuje ir pavadintas buvusio škoto savininko George’o Smitho vardu, naudoja organinį kompostą ir anglies dioksido perdirbimo technologiją, vengia pesticidų ir herbicidų.
 
Ketvirtadienį Karolis paragino užmegzti naują Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos partnerystę aplinkos apsaugos srityje – tvarumo aljansą, tai dalis platesnių pastangų pataisyti dėl „Brexito“ nutrūkusius politinius ryšius. Paryžiuje kalbėdamas parlamento aukštųjų rūmų įstatymų leidėjams Karolis pavadino klimato kaitą „didžiausiu egzistenciniu iššūkiu“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.09.23; 00:30
Trumposios naujienos

Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantėje tęsiasi miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.

Bordo, liepos 14 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantėje netoli Bordo miesto tęsiasi miškų gaisrai. Pelenais jau virto daugiau kaip 3 700 hektarų plotas, ketvirtadienio rytą pranešė Žirondos prefektūra.
 
Ankstyvą rytą gelbėtojai evakavo dar vieną gyvenvietę ir į saugią vietą nugabeno apie 60 žmonių.
 
Situacija Test de Biušo regione vis dar neaiški, nes čia sunku patekti. Su gaisrais Test de Biuše ir Landire, anot prefektūros, kovoja apie 1 000 ugniagesių.
 
Gaisrus skatina besitęsianti sausra, labai aukštos temperatūros. Regione jau paskelbtas oranžinis gaisrų pavojaus laipsnis.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.07.15; 05:50
Trumposios naujienos

Vergovė – bjaurus dalykas

Bronzinė juodaodės vergės statula Prancūzijos Bordo mieste, buvusiame vergų prekybos centre, per akivaizdžiai rasistinę ataką buvo apgadinta baltais dažais, pirmadienį pranešė miestas.
 
Natūralaus dydžio statula vaizduoja Afrikos vergę Modeste Testa, kurią XVIII amžiuje šeima nusipirko Bordo mieste ir ištrėmė į Espanjolos salą Karibuose dirbti cukraus plantacijoje. Vėliau, jos šeimininkei prancūzei mirus Jungtinėse Valstijoje, ji buvo išlaisvinta ir grįžo į vakarinę Espanjolos dalį, dabar žinomą kaip Haitis, ten gyveno iki mirties.
 
Pirmadienio rytą jos statula, stovinti Garonos upės pakrantėje, buvo rasta išterliota baltais dažais nuo galvos iki juosmens. Bordo miesto rotušė, iki vidurdienio ją išvaliusi, paskelbė, kad dėl šio incidento, „tikriausiai rasistinio pobūdžio“, pateiks baudžiamąjį skundą.
 
Už paveldą atsakingas tarybos narys Stephane’as Gomot sakė, kad jei rasizmas būtų patvirtintas kaip motyvas, tai būtų „labai žiaurus išpuolis prieš viską, ką ši statula vaizduoja“, įskaitant „žmonių, kuriuos ištrėmė prekeiviai vergais, atminimą“.
 
Vakarinis Bordo miestas buvo vienas didžiausių Prancūzijoje prekybos vergais iš Afrikos centrų, iš čia jie būdavo plukdomi per Atlantą į Ameriką.
 
Statula, vaizduojanti M. Testas su ilgu sijonu, gniaužiančią pečius apgaubusią skarą, buvo iškilmingai atidengta 2019 m. gegužę, kaip vienas iš virtinės gestų, kuriuos Prancūzijos vyndarių sostinė parodė savo kolonijinės praeities atžvilgiu. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo M. Testas palikuonys iš Haičio.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2021.09.14
Trumposios naujienos

Europoje – palestiniečius remiančios demonstracijos. EPA-ELTA nuotr.

Virtinėje Europos miestų šeštadienį tūkstančiai žmonių, solidarizuodamiesi su palestiniečiais konflikte su Izraeliu, išėjo į gatves. Berlyne kilo riaušės. Londone demonstrantai ragino britų vyriausybę siekti, kad Izraelis nutrauktų oro antskrydžius Gazos Ruože. Madride į protestą, policijos duomenimis, susirinko 2 500 žmonių. Jie ragino europiečius daugiau nebendradarbiauti su Izraeliu.
 
