„Continental“ uždaro gamyklą Vokietijoje, atleidžia 1,8 tūkst. darbuotojų. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“ antradienį paskelbė apie planus uždaryti vieną padangų gamyklą.
Kaip pranešama, „Continental“ šiaurės vakarų Vokietijos Acheno mieste esančią gamyklą ketina uždaryti iki 2021 metų pabaigos.
„Continental“ atstovas spaudai sakė, kad koronaviruso pandemija tik „sustiprino“ padangų sektoriuje jau keletą metų juntamą nuosmukį.
Tačiau pasak profsąjungos IG BCE, kuri atstovauja bendrovės gumos padalinio darbuotojams, gamykla pelningą veiklą gebėjo vykdyti tik iki 2020 metų pavasario.
„Darbo vietų mažinimas gumos versle negali būti aiškinamas nei automobilių pramonės pasikeitimais, nei koronaviruso krize. Tai įprastas mažinimo reikalas“, – sakė IG BCE atstovas ir „Continental“ stebėtojų tarybos narys Francesco Grioli.
Vokietijos Hanoverio mieste įsikūrusi bendrovė vos prieš dvi savaites paskelbė, kad išplės savo restruktūrizacijos programą.
Apie 30 tūkst. darbo vietų, įskaitant 13 tūkst. Vokietijoje, bus „pakeistos, perkeltos ar atsisakytos“, bendrovei siekiant nuo 2023 metų kasmet sutaupyti po daugiau nei milijardą eurų.
Bendrovė dėl sprendimo kaltino „mažas pasaulines transporto priemonių gamybos apimtis ir gilėjančią ekonominę krizę, kurią sukėlė koronaviruso pandemija“.
„Continental“ praėjusį mėnesį sakė, kad grupės grynasis pelnas antrąjį šių metų ketvirtį sumenko 41 proc. iki 485 mln. eurų.
Kita Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Schaeffler“ neseniai paskelbė apie planus atleisti 4,4 tūkst. darbuotojų dėl patiriamų sunkumų, kuriuos sukėlė anksčiau šiemet galiojusios karantino priemonės.
Premjeras ir valdantys politikai mielai giriasi, kad Lietuvos ūkis auga, atlyginimai kyla, pensijos didėja, nors apie didėjančią emigraciją ir degraduojančius regionus diskusijos vengia. Visi Lietuvos makroekonominiai rodikliai teigiami, tačiau Rytų Europoje Lietuva ne tik neatrodo kaip lyderė, bet žymiai arčiau autsaiderių.
Lietuvos augimas neįspūdingas
Visas Europos Sąjungos rytinis sparnas, ne tik Lietuva, jaučia ūkio augimą, kuris nulemtas bendro pasaulinio ūkio augimo, paklausos augimo Vakarų Europoje ir Europos centrinio banko veiklos bei vis plaukiančių ES investicijų iš Briuselio. Tai, ką matome Lietuvoje, – atlyginimų ir pensijų augimas, mažėjantis nedarbas ir didėjanti infliacija vyksta visoje Rytų Europoje, tačiau kitose šalyse ūkio augimas dar spartesnis, o štai infliacija mažesnė. Lietuva džiaugiasi 3,5 proc. BVP augimu, kai Latvija fiksavo per 6 proc. prieauglio, Rumunija net 9 proc. Tas pats vyksta su atlyginimų ir pensijų augimu. Lietuvoje politikai rodo į 60 papildomų eurų prie pensijos, tačiau vis tiek regione liekame su mažiausiomis pensijomis.
Artimiausiam laikotarpiui 2018–2020 m. Lietuvos bankas prognozuoja dar prastesnes ūkio augimo tendencijas. BVP prieauglis bus vos 2,9 ar net 2,4 proc. Tai reikš, kad kelti pensijas ir atlyginimus po 60 eurų ateityje nebus galimybių. Apskritai, toks mažas Lietuvos ekonomikos augimas rodo prastą Vyriausybės darbą ir labai mažą šalies valdžios ambiciją. Kitos šalys, tokios kaip Rumunija, stengiasi išnaudoti atsirandančias galimybes ir pakilti iš Europos autsaiderių, o Lietuva murkdosi smulkmenose. Ar išvis mes kada nors pasieksime strateginį tikslą džiaugtis Vokietijos ir Švedijos gerovės lygiu, jei net palankiausiomis sąlygomis, kuomet auga visi aplinkui, sugebame sugeneruoti vos juntamą ūkio pokytį.
Vyriausybė nesprendžia strateginių problemų
Vyriausybė vos pradėjusi darbą žadėjo esmines pertvarkas visose srityse. Iš tikrųjų aktyviai dirba pora ministrų, kurie tikrai verti pagyrų. Tai susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Jie aktyviai siūlo ir inicijuoja pokyčius, tą mato ir visuomenė. Kiti ministrai profesionalai arba vangiai ir tyliai miega, arba dar ir vykdo abuojišką politiką. Teisingumo ministrė ne tik nesugebėjo nieko pasiūlyti, kad teismai nustotų metų metais vilkinti bylas, bet dar ir įsitraukė į personalijų skyrimą myliu-nemyliu principu. Sveikatos apsaugos ministras nesugeba priimti jokio racionaliai pasverto sprendimo, kuris spręstų rimtas sektoriaus problemas, bet mielai kapstosi smulkmenose.
