Broliai Kenedžiai
Roberto F. Kennedy žudikas Sirhanas Sirhanas jau netrukus gali atgauti laisvę. Apeliacinė komisija Kalifornijoje penktadienį pasisakė už tai, kad 77-erių nusikaltėlis būtų paleistas iš kalėjimo, pranešė „The Los Angeles Times“ ir stotis CNN.
S. Sirhanas 53 metus sėdi už grotų. Tai buvo 16-asis jo malonės prašymas. Komisijos sprendimą turi įvertinti dar viena institucija ir tada jis bus pateiktas Kalifornijos gubernatoriui. Šis paleidimą galėtų blokuoti.
Jeruzalėje gimęs palestinietis S. Sirhanas R. F. Kennedy nušovė 1968 metų birželio 5 dieną Los Andžele – praėjus kelioms valandoms po to, kai jis Kalifornijoje laimėjo pirminius demokratų kandidato į prezidentus rinkimus. Tai buvo S. Sirhano protestas prieš proizraelietišką R. F. Kennedy politiką, skelbta tada. Penkeri metai prieš tai Dalase buvo nušautas R. F. Kennedy brolis, JAV prezidentas Johnas F. Kennedy. Prezidentaujant broliui, R. F. Kennedy buvo JAV generalinis prokuroras.
S. Sirhanas 1969 metais pradžioje buvo nuteistas mirties bausme. Tačiau 1972-aisiais Kalifornijai atsisakius mirties bausmės, ji buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. S. Sirhanas bausmę atlieka kalėjime San Diege.
S. Sirhano paleidimą remia du R. F. Kennedy sūnūs: Douglas Kennedy ir Robertas Kennedy jaunesnysis, kuris jau aplankė žudiką kalėjime.
Sužinojęs apie Apeliacinės komisijos sprendimą, S. Sirhanas šypsojosi ir pritariamai iškėlė nykštį, pranešė agentūra AP.
JAV prezidentas Džonas Kenedis su žmona Žaklina nužudymo dieną. EPA – ELTA nuotr.
JAV vyriausybė nusprendė atskleisti kelis tūkstančius anksčiau neskelbtų slaptų dokumentų apie buvusio JAV prezidento Džono F. Kenedžio (John F. Kennedy) nužudymą. Tačiau, nacionalinio saugumo sumetimais, vis dėlto neduotas leidimas skelbti kai kurių su nužudymu susijusių dokumentų.
1992 metais Kongresas nusprendė, kad visi duomenys apie Dž. F. Kenedžio nužudymą turi būti atskleisti per 25 metus. Nacionaliniai archyvai jau yra paskelbę didžiąją dalį su daugiau kaip prieš 50 metų įvykdytu nužudymu susijusių dokumentų. Tačiau paskutinė dalis laikyta užrakinta. Dabartinis JAV lyderis Donaldas Trampas (Donald Trump) mano, kad šie dokumentai turėtų tapti prieinami visiems, bet sutiko atidėti kai kurių kitų dokumentų paskelbimą.
Dokumentai buvo paskelbti Nacionalinių archyvų ir registrų administracijos tinklalapyje, laikantis 1992 metų įstatymo. 35-asis Jungtinių Valstijų prezidentas Dž. F. Kenedis nušautas 1963 metais svečiuojantis Dalase. Prezidento nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas (Lee Harvey Oswald), tačiau žudiko motyvai lieka neaiškūs. Nusikaltėliui taip ir neteko stoti prieš teismą, nes jis buvo nušautas praėjus vos dviems dienoms po šalį sukrėtusios tragedijos.
Nacionalinių archyvų pranešime teigiama, kad prezidento D. Trampo nurodymu, jau paskelbtas 2 tūkst. 891 dokumentas, susijęs su Dž. F. Kenedžio nužudymu 1963-iųjų metų lapkritį. Istorikai teigė, kad ketvirtadienį paskelbtuose dokumentuose nėra jokių stulbinamų naujų faktų.
Dokumentuose aptinkama įvairi informacija, varijuojanti nuo Federalinio tyrimo biuro (FTB) direktorių atmintinių iki interviu su Dalaso visuomenės nariais. Viename dokumente pateikiamas tuomečio FTB direktoriaus Edgaro Huverio (Edgar Hoover) pokalbis 1963 metų lapkričio 24 dieną. Edgaras Huveris sakė, kad pagrindinio įtariamojo L. H. Osvaldo nužudymo išvakarėse FTB informavo policiją apie grėsmę jo gyvybei, bet policija nesiėmė jokių veiksmų.
JAV lyderis D. Trampas davė šešis mėnesius (iki 2018 metų balandžio 26 d.) peržiūrėti likusius dokumentus ir nurodyti priežastis, kodėl jie neturėtų būti paskelbti. Tikėtina, kad pasibaigus šiam terminui, dokumentai gali būti nepaviešinti.
