Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimas svarstys Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktą siūlymą eilinius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus surengti kitų metų kovo 5 d.
Parlamentarai, pritarę šeštadienį projektui po pateikimo, Seimo salėje jį numato svarstyti rugsėjo 20 d. Prieš tai projekto imsis pagrindiniu paskirtas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Pristatydama nutarimo projektą, Seimo pirmininkė sakė, kad savivaldos rinkimai turi įvykti laikotarpiu nuo 2023 metų vasario 8 dienos iki kovo 8 d.
„Siūloma data – 2023 metų kovo 5 d. yra yra optimali pirmiausia dėl to, kad iki šios dienos nebuvo aišku, kokie reikalavimai bus keliami visuomeniniams rinkimų komitetams“,- sakė Seimo vadovė.
Seimui paskelbus rinkimų datą prasideda politinė rinkimų kampanija. “Atsižvelgiant į tai, kad būsimiems rinkimų politinės kampanijos dalyviams, ypač komitetams ir kitiems subjektams reikia atlikti tam tikrus parengiamuosius darbus iki politinės kampanijos pradžios, šio nutarimo įsigaliojimą siūloma atidėti iki vėliausiai galimos datos“,- iš Seimo tribūnos aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Siūloma, kad nutarimo projektas įsigaliotų šių metų spalio 8 d.
Rinkimų kodeksas numato, kad eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai visose savivaldybėse rengiami vienu metu ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos.
Eilinius savivaldybių tarybų, merų rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nepagarbūs kontroversiškai vertinamo „darbiečio“ Aido Gedvilo klausimai premjerei Ingridai Šimonytei nepraslydo be pasekmių.
Parlamentaro pasisakymus teks vertinti Seimo etikos sargams, nes dar tą patį ketvirtadienį parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Registruotame kreipimesi prašoma įvertinti, ar A. Gedvilas savo pasisakymu nepažeidė valstybės politiko elgesiui keliamų reikalavimų bei Seimo statuto nuostatų.
Ketvirtadienį Seime vykusios Vyriausybės valandos metu A. Gedvilas, užduodamas klausimą, susijusį su Kaliningrado tranzito problema, neetiškai ir įžeidžiai pasisakė apie I. Šimonytės asmeninį gyvenimą.
„Ar jūs tautą beraščiais laikote? Priminsiu, kad jūsų, kaip ir šalies vadovo pareiga – užtikrinti taiką Lietuvoje. O ne kurstyti karą. Kas buvo padaryta, kad šalies piliečiai miegotų ramiai? O gal tikrai laukiama, kol jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai nei to, nei kito neturi“, – į I. Šimonytę kreipdamasis teigė „darbietis“.
Prieš tai premjerė Seime atsakė į opozicinių frakcijų atstovų klausimus dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.
Pastaruoju metu dėl chamiškų ir įžeidžių parlamentarų pasisakymų į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipiamasi ne pirmą kartą. Seimo etikos sargai jau pradėjo tyrimą dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nario Dainiaus Gaižausko seksistinių replikų, kritikuojant premjerės I. Šimonytės ir Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen pateiktą pasiūlymą.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Savaitgalį Seimui minėsiant šimtą dienų po naujai išrinktų parlamentarų duotų priesaikų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išskyrė, jos manymu, svarbiausius parlamento veiklos akcentus.
Parlamento pirmininkė pažymi, kad Seimas pandemijos sąlygomis ėmė dirbti nuotoliniu būdu.
„Galime šį virsmą vadinti ir vienu svarbiausių technologinių pokyčių Seime. Nebuvo lengva, bet reikšmingi pokyčiai visada nelengvi“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, lyginant su ankstesnės kadencijos Seimu, šiame didelių skandalų nebuvo.
„Jokių didesnių sukrėtimų ar skandalų, jei lygintume su pirmu 2016 m. Seimo šimtadieniu, nematau. Taip, kai kas išėjo, kai kas svarsto išeiti, kai kas prarado neliečiamybę. Bet tai vertinu irgi kaip normalų darbą, o neliečiamybės atveju – ir kaip klaidos atitaisymą“, – teigė liberalė.
