Šiaurės Korėjos lyderis perspėjo, kad pasaulis išvys „naują strateginį ginklą“. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius yra „didžiai susirūpinęs“ dėl informacijos apie tai, kad Šiaurės Korėja užsiima „strateginio ginklo“ plėtra. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė tikintis Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną esant „žodžio žmogų“, tesėsiantį branduolinio nusiginklavimo pažadus, pranešė „Deutsche Welle“.
Antonio Guterresas teigė esąs labai susirūpinęs dėl trečiadienį Šiaurės Korėjos išsakyto pareiškimo apie galimybę atnaujinti branduolinius ir raketinius bandymus. Trečiadienį Kim Jong Unas pareiškė, kad šalis plėtoja naują „strateginį ginklą“, o Pchenjano nevaržo moratoriumas dėl branduolinių ir raketinių bandymų.
„Generalinis sekretorius tikisi, kad, pagal atitinkamus Saugumo Tarybos sprendimus, bandymai nebus atnaujinti“, – trečiadienį sakė A. Guterreso atstovas Stephane’as Dujarricas.
„Nesiginklavimas išlieka svarbiausias pasaulio branduolinio saugumo ramstis ir tai turi būti išsaugota, – kalbėjo A. Guterresas. – Vienintelis būdas tvariai taikai išlaikyti yra diplomatinis įsitraukimas.“
JAV prezidentas D. Trumpas po Šiauės Korėjos lyderio komentaro teigė manantis, kad Kim Jong Unas yra žodžio žmogus – jis esą pasirašė branduolinio nusiginklavimo sutartį, kurią turėtų vykdyti.
„Jei lyderis Kim Jong Unas atsisakė priimtų įsipareigojimų D. Trumpui, tai labai nuvilia“, – sakė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
Šiaurės Korėjos lyderis Vakarams yra pažadėjęs „kalėdinę dovaną“, kai kurie spėlioja, kad tai galėtų būti atnaujinti raketų bandymai regione.
Šiaurės Korėja kol kas nei į A. Guterreso, nei į Vašingtono komentarus neatsakė.
Šiaurės Korėja šeštadienio rytą paleido dar dvi, manoma, trumpojo nuotolio raketas, pranešė Pietų Korėjos karinių pajėgų atstovai.
Tai jau septintasis raketų bandymas po to, kai liepos pabaigoje Šiaurės Korėja nutraukė 17 mėnesių laikotarpį be raketinių bandymų.
Pchenjanas pakartotinai pareiškė pyktį dėl vykstančių JAV–Pietų Korėjos karinių pratybų ir teigė, kad raketų bandymai yra atsakas į jas. Nors šios karinės pratybos ir praeityje sukeldavo įtampų, JAV–Pietų Korėjos mokymai jau buvo baigti praėjusią savaitę. Šeštadienį Pietų Korėjos atstovai pabrėžė, kad pastarasis raketų paleidimas, įvykdytas pratyboms jau pasibaigus, sukėlė „didžiulį susirūpinimą“.
Karinės pajėgos informavo, kad raketos buvo paleistos 6 val. 45 min. ir 7 val. 2 min. (45 min. po vidurnakčio ir 1 val. 2 min. Lietuvos laiku) iš rytuose esančio Sandoko miesto Pietų Hamgiongo provincijoje. Atstovai teigė, kad raketos nuskrido maždaug 380 km, prieš nukrisdamos į Japonijos jūrą jos pasiekė 97 km aukštį.
„Mūsų karinės pajėgos atidžiai prižiūri situaciją ir būdrauja dėl galimų tolimesnių raketų paleidimų – esame parengties pozicijoje“, – pareiškime teigė Pietų Korėjos Jungtiniai štabų vadai.
Japonijos gynybos ministras Takeshis Iwayas patvirtino, kad raketos nepasiekė Japonijos teritorinių vandenų. Vis dėlto, šį paleidimą jis pavadino aiškiu Jungtinių Tautų principų, kurie neleidžia Šiaurės Korėjai leisti trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio raketų, pažeidimu.
Pchenjanas ir Vašingtonas šiuo metu bando atnaujinti užstrigusias derybas dėl Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi ir šaliai skiriamų ekonominių sankcijų.
