CNN emblema
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį interviu amerikiečių transliuotojui CNN pakartojo savo jau ne kartą išsakytą, Vakarams adresuotą raginimą karinės pagalbos Rusijos užpultai Ukrainai klausimu peržengti „raudonąsias linijas“.
„Labai svarbu peržengti šias raudonąsias linijas, kurios yra mūsų galvose ir realybėje iš tikrųjų neegzistuoja. Galbūt Rusija kartais bando braižyti šias linijas už mus“, – tvirtino G. Nausėda.
„Mano žinutė tokia: nešvaistykite laiko. Būkite ryžtingi, vieningi ir priimkite sprendimus kaip įmanoma greičiau“, – pridūrė valstybės vadovas.
Paklaustas apie tai, kokią žinią vešis į Lenkiją, kur trečiadienį numatytas Bukarešto devyneto šalių vadovų susitikimas su JAV prezidentu Joe Bidenu, G. Nausėda tikino kalbėsiąs apie Lietuvos, o ypač „viso rytinio flango“ saugumą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas kartu pažymėjo, kad Baltijos šalys šiuo metu fiksuoja tiesioginę Rusijos ir Baltarusijos keliamą grėsmę. „Būtent dėl šios priežasties tikimės teigiamų signalų dėl mūsų saugumo“, – pareiškė G. Nausėda.
Valstybės vadovas interviu taip pat buvo paprašytas pakomentuoti Kinijos ketinimus pristatyti taikos planą Ukrainai. G. Nausėda pabrėžė, kad Pekinas neturėtų kištis į karą.
CNN emblema
Tiesiogiai kalbėdama per CNN iš Vilniaus Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sakė nebuvusi nei šokiruota, nei labai nustebinta prezidento Vladimiro Putino veiksmų, apie kuriuos paskelbta pirmadienio vakarą.
„Būdami arti prie Rusijos, buvome vieni iš tų, kurie nuolat kalbėjo apie Rusijos grėsmę. Deja, tai, ką dabar matome, mūsų buvo jau senokai numatyta“, – CNN sakė Lietuvos premjerė.
Paklausta apie vokiečių reakciją stabdyti dujotiekį – ar tai geras ir šiuo metu teisingas sprendimas, I. Šimonytė atsakė: „Tai, ko gero, netikėčiausias sprendimas, nemanau, kad Kremlius to tikėjosi, nes buvo labai daug spėlionių dėl „Nord Stream2“ projekto. Mes jį kritikavome nuo pat pradžių, nes manėme, kad jis taps geopolitiniu įrankiu“.
„Mes išmokome praeities pamokas. Žinome, kas būna, kai dujotiekis staiga sugenda ir niekas jo neremontuoja 15 metų. Taigi, tai labai savalaikis Vokietijos vyriausybės sprendimas, nors jis neįeina į sankcijų paketą. Tai suverenus Vokietijos vyriausybės sprendimas“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Ko galima tikėtis iš Europos sankcijų paketo dabar? Ar jų pakaks sustabdyti V. Putiną, ar jis jų bijo? Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
„Prezidentas V. Putinas yra iš kito pasaulio nei mes politikai iš Vakarų liberalių demokratinių šalių, nes turime būti išrinkti, o tai reiškia, esame atskaitingi savo piliečiams. Jis ne, – pabrėžė Lietuvos ministrė pirmininkė. – Jis gali nekreipti dėmesio, kiek nukentės jo šalis, tačiau kuo labiau Vakarų šalys nusitaikys į jo padėjėjus, jo tarnus ir sėbrus iš schemų, kurios atneša pinigus jo režimui, tuo labiau jis tai pajus“.
I. Šimonytė taip pat sakė, kad, be to, labai svarbu suteikti Ukrainai aiškią perspektyvą.
„Manau, kad ne sankcijos labiausiai gąsdina V. Putiną, o Ukrainos potenciali sėkmė, kad ji taps tikrai europietiška šalis. Tai jį gąsdina labiausiai, nes jis tada neturės jokių argumentų savo šalies piliečiams“.