Ganėtinai pozityviai ir trumpai ji įvertinto ir pačią Seimo kadencijos pradžią, kuomet užvirė aršios diskusijos dėl pozicijų Seimo struktūrose.
„Pirmi pabangavimai kadencijos pradžioje labai greitai tapo normaliu darbu tarp koalicijos ir opozicijos“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Gana sklandžiai patvirtinome LRV ir biudžetą. Kaip ir kitus būtinus įstatymus“, – pridūrė politikė. Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Galiausiai ji pabrėžė mananti, kad artėjančioje pavasario sesijoje opozicijai pavyks susitarti dėl opozicijos lyderio, o Seimui pritarti jos siūlomai advokato Vytauto Mizaro kandidatūrai į Konstitucinio Teismo teisėjus.
„Tikiuosi, kad pavasarį pamatysime opozicijos lyderį, Seimo kanclerį, dar vėliau patvirtinsime V. Mizarą į KT teisėjus. Pavasario sesijoje priimsime svarbius įstatymus žmogaus teisių srityje, atšauksime alogiškiausius draudimus ar ribojimus rinktis, pavyzdžiui, vaistus. Konkretesnius pavasario sesijos planus pristatysime kiek vėliau, dabar tai baigiama derinti tiek su koalicijos partneriais, tiek su Seimo komitetais“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Prezidentūroje susitiko su Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikime aptartos politinės aktualijos, priešrinkiminis sezonas, įstatymų leidyba, taip pat švietimo ir socialinės srities problematika.
„Kalbėjo apie du klausimų blokus. Pirmiausia, apie artėjančią pavasario sesiją, darbą su Seimu. Prezidentas akcentavo iniciatyvas, kurios aktualios Prezidento institucijai. Daugiausia laiko buvo sugaišta ties viešųjų pirkimų tobulinimu. Taip pat buvo kalbama apie biudžeto formavimą ir valdysenos klausimus. Skirta nemažai laiko švietimo reformoms, nacionaliniam susitarimui. Antras klausimų paketas susijęs su parlamento rinkimais ir kas galėtų būti po jų. Liberalai akcentavo racionalų valstybės lėšų valdymą, teisingą mokesčių sistemą bei išimčių mažinimą“, – sakė P. Mačiulis.
Tuo metu susitikimą komentavusi V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad prezidentui svarbios švietimo reformos.
„Švietimo susitarimas yra prioritetas prezidentui ir kuriam Seime teikiamas nemažas dėmesys. Prezidentas klausė, kaip sekasi dirbti su švietimo susitarimu, apie tai pasikeitėme nuomonėmis“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Kalbėdama apie artėjančius rinkimus, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad liberalų ambicijos yra pasirodyti geriau nei 2016 metų Seimo rinkimuose.
„Liberalų ambicija yra pasirodyti bent jau ne blogiau nei 2016 metais. Manau, kad tai yra realistinis tikslas. Mūsų prioritetas būtų Centro dešinės koalicija. Tačiau vertinant gerą patirtį bendradarbiavimo opozicijoje, manau, kad galima kalbėti ir apie platesnę koaliciją. Žinoma, viską nulems rinkimų rezultatai“, – sakė ji.
Paklausta, ar bendradarbiaus su kitomis liberaliomis partijomis, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad Liberalų sąjūdis kviečia jungtis visus liberaliai mąstančius žmones.
„Šiandien liko viena liberali partija, visos kitos nuėjo laisvės keliu. O jeigu rimtai, manau, mes esame atviri su visais liberaliai mąstančiais politikais. Kaip seniau esu sakiusi, kviesime liberaliai mąstančius žmones jungtis prie mūsų, ką daugelis ir daro“, – teigė ji.
