Namas aukštyn kojomis. Slaptai.lt foto
Didžiausiu savo būsto trūkumu 2 iš 5 lietuvių nurodo dideles sąskaitas už šildymą, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Antroje didžiausių trūkumų vietoje gyventojai išskiria dideles sąskaitas už elektrą, trečioje – per mažą būsto plotą.
„Brangus šildymo sezonas gyventojams galvos skausmą keldavo nuolatos, o energetikos krizės kontekste jis peraugo į rimtą migreną. Nors šildymo sąskaitų dydis priklauso nuo energijos išteklių kainos rinkoje, gyventojų rankos nėra visiškai surištos. Įpročių pokyčiai bei sprendimai, padidinantys energinį naudingumą, ilgainiui gali padėti pastebimai sutaupyti“, – banko pranešime cituojama „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Tyrimo duomenimis, dideles sąskaitas už šildymą didžiausiu dabartinių savo namų trūkumu laiko 19 proc. gyventojų, 13 proc. išskiria dideles sąskaitas už elektrą, tiek pat respondentų teigia, kad didžiausia jų namų problema – vietos būste trūkumas.
Kaip kitus trūkumus gyventojai taip pat išskiria nusidėvėjusį ar senamadišką interjerą, prastą garso ir termoizoliaciją, pasenusią ir nusidėvėjusią santechniką ir buitinę techniką.
„Tyrimo duomenys rodo, kad brangus šildymas, bloga termoizoliacija ir didelės sąskaitos už elektrą dažniau aktualu individualių namų gyventojams. Natūralu – energiniai ištekliai čia reikalingi didesniam plotui apšildyti ir apšviesti. Tačiau kitaip nei daugiabučių gyventojai, būdami vieninteliai pastato savininkai individualių namų gyventojai turi visą laisvę priimti sprendimus namams renovuoti“, – komentavo J. Bagdanavičūtė.
Pasak jos, mažinti išlaidas šildymui bei elektrai gali padėti tokie itin sparčiai populiarėjantys sprendimai, kaip nuosava saulės elektrinė ar šilumos siurblys. Skaičiuojama, kad nuosava ar nutolusi saulės elektrinė išlaidas už elektrą gali sumažinti 2–4 kartus, vertinant dabartinėmis elektros kainomis ir skaičiuojant, kad elektrinės garantinis laikotarpis siekia 25 metus.
„Tai ypač aktualu tiems individualių namų savininkams, kurie būstą šildo elektra. Dar daugiau energijos sąnaudas jie gali sumažinti įsirengdami šilumos siurblį. Abiem šiems sprendimams paramą teikia ir valstybė. Tiesa, siekiant didžiausio efektyvumo, svarbu, kad mūsų namų sienos ir langai būtų sandarūs, šildymo sistemos nenusidėvėjusios“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
Kaip pažymėjo J. Bagdanavičiūtė, daugiabučių gyventojai taip pat turi galimybių didinti energinį būsto naudingumą. Nors daugiabučio renovacijai turi pritarti ne mažiau kaip 51 proc. butų ir kitų patalpų savininkų, tai nėra misija neįmanoma. O sąnaudas šildymui renovacija gali padėti sumažinti vidutiniškai 63 proc. Tuo metu norintys sumažinti išlaidas elektrai turi galimybę įsigyti saulės elektrinę iš nutolusių parkų. Iliuzijų namas. Slaptai.lt nuotr.
„Skaičiuojama, kad 84 proc. elektros energijos namuose sunaudoja apšvietimo bei elektros prietaisai. Tai reiškia, kad mūsų įpročiai turi reikšmingos įtakos buityje suvartojamos energijos kiekiui. Taigi, iš elektros lizdų išjungti prietaisai ir užgesinta šviesa erdvėse, kurių nenaudojame, gali padėti sutaupyti“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Pasak J. Bagdanavičiūtės, didžiausių namų trūkumų trejetuke esantį vietos stygių išspręsti nekeičiant būsto į didesnį – sudėtinga, tačiau optiškai padidinti namų erdvę tinkamais dizaino sprendimais yra įmanoma.
