Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, gruodžio 2 d. (dpa-ELTA). Pranešimai apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kai jis pavadino Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Džonsoną „klounu“ ir „kvaileliu“, buvo „nenaudingi“, ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos vyriausybės ministras.
Šis šiurkštus Prancūzijos prezidento išsakytas premjero vertinimas grasina pakurstyti ir taip aštrų, jau kelias savaites verdantį diplomatinį Londono ir Paryžiaus kivirčą. Verslo ministras George’as Freemanas susiejo šias pastabas su artėjančiais Prancūzijos rinkimais.
„Žinoma, ministras pirmininkas nėra klounas, jis yra išrinktas šios šalies ministras pirmininkas, turintis labai didelius įgaliojimus ir vadovaujantis šaliai per pandemiją“, – sakė jis „Sky News“. Borisas Džonsonas (Johnsonas). EPA-ELTA nuotr.
Pasak prancūzų satyrinio savaitraščio „Le Canard Enchaine“, E. Macronui priskirti komentarai nuskambėjo privačiai nedidelei jo patarėjų grupei per praėjusios savaitės vizitą Kroatijoje.
Prezidentas jau buvo viešai užsipuolęs B. Johnsoną, kai „nerimtu“ išvadino jo atsaką į Lamanšo sąsiauryje apvirtusio migrantų laivo, kai žuvo 27 žmonės, atvejį. Tačiau kalbėdamas privačiai jis nuėjo dar toliau, pasak „Le Canard Enchaine“, užsipuolęs ministrą pirmininką, kad siekia paversti Prancūziją „atpirkimo ožiu“ dėl „Brexito“, kuris Britanijai tapo „katastrofišku“.
„Labai liūdna matyti, kai didžiai šaliai, su kuria galėtume tiek daug nuveikti, vadovauja klounas. B. Johnsonas laikosi kvailelio požiūrio“.
G. Freemanas sakė, kad žodžio „klounas“ vartojimas „tikrai nepadeda“, tačiau tvirtino, kad abi vyriausybės ir toliau „labai glaudžiai“ bendradarbiauja sprendžiant migrantų problemą. „Taigi, esu įsitikinęs, kad anglų ir prancūzų santykiai yra geresni, nei rodo ši citata“.
Borisas Džonsonas (Johnsonas). EPA-ELTA nuotr.
Britų premjero Boriso Johnsono asmeninis gyvenimas daug metų yra nuolatinis spėliojimų šaltinis. Pirmiausiai klausimas, kiek vaikų turi vyriausybės vadovas, iki šiol nebuvo aiškiai atsakytas – iki dabar. 57-erių politikas interviu JAV stočiai NBC pirmą kartą atskleidė esąs šešių vaikų tėvas.
„Taip“, – sakė B. Johnsonas, atsakydamas į atitinkamą klausimą. „Tai fantastiška, daug darbo, bet man tai patinka. Aš keičiu daug sauskelnių“, – kalbėjo premjeras.
Britų žiniasklaida pažymi, kad tai pirmas konkretus B. Johsnono pasisakymas šia tema. Žinoma, kad pirmojoje santuokoje jis vaikų neturėjo. Su antrąja žmona Marina Wheeler, su kuria buvo susituokęs 25 metus, jis užaugino keturis dabar jau suaugusius vaikus. Vyriausioji B. Johnsono duktė yra tik penkeriais metais jaunesnė už dabartinę jo žmoną Carrie, kurią jis gegužės pabaigoje slapta vedė Vestminsterio katedroje.
Su Carrie premjeras augina 2020 metų balandžio pabaigoje gimusį Wilfredą. Be to, B. Johnsonas turi dar šeštą vaiką – dukterį. Ji, anot pranešimų, yra nesantuokinis vaikas, pasaulio šviesą išvydęs 2009-aisiais. Kalbama, kad B. Johnsonas, kai dar buvo susituokęs su Marina, turėjo keletą romanų, tarp jų – su žurnaliste.
Tačiau jau netrukus premjero šeiminė situacija vėl keisis: jo žmona Carrie po metų pradžioje patirto persileidimo vėl laukiasi kūdikio. Mažylis turėtų gimti apie Kalėdas. Tai bus jau septintoji B. Johnsono atžala.
