Jackas Teixeira
Vašingtonas, balandžio 14 d. (AFP-ELTA). 21 metų JAV nacionalinės gvardijos karys penktadienį pirmą kartą stojo prieš teismą ir jam buvo pateikti kaltinimai slaptų Jungtinių Valstijų vyriausybės dokumentų nutekinimu.
Jackas Teixeira buvo suimtas ketvirtadienį po savaitę trukusio tyrimo dėl vieno žalingiausių paslapčių nutekinimo nuo 2013 metų, kai Edwardas Snowdenas paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus.
Trumpame Bostono federalinio teismo posėdyje jam buvo pateikti kaltinimai dėl „neteisėto nacionalinės gynybos informacijos laikymo ir perdavimo“. Jis taip pat kaltinamas „neteisėtu įslaptintų dokumentų ar medžiagos išvežimu ir saugojimu“.
Šis nemalonus saugumo pažeidimas atskleidė JAV susirūpinimą dėl Ukrainos kariuomenės silpnųjų vietų ir parodė, kad JAV šnipinėja sąjungininkes, įskaitant Izraelį ir Pietų Korėją.
J. Teixeira 10.00 val. ryto (14.00 val. Grinvičo laiku) stojo prieš teisėją Masačusetso federaliniame teisme Bostone. Jis neprivalėjo pripažinti savo kaltės ir buvo sulaikytas iki kito posėdžio ateinantį trečiadienį, kai bus svarstoma kardomoji priemonė. Edvardas Snoudenas
Įtariama, kad jis dokumentus, kai kuriuos datuotus dar kovo pradžioje, paskelbė privačioje pokalbių grupėje socialinės žiniasklaidos platformoje „Discord“.
Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad J. Teixeira buvo grupės „Thug Shaker Central“ lyderis ir, kaip pranešama, dokumentus skelbė prisidengęs slapyvardžiu „OG“.
Pasak „The Washington Post“, iš pradžių jis užrašinėjo įslaptintų dokumentų turinį, kad pasidalytų su grupe, bet vėliau pradėjo fotografuoti, liepdamas kitiems nariams jais nesidalyti. Vis dėlto kai kurie dokumentai vėliau pasirodė kitose svetainėse, įskaitant „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“.
Karių šeima
Tyrėjai kol kas neišsiaiškino, koks buvo J. Teixeiros motyvas.
2019 metų rugsėjį jis įstojo į JAV karinių oro pajėgų nacionalinę gvardiją ir buvo IT bei ryšių specialistas, kuris pasiekė trečią nuo apačios oro pajėgų kario rangą.
Informacijos nutekinimas sukėlė klausimų, kodėl tokias žemas pozicijas užimantis asmuo turėjo prieigą prie tokių pakenkti galinčių paslapčių.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Laikraščiui „The Washington Post“ J. Teixeiros draugai apibūdino jį kaip pamaldų kataliką ir libertarą, besidomintį ginklais.
Laikraštis pranešė, kad jis yra kilęs iš šeimos, kurioje dešimtmečius kas nors tarnavo kariuomenėje. Jo tėvas 34 metus praleido tame pačiame kariniame dalinyje kaip ir sūnus, o motina dirbo pelno nesiekiančiose organizacijose, kurios remia veteranus.
Dramatišką J. Teixeiros areštą jo namuose pietiniame Masačusetso valstijos Šiaurės Deitono miestelyje ketvirtadienį tiesiogiai transliavo JAV televizijos kanalai.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė nurodęs „peržiūrėti mūsų žvalgybinės informacijos prieigos, atskaitomybės ir kontrolės procedūras (Gynybos) departamente, kad būtų galima imtis priemonių ir neleisti tokiems incidentams pasikartoti“.
Bostone nuspręsta demontuoti paminklą prezidentui A. Lincolnui. EPA-ELTA nuotr.
Masačusetso valstijos Bostono miesto valdžia nusprendė demontuoti paminklą 16-ajam JAV prezidentui Abrahamui Lincolnui, kuriam valdant šalyje buvo panaikinta vergija. Tai sakoma tviteryje paskelbtame Bostono kultūros departamento pranešime.