JAV žvalgybos agentūros įtaria, kad Rusija slapta vykdo mažos galios branduolinių ginklų bandymus, taip pažeisdama tarptautinę sutartį, draudžiančią tokio tipo bandymus, informuoja BBC.
Generolas leitenantas Robertas Ashley’is, JAV gynybos žvalgybos agentūros direktorius, sakė, kad Maskva „greičiausiai nesilaiko“ pripažintos sutarties taisyklių, omenyje turėdamas Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (VBBUS).
Rusija, ratifikavusi šią sutartį 2000 metais, teigia, kad laikosi VBBUS. Tuo tarpu JAV yra pasirašiusi sutartį, bet taip jos ir neratifikavo. JAV manymu, bandymai vykdomi Naujojoje žemėje – salyne Arkties vandenyne, tarp Barenco ir Karos jūrų.
Tačiau analitikai pareiškimus apie draudžiamus bandymus priėmė skeptiškai. Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) teigė, kad neaptiko jokios neįprastos veiklos.
Nauji JAV kaltinimai, kad Rusija vėl galimai pažeidinėja tarptautinę sutartį, pasirodė praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai JAV nusprendė trauktis iš Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutarties su Rusija – Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF).
JAV tvirtino, kad Rusija pažeidinėja INF sutartį, kuri draudžia gaminti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą nešti galinčias sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km.
Dėl buvusių savo branduolinių bandymų Ramiajame vandenyne Prancūzija apskųsta Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui Hagoje. Ji kaltinama nusikaltimais žmogiškumui, antradienį Niujorke sakė Polinezijos nepriklausomybės aktyvistas Oscaras Temaru. „Tai mes skolingi visiems tiems žmonėms, kurie mirė nuo branduolinio kolonializmo padarinių.
Ieškinys teismui pateiktas spalio 2-ąją. Juo remiantis, esą atsakomybėn turėtų būti patraukti visi dar gyvi Prancūzijos prezidentai. „Mums Prancūzijos branduoliniai bandymai yra tiesioginis kolonizacijos padarinys. Priešingai, nei tvirtina Prancūzija, mes nesutikome, kad bandymai būtų atlikti pas mus. Jie mums buvo primesti grasinant paskirti karinę vyriausybę“, – kalbėjo buvęs Prancūzijos Polinezijos prezidentas.
Prancūzija 1966-1996 metais Mururoa ir Fangataufos atoluose Prancūzijos Polinezijoje atliko 193 branduolinio ginklo bandymus. Daugybė vėžinių susirgimų regione siejami su ginčytinais bandymais. 2010 metais įstatymu buvo sukurtas mechanizmas kompensacijoms. Tačiau aukų sąjungoms to nepakanka.
JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley. EPA – ELTA nuotr.
JAV pirmadienį apkaltino Rusiją pažeidinėjant Jungtinių Tautų sankcijas Šiaurės Korėjai.
Skubiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley sakė, kad JAV turi įrodymų apie Rusijos „nuoseklius ir plataus masto Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimus“.
N. Haley teigimu, Rusija laipsniškai siekia pakenkti sankcijų režimui ir sukčiauja, nepaisant to, kad remia Jungtinių Tautų sankcijų rezoliucijas.
Įvairios sankcijos Šiaurės Korėjai buvo paskelbtos dėl nesibaigiančių raketų paleidimų ir branduolinių bandymų, jomis siekiama priversti Šiaurės Korėją atsisakyti savo branduolinės programos.
JAV teigia, kad Jungtinių Tautų sankcijos, kurios sudavė smūgį Šiaurės Korėjos ekonomikai, privalo galioti, kol Pchenjanas visiškai atsisakys savo branduolinių ginklų programos.
Kinijos prekybos ministerija šeštadienį paskelbė nuo rugsėjo 23-iosios nutraukianti gamtinių dujų tiekimą į Šiaurės Korėją. Kaip nurodoma ministerijos pareiškime, nuo spalio 1 d. Kinija apribos naftos produktų eksportą į kaimyninę šalį. Taip pat pranešama, kad Kinija nebepirks tekstilės gaminių iš politiškai izoliuotos šalies.
Kinija yra svarbiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė. Draudimas, įvestas tekstilės gaminių prekybai, pakenks Pchenjano pajamoms, tuo tarpu Kinijos naftos eksportas yra pagrindinis šalies naftos produktų šaltinis.
