Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažino, kad kontaktavo su buvusiu bendražygiu Kristijonu Bartoševičiumi, jam dar būnant komandiruotėje Čilėje. Apie tai antradienio vakarą pranešė portalas lrytas.lt.
Pasak konservatorių seniūnės, sausio 20 d. – tą pačią dieną, kai K. Bartoševičius pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl jo mandato panaikinimo – ji skambino užsienyje buvusiam frakcijos kolegai, „sulaukusi tam tikrų indikacijų“.
„Taip, aš jam skambinau, sulaukusi tam tikrų indikacijų, jog turėčiau jam paskambinti“, – portalui lrytas.lt pripažino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nedetalizavo, ar tokio prašymo sulaukė iš paties K. Bartoševičiaus – tikino gavusi žinutę „Messenger“ programėlėje.
Visgi, politikė pažymėjo, kad su frakcijos bendražygiu kontaktavo dienos metu – dar iki jo kreipimosi į VRK, o apie kokius nors prokuratūros įtarimus ar ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja komandiruotėje buvęs parlamentaras, nežinojusi.
K. Bartoševičius sausio 20 d. pateikė prašymą VRK panaikinti jo Seimo nario mandatą apie 20 val. vakaro. Portalo teigimu, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė negalėjo paaiškinti, kodėl apie K. Bartoševičiaus pasitraukimą iš politikos ji kitiems kolegoms pranešė ne tą patį penktadienį, kai kontaktavo su politiku, bet vėliau. Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD nuotr.
ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo Generalinė prokuratūra kreipėsi ir į Seimą.
Visgi, dar iki prokurorų kreipimosi į parlamento vadovybę, konservatorių atstovas parlamente K. Bartoševičius pranešė, jog pats atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių, o prašymą dėl mandato panaikinimo VRK pateikė sausio 20 d.
Tą pačią dieną N. Grunskienė pranešė V. Čmilytei-Nielsen apie prokuratūros norą prašyti surengti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų apsvarstytas prašymas panaikinti vieno Seimo nario teisinę neliečiamybę, mat jo atžvilgiu teisėsauga atlieka tyrimą. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės, ji Seimo pirmininkei neįvardijo K. Bartoševičiaus pavardės.
V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad tą penktadienį susitiko su premjere I. Šimonyte ir kalbėjosi apie neeilinės Seimo sesijos poreikį, tačiau jokios informacijos apie K. Bartoševičių neaptarė, premjerei jos neperdavė.
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
Premjerė I. Šimonytė antradienį taip pat pabrėžė, kad jokios informacijos apie teisėsaugos vykdomą tyrimą K. Bartoševičiaus atžvilgiu nei ji, nei jos aplinka buvusiam parlamentarui neperdavė.
K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš politikos aplinkybės sukėlė daug klausimų Seimo opozicijai, todėl nutarta šaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų siekiama aiškintis, ar buvusiam konservatorių bendražygiui galėjo būti nutekinta informacija apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą. Norima inicijuoti ir laikinąją parlamentinio tyrimo komisiją.
Antradienį opozicijai pavyko surinkti 47 parašus neeilinės sesijos šaukimui. Projektą dėl neeilinės sesijos šaukimo pasirašė visos opozicinės frakcijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus Seime, taip pat palaikymo buvo sulaukta ir iš Mišrios Seimo narių grupės.
Gaisrai Čilėje. EPA – ELTA foto
Santjagas, vasario 5 d. (dpa-ELTA). Mažiausiai 22 žmonės žuvo dėl Čilę siaubiančių miškų gaisrų, informuoja naujienų agentūra dpa. Dar mažiausiai 10 žmonių dingo be žinios Santa Juanaos savivaldybėje, Bio Bijaus regione, apie 500 km į pietus nuo sostinės Santjago.
Šalies vidaus reikalų ministrė Carolina Toha šeštadienį paskelbė, kad iš viso sužeisti 554 žmonės, o 16 iš jų – sunkiai. Gaisrai sunaikino ar apgadino daugybę namų, o 1 429 žmonės dabar apgyvendinti laikinose prieglaudose. Anot ministrės, pastarąją savaitę išdegė toks plotas kaip paprastai per metus.
Gaisrų skaičius išaugo nuo 200 penktadienį iki daugiau nei 250 šeštadienį.