„Aš visiškai pritariu Bostono meno komisijos sprendimui demontuoti Emancipacijos memorialą (The Emancipation Memorial) ir dėkoju jos nariams už atliktą darbą“, – pareiškė miesto meras Marty`is Walshas.
Paminklas vaizduoja JAV prezidentą, prie kurio kojų klūpo išlaisvintas iš vergijos tamsiaodis vyras. Kaip sakoma pranešime, skulptūra buvo kritikuojama nuo pat jos pastatymo 1879 metais dėl pavergto žmogaus vaizdavimo.
Kol kas nežinoma, kada konkrečiai bus pašalintas paminklas. Bostono meno komisija svarsto galimybę perkelti monumentą iš miesto centro į kitą vietą, kur jis bus prieinamas publikai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 26 d. pasirašė potvarkį dėl paminklų apsaugos, numatantį griežtas laisvės atėmimo bausmes vandalams.
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje šalies valstijų po policijos sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje. Protestuotojai taip pat ėmė griauti paminklus įvairioms istorinėms asmenybėms, tarp jų – Amerikos atradėju laikomam Kristupui Kolumbui.
Kristupo Kolumbo skulptūra Bostone. EPA – ELTA nuotr.
JAV kilus protestams prieš rasizmą ir skambant raginimams nuimti kolonizatorių ir vergvaldžių skulptūras, trečiadienį buvo nupjauta Kristupo Kolumbo statulos galva Bostone.
Šią savaitę taip pat buvo apgadinta K. Kolumbo statula Majamyje, o Ričmonde garsiojo keliautojo statulą protestuotojai nutempė į vandenį.
Šie incidentai JAV įvyko kylant įtampai ir pasirodžius raginimams nuimti skulptūras, siejamas su su rasizmu, prasidėjus masinėms demonstracijoms po to, kai baltaodis policijos pareigūnas Mineapolyje nužudė juodaodį George’ą Floydą.
Italas keliautojas K. Kolumbas, istorijos vadovėliuose dažniausiai vadinamas Amerikos atradėju, daugelio yra laikomas žmogumi, paskatinusiu ilgus metus trukusį genocidą prieš Amerikų vietos gyventojus.
K. Kolumbo veiksmai JAV dažnai smerkiami panašiai, kaip ir JAV pilietiniame kare vergiją rėmusioje Konfederacijos pusėje kovoję generolai.
Bostono meras Marty’is Walshas pasmerkė šį incidentą, tačiau patvirtino, kad statula bus nuimta, kol sprendžiamas jos likimas, skelbė vietos žiniasklaida.
„Už šešių kvartalų nuo Kaspijos jūros, Kotrovo gatvėje Machačkalos centre yra mečetė, kurią stebi priedangoje Rusijos agentai, kurių uždavinys – užkardyti teroro aktus“, – rašo Bloomberg korespondentai Ilja Archipovas ir Genris Mejeris.
„Kol minios maldininkų eina į gatvę, amerikiečiai tyrėjai dabar juos irgi stebi, stengdamiesi atkurti įvykius, kurie nuvedė į garsiausią JAV teroro aktą nuo 2001 metų rugsėjo 11-osios laikų“, – praneša agentūra.
Pasaulio spauda komentuoja teroro akto Bostone vykdytojų čečėnišką kilmę ir galimus nusikaltimo motyvus. Brolių Carnajevų ekstremizmas, atrodytų, iš dalies pateisina Vladimiro Putino žiaurumą Čečėnijos atžvilgiu, rašo žiniasklaida, bet verčia prisiminti neteisėtus Čečėnijos „sutramdymo“ metodus.
Spauda pataria JAV ir Rusijos specialiosioms tarnyboms pagaliau sukoordinuoti savo karą su terorizmu.
„Du broliai čečėnai taip ir netapo tikrais amerikiečiais“, – rašo "Sole 24 Ore". Kalbėdamas Sočyje ledo ritulio jaunių pasaulio čempionato atidarymo ceremonijoje Vladimiras Putinas sakė: „Teroro aktas Bostone įvyko faktiškai tarptautinių sporto varžybų metu, ir todėl tas nusikaltimas ypač pasibjaurėtinas“. Tuo momentu Rusijos prezidentas negalėjo įsivaizduoti, kad teroristai – išeiviai iš Rusijos, – pastebi komentaro autorė Antonela Skott.
