Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos (NVO) kasdien renka lėšas ir teikia humanitarinę paramą Kremliaus terorą patiriantiems ukrainiečiams.
Jau per dešimt mėnesių trunkančią invaziją prie pagalbos NVO prisideda tiek pavieniai žmonės, tiek ir įmonės, prisijungiančios prie aktyvios paramos Ukrainoje likusiems bei Lietuvoje apsistojusiems karo pabėgėliams.
Eltos kalbinti nevyriausybinių organizacijų atstovai apžvelgė Lietuvos indėlį teikiant pagalbą Ukrainos žmonėms.
Maisto banko atstovė neslepia: šiuo metu itin jaučiame, jog parama yra sumažėjusi
Maisto banko komunikacijos atstovė Miglė Petronytė nurodo, kad organizacijai šiais metais į Ukrainą išsiuntė 56 vilkikus, sudarančius 842 tonas maisto, kurio vertė – 1 251 911 eurų.
„Ši parama Ukrainoje išskirstyta Černigovo, Charkivo, Kijevo, Dnipro, Odesos regionuose likusiems žmonėms. Paramą sudarė ilgo galiojimo maisto produktai – įvairios kruopos, miltai, žuvies ir mėsos konservai, avižiniai dribsniai, konservuotos daržovės, įvairūs saldumynai, košės vaikams, konservuotos sriubos, kruasanai, rūkyti mėsos gaminiai, sūriai, gėrimai“, – apie suteiktą paramą Eltai pasakojo Maisto banko atstovė.
M. Petronytė pažymi, kad pirmuosius vilkikus pripildyti padėjo įvairios verslo įmonės, kurios dovanojo maistą, tačiau didžioji dalis paramos buvo nupirkta už visuomenės ir verslų suaukotas lėšas. Taip pat, nurodo ji, organizacija teikė ir iki dabar teikia aktyvią pagalbą ukrainiečiams, kurie apsistoję Lietuvoje.
„Perkame ir dalijame 115 eurų vertės korteles, jų išdalijome jau beveik 65 tūkstančius, taip pat 98 tūkstančius maisto paketų“, – pasakojo M. Petronytė.
Kita vertus, M. Petronytė neslepia, kad pastaruoju metu parama yra itin sumažėjusi, todėl, nurodo ji, paskutinį – 56-ąjį organizacijos vilkiką į Ukrainą išsiuntė dar lapkričio mėnesį.
„Maisto bankas padėti Ukrainai yra pajėgus tiek, kiek mums gali padėti aukojantys žmonės ir verslo įmonės. Deja, tačiau šiuo metu itin jaučiame, jog parama yra sumažėjusi“, – nurodė Maisto banko atstovė.
Lietuvos Raudonasis Kryžiaus įvairiuose miestuose atidarė 14 humanitarinių punktų
Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė pažymi, kad nuo 2022-ųjų vasario 24 dienos organizacija Ukrainai išdalino 53 984 higienos paketus ukrainiečiams. Taip pat 14-oje Lietuvos miestų atidarė 14 humanitarinių punktų, kuriuose kasdien teikia pagalbą ukrainiečiams.
„Išdalinome 4000 vnt. „Gera Dovana“ kortelių skirtų daugiavaikėms šeimoms už 200 tūkst. eurų. Su Vokietijos Raudonojo Kryžiaus pagalba buvo nupirktos 7035 kortelės, kurių bendra vertė – 914,5 tūkst eurų. Jos išdalintos ukrainiečių šeimoms“, – Eltai perduotame komentare suteiktą paramą detalizuoja L. Lesauskaitė.
Taip pat antrojo etapo metu išdalinta 3,3 tūkst. Akropolio kortelių, taip pat 270 RYO kortelių bei 105 PC Aušra kortelių – tam išleista 464100 Eur.
„Kortelės skirtos daugiavaikėms šeimoms, šeimoms auginančioms negalią turintį vaiką, pensijino amžiaus žmonėms“, – pridūrė Raudonojo Kryžiaus atstovė.