ELTA primena, kad prezidentas praėjusią savaitę taip pat susitiko su Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku. Šalies vadovas per kelias ateinančias savaites planuoja susitikti ir su kitais parlamentinių partijų lyderiais. G. Nausėda susitikimus su partijų lyderiais organizuoja jau ne pirmą kartą – tai darė ir savo kadencijos pradžioje.
Šeštadienį Kaune vykusio Liberalų sąjūdžio suvažiavimo metu paaiškėjus, kad naująja partijos pirmininke tapo parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pati politikė dėkojo kolegoms už pasitikėjimą bei pažadėjo susirinkusiems nežaisti politinių žaidimų ir nedalyvauti užkulisiniuose sandėriuose.
„Niekada nelipau per galvas, nesiveržiau į postus. Man visada buvo svarbiau galimybė laisvai išsakyti savo nuomonę, sudalyvauti racionalioje, korektiškoje diskusijoje. Būtent tokia laisvės ir tarpusavio pasitikėjimo atmosfera mane ir paskatino jungtis prie liberalų. Esu įsitikinusi, kad tai didžiulė vertybė, kurią sugebėjome išlaikyti ligi šiol – nepriklausomai nuo įvairių aplinkybių“, – po partijos pirmininko rinkimų rezultatų paskelbimo sakė naujoji lyderė.
Būtina atverti pozityvaus bendradarbiavimo perspektyvas bei būti atviriems, išlaikant ištikimybę savo vertybėms, pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
„Mes turime atverti pozityvaus bendradarbiavimo perspektyvas. Antra vertus, privalome išlaikyti pamatinius ideologinius liberalizmo principus, neaukoti jų vardan politinės naudos ar konjunktūros. Tik taip galime tikėtis suburti visus liberalaus mąstymo žmones po viena vėliava“, – tvirtino Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Kartu ji padėkojo iki šiol partijos pirmininko pareigas ėjusiam Eugenijui Gentvilui bei kitiems partijos vadovams.
„Taip, atsirado žmonių, kurių baimės užgožė racionalų mąstymą, ir jie paskubėjo palikti į audrą patekusį laivą. Likusiems dėl to lengviau tikrai netapo, nes teko dirbti už du. Bet šiandien mes jau kur kas ramesniuose vandenyse“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen, pažadėjusi „nebūti kokios nors įtakos grupės įkaitė ar instrumentas“.
Dėl partijos pirmininkės posto varžėsi V. Čmilytė-Nielsen, sulaukusi 79,91 proc. balsavusių palaikymo, ir Trakų rajono merė Edita Rudelienė, gavusi 20,09 proc. partiečių balsų.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir partijos valdyba renkami dvejų metų kadencijai.
Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo opozicijos lyderė ir Liberalų sąjūdžio (LRLS) kandidatė į partijos pirmininkus Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Liberalų sąjūdžio dalyvavimo Lietuvos politiniame gyvenime perspektyvos yra geros.
Nepaisant Liberalų sąjūdį palikusių ir naują partiją įkūrusių buvusių kolegų, V. Čmilytė-Nielsen nusiteikusi optimistiškai, siekdama politinės jėgos, atsidūrusios rezonansą sukėlusioje politinėje byloje, pirmininkės posto. Pasak jos, Liberalų sąjūdis turį didelių ambicijų ateičiai. Politikės manymu, šiuo metu partijai, siekiančiai vėl atsistoti ant kojų po 2016 m. sudrebinusio korupcijos skandalo, reikia žvelgti į ateitį bei plėsti bendraminčių ratą.
Eltos kalbinta politikė teigia, kad jeigu taptų LRLS pirmininke, pirmiausia megztų dialogą su partiečiais ir kartu formuotų programą 2020 m. Seimo rinkimams.
