Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Briuselis, birželio 30 d. (Ukrinform-ELTA). Reaguodama į Rusijos branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, Lenkija kreipiasi į NATO, prašydama leisti dalyvauti vadinamojoje branduolinio dalijimosi (Nuclear Sharing) programoje.
Tai penktadienį Briuselyje pareiškė Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Atsižvelgiant į tai, kad Rusija ketina dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, mes kreipiamės į NATO dėl dalyvavimo branduolinio dalijimosi programoje“, – sakė Lenkijos premjeras.
Jis pridūrė, kad galutinis sprendimas šiuo klausimu priklausys nuo JAV.
„Mes reiškiame norą greitai veikti šia kryptimi. Mes nenorime sėdėti sudėję rankas, kai Putinas eskaluoja įvairius grasinimus“, – sakė Lenkijos Vyriausybės vadovas.
Pagal branduolinio dalijimosi programą JAV taktiniai branduoliniai ginklai šiuo metu yra dislokuoti Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje. Apie galimybę dalyvauti branduolinių išteklių mainų programoje Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kalbėjo interviu Lenkijos žiniasklaidai dar praėjusių metų spalį.
Neseniai lankydamasis Kyjive, A. Duda pareiškė, kad Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje, taip pat „Wagner“ samdinių permetimas į šią šalį „keičia saugumo architektūrą regione“.
Birželio viduryje apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad į jo šalį jau gabenami Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai.
Iskander raketos. AP – Reuters nuotr.
Maskva, balandžio 26 d. (dpa-ELTA). Rusijos ginkluotosios pajėgos skelbia prieš planuojamą taktinio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje apmokiusios šios šalies karius naudotis raketomis, galinčiomis nešti šį ginklą. Jie parodė gerus rezultatus, trečiadienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija.
Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti mokymai Rusijos kariniame poligone šalies pietuose. Be kita ko, matyti „Iskander M“ tipo raketų kompleksas. Šios raketos gali būti ginkluotos ir įprastiniais, ir branduoliniais užtaisais.
Tvyrant įtampai su Vakarais dėl jo sukelto karo Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo pabaigoje pareiškė, kad Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Ministerijos duomenimis, baltarusių karių apmokymai vyko nuo balandžio 3 d. Be kita ko, Baltarusijos kareiviai detaliai studijavo, kaip saugoti ir naudoti taktinius sprogstamuosius raketų užtaisus. Būta ir raketos bandymo.
V. Putinas savo sprendimą dėl branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje argumentavo tuo, kad JAV daug metų atominius ginklus laiko Europoje. Bunkeriai branduolinių užtaisų laikymui turėtų būti baigti liepos 1-ąją. Ginklai bus dislokuoti netoli sienos su Lenkija.
Šlovė Ukrainai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kyjivas, balandžio 7 d. (ELTA). Ukrainos kariškiai ir žvalgybos tarnybos prašė prezidentą Leonidą Kravčuką ir parlamentą palikti bent dalį branduolinės ginkluotės, kad būtų galima apsisaugoti nuo galimos Rusijos grėsmės.
Tai interviu UNIAN pareiškė Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mykola Malomužas. Pasak jo, tuo metu šiuo klausimu vyko didžiulė diskusija.
„Dirbdami su Ukrainos saugumo tarnyba mes aiškiai rašėme prezidentui Kravčukui ir Aukščiausiajai Radai, kad turėtume palikti dalį strateginės ir taktinės ginkluotės. Darėme prielaidą, kad Rusija kels grėsmę. Tuo labiau, kai mes atiduosime jiems branduolinį ginklą. Žinoma, spaudimą darė JAV, Rusija, kitos „branduolinio klubo“ šalys“, – sakė generolas. Atominis ginklas
Anot jo, Ukrainos pareigūnai žadėjo nepritarti tokiam sprendimui, tačiau kiekvienam iš jų buvo daromas spaudimas, ir jie galiausiai nusileido.
M. Malomužas įsitikinęs, jog jei Ukraina turėtų branduolinį ginklą ir atnaujintą armiją, Rusija niekada nebūtų išdrįsusi pradėti karo. Pasak generolo, žvalgybos darbuotojai kiekvieną Ukrainos prezidentą įspėdavo, kad Rusija rengia šalies užgrobimo scenarijų, o Ukrainos armija tam nepasirengusi. Bet jiems būdavo atsakoma, kad karas tarp šių dviejų šalių yra neįmanomas.
UNIAN primena, kad iki 1991 metų Ukraina buvo viena iš trijų galingiausių šalių pagal turimo branduolinio arsenalo dydį. 1994 metais Kyjivas pasirašė Budapešto memorandumą, kuriame įsipareigojo sunaikinti turimą ginkluotę. Tuo pat metu Ukraina pasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.
Neseniai interviu Airijos transliuotojui RTÉ buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas sakė apgailestaujantis dėl savo vaidmens raginant Ukrainą atsisakyti branduolinio ginklo.
Prie Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Minskas, balandžio 6 d. (ELTA). Baltarusijos valdžia nemano, kad Rusijos branduolinį ginklą reikia dislokuoti prie pat NATO šalių sienų. Kaip praneša UNIAN, tai pareiškė Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Volfovičius.