Taip pat kartu su penkiomis nevyriausybinėmis organizacijomis Raudonasis Kryžius kampanijoje “Mūsų širdys ir rankos Ukrainai” surinko 2 550 156,07 eurų. Be to, organizacija vykdo projektą „Vienybė Težydi“, kurio tikslas paremti šeimas iš Ukrainos, turinčias neįgalų šeimos narį. Šiuo metu, pasak L. Lesauskaitės, Contribee platformoje virš 60 šeimų, iš prenumeratorių 34 901,00 eurų, verslo – 18 000 eurų.
„Per visa laikotarpį iš Individulių vienkartinių rėmėjų surinkome 120 tūkst. eurų. Paramos daiktais ir paslaugomis surinkome už 1 206 966,54 eurų. Verslas iš viso paaukojo 2 978 529 eurų“, – detalizavo L. Lesauskaitė.
Raudonojo Kryžiaus atstovė nurodo, kad į Ukrainą organizacija išvežė 15 vilkikų užpilamų sriubų, vieną vilkiką medicininių priemonių, 6 vilkikus vaistų, vieną vilkiką miegmaišių bei 15 vilkikų drabužių, miegmaišių, avalynės.
Lietuvos Caritas: be Lietuvos žmonių ir įmonių dosnumo tokios paramos nebūtume surinkę
Lietuvos Caritas generalinės sekretorės Deimantės Bukeikaitės teigimu, nuo karo pradžios organizacijai pavyko įgyvendinti 5 paramos akcijas, kurios reikšmingai prisidėjo prie paramos Ukrainoje likusiems žmonėms.
„Įgyvendinome vieną lėšų rinkimo kampaniją kartu su Lietuvos Katalikų bažnyčiomis ir keturias konkrečių daiktų, priemonių ir prekių telkimo kampanijas visoje Lietuvoje“, – pažymėjo D. Bukeikaitė.
Organizacijos generalinė sekretorė nurodo, kad pagalbą Lietuvos Caritas suteikia ir į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos.
„Kartu su kitomis 5 didžiausiomis NVO Lietuvoje Caritas dalyvauja bendroje lėšų rinkimo kampanijoje „Mūsų širdys ir rankos – Ukrainai“, kuri tęsiasi iki šiol“, – apie suteikiama paramą pasakojo D. Bukeikaitė bei pridūrė, kad niolatinė pagalba karo pabėgėliams Lietuvoje per Carito organizacijos tinklą teikiama 33-ose šalies savivaldybėse.
Pasak Lietuvos Caritas generalinės sekretorės D.Bukeikaitės, šiais metais organizacijai pavyko surinkti virš 750 tūkst. eurų finansinės paramos – šios surinktos lėšos skirtos Ukrainos Caritui.
„Taip pat išvežta 14 paramos krovinių – vilkikų – į Ukrainą su įvairiais daiktais, prekėmis, priemonėmis, maistu, kurių vertė apie 400 tūkst. eurų“, – pažymėjo D. Bukeikaitė.
Šiuo metu, pasak organizacijos generalinės sekretorės, ruošiama paramos siunta į Dniprą ten besiglaudžiantiems karo pabėgėliams iš Luhansko srities.
„Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam padedančiam nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams – tiek skiriantiems lėšas, tiek laiką savanoriškam darbui, tiek žinias, daiktus, prekes ar priemones. Be Lietuvos žmonių ir įmonių dosnumo tokios didelės paramos nebūtume surinkę“ – sakė Lietuvos Caritas vadovė.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė, penktadienį lankydamasi naujai duris atvėrusiuose Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Laikinuosiuose namuose, linkėjo kiekvienam šių laikinų nakvynės namų gyventojui neprarasti vilties ir sukurti savo namus.
Laikinieji namai yra Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ padalinys, veikiantis nuo 1999 metų rudens. Tai erdvė žmonėms, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau pasiryžusiems žengti savarankiško gyvenimo link.