„Pernelyg didelių baldų įsigijimas – viena dažniausių būsto apstatymo klaidų, kuri gali ne tik gadinti estetinį vaizdą, bet ir apriboti judėjimą namuose, mažinti jų erdvę. Sparčiai populiarėjant naudotų daiktų pardavimo platformoms, verta pamėginti tiek parduoti sau netinkamus baldus, tiek ir paieškoti savo poreikius labiau atitinkančių baldų“, – komentavo „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
Pasak jos, baldų ir kitų interjero detalių pirkimas „iš antrų rankų“ apskritai yra vienas iš kertinių tvaresnio ir taupesnio gyvenimo namuose elementų.
Siekdamas padėti gyventojams įvertinti, kaip sumaniai ir efektyviai atnaujinti namus, susirasti labiausiai poreikius atitinkantį būstą ir tiesiog gyventi tvariau, o tuo pačiu ir taupiau, „Swedbank“ sukūrė interaktyvų „Tvarių namų gidą“.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
Kasmet naujuose namuose įsikuria tūkstančiai žmonių ir šeimų. Naujais namais galime įvardinti ne tik naujos statybos būstus ar naujai įsigytus NT objektus, tačiau ir kapitališkai, iš pagrindų suremontuotus butus ir namus. Dideliu iššūkiu tokiose situacijose gali tapti interjero dizaino sprendimai. Vis daugiau žmonių renkasi interjero dizainerių paslaugas ir nesuka dėl to galvos, arba jau perka paruoštą projektą.
Tačiau dažnai labai smagu ir patiems prisidėti ar net savomis idėjos įgyvendinti būsto idėją. Visgi ar tai padaryti yra įmanoma patiems? Kokių praktiškų patarimų mintimis galima pasinaudoti?
Ką pirkti iš karto, o ką verta užsisakyti ir ko verta laukti?
Šiuolaikinėje NT rinkoje yra didžiulė problema su vėlavimais, išankstiniais pirkimais ir nenuspėjamo ilgio terminais. Dėl to daug namų šeimininkų imasi kompromisų ir ieško tam tikrus sprendimus įgyvendinti vietoje, pirkti kažką iš karto ir galbūt negauti to, ko labiausiai norėjo. Tačiau kiti yra tvirtai įsitikinę, kad reikia laukti ilgai ir namuose įrengti viską, apie ką jie svajojo.
Knygų lentyna. Slaptai.lt nuotr.
Nėra vieno optimalaus varianto – abu jie turi savo pliusų ir minusų. Reikia rasti būdą laviruoti tarp abiejų ir kuo trumpiau laukti, bet ir daryti kuo daugiau kompromisų.
Siūlytume susidėlioti prioritetus sau ir išsirinkti ~10 svarbiausių dalykų, kurių lauksite, o kitus – rinktis pagal prieinamumą. Pavyzdžiui, gražių ir patogių baldų galima palaukti ir kiek ilgiau, nors pristatymo terminai https://www.varle.lt/ir yra neblogi.
Iš esmės laukti verta visko, kas yra gražu, tačiau jūsų buičiai naudinga laukti tik to, be ko gyvenimas nebūtų toks komfortiškas ar patogus.
Kokie didžiausi iššūkiai kyla?
Mėgėjams ir nedaug patirties turintiems ar jos visai neturintiems dažniausiai pasitaikantys iššūkiai yra: erdvės planavimas, spalvų suderinimas, šviesos kiekio paskaičiavimas, gerų medžiagų pasirinkimas. Pakalbėkime apie juos paeiliui.
Erdvės planavimas. Interjero dekoratoriai profesionalai, puikiai masto apie erdvių užpildymą ir tiek savo galvose, tiek kompiuterinės grafikos pagalba gali sukurti ir sudėlioti optimalų dizainą beveik bet kokio dydžio ir formos patalpose, kliento norimu stiliumi. Patys žmonės nemoka naudotis tokiomis programomis arba nežino, kokios planavimo taisyklės galioja.