„Nebūtina dislokuoti jas (branduolines kovines galvutes) prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos. Galima dislokuoti bet kur. Baltarusijos ilgis – 600 km. Baltarusijos karinėje apygardoje (SSRS laikais) buvo 43 branduolinio ginklo dislokavimo taškai. Jie visi išliko“, – cituoja pareigūną Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
A.Volfovičius nepatikslino, kada branduolinis ginklas bus atgabentas į Baltarusiją, tik pareiškė, kad šį sprendimą turi priimti „mūsų vadovai“. Jis nenurodė ir kovinių galvučių, kurias į Baltarusiją atveš Rusija, skaičiaus.
„Skaičius nesvarbu. Svarbiausia – kokia kokybė ir kaip teisingai jas naudoti. O kaip naudoti, mes žinome. Ir ar reikės jas naudoti… Manau, kad iki to nebus prieita“, – teigė A. Volfovičius.
Kaip jau buvo pranešta, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje bus dislokuotas branduolinis ginklas.
Vėliau Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Gryzlovas tvirtino, kad Rusijos branduolinis ginklas bus dislokuotas Lenkijos pasienyje.
Rusijos atominė bomba
Niujorkas, kovo 31 d. (dpa-ELTA). Rusijai paskelbus apie planus dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje, Jungtinės Tautos (JT) įspėja dėl eskalacijos.
„Visos valstybės turi vengti priemonių, kurios gali lemti eskalaciją, klaidas ir neteisingus vertinimus“, – penktadienį JT Saugumo Taryboje Niujorke sakė JT įgaliotinė nusiginklavimo klausimais Izumi Nakamitsu.
Taip pat, anot jos, būtina laikytis sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo. „Branduolinio ginklo panaudojimo rizika šiuo metu tokia didelė, kokia nėra buvusi nuo Šaltojo karo“, – pažymėjo įgaliotinė.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad didelės įtampos su Vakarais dėl Ukrainos karo akivaizdoje kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Jis argumentavo, kad JAV jau daug metų tą patį daro Europoje.
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
Maskva, gruodžio 10 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Kremlius gali pakeisti šalies karinę doktriną ir sudaryti galimybę prevenciniam smūgiui, kad „nuginkluotų priešą“, taip užsimindamas apie branduolinio ginklo panaudojimą, informuoja AFP.
Lankydamasis Kirgizijoje jis atsakė į žurnalisto klausimą, kai buvo paprašytas patikslinti anksčiau išsakytas savo mintis apie branduolinį ginklą. Prieš kelias dienas jis teigė, kad branduolinio karo rizika didėja, tačiau Rusija pirmoji nesmogtų.
Tačiau penktadienį jis pareiškė, kad Maskva svarsto galimybę pereiti prie „prevencinio smūgio“ koncepcijos.
Pasak V. Putino, JAV laikosi prevencinio smūgio teorijos ir vysto „nuginkluojančio smūgio“ sistemą, kai pasitelkiant modernią ginkluotę būtų smogiama priešo kontrolės centrams, kad šis negalėtų atsakyti. Tuo metu, anot jo, Rusijos strategija remiasi atsakomuoju smūgiu po to, kai būtų užfiksuotas raketų paleidimas prieš Rusijos teritoriją.
V. Putinas sako, kad Kremlius svarstys ar Rusijai „reiktų pereiti prie JAV idėjų“ tam, kad užtikrintų savo saugumą. Vladimiras Putinas. Montažas. Laukiama nesulaukiama jo mirties
Rusijos prezidentas aiškino, kad šios šalies sparnuotosios raketos ir hipergarsiniai ginklai „daug modernesni ir efektyvesni“ nei JAV sistemos.
Trečiadienį jis perspėjo, kad kyla įtampa dėl branduolinių ginklų, bet Maskva pirmoji jų nepanaudotų. Tačiau jis taip pat sakė, kad jeigu Rusija jokiomis aplinkybėmis branduolinio ginklo nepanaudos pirmoji, tai reiškia, kad nepanaudos jų ir antroji, nes po branduolinio smūgio prieš Rusiją turėtų ribotas galimybes atsakyti tuo pačiu.
JAV Valstybės departamentas komentuodamas Rusijos vadovo žodžius pareiškė, kad V. Putino pasisakymai apie branduolinį karą yra visiškai neatsakingi.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad Rusijai panaudojus branduolinį ginklą – NATO atsakas būtų karinis.
„Tai reiškia, kad bus karinis atsakas ir tai jau bus labai rimtas atsakas. Todėl Rusija yra kviečiama pagalvoti labai gerai, ar tikrai verta net ne tik panaudoti, bet ir grasinti branduoliniu ginklu“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė A. Skaisgirytė.
„Tai yra rimtas grasinimas, jis priimamas rimtai, tokiais grasinimais nėra juokaujama, todėl, žinoma, kad atsakas iš aljanso pusės turės būti“, – pridūrė ji.
Apie galimybę Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą rimtos diskusijos nebuvo
A. Skaisgirytė sureagavo ir į pastaruoju metu viešoje erdvėje pasklidusias kalbas apie diskusiją Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą, siekiant atgrasinti Rusiją. Visgi prezidento patarėja tikina, kad jos žiniomis apie tokią galimybę nebuvo rimtai diskutuota.
„Ta diskusija, kiek žinau, labai rimtai nevyko. Gal buvo tik keletas pareiškimų spaudoje, tačiau giluminė diskusija nevyko. Čia gal reiktų atkreipti dėmesį į tai, tam kad būtų atgrasoma branduoliniais ginklais, tai nebūtina tuos branduolinius ginklus turėti ant savo žemės. Raketos gali pasiekti taikinius labai tolimu atstumu ir ar jos būtų dislokuotos Vokietijoje, ar Lenkijoje nebūtų gal labai didelio skirtumo“, – sakė A. Skaisgirytė.