Čilės prezidentas Gabrielis Boricas nutraukė savo atostogas Patagonijos regione, kad apsilankytų nelaimės ištiktose vietose.
Nepaprastoji padėtis šiuo metu paskelbta Araukanijos, Njublės ir Bio Bijaus regionuose.
Čilė švenčia išrinkus kairiųjų prezidentą G. Boricą. EPA-ELTA nuotr.
Santjagas, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Santjago gatvės pratrūko džiaugsmu, kai paaiškėjo, jog kairiųjų pažiūrų Gabrielis Boricas tapo jauniausiu visų laikų Čilės prezidentu, netikėtai dideliu skirtumu įveikęs kraštutinių dešiniųjų varžovą.
35 metų G. Boricas surinko beveik 56 proc., o ultrakonservatyvus Jose Antonio Kastas – 44 proc. balsų.
„Esu sujaudinta, verkiu iš džiaugsmo. Sudavėme smūgį fašizmui!“ – AFP sakė 45 metų vaistinės darbuotoja Jennie Enriquez. „Džiaugiuosi, nes įvyks daug pokyčių, kurie padės žmonėms ir darbininkų klasei“, – pridūrė 58 metų statybininkas Luisas Astorga.
Per rinkimų kampaniją G. Boricas žadėjo sukurti „socialinės gerovės“ valstybę, padidinti mokesčius ir socialines išlaidas šalyje, kurioje atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų – vienas didžiausių. Savo niekintojų pramintas „komunistu“, jis per pirmą oficialų kreipimasi sekmadienį pažadėjo „išplėsti socialines teises“ Čilėje, tačiau tai daryti su „fiskaline atsakomybe“. „Mes tai darysime saugodami savo makroekonomiką (…) siekdami pagerinti pensijas ir sveikatos apsaugą“, – sakė jis.
Remiantis Čilės rinkimų organizacijos prognoze, rinkėjų aktyvumas siekė daugiau nei 55 proc. – rekordas nuo tada, kai 2012 m. balsavimas tapo savanoriškas.
G. Boricas sekmadienį pakartojo savo planus sukurti „humaniškesnę, oresnę, egalitariškesnę Čilę“. Sveikinimai pasipylė iš kitų Lotynų Amerikos šalių – nuo kairiųjų: buvusio Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos, Kubos lyderio Miguelio Diazo-Canelio ir Argentinos Alberto Fernandezo iki dešiniųjų: Kolumbijos prezidento Ivano Duque ir Ekvadoro Guillermo Lasso.
Čilė išgyvena esminius pokyčius, kai pernai dauguma balsavo už naujos Konstitucijos, pakeisiančios Pinocheto metais priimtą Konstituciją, parengimą. Tuo rūpinasi daugiausia kairiųjų institucija. Konstitucija turi būti patvirtinta kitais metais, prižiūrint naujajam prezidentui.
Čilės gyventojai mapučiai. EPA – ELTA nuotr.
Santjagas, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Vienas žmogus žuvo, o dar 17 buvo sužeisti sekmadienį, kai riaušių policija susirėmė su protestuotojais Čilės sostinėje per tenykštės mapučių bendruomenės mitingą.
Maždaug tūkstantis aktyvistų, daugelis su pončais ir tradicinėmis galvos juostomis bei mušdami ceremonijų būgnus, žygiavo netoli Italijos aikštės Santjago centre, reikalaudami mapučiams autonomijos. Kai policija pradėjo sklaidyti protestą vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis, protestuotojai atsakė lazdomis ir akmenimis, susirėmimai truko apie 40 minučių, sakė AFP fotografas įvykio vietoje.
„Grupė žmonių su gaubtais nuolat atakavo policiją fejerverkų raketomis, – sakė didmiesčio policijos viršininkas Enrique Monrasas Alvarezas. – Vienas iš (fejerverkų) pataikė į protestuotoją, buvusią su policija“.
Policijos vaizdo įraše matyti, kaip ombudsmeno biuro advokatė Denisse Cortes priėjo pasikalbėti su pareigūnais, kai į ją pataikė raketa. 43 metų moteris buvo skubiai išvežta į ligoninę ir operuota. „Deja, pacientė mirė per intervenciją po pietų“, – sakoma ligoninės pranešime.
Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl „šio neproporcingo smurto“, sakė vidaus reikalų ministras Rodrigo Delgado.