Šių metų liepos 21-ąją Didžiosios Britanijos Žvalgybos komitetas paskelbė oficialią ataskaitą, kaip rusų ofligarchai naudojo savo turtus, siekdami manipuliuoti Londono politikais.
Vertinant ataskaitą, britai, pasirodo, teturi vieną viltį – bent kiek sumažinti Kremliaus įtaką, nes visiškai atremti Kremliaus intrigų jau nebepavyks. Per daug susipainiota bei supainiota. Skaitant aaskaitą akivaizdu, kad britų žvalgybos pastaraisiais metais nesiteikė rimtai aiškintis, kokiomis priemonėmis ir būdais Rusija koreguodavo oficialiąją Londono politiką, omenyje turint ir 2016-ųjų metų referendumą dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Komiteto paskelbta ataskaita byloja, kaip su Kremliumi susijusiems rusų turtuoliams pataikaujantys britų politikai tapo Rusijos pažeidžiami.
Taigi ataskaitoje kritikuojama britų žvalgyba, nepajėgusi deramai ištirti Kremliaus pastangų paveikti Brexit rezultatus. Ataskaitos autoriai kritikuoja per didelį MI5 atsargumą, kai buvo tiriamos galimos Rusijos intrigos. Kai Žvalgybos komiteto vadovai paprašė MI5 vadovybės raštiškų įrodymų, įrodančių Rusijos pastangas kištis į politinius procesus Britanijoje, ši tesugebėjo pateikti vos šešių eilučių paaiškinimą, kuriame, beje, puikavosi iš viešųjų šaltinių paimta informacija.
Šnipinėjimo ypatumai Didžiojoje Britanijoje
„The Times“ klausia, ar britų politinė sistema galėjo tapti mažiau paveiki iš išorės, jei britų žvalgybos ir kontržvalgybos būtų rimčiau tyrusios ne tik „Brexit, bet ir 2019-ųjų rinkimus? Pasak ataskaitos sudarytojų, JAV, Švedijos ir Pancūzijos žvalgybos rimčiau ieškojo rusiškų pėdsakų, todėl jų rado.
Ataskaitoje taip pat perspėjama, kad Kremliaus pinigai taip plačiai pasklido po Didžiąją Britaniją, kad politinė Rusijos įtaka tapo … neišvengiama norma visoje Jungtinėje Karalystėje. Rusijos turtuoliai Londone ne tik išplovė milijonus vadinamųjų nešvarių pinigų, ne tik pataisė savo dalykines reputacijas, bet ir sėkmingai bendradarbiauja su britų nekilnojamojo turto, parlamento, viešųjų ryšių atstovais. Kai kurie valdančiosios konservatorių partijos donorai – rusų milijonieriai, turintys draugų Kremliuje.
Žodžiu, britams jau vargu ar pavyks visiškai atsikratyti Kremliaus įtakos. Jie tegali ją sumažinti.
Ataskaitoje pažymima, kad britų žvalgybas privalu rimčiau finansuoti nei iki šiol, taip pat derėtų peržiūrėti įstatymą „Dėl valstybės paslapties” ir įteisinti griežtas taisykles, reglamentuojančias užsienio lobistų veiklą JK teritorijoje (užsiregistravimas – būtinas, priešingu atveju – deportacija neišvengiama).
Informacijos šaltinis – „The Times“
XXX
Britų parlamentaras gerokai pavėlavo teikdamas ataskaitą apie Rusijos įtakas. Pavėlavo maždaug vienerius metus. Šios ataskaitos ypač nenorėjo britų premjeras Borisas Džonsonas. Jis kaip įmanydamas vilkino jos paskelbimo datą. Beje, B.Džonsonas šią temą norėjo palaidoti. Jam asmeniškai nepalanku, kad tokia tema buvo viešai nagrinėjama parlamento Žvalgybos komitete.
Kodėl? Ataskaita meta šešėlį, kad B.Džonsono partija susipainiojusi su rusų verslininkais.
Borisas Džonsonas (Johnsonas). EPA-ELTAnuotr.
Kokių pavyzdžių galima pateikti? Liubov Černuchin, turtinga verslininkė, dideliais pinigais rėmusi konservatorių partiją, ieškojusi galimybių papietauti su tuometine premjere Teresa Mei ir sužaisti bent vieną golfo partiją su B.Džonsonu. O juk jos vyras – buvęs Rusijos finansų ministro pavaduotojas.