NATO būstinė Briuselyje
„Tai vėlgi šios diskusijos galbūt ir vystysis, bet vėlgi, kol kas dar nesame toje fazėje, kad apie tai būtų rimtai kalbama“, – pažymėjo ji.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda spalio mėnesį teigė, kad Lenkija norėtų dalyvauti Branduolinio dalijimosi programoje. Pasak jo, apie tokią galimybę buvo kalbėta su JAV lyderiais.
ELTA primena, kad 14 NATO valstybių narių ginkluotosios pajėgos pirmadienį pradėjo kasmetines pratybas, per kurias imituojama, kaip, panaudojant branduolinius ginklus, galima apginti aljanso teritoriją.
Pratybose, pavadintose „Tvirtas vidurdienis“ (Steadfast Noon), dalyvauja iki 60 orlaivių, įskaitant naikintuvus, žvalgybinius ir degalų papildymo lėktuvus, taip pat tolimojo nuotolio bombonešiai B-52 iš JAV, kurie atskris iš Šiaurės Dakotos, praneša NATO.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pastarąją savaitę perspėjo Maskvą, kad jos pajėgos sulauks Vakarų karinio atsako ir bus „sunaikintos“, jei prezidentas Vladimiras Putinas panaudos branduolinį ginklą prieš Ukrainą.
Šiaurės Korėja tęsia raketų bandymus. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus dviem dienoms po naujos eskalacijos, Šiaurės Korėja vėl paleido raketas Japonijos kryptimi. Dvi balistinės trumpojo nuotolio raketos paleistos Japonijos rytinės pakrantės kryptimi, ketvirtadienį pranešė Japonijos vyriausybė ir Pietų Korėjos Generalinis štabas. „Tai visiškai negali būti toleruojama“, – reporteriams sakė Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida.
Šis raketų paleidimas buvo jau šeštasis per dvylika dienų. „Šiaurės Korėja nepaliaujamai ir vienašališkai aštrina savo provokacijas, ypač – nuo šių metų pradžios“, – teigė Japonijos gynybos ministras Yasukazu Hamada. Pietų Korėjos žvalgybos JCS duomenimis, raketos paleistos iš teritorijos netoli Šiaurės Korėjos sostinės Pchenjano.
Raketos išbandytos praėjus maždaug valandai po to, kai Šiaurės Korėja pasmerkė JAV žingsnį dėl „teisėtų“ Pchenjano atsakomųjų priemonių į bendras Pietų Korėjos ir JAV pratybas kreiptis į JT Saugumo Tarybą. Be to, Šiaurės Korėja kritikavo JAV lėktuvnešio perkėlimą į vandenis prie Korėjos pusiasalio. Tai kelia rimtą grėsmė situacijos stabilumui, pareiškė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija.
Trečiadienį Pietų Korėja pranešė, kad JAV į vandenis į rytus nuo Korėjos pusiasalio vėl ketina perkelti savo branduolinį lėktuvnešį „USS Ronald Reagan“. Rugsėjį laivas pirmą kartą per beveik ketverius metus atplaukė į Pietų Korėją ir dalyvavo Pietų Korėjos ir JAV pajėgų pratybose.
Iskander-M
Vašingtonas, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) beveik neabejotinai iš anksto sužinotų, jei Rusija rengtųsi branduoliniam smūgiui Ukrainoje, teigia branduolinių ginklų ekspertai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti branduolinius ginklus, jei iškils grėsmė Rusijos „teritoriniam vientisumui“ ar jos egzistencijai. Maskva penktadienį paskelbė aneksuojanti keturis iš dalies okupuotus Ukrainos regionus, o tai gali reikšti, kad Rusija branduoliniu smūgiu mėgins atsakyti į šių teritorijų puolimą. Jei toks eskalavimas įvyktų, ekspertų teigimu, tikriausiai būtų panaudoti mažesni taktiniai branduoliniai ginklai, tikėtina paleidus trumpojo nuotolio balistines raketas „Iskander“.
Kol kas kariniai analitikai nesureikšmina Maskvos grasinimų, o JAV pareigūnai teigia nepastebėję jokios veiklos, rodančios tokius planus, Vakarų gynybai ir žvalgybai atidžiai stebint, ar neiškyla reali atominė grėsmė.
Kur yra bombos?
Pasirengimas atakai būtų akivaizdus, naujienų agentūrai AFP sakė Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto Ženevoje vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Podvigas. 2017 m. instituto ataskaitoje nurodytos 47 branduolinės saugyklos visoje Rusijoje: 12 nacionalinio lygio objektų ir 35 baziniai objektai. Juos nuolat stebi JAV ir kitų šalių žvalgybos ir karinio stebėjimo palydovai. Juos atidžiai stebėti gali net komerciniai palydovai, tai rodo plačiai paplitę ir nuolat atnaujinami veiklos Šiaurės Korėjos branduoliniuose objektuose vaizdai.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
P. Podvigo teigimu, Rusija dislokuoja strategines arba tolimojo nuotolio branduolines galvutes ant raketų, bombonešiuose ir povandeniniuose laivuose. Tačiau, pasak P. Podvigo, nestrateginiai ar taktiniai branduoliniai ginklai, kurių Rusija turi net 2000, laikomi saugyklose, jie nėra įtaisyti tokiose raketų paleidimo sistemose kaip „Iskander“. „Nėra važinėjančių „Iskander” sistemų su branduolinėmis galvutėmis. Šie ginklai yra saugyklose”, – sakė jis.