Čilės policijos pareiškime teigiama, kad per susirėmimus nukentėjo ir 17 policijos pareigūnų. Iš viso buvo suimta 10 žmonių.
Čilės valstybė seniai kaltinama diskriminuojanti mapučių tautą – didžiausią šalies čiabuvių grupę, prieš šimtmečius kontroliavusią didžiulius Čilės plotus, bet nuo to laiko atstumtą. Mapučiai, laikomi ankstyviausiais gyventojais kai kuriose Čilės dalyse, kovėsi su ispanų užkariautojais, o vėliau su Čilės armija po šalies nepriklausomybės XIX amžiuje. Jų skaičius sumažėjo vos iki 700 tūkst., tai tik maža dalis iš dabartinių 17 milijonų Čilės gyventojų.
Koronavirusas pasiekė ir Antarktidą. EPA-ELTA nuotr.
Antarktida nebėra vienintelis planetos žemynas, kurio teritorijoje neaptikta koronaviruso.
Čilei priklausančioje Generolo Bernardo O’Higginso bazėje 36 žmonėms atliktų testų dėl Covid-19 rezultatai buvo teigiami.
Tai antradienį pranešė televizijos kanalas ABC. Testavimo rezultatai paaiškėjo pirmadienį.
Ši mokslinė bazė, susijusi su Čilės ginkluotosiomis pajėgomis, yra žemyno vakaruose, netoli Pietų Amerikos. Čilė turi Antarktidoje iš viso 13 stočių.
Pasak laikraščio „The Guardian“, 26 infekuotieji yra kariškiai, dar 10 žmonių yra iš stotį aptarnaujančio personalo. Jie visi evakuoti į Čilę ir yra izoliacijoje. Pasak medikų, jų sveikatos būklė gera.
Dar trys žmonės, bazei transporto paslaugas teikusio laivo įgulos nariai, taip pat užsikrėtė koronavirusu, jų tyrimų rezultatai paaiškėjo jiems grįžus iš reiso į Antarktidą.
Stotis tęsia savo darbą, į ją nusiųsta naujų darbuotojų.
Ji pavadinta Čilės nacionalinio didvyrio Bernardo O’Higginso Riquelmės garbei.
Penktadienį Čilės sostinėje per protesto akcijas, kurias lydi riaušės, kilo gaisras Pedro de Valdivios universitete. Tai pranešė televizijos kanalas „24 Horas“.
Jo parodytuose kadruose matyti, kad aukštosios mokyklos pastatą apėmė liepsnos. Incidento vietoje dirba ugniagesiai. Jų duomenimis, gaisras kilo dėl padegimo.
Privatus Pedro de Valdivios universitetas yra netoli Bakedano aikštės, kur vyksta daugiatūkstantinė manifestacija. Akcijos dalyviai protestuoja prieš socialinę nelygybę ir vyriausybės politiką. Pranešama apie manifestantų ir policijos susirėmimus.
Protesto akcijos, virtusios riaušėmis ir susirėmimais su policija, Santjage prasidėjo spalio 14 d., kai buvo pabranginti metro bilietai.
Vėliau neramumai apėmė ir kitus šalies miestus. Oficialiais duomenimis, per šį laiką Čilėje jau žuvo daugiau kaip 20 žmonių.
Mažiausiai 11 žmonių žuvo Čilėje per riaušes, nesiliaujančias nuo praėjusios savaitės. Tai pirmadienį pranešė šalies sostinės merė Karla Rubilar, kurią cituoja CNN.
Santjago valdžios duomenimis, aštuoni žmonės žuvo sekmadienį „per gaisrą prekybos centro sandėliuose, išplėštuose riaušininkų“. Dar trys žmonės žuvo šeštadienį, kai Čilės sostinės priemiestyje buvo padegta parduotuvė.
Protesto akcijos, virtusios riaušėmis ir susirėmimais su policija, prasidėjo Santjage pirmadienį po to, kai šalies vyriausybė nusprendė pabranginti metro bilietus 3,7 proc. – vidutiniškai 30 pesų (0,04 euro). Vėliau neramumai apėmė ir kitus šalies miestus.
Dėl smurto Čilės valdžia paskelbė sostinėje ir kai kuriuose šalies miestuose nepaprastąją padėtį. Prezidentas Sebastiánas Piñera atšaukė sprendimą padidinti visuomeninio transporto bilietų kainas.