„Eidama į šiuos pirmininko rinkimus turiu savo viziją, savo idėjas apie tai, kaip Liberalų sąjūdis turėtų atrodyti ateityje, su kokia programa turėtų eiti į 2020-ųjų metų Seimo rinkimus, tačiau pirmasis mano uždavinys yra kreiptis į partijos narius, į skyrius, įsiklausyti į jų nuomones, kokią partiją jie norėtų matyti, kad ji atlieptų labiausiai mūsų rinkėjų lūkesčius, ir kartu su partiečiais, artimiausia komanda suformuluoti tą programą, su kuria mes eisime į Seimo rinkimus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, korupcijos skandalas, sudrebinęs partiją 2016 m., atnešė partijai ne vien kritusius reitingus, reputacijos iššūkius bei sumažėjusį partijos kolegų skaičių, tačiau, teigė ji, padėjo partijai ir „apsivalyti“.
„Vienas pliusas šių visų dramatiškų įvykių buvo tas, kad tie žmonės, kurie prie Liberalų sąjūdžio prisijungė to labai spartaus kilimo metu, kurie prisijungė galbūt ne tiek dėl ideologinių priežasčių, kiek dėl išskaičiavimo ar dėl to, kad norėjo kažkokios greitos naudos ar tiesiog būti šalia laiminčios komandos, arba padaryti žaibiškai greitą karjerą, jie, žinoma, nubyrėjo patys pirmieji“, – Eltai pasakojo politikė, pridūrusi, kad Liberalų sajūdyje, anot jos, liko idėjiniai žmonės, nelinkę palikti politinę organizaciją dėl vieno žmogaus nusižengimų.
Paaiškino, kodėl nepasitraukė su Aušrine Armonaite ir Remigijumi Šimašiumi
Dabartinį partijos lyderį Eugenijų Gentvilą, teigė V. Čmilytė-Nielsen, ji labai vertina, nes, jos manymu, E. Gentvilui garbingai pavyko vadovauti partijai sunkiausiu laikotarpiu. Jos nuomone, principingumas nebėgti nuo iššūkių paskatino ją pačią nepasitraukti kartu su iš Liberalų sąjūdžio išėjusiais buvusiais bendražygiais Aušrine Armonaite bei Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi, kurie vėliau sukūrė naują liberalios krypties Laisvės partiją.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Manau, kad Eugenijui pavyko išvairuoti laivą, kurį jau visi skandino. Tokių kalbų buvo ilgą laiką. Manau, kad jam pavyko sunkiausią, tamsiausią partijai periodą ištraukti ir būtent, mano galva, labai aukštai vertinu tai, kad mes buvome principingi, atsakingi, nebėgome kurti naujos partijos nauju pavadinimu, bet su tais pačiais žmonėmis. Man tai atrodė pats blogiausias variantas, bandymas pasislėpti už naujos organizacijos iškabos, iš esmės atsiribojant nuo to skausmingo periodo, kuris irgi, deja, yra partijos istorija, taip jau yra“, – teigė Seimo opozicijos lyderė.
Vis dėlto liberalė tvirtino įsivaizduojanti bendradarbiavimą su Laivės partija, nes, anot jos, Liberalų sąjūdis neturi liberalių idėjų monopolio. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, tai priklauso ir nuo A. Armonaitės bei R. Šimašiaus.
„Klausimas tik, ar Laisvės partijos vedliai, mūsų kolegos ir buvę bendražygiai, norėdami pakankamai agresyviai atskelti vieną kitą skyrių ar pervilioti pas save, nedegins tiltų. Dabar iš jų retorikos matome, kad tai yra laikas, kai jiems žūtbūt reikalingi nauji nariai, ir jie bijo bet kokios sąsajos (su Liberalų sajūdžiu. – ELTA) bei bando parodyti, kad yra kitokie“, – sakė kandidatė į LRLS pirmininkus, pridūrusi, kad abiejų partijų programos, pasak jos, yra beveik identiškos.
Kritikuoja valdančiuosius
Anot V. Čmilytės-Nielsen, dabartiniai Seimo valdantieji ir jų keliamas chaosas, teigia ji, neša žalą visai šaliai.