Levas Michejevas – bankininkas iš Rusijos. Jis rėmė šią britų partiją solidžiomis pinigų sumomis. Kodėl jam to prireikė?
Aleksandras Temerko – irgi rėmė britų partijas.
Beje, šių britų politinius judėjimus finansavusių turtuolių pavardės neįrašytos 55 puslapių ataskaitoje.
Atidžiai perskaičius ataskaitą akivaizdu, kad britai dešimtmečius mielai priimdavo rusų oligarchus kaip brangius svečius – jiems leisdavo daugiau nei reikėjo, jiems pataikdaudavo daugiau nei vertėjo.
Dabar visiškai akivaizdu, kodėl B.Džonsonas paniškai nenorėjo, kad ataskaita būtų paskelbta prieš 2019-ųjų parlamento rinkimus, nes, į paviršių iškilus žinioms apie rusiškus pinigus, jo partija galėjo ir nelaimėti rinkimų. Dabar aiški ir kita detalė: kodėl B.Džonsonas stengėsi į Žvalgybos komiteto vadovo postą prastumti sau lojalų, tačiau žvalgybose nenusimanantį politiką.
Britų politikus dėl Brexit išjuokianti karikatūra. EPA – ELTA nuotr.
Nuo 2010 metų konservatorių partijos sąskaitas papildė maždaug 4 milijonų svarų sterlingų sumos, atkeliavusios iš rusų verslininkų piniginių.
Beje, po ataskaitos paskelbimo vis tiek lieka neaišku, ar 2016-ųjų referendumas dėl išstojimo iš ES – vien tik Rusijos darbas?
Težinoma, kad britų verslininkas Aronas Benksas prieš Brexit referendumą į kompaniją Leave.EU investavo 8 milijonus svarų sterlingų ir tapo vienu iš stambiausių politinių investuotojų Didžiosios Britanijos istorijoje. Tiesa, jis visąlaik neigė, esą tai – rusiški pinigai.
Informacijos šaltinis – Der Spiegel (Jorg Šindler)
Borisas Johnsonas tapo Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovu. EPA-ELTA nuotr.
„Brexito“ griežto kurso šalininkas Borisas Johnsonas tapo naujuoju Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovu. Trečiadienį karalienė Elžbieta II oficialiai paskyrė jį ministru pirmininku.
55-erių B. Johnsonas poste pakeitė savo partijos kolegę Theresą May, informuoja agentūra „Reuters“.
Prieš tai Th. May atsistatydino iš premjerės pareigų. Karalienė popietę Bakingemo rūmuose priėmė jos atsistatydinimo prašymą.
62-ejų konservatorių politikė trumpa kalba prie savo rezidencijos atsisveikino su britais. Ji padėkojo ypač savo vyrui Philipui, kuris visuomet ją palaikė.
Paskutinėje savo kalboje parlamente kaip premjerė Th. May sakė: „Esu tikra, kad tarp moterų šiuose rūmuose yra būsima ministrė pirmininkė, galbūt daugiau nei viena“. Iki šiol Didžioji Britanija turėjo tik dvi premjeres – Th. May ir Margaret Thatcher.
Parlamentarai Th. May plojo stovėdami.
Tuo tarpu savo postus paliko ir keli britų vyriausybės nariai: iždo kancleris Philipas Hammondas, teisingumo sekretorius Davidas Gauke‘as ir tarptautinės plėtros sekretorius Rory‘is Stewartas. Šie torių politikai jau praėjusiomis savaitėmis paskelbė apie šį žingsnį, jei B. Johnsonas taps premjeru.
B. Johnsonas, anot žiniasklaidos, planuoja didelį vyriausybės pertvarkymą, į kabinetą jis ketina pakviesti daug „Brexito“ griežto kurso šalininkų. Manoma, kad B. Johnsonas bent jau kelias naujų vyriausybės narių pavardes paskelbs trečiadienį.
B. Johnsonas pasiryžęs spalio 31-ąją išvesti Didžiąją Britaniją iš ES, jei reikės – ir be susitarimo. Jis kritikuoja Th. May su ES išsiderėtą skyrybų sutartį. B. Johnsonas yra už naujas derybas su Briuseliu, šis tai kategoriškai atmeta. Esą galimos tik politinės deklaracijos dėl būsimų santykių pataisos.
