COP26

Trumposios naujienos

Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.

Stokholmas, lapkričio 5 d. (AFP-ELTA). Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg penktadienį įvardijo COP26 klimato konferenciją Glazge kaip „nesėkmę“, kai savaitės trukmės derybos, pasak kai kurių ekspertų, pasibaigė paviršutiniškais pažadais mažinti emisijas.
 
„Ne paslaptis, kad COP26 (konferencija) buvo nesėkminga“, – per tame pačiame Škotijos mieste vykusį tūkstantinį protestą sakė G. Thunberg.
 
Ji pavadino šias klimato derybas „dviejų savaičių trukmės verslo švente ir bla bla bla“. „Tai nebe klimato konferencija. Tai – pasaulinis smegenų plovimo apie ekologiją festivalis“, – šūkaujančiai žmonių miniai sakė G. Thunberg.
 
Delegatus iš beveik 200 šalių subūrusios COP26 konferencijos dėmesio centre buvo 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimas, kurio tikslas yra apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5–2 laipsnių Celsijaus, pasitelkiant griežtas emisijų ribojimo priemones.
 
Per pirmąją konferencijos savaitę kai kurios šalys paskelbė apie tikslus laipsniškai atsisakyti anglies ir nutraukti iškastinio kuro gavybos finansavimą, tačiau pasigesta detalių dėl, anot mokslininkų, būtino masinio anglies dvideginio emisijų mažinimo.
 
„Jie negali ignoruoti bendros mokslininkų nuomonės ir jie negali ignoruoti mūsų“, – sakė G. Thunberg.
 
„Mūsų lyderiai nesiima lyderystės. O lyderystė atrodo taip“, – pridūrė ji, pirštu rodydama į minią.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.11.06; 07:13
Trumposios naujienos

Lietuvos girios tankmėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Glazgas, lapkričio 2 d (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas sveikina ir remia Pasaulio klimato konferencijoje sudarytą daugiau kaip 100 valstybių paktą, kuriuo siekiama iki 2030 metų sustabdyti miškų ir kitų landšaftų naikinimą. Būtina išsaugoti miškus, kad būtų pasiekti bendri klimato apsaugos tikslai, pareiškė jis antradienį Glazge britų vyriausybės, kuri pirmininkauja COP26, renginyje. J. Bidenas taip pat pabrėžė vandens, rūšių įvairovės ir čiabuvių bendruomenių apsaugos svarbą.
Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pasak J. Bideno, miškai turi didelį potencialą susiurbti iš atmosferos klimatui kenksmingą anglies dvideginį. Todėl miškų išsaugojimas esą turi būti toks pat prioritetas, kaip klimatui palankus ekonomikos pertvarkymas. JAV, anot prezidento, nori padėti pasauliui sustabdyti miškų naikinimą ir iki 2030 metų atkurti mažiausiai 200 mln. hektarų miškų ir kitų ekosistemų.
 
Britų premjeras Borisas Johnsonas pabrėžė, kad biodiversiškumo ir klimato apsauga yra dvi tos paties medalio pusės. Miškai esą yra „gamtos katedros“ ir mūsų planetos plaučiai.
Miško teikiami džiaugsmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Prie miškų išsaugojimo iniciatyvos prisijungusioms šalims priklauso 85 proc. viso pasaulio miškų ploto – apie 34 mln. kvadratinių kilometrų. Tarp jų yra valstybės su apskritai didžiausiais miškais – Kanada, Rusija, Brazilija, Kolumbija, Indonezija, taip pat Kinija, Norvegija ir Kongo Demokratinė Respublika.
Iš serijos „Lietuvos miškai”. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Planams įgyvendinti iki 2025 metų bus mobilizuota apie 12 mlrd. JAV dolerių (10,3 mlrd. eurų) viešųjų lėšų, taip pa 7,2 mlrd. dolerių privačių investicijų.
 