Larry Kingas, legendinis laidų vedėjas. EPA – ELTA nuotr.
Legendinis JAV pokalbių laidų vedėjas Larry‘is Kingas jau daugiau kaip savaitę dėl Covid-19 gydomas „Cedars Sinai Medical Center“ ligoninėje Los Andžele, šeštadienį pranešė stotis CNN, remdamasi šeimos šaltiniais.
87 metų L. Kingas, kuris serga 2 tipo diabetu, praeityje turėjo daugybę sveikatos problemų. Jis yra patyręs kelis infarktus, jam buvo diagnozuotas plaučių vėžys. L. Kingas 25 metus CNN stotyje rengė pokalbių laidą „Larry King Live“, 2010-aisiais išėjo į pensiją.
L. Kingas savo laidoje kalbino kandidatus į prezidentus, garsenybes, sportininkus, kino žvaigždes ir kitas asmenybes. Jis sukūrė per 6 000 laidų.
CNN užsakyta apklausa: J. Bidenas lenkia D. Trumpą 16 proc. punktų. EPA-ELTA nuotr.
Iki JAV prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui, buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas prezidentą Donaldą Trumpą lenkia 16 procentinių punktų, rodo antradienį paskelbti CNN apklausos rezultatai.
Demokratų kandidatas prezidento rinkimuose su 57 proc. pirmauja tarp balsuoti ketinančių gyventojų prieš respublikonų kandidatą su 41 proc., rodo CNN apklausos rezultatai.
Apklausa buvo atliekama spalio 1–4 d., joje dalyvavo 1 001 rinkimuose ketinantis balsuoti gyventojas, pranešė CNN po pirmųjų J. Bideno bei D. Trumpo debatų ir po to, kai D. Trumpui buvo patvirtintas koronavirusas.
Apklausos rezultatų galima paklaida yra 3,6 procentinio punkto.
77-erių J. Bidenas 74-erių D. Trumpą lenkia daugelyje svarbių sričių, tokių kaip COVID-19 pandemijos valdymas, sveikatos apsauga, rasinė nelygybė, nusikalstamumas bei saugumas, pranešė CNN.
Panašaus procentų apklausos dalyvių palaikymo J. Bidenas ir D. Trumpas sulaukė ekonomikos srityje, 50 proc. jų teigė, kad ekonomikos klausimus geriau spręstų J. Bidenas, 48 proc. – D. Trumpas.
Remiantis apklausos rezultatais, J. Bideną palankiai vertina 52 proc. balsuoti ketinančių gyventojų, o D. Trumpą – 39 proc.
Pirmieji J. Bideno ir D. Trumpo debatai, remiantis apklausos rezultatais, taip pat buvo palankesni J. Bidenui. 57 proc. stebėjusių debatus teigia, kad juose geriau pasirodė J. Bidenas, o D. Trumpo pasirodymą teigiamai įvertino tik 26 proc. žiūrovų.
Šeštadienį paskelbti „NBC News“ ir „Wall Street Journal“ apklausos rezultatai rodė, kad J. Bidenas pirmauja 14 procentinių punktų.
„RealClearPolitics“ išvestas nacionalinių apklausų rezultatų vidurkis rodo, kad J. Bidenas prieš D. Trumpą pirmauja 9,2 procentinio punkto.
Maskvai ir Ankarai sudarius susitarimą dėl padėties Sirijos šiaurės rytuose sureguliavimo, JAV patyrė geopolitinį pralaimėjimą. Tokią nuomonę trečiadienį išsakė televizijos kanalas CNN, komentuodamas antradienį Sočyje įvykusį Rusijos ir Turkijos prezidentų susitikimą.
„Didžiausius geopolitinius nuostolius dėl sudaryto susitarimo patyrė Vašingtonas“, – pažymėjo kanalas. Pasak jo, „antradienio susitarimas dar labiau padidino Amerikos pažeminimą“. „O Putinas ir Erdoganas tapo pagrindiniais geopolitiniais žaidėjais regione“, – konstatavo CNN.