Paryžiuje propalestinietiškos demonstracijos vyko nepaisant draudimo. Policija ragino verslininkus uždaryti savo parduotuves palei numatytą maršrutą. Teritorijoje, kurioje susirinko jauni žmonės, buvo sutelkta 4 200 policijos pareigūnų. Policija per garsiakalbius ragino žmones skirstytis, buvo panaudota ir vandens patranka bei ašarinės dujos. Demonstracijų Paryžiuje draudimas argumentuotas įvykiais 2014 metais, kai tada per protestus prieš tuometę Izraelio karinę operaciją Gazos Ruože buvo smarkiai trikdoma viešoji tvarka.
 
Kituose Prancūzijos miestuose, įskaitant Tulūzą ir Monpeljė, leista rengti demonstracijas. Čia šimtai išėjo į gatves. Protestai vyko ir Lione, Bordo, Marselyje, Nante, Strasbūre ir Lilyje.
Palestiniečius remiantys mitingai surengti Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. EPA – ELTA nuotr.
 
Solidarizuodamiesi su palestiniečiais, žmonės į mitingus rinkosi ir keliuose Vokietijos miestuose. Policija Berlyne išsklaidė demonstraciją, nes čia nebuvo laikomai apsaugos nuo koronaviruso reikalavimų. Be to, čia į pareigūnus buvo svaidomi akmenys ir buteliai. Demonstrantų buvo apie 3 500.
 
Londone demonstrantai traukė Izraelio ambasados link. Jie mojo palestiniečių vėliavoms ir laikė rankose plakatus, kuriuose buvo reikalaujama „išlaisvinti“ palestiniečių žemes iš Izraelio okupacijos.
 
Madride, kur susirinko apie 2 500 žmonių, demonstrantai skandavo „Tai ne karas, tai genocidas!“ „Jeruzalė, amžina palestiniečių sostinė“ – skelbė vienas plakatas. Daug jaunų žmonių buvo susisupę į Palestinos vėliavas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.16; 10:38
Trumposios naujienos

Ketvirtadienį 60 proc. Prancūzijos traukinių mašinistų dalyvavo streike, paskelbė valstybinė geležinkelių bendrovė SNCF, šalyje tebesitęsiant protestams prieš planuojamą pensijų reformą.
 
Streikų organizatoriai grasina tęsti demonstracijas iki Kalėdų, o daugelis žmonių baiminasi atostogų chaoso geležinkelio stotyse, jei padėtis nesikeis.
 
Prancūzijos premjeras Edouardas Philippe’as ketina susitikti su profsąjungų ir darbdavių asociacijų atstovais ir numalšinti kilusią įtampą.
Televizijos „France 3“ duomenimis, dėl streikų ketvirtadienį rytą be elektros buvo daug namų ūkių pietvakariniame Oksitanijos regione.
 
Elektros tinklų operatorius „Enedis“ užsiminė, kad elektros tiekimas streiko metu nutrauktas tyčia. Kai kuriose kitose Prancūzijos dalyse elektros tiekimas jau buvo nutrauktas. Dėl šių veiksmų atsakomybę prisiėmė tartis su Vyriausybe nenorinti profsąjunga CGT.
 
CGT pirmininkas Philippe’as Martinezas tikino, kad streiko dalyviai elektros tiekimą atjungė didelėms įmonėms ir kai kurioms viešosioms įstaigoms.
 
„Šie metodai yra gėdingi ir ypač pavojingi“, – tviteryje į elektros atjungimą sureagavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikė Marine Le Pen.
Televizija BFM paskelbė reportažus apie protestus ne tik sostinėje Paryžiuje, bet ir kituose šalies miestuose: Marselyje, Bordo, Nante.
 
Prancūzijos vyriausybė planuoja suvienodinti pensijas visiems gyventojams, tuo pačiu skatindamas prancūzus eiti į pensiją vėliau nei dabar.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 02:00