Kaip sužinosime?
„Esu įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos pamatys bet kokį Rusijos pasirengimą panaudoti branduolinius ginklus“, – sakė buvęs JAV gynybos ir energetikos departamentų pareigūnas Markas Cancianas, dirbęs branduolinių ginklų srityje. „Ginklus reikia paimti iš saugyklų, dalyvaujantys daliniai turi būti perspėti, be to, rusai taip pat gali paskelbti parengtį savo strateginėse branduolinėse pajėgose“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Cancianas, dabar dirbantis Strateginių ir tarptautinių studijų centre Vašingtone. Jo teigimu, įrodymų taip pat bus galima gauti iš matomų pasirengimų Rusijos sausumos pajėgose, joms turi būti duotos apsauginės priemones ir nurodymai, kaip elgtis branduolinėje aplinkoje. „Visa tai bus matoma“, – teigė jis.
P. Podvigas sakė, kad Maskva, kaip ir Vašingtonas, dešimtmečius pripažino būtinybę drausmingai valdyti branduolines galvutes, ši sistema yra gana stipri ir matoma. „Galime būti visiškai tikri, kad paslėptų objektų nėra, – sakė jis.- Branduoliniams ginklams reikia tam tikros struktūros, apmokytų žmonių ir priežiūros. Negalima to padaryti atsitiktinėje vietoje“.
„Techniškai tikriausiai būtų galima slapta nepastebėtai paimti iš saugyklos keletą bombų”, – sakė jis. Tačiau tai rizikinga ir gali išprovokuoti prevencinę Vakarų ataką. „Rusai niekada nebus tikri, kad to niekas nepastebėjo. Tai būtų žaidimas”, – sakė P. Podvigas.
Be to, pridūrė jis, labiau tikėtina, jog Rusija norėtų, kad Vakarai jos pasirengimą įvertintų kaip įspėjimą. „Tai būtų eskalacijos žingsnis (ir) Rusija norėtų, kad tai būtų matoma“, – sakė P. Podvigas.
Įspėti pasaulį
Jungtinės Valstijos prieš daugelį savaičių iki vasario 24 d. pradėtos invazijos įspėjo, kad Rusija ketina pulti Ukrainą, siekdamos parengti tam Kyjivą ir sąjungininkes bei galimai atgrasyti Maskvą nuo tokių veiksmų. Ar Vašingtonas atvirai įspės pasaulį, jei sužinos, kad Rusija planuoja panaudoti branduolinius ginklus? Iskander raketos. AP – Reuters nuotr.
Tokiu atveju galėtų kilti precedento neturinti panika ne tik Ukrainoje, bet ir kitose srityse, kurias galėtų paveikti radiacija. Panika galėtų apimti visą pasaulį, jei žmonės manytų, jog tai gali peraugti į branduolinį karą tarp žemynų.
Jungtinės Valstijos beveik neabejotinai įspėtų sąjungininkes ir kitas galybes, įskaitant Kiniją ir Indiją, tikėdamosis, kad jos spaustų Maskvą atsitraukti, kitaip jai grėstų tarptautinė izoliacija.
Vis dėlto, pasak P. Podvigo, greičiausiai Vašingtonas laikytų viešus įspėjimus naudingais didinant spaudimą Rusijai. „Strategija turi būti grindžiama izoliacija. Turi būti sustiprintas supratimas, jog tai nepriimtina ir nusikalstama, – sakė jis. – Tokia žinia vertinga siekiant atgrasymo”.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Maskva, gegužės 5 d. (AFP-ELTA). Rusijos ginkluotosios pajėgos per pratybas Kaliningrade, Maskvos duomenimis, imitavo puolimą branduolinį ginklą galinčiomis nešti raketomis.
Apie 100 karių imitavo mobilių balistinių raketų sistemų „Iskander“, galinčių paleisti branduoliniais užtaisais ginkluotas raketas, „elektroninį startą“, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Ginkluotosios pajėgos, šiais duomenimis, mokėsi atakuoti įsivaizduojamo priešo karinius taikinius bei reaguoti į atsakomąjį smūgį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo karinės operacijos Ukrainoje pradžios davė suprasti, kad yra pasirengęs panaudoti Rusijos taktinį branduolinį ginklą. Vasario pabaigoje Rusija savo branduolinėse ginkluotosiose pajėgose paskelbė padidintą parengtį. Kremliaus šeimininkas, be to, įspėjo dėl „žaibiško“ keršto, jei Vakarai tiesiogiai įsikiš į Ukrainos konfliktą.
Anot stebėtojų, Rusijos valstybinė televizija praėjusiomis dienomis mėgino priimtinesniu visuomenei padaryti branduolinio ginklo panaudojimą. „Jau dvi savaites mes iš savo televizijos stočių girdime, kad reikia atidaryti branduolinių raketų šachtas“, – antradienį sakė Rusijos žurnalistas ir Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas.
2022 m. gegužės 1 d. JAV Kongreso narys Adamas Kinzingeris paskelbė, kad pristato rezoliuciją, kuri leistų JAV ginkluotąsias pajėgas panaudoti Ukrainos teritoriniam vientisumui ginti tuo atveju, jei Vladimiras Putinas eskaluotų savo neteisingą karą prieš mūsų demokratinius sąjungininkus.