„Turbūt kiekvienam žmogui svarbiausi dalykai yra šeima ir namai. Netekus vieno ar abiejų susvyruoja mūsų gyvenimo pamatas. Ir ne kiekvienas gali susidoroti su užklupusiais iššūkiais ar nelaimėmis pats. Ir tada be galo svarbūs tampa visi esantys šalia, jų noras ir galimybė ištiesti savo artimui ranką“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė D. Nausėdienė.
Jau 22-uosius gyvavimo metus skaičiuojantys Laikinieji namai savo gimtadienį minėjo atnaujintose patalpose. Šventėje dalyvavo Laikinųjų namų gyventojai, savanoriai, svečiai. Atnaujintus namus palaimino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Norėdamas apsistoti šiuose Laikinuosiuose namuose žmogus įsipareigoja kartu su socialiniu darbuotoju spręsti jam iškilusius sunkumus grįžtant į savarankišką gyvenimą.
Šiuo metu Laikinuosiuose namuose darbuojasi 5 darbuotojai ir 28 savanoriai, vienu metu gyventi čia gali iki 76 žmonių.
Ant bendruomenes kuriančių žmonių ir laikosi valstybė, sakė pirmoji ponia Diana Nausėdienė, trečiadienį apsilankymą Biržuose pradėjusi susitikimu su šio miesto „Carito“ savanoriais.
Vėliau D. Nausėdienė taip pat lankėsi Biržų technologijų ir verslo mokymo centre, kur domėjosi profesinio mokymo galimybėmis ir regiono perspektyvomis.
Po pietų pirmoji ponia bendravo su moksleiviais, susirinkusiais į edukacinius užsiėmimus. Visą dieną Biržų pilyje ir jos kieme vyko vaikams ir jaunimui skirtos atviros Valstybės pažinimo centro (VPC) dirbtuvės.
Tai jau antras kartas, kai prezidento komandą darbo dienų regionuose metu lydi Prezidento kanceliarijos VPC edukatoriai, kurie rengia užsiėmimus įvairaus amžiaus vaikams apie valstybę ir pilietiškumą.
VPC edukacinės programos globėja yra pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Po pokalbių ir diskusijų su jaunimu pirmoji ponia linkėjo moksleiviams gerų ateinančių metų: „Linkiu išmokti nuoširdžiai bendrauti ir vaisingai bendradarbiauti. Mokėti konstruktyviai išsakyti savo poziciją ir puoselėti individualumą. Tik bendruomenėje esame stiprūs, tik susitelkę galime nuveikti didžius darbus. Juk valstybę kuriame visi kartu.“
Popiet D. Nausėdienė kartu su prezidentu lankėsi Pasvalio „Riešuto“ mokykloje, kurioje ugdomi vaikai, turintys specialiųjų poreikių, taip pat dalyvavo Pasvalio P. Vileišio gimnazijoje vykusioje diskusijoje „Švietimas: įtraukusis ugdymas“.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupas emeritas, sekmadienį iškilmingai įžengė į Šv. Angelės Meriči parapijos bažnyčią Romoje, praneša Vatikano radijas.
Kiekvienam naujam kardinolui yra paskiriama bažnyčia Romos vyskupijoje. Tai reiškia, kad kardinolas tapo Romos vyskupijos dvasininkijos dalimi. Viena iš jo užduočių yra padėti Romos vyskupui, kuris yra ir visuotinės Bažnyčios ganytojas. Kardinolus sąlyginai galima pavadinti „popiežiaus taryba“ arba „Bažnyčios senatu“.
