Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį planuoja atversti 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą.
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė teigė, kad ši baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. 136 tomų apimties bylą nagrinės trijų teisėjų kolegija.
Rezonansinė byla bus nagrinėjama trečiadieniais didžiausioje teisme Konferencijų salėje, talpinančioje per 200 asmenų. Teismas skelbė užtikrinsiantis posėdžių stebėjimą visiems žiūrovams, pasiūlydamas jiems tiesioginę vaizdo transliaciją kitoje teismo salėje.
Taip pat dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme bus sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos.
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
MG Baltic. ELTA nuotr.
Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė sprendimą „MG Baltic“ byloje. Priimtas sprendimas išteisinti buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį bei visus kitus kaltinamuosius. Priimtas sprendimas išteisinti buvusį Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį, taip pat kaltinamuosius Vytautą Gapšį, Šarūną Gustainį ir Gintarą Steponavičių.
ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos byloje kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims. Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.
„MG Baltic” politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic”, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Facebook. EPA – ELTA nuotr.
JAV teismas patvirtino taikos susitarimą ginče dėl privatumo tarp socialinių tinklų milžinės „Facebook“ ir 1,6 mln. jos vartotojų Ilinojaus valstijoje, pagal kurį bendrovė turės sumokėti 650 mln. dolerių.
„Džiaugiamės pasiekę susitarimą, kuris leis užbaigti šį reikalą, o tai atitinka mūsų bendruomenės ir akcininkų interesus“, – pranešime teigė „Facebook“ atstovai.
Čikagos advokatas Jay’us Edelsonas 2015 padavė „Facebook“ į teismą, kaltindamas bendrovę rinkus biometrinius veido atpažinimo duomenis ir taip pažeidus 2008 m. priimtą Ilinojaus privatumo įstatymą. Vėliau J. Edelsono ieškinys perkvalifikuotas į kolektyvinį.
2020 m. sausį „Facebook“ sutiko sumokėti 550 mln. dolerių vartotojams, kurių teisės buvo pažeistos, tačiau bylos teisėjas Jamesas Donatas nutarė, kad ši suma yra nepakankama.
J. Donato teigimu, bylos baigtis yra „ypatingas rezultatas“, kuris esą žymi „didelę vartotojų pergalę itin svarbioje skaitmeninio privatumo srityje“.
„Tai yra viena didžiausių už privatumo pažeidimą sumokėtų sumų istorijoje“, – komentavo teisėjas, pabrėždamas, kad kiekvienas ieškovas gaus mažiausiai 345 dolerius.
Silvio Berlusconis. EPA – ELTA nuotr.
Rugsėjo mėnesį koronavirusu persirgusiam buvusiam Italijos ministrui pirmininkui Silvio Berlusconiui gydytojai rekomendavo ramybės režimą namuose.
Kaip pranešė pirmadienį vienas iš S. Berlusconio advokatų Federicas Cecconis, 84 metų amžiaus politiko būklė pablogėjo.
„Medikai rekomenduoja visišką ramybę, jokio judėjimo ir jokios veiklos“, – sakė teisininkas. Anot jo, pastarosiomis dienomis S. Berlusconio būklė „šiek tiek pablogėjo“.
Savo ruožtu oficialus S. Berlusconio atstovas žurnalistams pareiškė, kad buvusio premjero būklė patenkinama. „Tik kelios dienos poilsio“, – sakė jis.
S. Berlusconiui, kuriam prieš kelerius metus buvo atlikta sudėtinga širdies operacija, Covid-19 buvo diagnozuotas rugsėjo 2 d. Politikas buvo hospitalizuotas jam nustačius ankstyvos stadijos abipusę pneumoniją. Rugsėjo 14 d. ekspremjeras buvo išrašytas iš ligoninės. Pats S. Berlusconis prisipažino, kad jautėsi labai nekaip ir būgštavo dėl savo gyvybės. Jis pavadino ligą „pragariška“.