Rezoliucija dėl leidimo naudoti karines pajėgas ginant Amerikos sąjungininkus įgaliotų JAV prezidentą panaudoti JAV ginkluotąsias pajėgas reaguojant į scenarijų, kai Rusijos Federacija prieš Ukrainą panaudoja cheminius, biologinius ar branduolinius ginklus.
Prieš tai Kongreso narys A. Kinzingeris paskelbė šį pareiškimą:
„Po Antrojo pasaulinio karo Amerika aiškiai išreiškė mūsų ryžtą – mūsų įsipareigojimas laisvei privertė autokratus gintis ir sustiprino demokratijas visame pasaulyje. Tačiau pastarąjį dešimtmetį matėme, kaip šis ryžtas svyravo, o tironai, kaip ir Vladimiras Putinas, pasinaudojo šiais svyravimais. Šiandien Amerika turi galimybę dar kartą patvirtinti savo paramą laisvės ieškantiems žmonėms ir tvirtai pasipriešinti autoritarizmui.
Adam Kinzinger. JAV Kongreso narys
Pakalbėjęs su sekretoriumi Blinkenu ir išgirdęs jo rimtą susirūpinimą dėl Putino cheminio ginklo panaudojimo, esu įsitikinęs, kad JAV parodys tarptautinei bendruomenei, jog mes – prieš beprasmišką smurtą. Mano darbuotojai ir aš tikimės, kad bendradarbiausime su sekretoriumi Blinkenu, siekdami užtikrinti, kad Rusija atsakytų už bet kokius tarptautinės teisės pažeidimus.
Žinome, kad milijonai ukrainiečių yra perkelti, tūkstančiai žuvo, o žala, kuri ir toliau jiems daroma, yra visiškai nežmoniška. Taikymasis į civilius, masinės egzekucijos ir daugybė pranešimų apie Rusijos pajėgų vykdomus išžaginimus iš esmės liko nekontroliuojami. Turime imtis veiksmų, kad sustabdytume šiuos žiaurumus. Žodžiai svarbūs, bet svarbūs ir mūsų veiksmai.
Šią rezoliuciją pristatau kaip aiškią raudoną liniją, kad JAV administracija galėtų imtis atitinkamų veiksmų, jei Rusija panaudotų cheminius, biologinius ir (arba) branduolinius ginklus. Turime ginti žmoniją ir palaikyti savo sąjungininkus.
JAV kariai. EPA-ELTA nuotr.
Kaip sakė JAV prezidentas, Putinas turi būti sustabdytas. Atitinkamai, vyriausiasis didžiausios pasaulio kariuomenės vadas turėtų turėti įgaliojimus ir priemones imtis reikiamų veiksmų.“
Pažymėtina, kad Rezoliucijos projekte niekur neminima NATO, tad Ukraina traktuojama kaip ir bet kuri kita JAV demokratinė sąjungininkė.
Priėmus sprendimą, kad Rusijos Federacija naudojo cheminius, biologinius, ar branduolinius ginklus Ukrainos teritorijoje, Prezidentas turi teisę panaudoti Jungtinių Valstijų ginkluotąsias pajėgas tam, kad 1) apsaugotų JAV nacionalinio saugumo interesus Ukrainos atžvilgiu ir 2) padėtų ginti ir atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą.
Rezoliucijoje Prezidentui suteikti įgaliojimai nutrūksta tą dieną, kai Prezidentas patvirtina Kongresui, jog Ukrainos teritorinis vientisumas jau atkurtas.
Visą A. Kinzingerio medžiagą ir rezoliucijos projektą galima surasti jo oficialioje svetainėje:
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 15 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus iš nevilties, kad žlunga jos invazija, paantrindamas CŽA direktoriaus Williamo Burnso komentarams. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Paklaustas apie tokią grėsmę, V. Zelenskis sakė, kad „visas pasaulis“ turėtų nerimauti, jog Rusija „pradėjo kalbėti apie… branduolinius arba cheminius ginklus“.
„Jie gali tai padaryti, tikrai gali, – sakė jis CNN. – Jiems žmonių gyvybė yra niekas… ne bijokime, o būkime pasirengę“.
W. Burnsas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos nesėkmės mūšio lauke padidino riziką, kad prezidentas Vladimiras Putinas gali panaudoti taktinį arba mažo galingumo branduolinį ginklą.
Atominis sprogimas
Kremlius teigė, kad netrukus po vasario 24 dieną prasidėjusio puolimo paskelbė aukštą Rusijos branduolinių pajėgų parengtį, tačiau JAV teigia nepastebėjusios jokių neįprastų branduolinio judėjimo požymių.
Rusijos karinėje doktrinoje laikomasi principo „eskaluoti siekiant deeskaluoti“, pagal kurį, norint susigrąžinti iniciatyvą kare, gali būti panaudotas nedidelis branduolinis ginklas.
JAV prezidentas Joe Bidenas yra „labai susirūpinęs, kad būtų išvengta trečiojo pasaulinio karo, kad nebūtų pasiekta riba, kai branduolinis konfliktas tampa įmanomas“, – sakė W. Burnsas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusijos užuominos apie branduolinio ginklo dislokavimą Kaliningrade tėra tuščias grasinimas, mat, pažymi šalies vadovas, branduolinis ginklas toje srityje yra dislokuotas jau anksčiau.