Vyriausybė nesugeba pajudinti pamatinių Lietuvos ekonomikos problemų: investicijų trūkumo, regionų degradacijos ir milžiniškos emigracijos. Lietuvai pavyko pritraukti „Continental“. Tai tikrai puiki žinia ir atsakingi valstybės tarnautojai už tai verti medalio, bet tokių atvejų per mažai. Lietuva yra pritraukusi taip mažai investicijų, kad naujienų apie „continentalius“ reiktų bent po vieną per savaitę. Ir visgi kiek „Continental“ žada Lietuvoje sukurti darbo vietų? 1 tūkst. – tai džiugu, bet ekonomiškai spurtuojančioje Rumunijoje „Continental“ jau dirba 20 tūkst. darbininkų.
Pakėlus pensiją 60 eurų vis tiek išliekame su mažiausiomis regione, nes Lietuva pakankamai neišnaudojo savo galimybių, kai kitos Rytų Europos šalys išspaudė maksimumą. Vyriausybės pažadai apie esmines reformas blėsta, ryžtingos Premjero kalbos nutilo, o jis pats atrodo vis labiau pavargęs. Prabėgo metai, o Seimas taip ir nesusitelkia dideliems darbams, o vis giliau skęsta smulkmenose ir skandaluose. Panašu, kad 60 eurų tebuvo viskas, ką ši valdžia sugebėjo išspausti ir jokių ambicijų iki rinkimų nepamatysime.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvoje gamyklą nusprendusios statyti Vokietijos technologijų ir automobilių komponentų gamintojos „Continental“ atstovais. Susitikimo metu bendrovės ir Ūkio ministerijos atstovai pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą, užtikrinantį Vyriausybės paramą „Continental“ investiciniams planams.
S. Skvernelis spaudos konferencijoje kalbėjo, kad „Continental“ atėjimas į Lietuvą bus vienas iš pagrindinių atsakų į Lietuvą kamuojančias emigracijos problemas, parodant, jog šalyje galima dirbti ir užsidirbti.
Taip pat S. Skvernelis pabrėžė, kad įmonės investicijos bus labai svarbios Lietuvos aukštajam mokslui. „Poreikis specialistų – inžinierių, vien kalbant apie Kauną, yra daugiau nei 2000. Tai yra didžiulis iššūkis ir galimybės mūsų aukštajam mokslui“, – sakė Premjeras.
„Continental“ pasirinkimas investuoti Lietuvoje, anot S. Skvernelio, yra šalies investicinės aplinkos kokybės ženklas. „Tokie užsienio investuotojai kaip „Continental“ yra mūsų šansas parodyti pasauliui ir Europai, kad Lietuva yra lanksti, inovatyvi, investuotojų lūkesčius atitinkanti šalis“, – spaudos konferencijoje pažymėjo S. Skvernelis.
„Spartus įmonės investicinių planų įgyvendinimas bus didelė pergalė abiem šalims: „Continental“ siekia stiprinti gamybinius pajėgumus Europoje, o mums svarbu šalyje sukurti kuo daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų“, – teigė S. Skvernelis. Premjeras pažadėjo padaryti viską, kad įmonei būtų sudarytos palankios darbo sąlygos šalyje.
„Nuo pirmo susitikimo su „Investuok Lietuvoje“ atstovais iki šiandienos, kai pasirašomas tarpusavio supratimo memorandumas su Vyriausybės atstovais, jaučiame itin pozityvų požiūrį į mus ir norą, kad šis projektas būtų įgyvendintas būtent taip, kaip mes planuojame. Matydami visų mūsų partnerių palaikymą, manome, kad nuspręsdami kurtis Lietuvoje priėmėme teisingą sprendimą“, – teigė „Continental“ vadovas Dr. Hansas Jurgenas Braunas (Hans-Jurgen Braun).
Praėjusią savaitę skelbta, kad stiprindama pajėgumus Europoje „Continental“ statys gamyklą Lietuvoje. Per ateinančius penkerius metus į naują elektronikos komponentų gamybos padalinį planuoja investuoti 95 mln. eurų ir sukurti 1000 naujų darbo vietų. Tikimasi gamybą pradėti iki 2019 metų vidurio.
Vokietijos bendrovė gamins durų ir sėdynių kontrolės elementus, išmanias automatines langų užtamsinimo sistemas, adaptyvios greičio palaikymo sistemos sensorius bei priekinius radarus automatinio stabdymo funkcijai.
2016 metais „Continental“ pardavimų pajamos siekė 40,5 mlrd. eurų. Bendrovėje dirba 227 tūkst. žmonių 56 pasaulio šalyse. Ji įkurta 1871 metais.