Milane ir dar keliuose miestuose teismai nagrinėja „Ruby Ter“ bylą: S. Berlusconis, jo advokatai ir dar keli žmonės kaltinami papirkę liudytojus plataus atgarsio sulaukusiame procese, kai politikas buvo teisiamas už naudojimąsi nepilnamečių prostitučių paslaugomis. Buvęs premjeras 2014 metais buvo išteisintas, bet tyrėjai įtaria bylos liudytojas davus melagingus parodymus.
Baigus tyrimą įvairiuose miestuose pagal spėjamų melagingų liudytojų gyvenamąją vietą, prasidėjo atskiri procesai. Milane ir Sienoje teismai turėtų baigtis, bet nuosprendžių skelbimas atidedamas dėl pandemijos.
Sausio 13-osios barikados. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas antradienį grįžta prie 1991 m. Sausio 13-osios ir kitų įvykių bylos nagrinėjimo, kurį šių metų pavasarį nutraukė dėl paskelbto karantino. Sausio 13-osios barikados. Vytauto Visocko nuotr.
Baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu 67 kaltinamieji pripažinti kaltais ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis nuo 4 iki 14 metų. Byloje gautas 61 apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai.
Byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, nagrinėtų šalies teismuose. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų.
Sausio 13-osios byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo. Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Bylą nagrinės teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus. Atsižvelgiant į bylos apimtį, proceso dalyvių skaičių, prognozuojamą bylos nagrinėjimo trukmę ir siekiant užtikrinti sklandų teisėjų kolegijos darbą, šią bylą nagrinėti atsargine teisėja paskirta Egidija Tamošiūnienė.
Teismas, įvertinęs Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimo ir atsižvelgęs į sveikatos specialistų rekomendacijas, didelės apimties bylą, kurioje labai daug proceso dalyvių, nagrinės Mykolo Romerio universitete, kurio didžiojoje auditorijoje telpa iki 400 asmenų.
Antradienį Panevėžio apygardos teismas atveria daug visuomenės dėmesio sulaukusią buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės bylą. Tai bus pirmasis šios bylos teismo posėdis.
Seimui 2013 metais panaikinus N. Venckienės teisinę neliečiamybę, buvusi teisėja išvyko iš šalies, primena ELTA. 2018 metų vasarį ji buvo suimta ir kalinama Čikagos kalėjime, o praėjusių metų lapkritį pargabenta į Lietuvą.
Vilniaus apygardos teismas tenkino prašymą paleisti N. Venckienę už 10 tūkst. eurų užstatą ir panaikino anksčiau skirtą dviejų mėnesių suėmimą. Buvusiai teisėjai buvo uždėta apykojė bei paimti asmens dokumentai.
N. Venckienė kaltinimų nepripažįsta ir teigia, kad jie politiškai motyvuoti.
Pagaliau išsklaidytos visos abejonės dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros vaidmens žydų tragedijoje II Pasaulinio karo metais. Vienareikšmiškai įrodyta, kad jis, rizikuodamas gyvybe, prisidėjo prie žydų gelbėjimo iš Holokausto mašinos.
Paskutinis bandymas sukelti abejones kunigo Jono Borevičiaus paliudijimais JAV teisme, duotais 1986 m., t.y. praėjus daugiau nei 40 metų nuo tų įvykių, apie kuriuos buvo pasakojama, vien tuo, kad “žmogus tikrai negali atsiminti visų detalių, vykusių prieš tiek metų”, yra skęstančiojo bandymas užsikabinti už šiaudo.
Teiginys, kad XX a. 8-9 dešimtmetyje, atnaujinus ekstradicijos bylas prieš lietuvius JAV, Didžiojoje Britanijoje jų tautiečiai stengdavosi duoti tik naudingus kaltinamajam parodymus, tai – teiginys apie nieką. Juk tuo metu J. Noreikos jau nebuvo gyvųjų tarpe, jis niekuo JAV nebuvo kaltinamas, tad ir liudyti J. Borevičiui ką nors jo naudai nebuvo jokio reikalo.