„Nežinau, ar galima naujai dislokuoti tai, kas jau yra dislokuota. Mes daugelyje savo pasisakymų akcentuojame tai, kad gretimai mūsų esančioje vietovėje – Kaliningrado srityje – branduoliniai ginklai yra dislokuoti. Ne strateginiai, bet jie yra dislokuoti, tai čia tokie gąsdinimai yra tuščias šūvis į orą“, – ketvirtadienį po vizito Ukrainoje į Lietuvą sugrįžęs kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda teigė nesistebintis Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo įspėjimais dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO. Anot jo, tokie grasinimai nėra naujiena.
„Prie tokių pono Medvedevo pastabų, komentarų ar pagąsdinimų mes jau esame pripratę, nieko čia ypatingai naujo nėra. Dar kartą kartoju, kad Rusija nespręs kitų valstybių likimo, jos pačios spręs, ar jos nori prisijungti prie NATO, ar tai nori padaryti Švedija, ar tai nori padaryti Suomija, ar tai nori padaryti Ukraina – tai bus jų pačių reikalas. NATO aljansas svarstys tokias paraiškas ir priims sprendimus“, – akcentavo šalies vadovas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį D. Medvedevas pareiškė, jog, jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.
Anot D. Medvedevo, Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO atveju „Rusija turės daugiau oficialiai įregistruotų priešininkų“. „O kiek šalių sudaro NATO – 30 ar 32, mums apskritai ne taip jau ir svarbu“, – pridūrė jis.
Rusijos ginklai. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti savo šalies branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį yra „neatsakingas“, sekmadienį pareiškė NATO vadovas.
„Tokia retorika yra pavojinga. Toks elgesys yra neatsakingas“, – televizijos kanalui CNN sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo šalies gynybos vadams padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį ir apkaltino Vakarus, esą šie Maskvos atžvilgiu imasi „nedraugiškų“ veiksmų.
„Įsakau gynybos ministrui ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkui paskelbti Rusijos kariuomenės atgrasymo pajėgų specialų kovinės parengties režimą“, – per televizijos transliuotą kreipimąsi pareiškė V. Putinas.
„Vakarų šalys yra nedraugiškos mūsų šaliai ne tik ekonomikos srityje – čia omenyje turiu neteisėtas sankcijas, – pridūrė V. Putinas. – NATO šalių aukšto rango pareigūnai leidžia, kad mūsų šalies adresu būtų skelbiami agresyvūs pareiškimai.“
Rusijos prezidentas ketvirtadienį įsakė pradėti Ukrainos puolimą ir taip sukėlė atgarsį visame pasaulyje. Jo šalies antžeminės pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės, rytų ir pietų, tačiau susiduria su nuožmiu ukrainiečių karių priešinimusi, kuris, Vakarų šaltinių teigimu, veikiausiai nustebino Maskvą.
Ukrainos vadovybė apibūdina kai kuriuos rusų karius kaip praradusius motyvaciją ir pavargusius ir teigia, kad dešimtys jų jau pasidavė.
JAV karinis orlaivis. EPA-ELTA nuotr.
Bratislava, sausio 7 d. (dpa-ELTA). Slovakai nesutaria dėl planuojamos karinės sutarties su JAV, o kritikai tvirtina, kad ji gali lemti suvereniteto praradimą.
JAV planuoja plėsti savo karinį buvimą Slovakijoje, rekonstruodama Sliačo ir Kuchynos karinius oro uostus.
Slovakijos vyriausybė susitarimą ketino oficialiai patvirtinti kitą savaitę, o po to jis turėjo būti pasirašytas Vašingtone.
Tačiau antradienį Slovakijos generalinė prokuratūra netikėtai pasinaudojo savo peržiūros teise, pareiškė 35 „esminius prieštaravimus“ sutarčiai ir rekomendavo ją atmesti.
Tada dvi opozicinės partijos taip pat paprieštaravo sutarčiai, siekdamos padidinti visuomenės informuotumą apie ją, nors iki tol ji buvo iš esmės ignoruojama.
Partija „Mes – viena šeima“, priklausanti valdančiajai koalicijai, tuomet irgi atsiėmė savo pritarimą, taip sukeldama abejonių dėl sutarties likimo.
Generalinė prokuratūra argumentavo, kad ši partnerystės sutartis prieštarauja Slovakijos konstitucijai.
Pagal sutarties sąlygas JAV finansuotų dviejų karinių oro uostų rekonstrukciją, jie liktų Slovakijos vyriausybės nuosavybė, tačiau JAV kariuomenė galėtų jais naudotis nemokamai.
Generalinė prokuratūra teigė, kad Slovakijos valdžia neturės galimybės kontroliuoti, ar oro uostuose JAV nedislokuoja branduolinių ginklų, todėl Slovakija gali tapti potencialiu taikiniu kilus branduoliniam konfliktui.
Be to, ji sakė, kad Slovakijos teismai negalės nagrinėti bylų, jei JAV kariai įvykdys kokius nors nusikaltimus.
Ginčas Slovakijoje, turinčioje bendrą sieną su Ukraina, kilo tuo metu, kai tarp Vakarų ir Maskvos išaugo įtampa dėl Rusijos karių, sutelktų prie Ukrainos sienų, ir baiminamasi galimos invazijos.