Spalvų suderinimas. Daugiausiai beskonybės interjeruose atsiranda tuomet, kai nederinamos spalvos. Geriausia – elgtis saugiai ir rinktis: baltus, rusvus, pilkšvus, juosvus ir kuo mažiau iššaukiančius spalvų tonus. Nors naujai išdažyti ryškūs apartamentai ar namai atrodo gražiai, per laiką viskas morališkai ir fiziškai pasensta, dėl ko sumenksta vertė.
Šviesos kiekis. Čia jau reikia pasirinkti gerą projektą ir susidėti gero dydžio langus, įsirengti stiklines pertvaras ar kitus sprendimus, kad į patalpą patektų pakankamai dienos šviesos. Taip pat reikia nepamiršti ir gerai pasirinkti šviestuvus bei lempas.
Medžiagos. Pigu dažniausiai yra pigu dėl to, kad gamybai naudojamos pigios medžiagos. Nors ne visuomet, bet brangesni baldai ir apdailos detalės tiek kainuoja ne vien dėl retumo, bet ir dėl tvirtumo.
Reikės daugiau laiko
Spintelė. Slaptai.lt nuotr.
Būkite sau sąžiningi ir turėkite omenyje tai, kad visam projektui pabaigti jums tikrai reikės daugiau laiko nei būtų reikėję dizaineriui(-ei). Taip yra dėl to, kad jums ne tik reikės išrinkti geriausius baldus, medžiagas ir kitus dalykus, bet ir rasti būdą juos sumontuoti ar pastatyti patiems, arba sulaukti pagalbos iš specialistų, kurie tai padarytų už jus.
Net ir įsigijus veidrodžius iš pvz., https://www.varle.lt/veidrodziai/, gali kilti iššūkių juos kabinant ir t.t. Jeigu viską darote patys ir ieškote nuo 0, labai rekomenduojame sau skirti bent jau 12-18 mėnesių viskam įrengti 100%. Toks laiko tarpas yra optimalus ir nesiblaškant bei dirbant atsakingai, per tokį laiką įmanoma pasiekti norimų rezultatų.
Semkitės įkvėpimo
Įkvėpimo interjerui ir idėjų galite semtis iš dizaino žurnalų ir katalogų bei socialinės medijos. Šiuo metu internete yra tiek daug nemokamos informacijos ir interjero dizaino planų, kad tikrai nereikia vargti kažką kuriant patiems, mat, tai užima labai daug laiko. Paprasčiau ir efektyviau dažniausiai būna paimti kokią nors jums patinkančią idėją ir ją pritaikyti savo namams.
Pilaitės rajono gatvių pavadinimai Mažosios Lietuvos tema. Slaptai.lt nuotr.
„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis sako, kad kalbant apie nekilnojamojo turto (NT) rinką Vilniuje, verta plačiau dairytis ne tik tik į Baltijos kaimynus – Rygą ir Taliną, bet ir į kitus, kiek atokiau esančius, tačiau panašesnius kitais parametrais miestus – Krokuvą, Vroclavą, Poznanę ir Helsinkį. Jie net ir nutolę nuo Vilniaus panašiu atstumu (700–800 km automobiliu arba 100–150 Eur lėktuvu), todėl gali būti svarstomi kaip alternatyvios lokacijos verslui.
Kas svarbu lyginant miestus?
Pirmiausia, pasak Š. Taručio, Vilnius su šiais miestais tarpusavyje intensyviai konkuruoja dėl užsienio investicijų ir paslaugų centrų pritraukimo. Dažnai girdime, kad būtent Poznanė ir Krokuva aplenkia Vilnių paslaugų centrų segmente.