“Su tam tikromis išlygomis faktu galima laikyti įvykusį pokalbį tarp kunigo ir J. Noreikos, kurio metu … J. Borevičius išgirdo J. Noreikos prašymą padėti Šiaulių gete esantiems žydams”, – prisipažįsta straipsnio autorius.
Lietuvos didvyris Jonas Noreika
Ir čia pat: “O juk iš turimos medžiagos (J. Borevičiaus paliudijimo) galima daryti tik vieną išvadą, kad J. Noreikai nepatiko vokiečių elgesys su žydais, tačiau ji nepatvirtina nei aktyvaus, nei pasyvaus J. Noreikos dalyvavimo šiame procese.”
Argi J. Noreika pasakė kunigui: “Žinai, nepatinka man vokiečių elgesys su žydais”?
Net jei J. Noreika tebūtų įspėjęs, kad jis, kaip Šiaulių apskrities viršininkas, “nieko nematys” gelbėjant žydus, tai jau būtų ne pasyvus, o aktyvus dalyvavimas procese. Jei naciai būtų nugirdę tokį įspėjimą, pagal nacių “teisę” jis būtų tuoj pat nubaustas mirties bausme, nereikėtų jo nei į Štuthofo mirties stovyklą siųsti. O juk nuskambėjo prašymas padėti Šiaulių gete esantiems žydams!
Kas toliau?
Ir kas toliau? Negi viskas baigsis tik tuo, kad J. Noreikos atminimo lenta jau teisėtai rymos Mokslų Akademijos bibliotekos Vilniuje sienoje?
O kas bus su jo asmens šmeižikais? Kas bus su tais, kurie ir po nepaneigiamų liudijimų bando perrašyti istoriją, kaip tai daro jų idėjinis vadas, “istorikas” Vladimiras Putinas, teigdamas, kad ne hitlerinė Vokietija ir stalininė SSSR sukėlė II Pasaulinį karą, o tai Lenkija ir Vokietija, jų slaptas sąmokslas kalti dėl karo sukėlimo? Iki kokio idiotizmo galima nusikalbėti… https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/v-putinas-apkaltino-lenkija-samokslu-su-hitleriu-57-1251944
Visgi turėtų būti Lietuvoje nustatytos nebaudžiamumo ribos, iki kurių dar galioja žodžio laisvė, iki to, kas dar vadintina nuomone.
Kun. J. Borevičius. LJPA nuotrauka
Deja, kol kas Baudžiamojo Kodekso 154 straipsnio „Šmeižimas“ trečiojoje dalyje nurodoma, kad „Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“
Dėl mūsų prokurorų iliuzijų neturiu, o štai teisėtais nužudyto J. Noreikos (ir ne tik jo) atstovais turėtų būti nurodytos ir visuomeninės organizacijos, siejančios save su kategorija asmenų, kurių garbę ir orumą jos įsipareigojusios saugoti savo įstatuose. Tai galėtų būti Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Šaulių sąjunga ir panašios organizacijos. Jeigu asmenims būtų metami kaltinimai, susiję su tautybe ar religija, tai galėtų būti atitinkamos tautinės ar religinės organizacijos.
Neabejoju, kad vien pati galimybė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn viešame teisme už jau negalinčių apsiginti savo garbę ir orumą asmenų šmeižtą sulaikytų ne vieną, rašantį istorinėmis temomis, nuo nepagrįstų „nuomonių“ skelbimo.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras (URM) Linas Linkevičius sako, kad po Sausio 13-osios bylos Rusija, iškraipydama istoriją ir faktus, sieks paveikti tarptautinę bendruomenę.
Jis taip pat pažymėjo, kad teigiamai vertina Rusijos tarnybų reakciją į Lietuvos išsiųstą notą Rusijai po gautų grasinamų laiškų diplomatams.