Anot kanalo, dėl spartaus JAV kariškių išvedimo iš šiaurinių Sirijos rajonų, besiribojančių su Turkija, ten gyvenantiems kurdams gali iškilti pavojus.
Spalio 22 d. Rusijos ir Turkijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas per susitikimą Sočyje priėmė memorandumą dėl bendrų veiksmų padėčiai Sirijos šiaurės rytuose sureguliuoti.
Pagal šį dokumentą, Rusijos karinė policija ir Sirijos kariškiai nuo trečiadienio vidurdienio įžengė į rajonus, kurie ribojasi su Turkijos operacijos Sirijoje zona.
Kurdų formuotėms duodama 150 valandų, per kurias jos turi visiškai pasitraukti iš 30 kilometrų pločio zonos nuo Turkijos sienos, po to Rusijos ir Turkijos kariškiai pradės kartu patruliuoti.
JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Po žodinės konfrontacijos su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltieji rūmai „iki atskiro sprendimo“ atėmė akreditaciją iš žinomo CNN žurnalisto Jimo Acostos. Apie tai informavo D. Trumpo atstovė.
Ji apkaltino žurnalistą „visiškai nepriimtinu“ elgesiu. D. Trumpas prieš tai dėl atkakliai užduodamų klausimų išvadino J. Acostą „įžūliu, siaubingu žmogumi“ ir „tautos priešu“.
Ginčas prasidėjo, kai žurnalistas spaudos konferencijoje ėmė klausinėti D. Trumpo apie pabėgėlius iš Centrinės Amerikos, kurie šiuo metu keliauja į JAV. Į J. Acostos klausimą, ar jis per rinkimų kampaniją sąmoningai „juodino“ pabėgėlių karavaną, D. Trumpas pradžioje išsisukinėjo. „Ne, aš noriu, kad jie atvyktų į šalį. Tačiau tai turi vykti legaliai“, – sakė jis.
Kai J. Acosta pareiškė, kad migrantus vargu ar galima vadinti „invazija“, prezidentas pratrūko. „Tiesą sakant, turėtumėte man leisti vadovauti šaliai. Jūs vadovaujate CNN, ir jei jūs būtumėte geri, auditorija būtų didesnė“.
Kai reporteris norėjo užduoti dar vieną klausimą, D. Trumpas neleido jam kalbėti ir vis kartojo: „Užteks“.
Baltųjų rūmų darbuotoja tada norėjo paimti iš J. Acostos mikrofoną, tačiau šis neatidavė ir pateikė D. Trumpui klausimą apie tyrimą dėl Rusijos.
D. Trumpas trumpai atsakė ir tada griežtai užsipuolė J. Acostą. CNN esą turėtų gėdytis, kad jis yra jos darbuotojas. „Jūs esate įžūlus, siaubingas asmuo. Jūs neturėtumėt dirbti CNN“, – aiškino prezidentas ir netrukus dėl tariamo „melagingų žinių“ skleidimo pavadino jį „tautos priešu“.
Konfliktas tarp D.Trampo ir CNN žurnalisto. EPA – ELTA nuotr.
Netrukus po to Baltieji rūmai atėmė akreditaciją iš J. Acostos. D. Trumpas tiki laisva žiniasklaida ir sveikina „aštrius klausimus“, – sakė jo atstovė Sarah’a Sanders. „Tačiau mes niekuomet netoleruosime, kad reporteris liestų jauną moterį, kuri tik norėjo dirbti savo – praktikantės Baltuosiuose rūmuose – darbą“, – pridūrė ji. Atstovė veikiausiai turėjo omenyje tą momentą, kai J. Acosta nenorėjo atiduoti mikrofono. „Šis elgesys yra visiškai nepriimtinas“, – pabrėžė S. Sanders.
CNN žurnalistas tviteryje kaltinimus pavadino „melu“. CNN stojo J. Acostos pusėn. Akreditacijos atėmimas esą yra „keršto priemonė“ dėl atkaklių žurnalisto klausimų. Akreditacijos atėmimas esą yra „beprecedentis“ ir „grėsmė mūsų demokratijai“.