„Žala valstybei yra tikrai didžiulė. Tokios peštynės, muilo operos dar labiau menkina ir taip jau menką pasitikėjimą Seimu, klibina pasitikėjimą Vyriausybe ir apskritai šios valdančiosios daugumos galimybėmis padaryti kažką konstruktyvaus“, – sakė liberalė.
Valdantieji svajoja pratempti pusantrų metų iki Seimo rinkimų laikotarpį, teigia V. Čmilytė-Nielsen.
„Mes, esantys opozicijoje, nenorime tiesiog tempti tą laiką, nes konstruktyvaus veikimo galimybės yra labai apribotos, mūsų projektų dažniausiai net nepraleidžia per pateikimo stadiją. Tai yra tokia valdžia, kurios vienintelis siekis yra išgyventi iki rinkimų. Tai žalinga situacija valstybei“, – konstatavo ji.
Liberalios ideologijos žmones kviečia prisijungti
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Liberalų sąjūdis siekia plėsti savo bendraminčių ratą, siūlydamas diskutuoti ir spręsti kylančius iššūkius visiems kartu ir atskleidė, jog jau nuo rudens yra planuojama pradėti diskusijų ciklus.
Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Per idėjas (kviesime bendraminčius. – ELTA), per programą, aktualius pasiūlymus, atvirumą, diskusiją tiek su partiečiais, tiek su platesne bendruomene. Turime didelių planų rudens sezonui, tikimės, kad startuos diskusijų ciklas liberaliomis temomis. Tikimės, kad planai pavyks ir natūraliai žmonės įsitrauks, bendradarbiaujame ir su Lietuvos liberaliu jaunimu, tai ketiname daryti ir ateityje, ir su Europos liberalais, tai ir juos kviesime į Lietuvą dalintis savo patirtimi. Įvairias visuomenės grupes bandysime įtraukti“, – planais dalinosi liberalė.
Kandidatė į partijos pirmininko postą teigia, kad Liberalų sąjūdis turi ambicingų planų ir yra nusiteikęs bendradarbiauti su kitomis politinėmis partijomis.
„Mūsų kelias yra aiškus, mes nesidairome į šonus, einame į priekį, ruošiamės naujiesiems rinkimams. Esame parlamentinė partija, norime tokia išlikti ir didinti savo Seimo narių skaičių, tai šiuo atveju esame atviri bendradarbiavimui su centro dešinės partijomis“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad rinkimuose į Liberalų sąjūdžio pirmininkus dalyvauti apsisprendė Seimo opozicijos lyderė ir liberalų frakcijos Seime seniūnė V. Čmilytė-Nielsen, Trakų rajono merė Edita Rudelienė, Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas ir Vilniaus skyriaus narys Vytautas Danilevičius.
Liberalų sąjūdžio naujasis pirmininkas bus renkamas slaptu elektroniniu balsavimu, likus savaitei iki rugsėjo 21 dieną planuojamo suvažiavimo.
Šiuo metu buvęs LRLS pirmininkas Eligijus Masiulis yra vienas pagrindinių kaltinamųjų vadinamojoje „MG Baltic“ byloje, sukėlusioje rezonansą 2016 m. Teisėsauga įtaria, kad politikas, imdamas kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Įtarimai pareikšti ir Liberalų sajūdžio partijai. Teisiamieji nepripažįsta savo kaltės.
Politikas Ramūnas Karbauskis ir filosofas Krescencijus Stoškus. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Liberalų penktadienį išplatintame pranešime teigiama, jog memorandumo dėl valdančiosios koalicijos sustiprinimo pasirašymas yra autoritarinio valdymo bruožas, siekiant „valstiečiams“ ne tik išsilaikyti valdžioje, nors prieš rinkimus pralaimėjimo atveju buvo žadėta pasitraukti, tačiau ir suskaldyti valstybę, atakuojant vieną iš jos vadovų – Seimo pirmininką.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, susidariusi situacija yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio atsakomybė.
„R. Karbauskio šantažas, nuolatinis blaškymasis, žodžio keitimas, konfliktai su premjeru ir Seimo pirmininku rodo, kad LVŽS nebesusitvarko su valstybės valdymu“, – išplatintame pranešime teigia V. Čmilytė – Nielsen.