Tačiau ar bus pasiektas apčiuopiamas rezultatas, sako, spręsti sunku.
„Visą laiką vertiname situacija pagal tai, kaip ji vyksta realybėje. Anksti daryti išvadas. Gerai yra tai, kad yra atsakyta į notą, kad pripažįstama, kad tai yra rimtas grasinimas, perduota informacija atitinkamoms institucijoms“, – sakė L. Linkevičius.
Jis taip pat pažymi, kad jau kurį laiką Rusija šią bylą naudoja savo propagandoje.
„(Tai. – ELTA) pretekstas kurstyti aistras. Rusija propaganda teismo sprendimą, įvykius vaizduoja iškreiptai, kaip aukos, neteisingai apkaltintos. Mes jau reagavome į tai, tarptautinėse organizacijose pateiksime informaciją, informuosime, kad galimos grėsmės tiek teisėjams, tiek prokurorams, turėtų būti užkardyta ši situacija. Negalime politizuotai žiūrėti į šią istoriją, tačiau negalime atmesti ir to, kad Rusija aktyviai veiks tarptautinėje arenoje mėgindama iškreipti istoriją ir faktus“, – sakė ministras.
Jis taip pat tikino, kad Užsienio reikalų ministerija sustiprino apsaugą diplomatinėse atstovybėse.
ELTA primena, kad balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota dėl gautų grasinimų ir pakartotinai paprašyta atlikti incidento tyrimą, informuoti apie jo rezultatus bei užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, kaip tą numato 1961 metų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 29 straipsnis.
Kovo 31 dieną Lietuvos ambasada Maskvoje gavo laišką, kuriame, darant sąsają su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje, grasinama ambasados darbuotojams ir jų šeimos nariams, jų laisvei ir saugumui tuo atveju, jei jie per mėnesį neišvyks iš Maskvos. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“.
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios ,,MG Baltic“ bylos. Teismo posėdyje buvo apklausiamas aštuntasis liudytojas – buvęs latviško kapitalo įmonės „4finance“ direktorius Gediminas Velička. Nors kaltinamajame akte G. Veličkos ir Raimondo Kurlianskio susirašinėjimai užima du tomus, pats liudytojas teisme teigia vargiai ką atsimenąs.
Pasak G. Veličkos, tuo metu, kai buvo priiminėjamos Vartotojų kredito įstatymo pataisos Seime, jis buvo ir Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas. Todėl su šiuo įstatymu buvo gerai susipažinęs, o susitikimuose su R. Kurlianskiu pasidalino savo įžvalgomis.
Pasak liudytojo, susitikimai su R. Kurlianskiu vyko dėl to, kad metu jis buvo LNK grupės vadovas. G. Veličkos vadovaujama įmonė pirko ir iš LNK televizijos reklamą, todėl su juo susitiko aptarti situacijos rinkoje, o apie Vartotojų kredito įstatymo pataisas vienas su kitu pasidalino savo nuomonėmis.
,,Susitarėme susitikimą su R. Kurlianskiu, mes dirbome daug metų su reklama, o jis buvo LNK grupės vadovas, todėl gerai žinojo, kokia situacija yra rinkoje. Kalbėjomės bendrais klausimais (…) Pristačiau, kokie įstatymo (Vartotojų kredito įstatymo pataisos. – ELTA) planai ir pasiūlymai yra pateikti, bandžiau parodyti, kokia yra mūsų pozicija ir argumentai“, – teisme sakė G. Velička.
Pasak G. Veličkos, buvo tik trys ar keturi susitikimai su R. Kurlianskiu, bendravimas dažniausiai vykdavo susirašinėjant elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar telefonu.
Anot teisėsaugos, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą, 2015 m. rudenį Seime registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų projekto ir balsavo bei inicijavo, kad projektas būtų priimtas. Pataisomis siekta sušvelninti vartojimo kreditų industrijų reglamentavimą, kad greituosius kreditus išduoti būtų paprasčiau.
