Dalia Asanavičiūtė

Aktualijos

Seimo konservatorių frakcijos atstovė Dalia Asanavičiūtė dėl kylančios pirmalaikių parlamento rinkimų galimybės ir sudėtingos politinės situacijos apsisprendė iš antradienio Seimo posėdžio darbotvarkės išbraukti referendumo dėl daugybinės pilietybės iniciatyvą.
 
„Šiandien rašau jums priėmusi man asmeniškai labai sudėtingą ir skausmingą sprendimą iš rytojaus Seimo darbotvarkės išimti paskutinį balsavimą dėl Pilietybės referendumo kitų metų gegužės mėnesį skelbimo“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Asanavičiūtė.
 
Visgi Seimo narė tikina, kad referendumą ir toliau ketinama organizuoti kartu su prezidento rinkimais.
 
„Esant sudėtingai politinei situacijai, nežinomybei dėl pirmalaikių rinkimų ir Vyriausybės darbo tęstinumo, nesu garantuota, kad Referendumas bus tinkamai įgyvendintas. Tai nereiškia, kad jo nebus numatytu laiku kitais metais, tačiau Seimui balsuoti siūlysiu tik įsitikinus, jog galime įgyvendinti Pilietybės referendumą sklandžiai“, – akcentuoja konservatorė.
 
Referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio siūloma surengti 2024 m. gegužės 12 d.
 
Privalomajam referendumui siūlomas toks tekstas: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
Nutarimo projekte siūloma pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie spręsti referendumu teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui.
 
Balandžio 6 d. Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui dėl referendumo paskelbimo.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.05.23; 07:00
Aktualijos

Miglota referendumo dėl dvigubos pilietybės vertė. Slaptai.lt nuotr.

Darbo grupė šią savaitę galutinai apsisprendė dėl formuluotės kitais metais planuojamam rengti referendumui dėl daugybinės pilietybės, teigia šį procesą koordinavusi parlamentarė Dalia Asanavičiūtė. Visgi, pasak jos, Seimas dėl referendumo skelbimo galutiniai apsispręs ne anksčiau nei gegužės viduryje.
 
„Darbo grupė nusprendė dėl siūlomos Konstitucijos 12 str. formuluotės. Taip pat apsisprendėme ir dėl siūlomo konstitucinio pilietybės įstatymo projekto teksto, kur numatomi aiškūs apribojimai ir galimybės turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę“, – Eltą informavo darbo grupės pirmininkė D. Asanavičiūtė.
 
Pasak jos, taip pat buvo patvirtintas institucijų pateiktas veiksmų planas referendumo pasiruošimui. D. Asanavičiūtės teigimu, šie parengti dokumentai jau yra pateikti Seimo valdybai.
 
Taip pat, anot jos, jau pradėta rinkti parlamentarų parašus referendumo skelbimui.
 
„Reikia mažiausiai vieno ketvirtadalio Seimo narių parašų. Ir kai jau bus surinkti parašai, kelių savaičių laikotarpyje, registruosime teisės aktų registre ir jau tada eis į Seimo salę“, – akcentavo ji.
Dviguba pilietybė. Slaptai.lt nuotr.
 
D. Asanavičiūtė atkreipia dėmesį, kad referendumas galės būti skelbiamas ne anksčiau nei gegužės mėnesio viduryje.
 
„Referendumas gali būti skelbiamas ne anksčiau nei 12 mėnesių iki referendumo datos. Tai reiškia, mes anksčiausiai gegužės viduryje galėsime priimti sprendimą dėl referendumo ir jį paskelbti. Tai gegužės mėnesį jau bus tas sprendimas Seimo“, – sakė D. Asanavičiūtė.
 
Darbo grupės pirmininkė akcentuoja, kad buvo diskutuota ir dėl kitų galimų Konstitucijos 12 str. formuluočių. Tačiau, pasak jos, galiausiai buvo pasiektas sutarimas, kad dabartinė formuluotė yra tinkamiausia.
 
„Mes Seimo darbo grupėje sutarėme, sprendimus priėmė vienbalsiai, bendru sutarimu“, – patikino D. Asanavičiūtė.
 
Darbo grupė siūlo, kad galima būtų turėti Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių ir Lietuvos Respublikos pilietybes.
 
Lietuvos respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.

Visgi nebūtų galima turėti Lietuvos ir valstybių, kurios kartu yra ir Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės pilietybių.
 
Visgi siūlomoje įstatymo formuluotėje numatoma, kad LR pilietis kartu galėtų būti ir bet kurios kitos šalies piliečiu, jei jis buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990-ųjų kovo 11 d., išvykęs iki tos pačios datos, sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu.
 