Remiantis Jungtinių Tautų rezoliucija, tam tikras ribotas energijos išteklių kiekis vis dar bus eksportuojamas į Šiaurės Korėją. Kol kas neaišku, kokios nuo šiol bus prekybos apimtys tarp abiejų šalių ir kokiu mastu jos bus apribotos. Tačiau draudimas pirkti iš Pchenjano tekstilę šaliai kainuos per 700 mln. dolerių per metus. Tekstilės gaminiai yra antroji pagal svarbumą Pchenjano eksportuojama prekė.
Kinija ir Rusija iš pradžių pasisakė prieš JAV pasiūlymą visiškai uždrausti naftos eksportą šaliai, bet vėliau sutiko mažinti eksporto apimtis.
Šiaurės Korėja turi nedaug savo energijos gamybos pajėgumų, tačiau perdirba dalį naftos produktų iš importuojamos žaliavinės naftos, kuriai naujosios sankcijos netaikomos.
Kaip praneša AFP, naftos kainos Pchenjane per pastaruosius du mėnesius pakilo apie 20 proc. ir, manoma, kad jos toliau kils.
Šiaurės Korėja dar gamina ir anglį. Į Kiniją 2016 metais ji eksportavo anglies už 1,2 mlrd. dolerių, tačiau ši šalis jau 2017 metais griežtai apribojo importuojamos anglies iš Šiaurės Korėjos apimtis, rašo BBC.
JT Saugumo Taryba praėjusią savaitę pritarė griežtoms sankcijoms Pchenjanui, reaguodama į šalies šeštą ir galingiausią branduolinį bandymą.
Paskutinį balistinės raketos bandymą Šiaurės Korėjos režimas atliko liepos 28-osios rytą. Japonijos valdžia dėl šios priežasties skubiai sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.
Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Po priešpaskutinio, liepos 27 dieną, Pchenjano atlikto bandymo Amerikos žvalgyba pareiškė turinti informacijos apie tarpkontinentinių raketų paleidimo įrenginio transportavimą į poligoną netoli Kusŏng-si miesto Pchenjan Pukto provincijoje šalies šiaurės vakaruose.
JAV specialiųjų tarnybų vertinimu, šiaurės korėjiečiai gali paleidimo įrenginius sumontuoti ant mobilių platformų, tada juos susekti bus sudėtinga. JAV žvalgyba anksčiau prognozavo, kad Šiaurės Korėja baigs kurti žemyninę Amerikos dalį galinčią pasiekti balistinę raketą ne mažiau kaip po ketverių metų, dabar žvalgybininkai šį terminą sutrumpino iki metų (esama duomenų, jog Aliaska ir Havajai Pchenjano raketoms jau pasiekiami). Primintina, kad pirmą tarpkontinentinę balistinę raketą šiaurės korėjiečiai sėkmingai išbandė liepos 4 dieną.
Liepos 23-ąją saugumo konferencijoje Aspeno mieste Kolorado valstijoje JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas Šiaurės Korėją įvardijo „karščiausia“ grėsme Amerikai, prieš kurią dera imtis neatidėliotinų veiksmų. Generolas pasakė apie tai informavęs ir sąjungininkus, ir priešininkus. Ir rūškanai pridūrė, jog potencialaus karo Korėjos pusiasalyje atveju aukų gali būti net daugiau, negu Antrajame pasauliniame kare. Prieš tai JAV atstovė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley perspėjo, jog Vašingtonas išnaudos visas galimybes, įskaitant karines, kad priverstų pakeisti Šiaurės Korėjos elgesį.
Praėjusių metų rugsėjo 9-ąją Pchenjanas informavo atlikęs penktą sėkmingą branduolinį bandymą, tada sprogimas sukėlė 5 balų pagal Richterio skalę galingumo žemės drebėjimą, o Pietų Korėja nurodė, jog tai galingiausias užtaisas, kokį kada nors susprogdino Pchenjanas, ir kad Seulas yra pasirengęs prasčiausiems santykių su šiaurės kaimyne scenarijams.