Antra priežastis yra susijusi su demografija. Visi šie miestai turi labai panašų gyventojų skaičių. Gal kiek iš konteksto iškrinta Krokuva, kurioje gyvena gerokai daugiau nei kituose – apie 770 tūkst. gyventojų, tačiau likusiuose gyventojų skaičius labai panašus – nuo 550 iki 650 tūkst. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje Vilniaus m. savivaldybėje gyveno 569 518 gyventojų.
Čia reikėtų akcentuoti vieną svarbiausių rodiklių, susijusių su demografija – gyventojų pokytį: Vilniuje, Helsinkyje, ir Vroclave jis yra teigiamas, tuo tarpu Poznanėje ir Krokuvoje rodyklė sukasi mažėjančia kryptimi.
Kitas pasirinktas miestų lyginimo svertas yra atlyginimų vidurkiai, t. y., darbo užmokestis, kurį gyventojai uždirba „į rankas“. Šioje kategorijoje labai išsiskiria Helsinkis: jame atlyginimai 2–3 kartus skiriasi nuo tų, kuriuos uždirbame mes, Vilniuje. Tačiau visus likusiuosius konkurentus Vilnius lenkia. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutiniškai uždirbame 958 Eur, o Lenkijos miestuose atlyginimai vos persirita per 800 Eur ribą, atskaičius mokesčius.
Pagal vidutinę kvadratinio metro kainą ekonominės klasės projekte naujos statybos daugiabutyje Vilnius yra kaimynų iš Lenkijos lygmenyje – 1 800–2 000 Eur už kv. metrą, tuo tarpu Helsinkis ir čia stipriai šauna į viršų: 1 kv. m kainuoja apie 5 000 Eur. Nėra, kuo stebėtis, nes atlyginimai čia – aukštesni, todėl būsto įperkamumo santykis tarp visų miestų išsilygina.
NT situacijos apžvalga
Kitas svarbus rodiklis – sandorių skaičius pirminėje rinkoje, t. y., tie būstai, kuriuos parduoda plėtotojai pirmą kartą. Vilniuje 2019-ieji buvo rekordiniai metai, kai buvo susitarta dėl 6 000 būstų pardavimų. Šioje kategorijoje ženkliai išsiskyrė Krokuva ir Helsinkis, kadangi šiuose miestuose skaičiuota daugiau kaip 10 000 sandorių; Poznanė 25 proc. nusileido Vilniui, o Vroclavas 35 proc. jį lenkė.
Dar vienas kriterijus, kurį paminėti būtina, yra tai kiek šiandien plėtotojai turi neparduotų butų. Vilnius turi mažiausią „sandėlį“ – 5 500, tuo tarpu didžiausia pasiūla yra Vroclave – 9 600 būstų. Kituose miestuose „sandėlio“ apimtis svyruoja nuo 5 600 iki 7 000. Tiesa, didelė dalis būstų yra brėžinių lygmens – dar nėra pastatyti, tačiau jau yra parduodami ir juos galima rezervuoti.
Veidrodis gatvėje. Slaptai.lt nuotr.
„O kiek gi kvadratinių metrų būsto šiuose miestuose galima nusipirkti už vidutinį atlyginimą? Ir čia vietoj įprastų vienos geros ir kitos blogos naujienų turime abi geras: pirmiausia tai, kad Vilnius ir Poznanė pagal būsto įperkamumą pirmauja tarp visų miestų. Antra – kad skaičiai visgi yra labai panašūs, o tai įrodo, kad savo analizei pasirinkome tinkamus miestus–konkurentus. Vilniuje ir Poznanėje už vieną vidutinį atlyginimą galima įsigyti 0,49 kv. m, kituose miestuose – nuo 0,47 iki 0,48 kv. m. Taigi, rinka visuose lyginamuosiuose miestuose yra labai panaši ir subalansuota“, – sako Š. Tarutis.