Miškai laikomi mūsų planetos plaučiais. Jie sugeria maždaug trečdalį žmogaus į aplinką išmetamų CO2 emisijų. Tačiau miškų plotų pavojingai mažėja. Kiekvieną minutę netenkama maždaug 27 futbolo aikščių dydžio teritorijos, sakoma pranešime.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.11.03; 04:14
Aktualijos

G. Nausėda dalyvauja JT klimato kaitos konferencijoje. Prezidentūros nuotr.

Glazgas/Vilnius, lapkričio 2 d. (ELTA). Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP26) Glazge paraštėse prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Islandijos ministre pirmininke Katrin Jakobsdott ir Australijos ministru pirmininku Scottu J. Morrisonu.
 
Pasak Prezidentūros pranešimo, Lietuvos vadovo ir Islandijos ministrės pirmininkės susitikime daugiausiai dėmesio skirta dvišaliams santykiams, regioninio saugumo klausimams, bendradarbiavimui NATO ir Šiaurės ir Baltijos valstybių „aštuonete“ aptarti. Šalies vadovas pažymėjo, kad lietuviai puoselėja itin šiltus jausmus Islandijai ir prisimena, kad tai buvo pirmoji šalis, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę.
 
Šalies vadovas akcentavo būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su Islandija, ypatingą dėmesį skiriant regioninio, energetinio, kibernetinio saugumo klausimams. Prezidentas dėkojo Islandijai už indėlį į Baltijos regiono saugumą ir dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų misijoje Lietuvoje.
 
Susitikime su Australijos ministru pirmininku G. Nausėda akcentavo Lietuvos norą gilinti santykius su Australija, kuri yra Lietuvos bendramintė ir NATO partnerė. Lietuvos prezidentas ir Australijos ministras pirmininkas aptarė ekonominio bendradarbiavimo galimybes aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose, ypač lazerių, gyvybės mokslų, fintech srityse.
 
„Tokiam bendradarbiavimui svarbu turėti palankią teisinę bazę, todėl siekiame sudaryti dvišalį dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimą, taip pat laukiame ES-Australijos derybų dėl laisvos prekybos susitarimo rezultatų“, – sakė prezidentas. 
 
Lietuvos vadovas su Australijos ministru pirmininku taip pat aptarė santykius su Kinija, AUKUS susitarimą. Šalies vadovas pokalbio metu pabrėžė poreikį telkti transatlantinės bendruomenės vienybę su visomis bendramintėmis, ginti tarptautinę tvarka ir demokratijos vertybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.03; 04:11 
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Vatikanas, spalio 29 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus penktadienį žinutėje, paskelbtoje prieš COP26 klimato konferenciją, pareiškė, kad pasaulio lyderiai turi skubiai reaguoti į klimato krizę.
 
„Per COP26 Glazge susitiksiantys politinius sprendimus priimantys asmenys skubiai raginami efektyviai sureaguoti į dabartinę ekologinę krizę“, – popiežius sakė per BBC radiją transliuotoje žinutėje, išverstoje iš italų kalbos.
 
Jis pridūrė, kad tai „suteiktų ateities kartoms konkrečių vilčių“.
 
Pontifikas užbaigė žinutę pabrėždamas, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti „pakeičiant mūsų bendrą atsaką į beprecedentę klimato kaitos keliamą grėsmę ir mūsų bendrų namų nykimą“.
 
Popiežius anksčiau šį mėnesį prisijungė prie beveik 40 religinių lyderių ir kreipėsi į vyriausybių vadovus, ragindamas imtis „skubių, radikalių ir atsakingų veiksmų“ drastiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
 
84-erių popiežius pats nedalyvaus netrukus prasidėsiančioje klimato konferencijoje. Vatikanas vietoj jo siunčia į Glazgą Vatikano valstybės sekretoriaus, kardinolo Pietro Parolino vadovaujamą delegaciją.
 
Pranciškus prieš COP26 susitiks su keliais pasaulio lyderiais, šiems atvykus į Romą, kur savaitgalį vyks Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimas.
 
Popiežius penktadienį surengs audiencijas su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Pietų Korėjos lyderiu Moon Jae-inu, o kitą dieną jis turėtų pirmą kartą susitikti su Indijos ministru pirmininku Narendra Modžiu.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.10.30; 06:10