Nors Š. Gustainis apklausų metu teisėsaugai tikino, kad projektas buvo jo asmeninis projektas, specialiųjų tarnybų užfiksuotas R. Kurlianskio ir G. Veličkos susirašinėjimas rodo, kad pataisos atitinka tas, kurias G. Velička pristatė R. Kurlianskiui.
Praėjusiuose teismo posėdžiuose buvo apklausti septyni liudytojai: socialdemokratas Bronius Bradauskas, LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einantis Tomas Bartininkas, LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas, žiniasklaidos agentūros „PHD Lietuva“ vadovas Dalius Dulevičius, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Kodėl po karaliaus Mindaugo mirties Lietuvos karalystę vadiname kunigaikštyste? Ką viduramžiais reiškė karaliaus ir karalystės titulai? Kaip reikėtų vadinti senosios Lietuvos valdovus ir kodėl mūsų šalies istorikai vengia įvardyti juos karaliais?
Šie klausimai buvo aptarti Lietuvos
nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje per Algimanto Bučio knygos apie
Lietuvos karalius ir Lietuvos karalystę viduramžiais pristatymą. Kritiškai
vertindamas istoriografiją ir remdamasis šaltiniais, literatūrologas Algimantas Bučys
naujausioje savo knygoje „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de
facto ir de jure viduramžių Europoje“ siekia
išspręsti Lietuvos karalystės „bylą“.
Algimantas Bučys – rašytojas ir
literatūrologas, literatūros kritikas. Baigęs Vilniaus universitetą, kurį laiką
mokytojavo, vėliau išvyko į Maskvą studijuoti aspirantūroje, kur parašė
disertaciją apie romaną lietuvių literatūroje. Be mokslinių veikalų,
A. Bučys yra parašęs keletą poezijos rinkinių ir romanų. 2010 m. jam
paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija už knygas „Barbarai vice
versa klasikai“ ir „Seniausioji lietuvių literatūra“.
Knygos autorių ir jo veikalą gausiai susirinkusiems svečiams pristatė aktorius Gediminas Storpirštis.
Slaptai.lt skelbia antrąją videoreportažo dalį. Ištraukas iš Algimanto Bučio veikalo skaito aktorius Gediminas Storpirštis.
Trečiadienį po trijų savaičių pertraukos Vilniaus apygardos teismas grįžta nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios ,,MG Baltic“ bylos. Šiame teismo posėdyje teisėjų kolegija skelbs savo sprendimą, ar nusišalins nuo bylos nagrinėjimo bei ar toliau tęs viešus teismo posėdžius.
Septintajame teismo posėdyje teisėjų kolegija pranešė, kad posėdis bus pradedamas nuo vaizdo ir garso įrašo peržiūrų. Pirmiausia teisėjai nusprendė peržiūrėti vaizdo įrašą, kur slapta apžiūrimas kaltinamojo Eligijaus Masiulio automobilis. Įtariama, kad būtent tuomet buvo perduotas E. Masiuliui 106 tūkst. eurų kyšis. Tačiau tam paprieštaravo kaltinamųjų advokatai. Gynėjai prašė garso ir vaizdo įrašus stebėti neviešame teismo posėdyje. Taip pat dėl tokio teismo sprendimo pareiškė, kad visa teisėjų kolegija turėtų nusišalinti, nes esą ji galimai yra šališka.
Pasak Liberalų sąjūdžio advokato Raimundo Jurkos, vaizdo ir garso įrašai turės įtakos vėlesniems liudytojų parodymams, todėl vaizdo įrašai turėtų būti stebimi neviešame teismo posėdyje.
„Kriminalinės žvalgybos vaizdo įrašai turės įtakos vėlesniems liudytojų parodymams, nes šie vaizdo įrašai bus išviešinti žiniasklaidoje“, – teigė Liberalų sąjūdžio advokatas R. Jurka.