Baltuosiuose rūmuose akredituotų žurnalistų sąjunga (WHCA) akreditacijos atėmimą iš J. Acostos pavadino „silpnu ir neteisingi žingsniu“ ir paragino sprendimą atšaukti.
JAV prezidentas reguliariai užsipuola kritiškai apie jį rašančią žiniasklaidą.
D. Trumpas spaudos konferencijoje trečiadienį susivaidijo su keliais žurnalistais. Vieną afroamerkietę žurnalistę jis apkaltino uždavus „rasistinį klausimą“. D. Trumpas kalbėjo apie „priešišką“ nuotaiką patalpoje, skundėsi dėl tariamai grubaus reporterių elgesio ir kelis jų šiurkščiai paragino atsisėsti, kai jie norėjo užduoti klausimą.
JAV žvalgybos ataskaitoje rašoma, kad Rusijos slaptosios tarnybos tikriausiai turi Donaldą Trampą (Donald Trump) kompromituojančios medžiagos. Ataskaitoje taip skelbiama, kad Rusijos slaptosios tarnybos tikriausiai turi išsamių žinių ir apie D.Trampo finansinę veiklą.
CNN televizijos, paskelbusios, kad Rusija gali turėti Donaldą Trampą kompromituojančios medžiagos, emblema.
Apie tai pranešta ir kadenciją baigiančiam JAV prezidentui Barakui Obamai, ir naująjam Amerikos prezidentui Donaldui Trampui.
Tokią sensacingą žinią paskelbė televizija CNN, kuri remiasi keliais oficialiais JAV pareigūnais, susipažinusiais su visa, įskaitant ir slaptąją, JAV žvalgybos ataskaita (apie Rusijos slaptųjų tarnybų ardomąją veiklą JAV prezidento rinkimų metu ir apie asmeninę Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsakomybę dėl FSB, GRU kišimosi į Amerikos vadovo rinkimus). D.Trampą kompromituojanti medžiaga užfiksuota dviejuose puslapiuose, pridėtuose prie slaptosios dalies.
CNN taip pat skelbia, jog ši žinia gauta iš buvusio Didžiosios Britanijos slaptųjųjų tarnybų agento, kurį JAV žvalgybininkai laiko „patikimu šaltiniu“. Šiuos duomenis slaptasis britų agentas gavo iš rusiškųjų šaltinių.
Remiantis CNN pranešimais, Federalinis Tyrimų Biuras (FTB) šiuo metu tikrina D.Trampui nepalankią versiją. CNN kalbinti analitikai tvirtina, kad sprendimas šias žinias įtraukti į ataskaita buvo priimtas siekiant parodyti, jog Rusija turėjo potencialiai pavojingos informacijos apie abu kandidatus į JAV prezidento postą. Tačiau Kremlius paskelbė tik tas žinias, kurios žalos atnešė demokratų kandidatei Hilary Klinton.
Priminsime, kad sausio 5-ąją Amerikos žvalgyba paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma: „Rusija kelia milžinišką kibenetinį pavojų visoms svariausioms JAV struktūroms, įskaitant JAV vyriausybę, karines, žvalgybines, diplomatines ir ekonomines žinybas“. JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Džeimsas Kleperis pareiškė, kad Rusijos slaptųjų tarnybų pastangos kištis į JAV preizidento rinkimų kampaniją neapsiribojo vien programišių (hakerių) atakomis. Programišių atakas lydėjo ir propagandiniai, dezinformaciniai, sąmoningi akivaizdžiai melagingų žinių skelbimo triukai.
Svarbu ir tai, kad ataskaitoje apžvelgiami ne tik 2016-ieji metai. Ataskaitoje analizuojama Rusijos slaptųjų tarnybų ardomoji veikla, apimanti beveik dešimties metų laikotarpį.
Sausio 6-ąją ataskaita buvo pateikta naująjam JAV prezidentui D.Trampui.