Bandymą griežtai pasmerkė JAV bei Japonija, JT generalinis sekretorius priminė, jog branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja pažeidė JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Nepritarimą išreiškė ir kone vienintelis Pchenjano užtarėjas bei prekybos partneris Pekinas (Kinijai tenka 90 proc. Šiaurės Korėjos užsienio prekybos), tradiciškai paraginęs visus išlaikyti santūrumą bei ramybę. Viena vertus, Kinija prisibijo dėl išorės spaudimo galinčios kilti sumaišties pietinėje kaimynėje ir pabėgėlių srauto iš jos, kita vertus, laiko Šiaurės Korėją natūralia buferine zona, pridengiančia Kinijos pietryčius. Pekinas nenori Amerikos karių prie savo sienų, kaip kad 1950-aisiais.
Padažnėjusius Pchenjano balistinių raketų ir branduolinius bandymus Stenfordo universiteto profesorius Šiaurės Korėjos ekspertas Danielis Snideris aiškina tuo, kad po paliaubų Korėjos pusiasalyje paskelbimo 1953 metais Šiaurės Korėjos režimo kūrėjo Kim Ir Seno aplinka padarė išvadą, kad karą jie būtų laimėję ir po savo vėliava suvieniję pusiasalį, jei ne JAV karinės aviacijos įsikišimas. Jungtinių Valstijų užnugario bazės, kur dislokuota aviacija, buvo ir yra Japonijoje, taigi, pagal Pchenjano logiką, jei amerikiečiai žinos, kad bazės pasiekiamos raketomis, į kitą karą nesikiš. Tada ir priimtas strateginis sprendimas užsiimti balistinių raketų kūrimu, kurį jau diktatoriaus Kim Ir Seno anūkas KimJong Unas nuosekliai stumia į priekį.
Praėjusio amžiaus priešpaskutinio dešimtmečio viduryje amerikiečių sociologas bei politologas Samuelis P. Huntingtonas padarė išvadą, jog Vakarų varžymosi su likusiu pasauliu balansas kinta likusio pasaulio naudai taip pat masinio ginklo neplatinimo srityje – pirmais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo Vakarai galėjo realiai pasipriešinti jo plitimui, iki 20 amžiaus pabaigos tos galimybės traukėsi iki branduolinio ginklo platinimo sulėtinimo geriausiu atveju, bet tikrai nestabdė tendencijos.
Pchenjano laikysena 21 amžiaus pradžioje šią tezę patvirtina, Amerikos demokratijos gynimo fondo analitiko Johno Hannah vertinimu, Šiaurės Korėjos priešininkai neįstengia ne tik atgrasyti Pchenjano nuo branduolinių bei balistinių raketų bandymų, bet ir mažesnių provokacijų, tokių kaip kompiuterinė ataka prieš „Sony“, kai ši nutarė paleisti komediją apie Kim Jong Uną, ar Pietų Korėjos teritorijos artilerinio apšaudymo.
1994-aisiais Vašingtonui ir Pchenjanui pavyko pasirašyti susitarimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų įšaldymo mainais už diplomatines bei ekonomines nuolaidas, įskaitant dviejų kariniu požiūriu nepavojingų atominių reaktorių bei didelio kiekio mazuto perdavimo jos energetinkos įmonėms. Pasak J.Hannah, prieš tai Vakarai stojo prieš dilemą, kaip reaguoti į Amerikos žvalgybos informaciją, jog Šiaurės Korėjos atomininkai rengiasi sodrinti panaudotą plutonio reaktoriaus kurą iki branduoliniam ginklui reikalingos kondicijos.
Tuometinis JAV gynybos sekretorius Williamas Perry siūlė smogti konvencinį smūgį režimo branduoliniams objektams, kurio labiausiai tikėtina kaina būtų buvęs dar vienas visavertis karas Korėjos pusiasialyje su tūkstančiais aukų iš visų dalyvausiančių pusių, įskaitant Ameriką, kuri Pietų Korėjoje yra dislokavusi 30 tūkstančių karių. Gi Pchenjanas prie sienos su Pietų Korėja laiko milijoninę armiją bei milžinišką kiekį artilerijos, kuri gali lengvai „mušti“ už keliasdešimt kilometrų nuo sienos esančiai Pietų Korėjos sostinei Seului.
Tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas ilgai dvejojo ir buvo linkęs apsistoti ties kariniu variantu, bet tuometinis diktatorius Kim Jong-ilas, dabartinio diktatoriaus tėvas, pats pasiūlė „taikos scenarijų“ ir Amerikos prezidentas jį tikriausiai su palengvėjimu priėmė. Galų gale paaiškėjo, jog tai blefas – dar iki B.Clintonui paliekant Baltuosius Rūmus Pchenjanas vykdė balistinių raketų bandymus, kurie prasmingi tik vienu atveju – jei tuo pat metu atliekami branduoliniai bandymai. Tai pasitvirtino jau prezidentaujant Georgui W.Bushui-jaunesniajam: nors Jonbenio plutonio reaktorius buvo užkonservuotas, JAV žvalgyba išaiškino kitus objektus, kur Pchenjanas „tylomis“ sodrino uraną.
1994-ųjų sutartis buvo palaidota, paminklu ant jos „kapo“ galima laikyti Šiaurės Korėjoje 2006-aisiais atliktą pirmą branduolinį bandymą. 1994 metais Pchenjanas neturėjo nė vieno branduolinio užtaiso, šiandien šis arsenalas vertinamas nuo 10 iki 20, kurį, JAV žvalgybos manymu, Šiaurės Korėja siekia padidinti iki 100 užtaisų.
Jokie ekonominiai palengvinimai kaip ir sankcijos (išskyrus nebent absoliutų produktų bei energijos išteklių tiekimo embargą Šiaurės Korėjai) negali atgrasyti diktatoriško režimo nuo svarbiausio politinio uždavinio – bet kuria kaina įsigyti branduolinį arsenalą su technine galimybe pristatyti jį iki pagrindinės oponentės Amerikos. Toks yra savitas politinis revanšas už nesėkmes praktiškai visose kitose gyvenimo srityse.
Pchenjanas parazituoja Vakarų neryžtingumo akivaizdoje ir tikrina kaimynių psichologinį tvirtumą, neumaldomu įžūlumu siekdamas pasėti abejones dėl Jungtinių Valstijų garantijų. J.Hannah teigimu, branduolinio saugumo garantijas iš JAV gavusios Pietų Korėja ir Japonija nesiėmė kurti nuosavo branduolinio ginklo, nors abiejų ekonominis potencialas šioje srityje leido toli palikti Šiaurės Korėją. Na, ir pagaliau dėl apgailėtino gyvenimo lygio šalies viduje išorės grėsmės eskalavimas yra bene vieintelis būdas režimui išlikti.
Vakarai ir jų sąjungininkai pietryčių Azijoje (pirmiausia Pietų Korėja) atsisakė jėgos scenarijaus, tikėdamiesi laimėti laiko – kad Pchenjano režimas žlugs dėl vidaus problemų arba galų gale taikiai įsilies į pasaulio bendruomenę. Nenutiko nei vieno, nei kito – Šiaurės Korėjos režimas nepaisydamas nieko baigia apsirūpinti branduolinio saugumo „skėčiu“ ir galimybe šantažuoti ką tik nori.
EPA nuotraukoje – Šiaurės Korėjos diktatorius su kariuomenės vadais prie kompiuterio
Artėjant Šiaurės Korėjos režimo įsteigėjo 105-ųjų gimimo metinių minėjimui balandžio 15-ąją, Pchenjanas eilinį kartą pagrasino karu, kuris palies visą pasaulį, ir eilinį kartą buvo galima tikėtis bet ko – šioje šalyje esama tradicijos Kim Ir Seno jubiliejus pažymėti branduolinio ginklo bandymais (būtų buvęs šeštasis).
Pasak Japonijos žiniasklaidos, JAV valstybės departamentas balandžio pradžioje informavo Japonijos vyriausybę apie beveik neišvengiamą preventyvų smūgį Šiaurės Korėjai. Tąkart įtampa (eilinį kartą) atslūgo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas apsiribojo tradiciniu įrašu „Twitteryje“: „Šiaurės Korėja ieško problemų. Jei Kinija pasirengusi mums padėti, būtų puiku. Jei ne – išspręsime problemą be jos!“.
Dabar turime porą branduolinį ginklą galinčių nešti tarpkontinentinių raketų bandymų per porą dienų. Ir dilginančiai atvirą JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininko pasisakymą Šiaurės Korėjos grėsmės Amerikai tema.
Ir šįkart grėsmė visus aplenks? Bet ar taip bus visada? Pasaulyje iš viso berods 15 700 branduolinių galvučių, bet gali užtekti nedidelės dalies šimto šiaurės korėjietiškų, kad planeta išlėktų į orą.