Erdvė augti
Pasak Š. Taručio, aksioma čia paprasta. Bus darbingų žmonių, suksis ekonomikos variklis; nebus – nesisuks. Vilniuje nuo 2012–ųjų demografiniai rodikliai (gyventojų skaičius) stabiliai didėjo. Šiandien turime apie 5 procentų augimą. Natūralu, kad augant gyventojų skaičiui, kyla ir gyvenamojo ploto paklausos kreivė.
Naujų būstų sandorių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, čia yra 0,019. Mus šiek tiek lenkia Vroclavas, Krokuva ir Helsinkis, nusileidžia Poznanė.
„Prognozuodami, per kiek laiko galima parduoti turimą būstų „sandėlį“ rinkoje, matome, kad Vilniuje neprireiktų nė metų. Analitikai laikosi nuomonės, kad tokiu atveju, kai visą turimą sandėlį galima išparduoti per metus, NT būsto rinka yra tvari ir teigiama.
Tuo tarpu Helsinkyje prireiktų dar mažiau laiko. Gyventojai bijo, kad ir taip brangūs būstai šiame mieste gali dar labiau pabrangti, todėl vyrauja didžiulė paklausa; vos atsiradus NT projektui būstai yra išgraibstomi akimirksniu.
Jeigu mes norime pasiekti Vroclavo lygį pagal sandorių skaičių, tenkantį vienam gyventojui, per metus pirminėje rinkoje turime parduoti apie 7 000 būstų. O tam, kad pasivytume Krokuvą – net 8 000“, – sako Š. Tarutis.
Kur biurai – ten ir būstai
Tarp šių rodiklių galima drąsiai dėti lygybės ženklą. Karti tiesa, tačiau šiuo aspektu Vilniaus ir Poznanės rezultatai yra prasčiausi: Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,3 kv. m biuro ploto, Poznanėje – 1,1 kv. m, tuo tarpu Helsinkyje – net 6,7 kv. m. Jei Vilnius norėtų pasivyti Vroclavą, kurio rodiklis yra 1,8 kv. m, mums reikėtų pastatyti dar tokių 17 dangoraižių, kokie stovi Konstitucijos prospekte – kitaip tariant, 260 tūkstančių kv. m ploto. O jei bandytume prisivyti Helsinkį, tai turėtume pastatyti per 200 tokių pastatų.
„Vilnius yra augantis miestas, su augančiu gyventojų skaičiumi, augančia ekonomika ir pragyvenimo lygiu, todėl turi galimybę auginti ir biurų plotą. Jokia čia paslaptis, jog ten, kur biurai, yra ir gerai apmokamos darbo vietos, o miestas tampa jaunimo, gyventojų traukos centru. Visos šios sąlygos sudaro galimybes būstų rinkos paklausos kreivei kilti aukštyn“, – sako Š. Tarutis.
Kaip būsto rinkos kreivę veikia COVID–19 pandemija?
Pasak Š, Taručio, čia galima išskirti kelis pagrindinius veiksnius: atsuktus vietinės valdžios ir Europos „pinigų kranelius“, valstybės ir verslų brandą ir tai, kad valstybė negyvena iš didžiausius nuostolius pandemijos metu patiriančių verslų, pavyzdžiui, turizmo.
Vyriausybės meta dideles pinigų sumas ekonomikai atgaivinti, o verslai ėmė galvoti ne tik apie save, bet pradėjo solidarizuotis, padėti ir aukoti – pirkti medicinines priemones ir pan. Tuo tarpu bankai išleido skolininkus „paskolų atostogų“. Prie šių veiksnių dar pridėjus anksčiau minėtus ir stabiliai augančią Vilniaus demografiją, prognozuojame, kad būsto rinka Vilniuje augs. Balkonas. Slaptai.lt nuotr.
„Naujo būsto kainų kritimo visos pandemijos metu nefiksavome. Atvirkščiai: jaučiamas net ir šioks toks augimas, o tai rodo, kad net ir atėjusi antroji COVID–19 banga nedalija tuščių pažadų apie būsto kainų kritimą Lietuvos sostinėje“, – sako „Citus“ ekspertas Š. Tarutis.