Pasak ,,MG Baltic“ advokato Lino Belevičiaus, teisėjų kolegija nesilaiko procesinės eigos, pasirinko rodyti paskutinį, 2016 metais užfiksuotą, vaizdo įrašą, kuriame rodomas asmuo, automobilyje skaičiuojantis pinigus. Nepateikta nė vieno argumento, kodėl vaizdo įrašai bus pradedami būtent nuo šio vaizdo įrašo. Advokato teigimu, kitokią tvarką galima pasirinkti tik išskirtiniais atvejais. Advokatai sako, kad teismas pažeidžia nešališkumo principą, nes įrodymų tyrimų tvarka negali būti keičiama. Toks įstatymo nuostatų nesilaikymas rodo teisėjų šališkumą, tad gynėjai prašo teisėjų nusišalinti.
,,Esant tokiam politiniam spaudimui ir žiniasklaidos susidomėjimui, ar ši teisėjų kolegija sugebės išlikti objektyvi ir nešališka?“, – teismo posėdyje sakė L. Belevičius.
Advokato Mindaugo Bliuvo teigimu, teismas jau dabar žino kriminalinės žvalgybos sprendimą dėl vaizdo įrašų ir teisėjų kolegija turi išankstines nuostatas.
„Abejoju teisėjų kolegijos objektyvumu. Teisėjų kolegija nesilaiko Baudžiamojo proceso kodekso. (…) Teisėjų kolegija privalo tiesiogiai ištirti kaltinamųjų parodymus“, – sakė M. Bliuvas.
Nušalinti teisėjus šioje byloje bandyta ir anksčiau, tačiau nušalinimai buvo atmesti.
Šią bylą nagrinėjantys teisėjai Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis, prieš paskelbiant trijų savaičių pertrauką, patenkino kaltinamojo E. Masiulio prašymą ir leido jam išvykti iš Lietuvos rugsėjo 20-23 d., taip pat leista susipažinti su bylos medžiaga.
Taip pat apeliacinis teismas neseniai paskelbė, kad kaltinamasis Vytautas Gapšys gali daryti bylos kopijas.
Anksčiau vykusiuose posėdžiuose parodymus davė Raimondas Kurlianskis, E. Masiulis bei V. Gapšys. Visi kaltinamieji savo kaltę neigė. Taip pat ir koncernas „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdis ir Darbo partija nepripažino kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų.
Teismui parodymų dar nedavė buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis bei dabartinis parlamentaras Gintaras Steponavičius. Jie parodymus duos po liudytojų apklausos.
Pirmadienį Dariaus Mockaus vadovaujamas koncernas „MG Baltic“ teismui pateikė papildytą ieškinį, kuriuo prašo iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako priteisti 20 tūkst. eurų atlyginti esą reputacijai padarytą žalą.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Ne už kalnų – vieneri metai, kai kantriai vaikštau į Vilniaus apygardos teismo teisėjo Artūro Pažarskio nagrinėjamos narkotikų bylos posėdžius. Kada sulauksime teismo nuosprendžio gausiam sostinės narkotikų platintojų būriui, – keblu pasakyti. Bylos narpliojimas tikriausiai dar užtruks.
Bet užtruks ne dėl kieno nors piktų kėslų vilkinti “teismo procesą”. Užtruks dėl objektyvių priežasčių. Nepamirškime, kaltinimai pareikšti kelioms dešimtims jaunuolių. Teisėjui nėra lengva. Visos teisinės procedūros, kurių neįmanoma ignoruoti demokratinėje valstybėje, atima daug laiko bei jėgų.
Tačiau šiandien noriu pasidalinti būtent kritinio pobūdžio pastabomis. Šių eilučių autoriui ne sykį kilo klausimų, kodėl, pavyzdžiui, teisėjas taip akivaizdžiai skuba kuo greičiau užversti paskutinįjį bylos lapą. Ar nėra pavojaus, jog dėl skubėjimo ši valstybiškai bei visuomeniškai svarbi byla liks paviršutiniškai ištirta?