L. H. Osvaldas dar nužudymo dieną sulaikytas Dalase ir apkaltintas prezidento žmogžudyste, bet po dviejų dienų policijos nuovadoje jį nušovė naktinio klubo savininkas Džekas Rabis (Jack Ruby) – jam taip ir neteko stoti prieš teismą. Tačiau didžioji dalis amerikiečių abejoja oficialiais įrodymais, kad L. H. Osvaldas buvo vienintelis prezidento žudikas. Praėjus daugiau kaip pusei šimtmečio nuo nužudymo, jis laikomas didžiausia sąmokslo teorija Amerikos istorijoje.
Apie Dž. F. Kenedžio nužudymą sukurta tūkstančiai knygų, kino juostų ir dokumentinių filmų.
Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ketina leisti paskelbti ilgai slėptus duomenis apie buvusio prezidento Džono F. Kenedžio (John F. Kennedy) nužudymą, informuoja transliuotojas BBC.
Dokumentų paskelbimas numatytas spalio 26 dieną, tačiau JAV lyderis turi teisę pratęsti jų įslaptinimo statusą. Dž. F. Kenedis nušautas 1963 metų lapkričio 22 dieną, jam viešint Dalase, Teksaso valstijoje.
Nacionaliniai archyvai jau yra paskelbę didžiąją dalį su nužudymu susijusių dokumentų, tačiau paskutinė dalis laikoma užrakinta. Bet dabartinis JAV lyderis D. Trampas mano, kad šie dokumentai turėtų tapti prieinami.
1992 metais Kongresas nusprendė, kad visi duomenys apie Dž. F. Kenedžio nužudymą turi būti atskleisti per 25 metus, nebent šalies prezidentas nuspręstų, kad duomenų atskleidimas pakenktų nacionaliniam saugumui.
Vis dar yra daugiau kaip 3 tūkst. anksčiau neskelbtų dokumentų. Iki šiol paskelbta per 30 tūkst. dokumentų, tačiau paredaguotų.
Dž. F. Kenedžio nužudymo ekspertai nemano, kad nepaskelbtuose dokumentuose yra stulbinamų naujų faktų. Tačiau juose pateikiama daugiau informacijos apie žudiko Li Harvio Osvaldo (Lee Harvey Oswald) veiklą Meksike, likus keliems mėnesiams iki nužudymo.
Li H. Osvaldas sulaikytas Dalase dar nužudymo dieną ir apkaltintas prezidento žmogžudyste. Bet po dviejų dienų policijos nuovadoje jį nušovė naktinio klubo savininkas Džekas Rabis (Jack Ruby) ir jam taip ir neteko stoti prieš teismą. Tiesa, didžioji dalis amerikiečių abejoja oficialiais įrodymais, esą Li H. Osvaldas buvo vienintelis prezidento žudikas. Praėjus daugiau kaip pusei šimtmečio nuo nužudymo, jis laikomas didžiausia sąmokslo teorija Amerikos istorijoje.
Apie Dž. F. Kenedžio nužudymą sukurta tūkstančiai knygų, kino juostų ir dokumentinių filmų.
„Po prezidento Džono F. Kenedžio nužudymo 1993 metų lapkritį, atrodė, kad CŽV ryžtingai nori priimti FTB, prezidento asmeninės sargybos ir kitų vyriausybės padalinių pasiūlytą įvykių versiją, – rašo Filipas Šenonas ir Laris Dž. Sabatas leidinyje Politico. – Oficiali istorija tokia, kad pamišėlis atskalūnas ir marksistu apsiskelbęs Li Harvi Osvaldas Dalase nušovė prezidentą iš savo šautuvo, užsisakyto paštu už 21 dolerį, ir čia nebuvo jokių – užsieninio ar tėvyninio – sąmokslo įrodymų.
JAV prezidentas Džonas Kenedis su savo žmona. Reuters/Scanpix nuotr.
Žinoma CŽV vadovybė sakė Voreno komisijai – žmogžudystę tyrusiai nepriklausomai komisijai, – kad nebuvo jokių sąmokslo patvirtinimų, kurie galėtų nukreipti žvalgybą nuo pėdsakų“.
„Tačiau tūkstančiai puslapių nuo seno įslaptintų dokumentų, susijusių su žmogžudyste ir Nacionalinių archyvų paviešintų praeitą savaitę, rodo, kad praėjus keleriems metams po Kenedžio nužudymo kai kurie CŽV bendradarbiai pradėjo abejoti, ar oficiali istorija teisinga. Agentūra niekada nepaviešino to nerimo“, – sakoma straipsnyje. Antai, CŽV karininkams kėlė nerimą tai, kad FTB, prezidento asmeninė apsauga ir Voreno komisija netyrė Osvaldo sąveikos su užsienio agentais, įskaitant ir diplomatus bei šnipus iš Kubos ir SSSR.