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 28 d. (AFP-ELTA). JAV ir Rusija sausio 10 dieną ketina aptarti konfliktą Ukrainoje bei branduolinių ginklų kontrolės klausimus. Tai pirmadienį agentūrai AFP pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. Tada po dviejų dienų numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o sausio 13-ąhą – tarp Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
„Kai susėsime, Rusija galės išsakyti savo nuogąstavimus. Ir mes taip pat išsakysime savo nuogąstavimus dėl Rusijos veiksmų“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Jis patikino, kad nebus priimami jokie sprendimai dėl Ukrainos be Ukrainos.
Rusija yra paskelbusi dviejų susitarimų su JAV ir NATO projektus, kuriais norima sustabdyti Aljanso plėtrą į Rytus bei JAV karinių bazių steigimą buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Tačiau tokius reikalavimus NATO šalys atmeta.
Dėl rusų dalinių telkimo pasienyje su Ukraina būgštaujama, kad Maskva gali užpulti kaimyninę šalį. Rusija neigia bet kokius puolimo planus.
Rytų Ukrainoje jau nuo 2014 merų vyksta karas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos pajėgų. Ukraina ir Vakarų šalys kaltina Maskvą karinėmis priemonėmis remiant separatistus, Kremlius tai neigia.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų – „Liublino trikampio“ – susitikimas Kijeve. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vilnius, gruodžio 20 d. (ELTA). Pirmadienį Ukrainoje su šios šalies vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda tvirtina, kad Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka neturi jokios galimybės atsisakyti šalies teritorijoje dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus, jeigu tik to panorėtų Vladimiras Putinas. Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad nei faktiniu, nei teisiniu požiūriu Baltarusijos nebegalima laikyti nuo Maskvos nepriklausoma savarankiška valstybe.
„Šiandien Baltarusijos teritorijoje Rusija gali daryti tai, ką ji nori. Kitaip tariant, jeigu iki 2020 m. rinkimų mes dar galėjome kalbėti apie kažkokius savarankiškumo l. učius Baltarusijoje, tai šiuo metu mes turime atsisakyti bet kokių iliuzijų, kad Baltarusijos nepriklausomybė tiek de jure, tiek de facto egzistuoja“, – pirmadienį po tijų šalių prezidentų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino G. Nausėda, kartu pabrėždamas, kad karinis Baltarusijos ir Rusijos suartėjimas tampa labai rimtu išbandymu NATO.
Panašios pozicijos laikėsi ir Lenkijos prezidentas A. Duda, tvirtinantis, kad Aliaksandras Lukašenka neturėtų jokios apsisprendimo galimybės, Kremliui panorėjus šioje šalyje dislokuoti branduolinę ginkluotę.
„Jeigu klausiama dėl pono Lukašenkos, tai atsakydamas galiu tik nusišypsoti, kadangi jis tikrai nedaug gali lemti. Jis neturėtų ką pasakyti. Jeigu Rusija norėtų savo raketas dislokuoti Baltarusijos teritorijoje, tai tiesiog taip ir padarys be jokio atsiklausimo“, – įsitikinęs A. Duda.
„Vieninteliai, kas gali tam pasipriešinti yra NATO ir griežta JAV pozicija. Tikrai ne pono Lukašenkos“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda pirmadienį išvyko į Ukrainą, kur kartu su Lenkijos prezidentu A. Duda išreiškė Lietuvos ir Lenkijos paramą Ukrainai, didėjant įtampai prie sienos su Rusija.
Trišalis susitikimas, dalyvaujant Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui, yra pirmasis vadinamojo „Liublino trikampio“ susitikimas aukščiausiame lygyje. Jame aptarta regiono saugumo situacija ir trišalis bendradarbiavimas.
Šių metų gegužės 21 d. paminėtas vieno žinomiausių Sovietų Sąjungos disidentų, žmogaus teisių gynėjo, fiziko, akademiko, Nobelio taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo (1921–1989) gimimo šimtmetis. Ši sukaktis visą gegužę bus minima daugelyje pasaulio šalių, Lietuvoje šia proga taip pat vyks ne vienas renginys: bus parodų, konferencijų, filmų peržiūrų.
O leidykla „Briedis“ pristato turbūt patį autentiškiausią kūrinį – jo autobiografinę knygą „Prisiminimai“.
Pats A. Sacharovas savo gyvenimą kartais lygino su Sizifo: jo kopimas į kalną – tai fizikos studijos Maskvos universitete, kuris alkanais karo metais buvo perkeltas į Ašchabadą, kasdieniniai nepritekliai ir sunkus darbas šovinių gamykloje, tada aspirantūra ir jo, kaip perspektyvaus fiziko, įvertinimas – paskyrimas dirbti į slaptą SSRS branduolinių tyrimų centrą Arzamase‑16 (dabar Sarovas, Žemutinio Naugardo sritis).
Šiek tiek apsilaižiusios karo žaizdas didžiosios pasaulio šalys stoja į kitokią kovą ir siekia sukurti kuo galingesnį ginklą. Prasideda branduolinio ginklavimosi varžybos, kuriose SSRS nori groti vienu pirmųjų smuikų, todėl skatina ir remia karo pramonei galinčius pasitarnauti mokslinius tyrimus.
1953 m. sėkmės sulaukia vandenilinė bomba, kurios pagrindinis kūrėjas – A. Sacharovas, Arzamase‑16 tobulinami valdomos termobranduolinės sintezės reakcijos tyrimai, 1954 m. pastatomas pirmasis SSRS tokamakas (uždara tuščiavidurė riestainio formos magnetinė gaudyklė, kurios paskirtis – sulaikyti plazmą vykstant termobranduolinei sintezei), kurio idėjos autorius – irgi A. Sacharovas.