Opozicijos lyderės teigimu, R. Karbauskis grasina nepaklusniems ir prieštaraujantiems bendražygiams, kad Seimo pirmininko postas privalo atitekti „socdarbiečiui“ Gediminui Kirkilui, kitu atveju bus skelbiami pirmalaikiai Seimo rinkimai.
Jai antrina ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, pabrėždamas, jog tai yra šantažas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atžvilgiu.
„Toks šantažas demokratinėje valstybėje negalimas. Dėl keliamos krizės šalyje kaltas ne V. Pranckietis, ne opozicija, o asmeniškai savo neklystamumu įtikėjęs dvarponis R. Karbauskis“, – teigia liberalų lyderis.
Taip pat, pasak jo, susiklosčiusi situacija dėl V. Pranckiečio posto yra tiesiog išpuolis prieš stabilią valstybės veiklą. Anot liberalų, R. Karbauskio grasinimai vienam iš svarbiausių asmenų valdžioje kelia nuostabą.
„Po šitokių išpuolių prieš stabilumą valstybėje, aš asmeniškai balsuosiu, kad V. Pranckietis liktų savo poste. Niekada nevykdžiau ir nevykdysiu liguistų R. Karbauskio užgaidų“, – teigia E. Gentvilas.
„Matyt R. Karbauskis suprato, kad „valstiečių“ frakcija aižėja, o jo vienvaldystės era eina į pabaigą. Todėl keldamas sąmyšį ir bandydamas sustiprinti autoritarizmą, jis ir toliau Seime žaidžia „Sostų karus“. Iš pradžių sėdamas paniką visuomenėje grasino trauktis iš valdžios, o šiam planui neišdegus naudodamasis Seimo pirmininku gąsdina bendražygius, kad šie suprastų, jog lojalumas vadui – didžiausia dorybė partijoje“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Ketvirtadienį „tvarkiečiams“, „socialdarbiečiams“ ir „valstiečiams“ pasirašius memorandumą dėl koalicijos plėtimo, Seimo pirmininko postas jame buvo numatytas Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
R. Karbauskis penktadienį teigė, kad Seimo pirmininkas V. Pranckietis pagal koalicinę sutartį turi atsistatydinti kitame Seimo posėdyje. Jeigu ne, R. Karbauskio teigimu, neišvengiamai V. Pranckiečiui bus paskelbtas nepasitikėjimas.
Pats V. Pranckietis sakė neketinąs atsistatydinti, nes jo pareigybė yra statutinė, tad iš pareigų jis galėtų būti pašalintas tik Seimui pareiškus nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu.
Spaudos konferencijoje (iš kairės): Gabrielius Landsbergis, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Julius Sabatauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi naujas pareigas – ji tapo Seimo opozicijos lydere.
Patikėti šį postą jai nutarė trys opozicinės Seimo frakcijos – Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Socialdemokratų partijos.
Penktadienį apie tai Seime vykusioje spaudos konferencijoje paskelbė šių frakcijų seniūnai V. Čmilytė-Nielsen, Gabrielius Landsbergis ir Julius Sabatauskas, pasirašę susitarimą „Dėl Seimo opozicinių frakcijų koalicijos demokratijai apginti ir jos vadovo“.
Beje, Viktorija Čmilytė-Nielsen opozicijai vadovaus laikinai – pavasario Seimo sesijoje, nes opozicijos lyderis keisis rotacijos būdu.
Rotacija vyks tokia tvarka: pirmąją eilinę parlamentinę sesiją (nuo šio susitarimo pasirašymo iki š. m. rugsėjo 10 d.) opozicijos pareigas eis V. Čmilytė-Nielsen, antrąją eilinę parlamentinę sesiją (nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. kovo 10 d.) – LSDP frakcijos seniūnas, trečiąją ir ketvirtąją parlamentines sesijas (nuo 2020 m. kovo 10 d. iki šio Seimo kadencijos pabaigos) – TS-LKD frakcijos seniūnas.