„CŽV dokumentuose tai pat esama įdomių liudijimų apie grandinę įvykių 1963 metų pabaigoje, paaiškinančių Kenedžio nužudymo motyvus, kurie anksčiau nebuvo tvirtai nustatyti, – o būtent, kad jis galėjo supykti, rugsėjy perskaitęs savo miesto – Nju Orleano – laikraštyje detalų straipsnį, jog Kenedžio administracija numačiusi nužudyti jo herojų Kastro. Pagal tą teoriją, Osvaldas, apmokytas šaudyti iš šautuvo jūrų pėstininkų korpuse, pabandė atkeršyti už Kastro – nužudyti Kenedį anksčiau, negu Amerikos prezidentas nužudys Kubos lyderį“, – sakoma straipsnyje.
„Jeigu tai pasitvirtintų, iškiltų baisus klausimas CŽV: ar įmanoma, kad Kenedžio nužudymas buvo tiesioginis ar netiesioginis tos specialiosios tarnybos sąmokslo dėl Kastro nužudymo padarinys? Galų gale, būtų pripažinta, kad CŽV (kartais susimokiusi su mafija) per visą Kenedžio prezidentavimą ne kartą bandė nužudyti Kastro. CŽV sukurtų ginklų Kastro nužudymo arsenale – grybeliu užkrėstas povandeninio plaukiojimo kostiumas, rašiklyje paslėpta apnuodyta adata poodinėms injekcijoms ir net sprogstantis cigaras. Voreno komisija, kuriai niekada nebūdavo pranešama apie CŽV sąmokslus, dažniausiai apeidavo klausimus apie Osvaldo motyvus, neskaitant to, jog savo galutinėje ataskaitoje nurodė, kad jis „reiškė neapykantą Amerikos visuomenei“, – sakoma toliau.
„Nė vienas praeitą savaitę paskelbtas failas neginčija Voreno komisijos išvados, kad Osvaldas nušovė Kenedį iš savo priedangos Techaso mokyklos knygų saugyklos šeštojo aukšto Dili-Plazo rajone Dalase – išvados, patvirtintos kriminologų analizės XXI amžiuje, – o taip pat, kad nebuvo patikimų liudijimų apie antrą šaulį, – nurodo autoriai. – Tačiau nauji dokumentai vėl kelia klausimą, kodėl CŽV, taip skeptiškai nusiteikusi kitų komisijos išvadų apie aštuntąjį dešimtmetį atžvilgiu, taip ir neprisipažino vėlesniems vyriausybiniams tyrėjams ar publikai, kad ji abejojanti. Iš dokumentų, publikuotų prieš dešimtmečius, matyti, kad CŽV ir FTB tarnautojai ne kartą klaidino – o kartais atvirai apgaudinėjo – Aukščiausiojo teismo pirmininką Voreną ir jo komisiją, gal tam, kad paslėptų liudijimus, jog tos agentūros nesiėmė Osvaldo stebėjimo iki prezidento nužudymo. Be to, yra ženklų, kad CŽV stengėsi neleisti komisijai aptikti liudijimų, kurie galėtų atskleisti agentūros suokalbius dėl Kastro ir kitų užsienio lyderių nužudymų.
Li Harvis Osvaldas
„Pagal praėjusią savaitę paskelbtus dokumentus, CŽV aštuntajame dešimtmetyje nerimavo, suvokusi, kad niekas prideramai neišnagrinėjo paslaptingiausio Osvaldo gyvenimo laikotarpio aplinkybių – šešių dienų kelionės į Machiko miestą tikriausiai už savo pinigus 1963 metų rugsėjo pabaigoje, prieš porą mėnesių iki žmogžudystės. Tos kelionės tikslas taip ir nebuvo patikimai išaiškintas, nors jis savo žmonai Marinai sakė, kad nori gauti vizą, kuri jam leis perbėgti į Kubą. Prieš tai jis bandė perbėgti į Sovietų Sąjungą“, – sakoma straipsnyje.
Tarp paskelbtų dokumentų – 75 puslapių CŽV memorandumas, kuriame „pateikiama detali įvykių grandinės versija, nuvedusi Osvaldą iki Kenedžio nužudymo, o būtent, pasakojama, kad Osvaldą, gyvenusį gimtajame Nju Orleano mieste didžiąją dalį 1963 metais, galėjo įkvėpti nužudyti prezidentą tokia aplinkybė, – o ji atrodo įmanoma, – kad pirmadienį, rugsėjo 9 dieną, jis perskaitė vietiniame laikraštyje straipsnį, kuriame sakoma, kad Jungtinės Valstijos nusitaikė nužudyti Kastro“, rašo autoriai.