Tapti socialistinio darbo didvyriu, Mokslų akademijos nariu, sulaukti visuotinio kolegų pripažinimo, būti sveikinamam ir apdovanojamam Kremliuje, turėti galimybę pabendrauti su pačiais aukščiausiais SSRS vadovais – atrodytų, štai ji, ta tikrojo SSRS piliečio gyvenimo viršūnė.
Bet daugėjant branduolinių bandymų A. Sacharovą lyg kirminas ima graužti vis gilesnis suvokimas, kad branduoliniai bandymai reiškia šimtų tūkstančių niekuo dėtų žmonių mirtis, jo darbas taip pat stumia žmoniją ir Žemę katastrofos link, o SSRS ir Vakarų konfrontacija gali baigtis branduoliniu karu ir žmonijos susinaikinimu.
Ši prieštara pastūmėjo jį atsitraukti nuo branduolinių bandymų, stoti prieš oficialiąją valdžios poziciją, siekti pasirašyti Branduolinių bandymų uždraudimo sutartį, atrasti kitaminčiais vadinamus disidentus, tapti vienu Žmogaus teisių ir politinio teismo aukų gynimo komiteto įkūrėjų.
Ką reiškė ano amžiaus septintąjį–devintąjį dešimtmetį SSRS ginti žmogaus teises, dalyvauti disidentų teismo procesuose, sakyti tiesą apie SSRS teismus, valdžią, politiką, visagalio KGB darbo metodus? Tai reiškė sparčiai ristis į nuokalnę: netekti visų valstybinių apdovanojimų, privilegijų, kęsti juodinimo kampaniją (ne tik SSRS, bet ir užsienyje), KGB persekiojimą, grasinimus (asmeninius ir nutaikytus į artimuosius) ir galiausiai septynerių metų tremtį – visišką izoliaciją, beteisiškumą ir KGB kontrolę.
Nepaisant to, A. Sacharovas liko ištikimas žmogaus teisių, teisės rinktis gyvenamąją šalį ir vietą, žodžioir kitų prigimtinių laisvių gynėjas.
Šiuos „Prisiminimus“ jam galiausiai pavyko parašyti iš trečio karto – pirmuosius du rankraščius brutaliai pavogė ir sunaikino KGB.
„Stalinas ir bomba. Sovietų Sąjunga ir atominė energija 1939–1956 m.“ – be galo intriguojantis Stanfordo universiteto istorijos profesoriaus Davido Holloway‘aus pasakojimas apie vieną paslaptingiausių Sovietų Sąjungos istorijos puslapių – branduolinio ginklo įgijimą.
Šaltojo karo metais sovietų branduolinė ginkluotė Vakaruose kėlė didžiulį susidomėjimą ir susirūpinimą. Tą susirūpinimą dar labiau stiprino Stalino režimo atgrasumas ir agresyvumas. Juk būtent šio politinio veikėjo užsakymu pradėti kurti ir pagaliau buvo sukurti pirmieji sovietų branduoliniai ginklai, pavertę dviejų politinių ir karinių blokų konfrontaciją branduoline priešprieša.
Remdamasis daugybe dokumentų autorius chronologiškai, skyrius po skyriaus,nušviečia, kaip kūrėsi sovietų fizikų bendruomenė, kaip ji veikė politiniame ir socialiniame stalinizmo režimo kontekste, toliau aprašomos pagrindinės SSRS branduolinės ginkluotės kūrimo fazės, šio projekto poveikis vidaus bei užsienio politikai, propagandai.
Knygoje taip pat mėginama atsakyti į nuolat kylančius klausimus. Pavyzdžiui, kada SSRS nusprendė kurti branduolinį ginklą? Kokį vaidmenį, įgyvendinant sovietinį branduolinį projektą, atliko šnipai? Kada Stalinas suvokė atominės bombos politinę reikšmę: prieš Hirošimos bombardavimą ar po jo? Ar pokario metais jis baiminosi amerikiečių puolimo? O gal buvo įsitikinęs, kad karo nebus? Ar diktatorius tikėjo, kad Sovietų Sąjunga gali laimėti branduolinį karą?
Rašydamas knygą D. Holloway‘us ne tik rėmėsi dokumentais, bet ir asmeniškai bendravo su kai kuriais sovietų branduolinio projekto dalyviais ir kūrėjais: fizikais Piotru Kapica, Andrejumi Sacharovu, Igoriu Golovinu, Julijumi Charitonu, taip pat daugeliu Vakarų mokslininkųir istorikų.
Knygos įžangoje profesorius rašo: „Tai jaudinanti atradimų ir naujovių istorija, pasakojanti apie ginklus, galinčius sunaikinti viską, kas gyva Žemėje. Sovietų Sąjungos branduolinių ginklų istorija atrodo dukart patrauklesnė ir labiau atstumianti.“
1994 m. pirmą kartą pasirodžiusi D. Holloway‘aus knyga „Stalinas ir bomba. Sovietų Sąjunga ir atominė energija 1939–1956 m.“ laikraščio „The New York Times“ knygų apžvalgoje pripažinta viena geriausių tų metų knygų. Už šį darbą ir indėlį į slavistikos tyrinėjimus autoriui įteikta W. S. Vucinicho knygų premija.