Sprendimą pasirašyti susitarimą opozicinės frakcijos priėmė, atsižvelgiant į tai, kad „valdančioji dauguma sistemingai bando varžyti visuomenės ir opozicijos demokratines teises, piktnaudžiauja valdžios suteikiamais administraciniais resursais, daro spaudimą žiniasklaidai ir nepriklausomoms institucijoms“.
Pasirašytame dokumente liberalų, konservatorių ir socialdemokratų frakcijos deklaruoja, kad, „veikdamos opozicijoje, dirbs, teiks įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, balsuos ir siūlys alternatyvias politines idėjas savarankiškai, vadovaudamosi savo partijų programomis bei vertybinėmis nuostatomis“.
Naujoji opozicijos lyderė tikisi, kad opozicijos balsas bus girdimas.
„Nutarėme vienytis prieš valdančiosios daugumos iniciatyvas, nukreiptas į demokratijos ribojimą, į spaudimą žiniasklaidai, įvairius draudimus, mėginimus varžyti visuomenės teises. Akivaizdu, kad fragmentuota ir susiskaldžiusi opozicija nėra efektyvi, todėl, nepaisydami mūsų partijų programinių skirtumų, šiandien norime koncentruotis į tai, kas mus vienija, o ne skiria. Seime sieksime, kad opozicijos balsas būtų girdimas ir kad su mumis skaitytųsi“, – penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, šiandien yra spektras temų, kuriomis liberalai, konservatoriai ir socialdemokratai sutaria, dėl kurių derins pozicijas ir bendradarbiaus.
„Šis susitarimas leis mums veiksmingiau ginti demokratines vertybes, kurios vis dažniau atsiduria valdančiosios daugumos taikiklyje. Džiaugiuosi, kad su kolegomis pasiekėme tokį susitarimą, ir tikiuosi, kad mūsų bendras darbas opozicijoje leis mums efektyviau atstovauti savo rinkėjams ir bendroms vertybėms, kurios yra demokratijos pagrindas“, – opozicinių frakcijų susitarimą pozityviai vertina V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio, šis trijų tradicinių partijų, o kartu ir visų opozicijoje Seime esančių jėgų, susitarimas rodo, kad, nepaisant reikšmingų idėjinių skirtumų, gebame veikti išvien ir susitarti dėl pamatinių dalykų.
„Nedemokratiškos ir antikonstitucinės valdančiųjų iniciatyvos bus stabdomos efektyviau, o kartu tai ir neblogas pasitikėjimo pagrindas galimam bendradarbiavimui ateityje“, – sako G. Landsbergis.
Pasak Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Juliaus Sabatausko, opozicija Seime dabar įgis daugiau galimybių ginti demokratiją.
„Turėsime atstovą Seimo valdyboje, taip pat daugiau galimybių pasisakyti Seime. O svarbiausia, kad opozicinės partijos, net ir turėdamos skirtingas programines nuostatas, galės vieningai dirbti tautos ir valstybės labui“, – pabrėžia J. Sabatauskas.
Seimo TS-LKD frakcija turi 32 narius, Liberalų sąjūdžio frakcija – 12, Socialdemokratų partijos frakcija – 8 narius.
Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra Žmogaus teisių, Europos reikalų komitetų narė, ji dirba Etikos ir procedūrų komisijoje.
Viktorija Čmilytė-Nielsen yra šachmatininkė profesionalė, ilgametė Lietuvos nacionalinės rinktinės narė, pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoja, 2011 m. – Europos šachmatų čempionė.
Parlamentarė turi Latvijos universiteto Filologijos fakulteto anglų filologijos bakalauro diplomą.
Keturis sūnūs auginanti V. Čmilytė-Nielsen Vytauto Didžiojo universitete Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto magistrantūroje studijuoja diplomatiją.
Pagal Seimo statutą, jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi Statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis.