Čilėje nerimsta neramumai ir smurtiniai protestai. Penki žmonės žuvo, kai sekmadienį plėšikautojai padegė Čilės sostinės Santjago priemiestyje įsikūrusį drabužių fabriką, praneša BBC.
„Deja, Rencoje įsikūrusio fabriko viduje rasti penki kūnai“, – vietinei žiniasklaidai sakė Santjago ugniagesių komandos vadas Diegas Velasquezas.
Dar du žmonės žuvo ankstų šeštadienį, kai sostinėje Santjage buvo padegtas prekybos centras.
Sostinėje Santjage jau galioja nepaprastoji padėtis, tačiau ji taip pat bus paskelbta didžiuosiuose miestuose Čilės šiaurėje ir pietuose – Antofagastoje, Valparaise, Čiljane, Talkoje, Temuke, Punta Arenasase. Tai leis šalies institucijoms apriboti žmonių judėjimo laisvę ir teisę burtis į susirinkimus.
Sekmadienį protestuotojai keliuose Čilės miestuose padeginėjo autobusus, niokojo metro stotis ir susirėmė su riaušių policija. Naktį galiojanti komendanto valanda įvesta Santjage, Valparaise, Kokimbe.
Neramumus Čilėje pakurstė planai padidinti metro bilietų kainas. Nors tokius užmojus jau šeštadienį sustabdė Čilės prezidentas Sebastianas Pinera, neramumai nesiliauja. Protestuotojai toliau rengia smurtinius protestus, norėdami išreikšti pasipiktinimą dėl pragyvenimo išlaidų ir nelygybės.
Penktadienį autobusų stotelėje Čilės sostinėje Santjage nugriaudėjo smarkus sprogimas, sužeisti penki žmonės. Tai pranešė portalas „24 Horas“.
Sprogstamasis įtaisas buvo krepšyje. Tarp nukentėjusiųjų – pora iš Venesuelos, patyrusi sunkių žaizdų.
Sprogimo vietoje dirba specialistai, incidento aplinkybės tiriamos. Pasak kai kurių šaltinių, su išpuoliu gali būti susijusi ekoteroristų grupė, prieš tai paskelbusi internete pareiškimą.
Autobusų stotelė atitverta 150 metrų spinduliu, uždaryta artimiausia metro stotis.
Popiežius Pranciškus siunčią į Čilę savo atstovą, kuris turės ištirti su pedofilija siejamo vyskupo Juano Barroso bylą. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra ANSA.
Jos duomenimis, monsinjoras Charlesas Scicluna „turi nuvykti į Santjagą, kad išklausytų tuos, kurie norės pasidalyti turima informacija“. Vyskupas J. Barosas įtariamas jam pavaldaus dvasininko pedofilo dangstymu. Ši byla metė šešėlį neseniai surengtam pontifiko vizitui į Čilę.
Skandalas dėl dvasininkų pedofilų nusikaltimų kilo dar Benedikto XVI pontifikato metais ir galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurių jis 2013 metais atsistatydino. Dabartinis Romos katalikų bažnyčios vadovas jau ne kartą pasmerkė kunigus, kurie seksualiai išnaudojo vaikus.
Po vasarį ir kovo pradžioje Čilėje įvykusių žemės drebėjimų ši Lotynų Amerikos valstybė patyrė didžiulius nuostolius, sugriauta daugybė pastatų, žuvo apie 1000 žmonių, daug sužeistųjų dar gydomi ligoninėse. Pirmieji galingi požeminiai smūgiai Čilę sukrėtė vasario 27 dieną, o vėlesni požeminiai smūgiai pasikartojo vasario 28-ąją ir kovo 1-ąją. Žemės drebėjimo galingumas siekė 8,5-8,8 balus pagal Richterio skalę. Smarkiai nukentėjo Konsepsjono ir Valparaiso miestai, kuriuose sugriauta daug pastatų. Čilės sostinėje Santjage sugriuvo vienas iš didžiausių tiltų, dideli sporto rūmai. Konsepsjono mieste pradėjo trūkti maisto prekių ir geriamo vandens. Nukentėjo ir Talkauano uostamiestis, kuriame iš dalies sutriko ir uosto darbas.