Kardinolų atsiradimas yra susijęs su pirmųjų amžių istorija. Yra žinoma, kad jau šv. Anakletui, trečiajam popiežiui, I amžiaus antroje pusėje krikščionių bendruomenės valdymo reikaluose talkino 25 kunigai, bendruomenių vyresnieji. Iš jų kilo kardinolų kunigų titulas, kuris suteiktas ir Sigitui Tamkevičiui. Rūpinantis vargšais Romos miestas buvo padalintas į septynias teritorijas, už jas buvo atsakingi septyni diakonai. Iš jų kilo kardinolų diakonų titulas. Aplink Romos miestą buvo įsteigtos septynios vyskupijos, kurių ganytojai taip pat padėdavo popiežiui, dalyvaudavo liturginėse iškilmėse. Iš jų kilo kardinolų vyskupų titulas. Amžiams bėgant kito kardinolų skaičius ir funkcijos, susiformavo tradicijos ir taisyklės. Pavyzdžiui, kardinolais diakonais skiriami tie ganytojai, kurie darbuojasi Šventojo Sosto institucijose.
Popiežiui paskyrus kardinolui titulinę bažnyčią, yra surengiamas iškilmingas ir simbolinis įžengimas į ją. Tai – susitikimas su parapijos bendruomene.
Prie įėjimo į bažnyčią kardinolą pasitinka parapijos klebonas, kiti kunigai ir tikintieji. Kardinolas pabučiuoja klebono laikomą Nukryžiuotąjį, šventintu vandeniu apšlaksto tikinčiuosius, įžengia į bažnyčią ir pagarbina Švenčiausiąjį Sakramentą, zakristijoje pasirengia šv. Mišioms.
Prieš jas parapijos klebonas perskaito popiežiškąją bulę, kuria titulinė bažnyčia buvo paskirta naujajam kardinolui. Klebonas ištaria trumpą sveikinimą. Po šv. Mišių popiežiaus ceremonierius perskaito aktą, kuriuo juridiškai patvirtinamas įžengimo ir parapijos priklausymo kardinolui faktas. Šis aktas yra pasirašomas.
Kardinolo S. Tamkevičiaus titulinė bažnyčia, kaip sakoma Vatikano radijo pranešime, yra Romos Nomentano kvartale, į šiaurės rytus nuo Romos centro. Nors čia yra ir Romos imperijos laikus ar viduramžius menančių statinių ar sienų, dabartinis kvartalas pradėjo formuotis 19 amžiaus antroje pusėje ir 20 amžiuje. Plečiantis miestui, augant sielovadiniams poreikiams, buvo statomos naujos bažnyčios.
Šv. Angelės Meriči (Sant’Angela Merici) bažnyčios statybos užbaigtos 1955 metais. Tai raudonų plytų statinys, kurio pagrindinei erdvei architektai suteikė aštuonkampio formą. Tai labai sena krikščioniškos architektūros tradicija, kuri simbolizuoja Kristaus Prisikėlimą auštant „aštuntajai dienai“, kaip rašė ketvirtojo amžiaus autorius šv. Ambraziejus. Aštuoneto simbolis išreiškia amžinąjį gyvenimą. Ant bažnyčios fasado regimas tuometinio popiežiaus Pauliaus VI herbas. 1963 metais bažnyčia tapo parapine, o tituline – 2014 metais. Pirmuoju parapijos tituliniu kardinolu tapo ispanų arkivyskupas Fernando Sebastiánas Aguilaras, kuris mirė lygiai prieš metus, 2019 sausio 24-ąją.
Parapijos interneto svetainėje nurodoma, kad bažnyčioje ar parapijiniame centre veikia Caritas skyrius, renkasi 20 amžiaus pabaigoje Brazilijoje gimusios „Šalom“ bendruomenės, „Naujosios Jeruzalės“ charizmatinės bendruomenės, Mažųjų Jėzaus ir Marijos brolių ir seserų, neokatechumenų nariai, seserys eucharistietės ir uršulietės, veikia skautų kuopa ir futbolo mokykla.
Šiandien Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje vyko įsakymo dėl prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų patvirtinimo, pasirašymo ceremonija.
Įsakymą savo parašais patvirtino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas Darius Raulušaitis, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
2015 m. gruodžio 17 d. 10.30 val. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje vyks įsakymo dėl prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų patvirtinimo, pasirašymo renginys.
Įsakymą pasirašys Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas Darius Raulušaitis, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.