Taip pat teisę į daugybinę pilietybę turėtų užsieniečių įvaikinti asmenys arba asmenys, įvaikinti LR piliečių. Visgi, jei antroji asmens pilietybė būtų vienos iš įvardintų Lietuvai priešiškų valstybių, sulaukęs 24-erių asmuo turėtų pasirinkti, kurios valstybės pilietybę pasilieka.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.03.13; 06:00
Aktualijos

Juan Ignacio Fourment Kalvelis

Juan Ignacio Fourment Kalvelis

Š. m. spalio 22 d. LR Seimo II rūmų Spaudos konferencijų salėje ir nuotoliniu būdu vyko Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kuriame buvo aptariama Globalios Lietuvos programos 2020 m. įgyvendinimo ataskaita, Lietuvos diasporos politikos esama padėtis ir ateities perspektyvos, buvo kalbama dėl pagalbos tremtiniams, o taip pat dėl Pietų Amerikoje įkalintų Lietuvos piliečių grąžinimo į Lietuvą galimybės ir teisinės pagalbos jiems. Posėdžiui  pirmininkavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai LR Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas.
Pristatydamas pirmąjį darbotvarkės klausimą – „Globalios Lietuvos programos 2020 m. įgyvendinimo ataskaita, Lietuvos diasporos politikos esama padėtis ir ateities perspektyvos”, komisijos pirmininkas Jonas Bružas akcentavo, jog Globalios Lietuvos programa yra ypatingai svarbi visai tautai ir Lietuvos valstybei tiek dabar, tiek ateities kartoms, nes šios programos pagrindinis tikslas yra išsaugoti tautinį tapatumą, be kurio pasaulyje pasklidusi tauta tiesiog išnyktų. J.Bružas pabrėžė, kad šios programos sėkmė yra neįmanoma be vieningo darbo, siekiant to paties tikslo kartu tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
 
Apie Globalios Lietuvos programos, vykdytos 2012-21 m. nuostatą, viziją ir paskirtį, pagrindinius tikslus, šios programos trūkumus ir iššūkius, jos efektyvumo ir neefektyvumo veiksnius kalbėjo, o taip pat gaires Lietuvos diasporos politikai 2021-2030 m. pristatė komisijos pirmininko pavaduotoja, ilgametė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė bei Pasaulio lietuvių bendruomenės narė Jūratė Caspersen.
 
Šiuo klausimu pasisakė ir savo pastebėjimus pateikė komisijos narys Rytis Virbalis.
 
Globalios Lietuvos programos 2020-21 metų įgyvendinimo ataskaitą ir naujai rengiamą Globalios Lietuvos Strategijos projektą, pabrėžiant Lietuvos valstybės ir diasporos ryšio svarbą, pristatė Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas. Viceministras pažadėjo, kad ne vėliau kaip lapkričio 1 d Strategijos projektas bus patalpintas Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje ir bus pranešta apie tai komisijai.
 
Globalios Lietuvos programos lietuviško švietimo ataskaitą  pristatė ir apie ateities perspektyvas kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė. Kulturos ministro patarėjas Sigitas Šliažas pristatė Kultūros ministerijos kuruojamų Globalios lietuvos programos priemonių įgyvendinimo ataskaitą.
 
LR Seimo ir PLB komisijos posedis

Svarstant antrąjį darbotvarkės klausimą „dėl pagalbos tremtiniams”, komisijos pirmininkas Jonas Bružas išreiškė komisijos susirūpinimą dėl 72 tremtinių šeimų ir jų palikuonių, pateikusių prašymus dar iki 2009 m gruodžio 31 d dėl grįžimo į Lietuvą ir iki šiol negavusių atsakymo.  Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių programų administravimo skyriaus vedėja Živilė Šukytė-Krasauskiene kalbėjo apie politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programos įgyvendinimą, pateikė informacija apie esamą situaciją šiuo klausimu. Apie tremtinių grįžimo organizavimo problemas kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audrone Vareikyte. Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Eitvydas Bajarūnas pabrėžė informacijos, koordinavimo stoką šiuo klausimu. Komisijos pirmininkė ir Seimo narė Dalia Asanavičiūtė pakvietė atsakingas institucijas Lietuvoje glaudžiau bendradarbiauti su Rusijos Federacijos ambasada ir Rusijos lietuvių bendruomene.
 
global
Žemės rutulys

Trečiasis darbotvarkės klausimas – „dėl Peru – Lietuvos dvišalio teisinio bendradarbiavimo sutarties”. Šiuo klausimu buvo akcentuojama Lotynų Amerikoje, ypač Peru, kalėjimuose įkalintų lietuvių situacija. Komisijos pirmininkas Jonas Bružas pabrėžė, kad teisinio bendradarbiavimo sutartis ir diplomatiniai ryšiai Lotynų Amerikoje yra būtini ir skubiai reikalingi, suteikiant pagalbą mūsų tautiečiams ir padedant mūsų piliečiams grįžti į Lietuvą. Apie esamą sudėtingą kalinių padėtį, apie diplomatinių atstovybių Lotynų Amerikoje teikiamos pagalbos trūkumus, apie teisinės pagalbos įkalintiems nebuvimą kalbėjo komisijos nario pavaduotojas prelatas Edmundas Putrimas. Peru -Lietuvos dvišalio teisinio bendradarbiavimo rengiamos sutarties nuostatas pristatė Teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės vadovas Darius Žilys. Dėl konsulinės pagalbos Lotynų Amerikos šalyse, ypač Peru įkalinimo įstaigose esantiems, kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Audrius Bendinskas. Komisijos narys Gediminas Ramanauskas pabrėžė, kad yra būtinas valstybės strateginis, kompleksinis požiūris į šį klausimą, nes yra reikalinga reali pagalba žmonėms, kurie yra palikti likimo valiai.

Po diskusijų ir pasisakymų LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliucijas „dėl Globalios Lietuvos programos ir dėl Lietuvos diasporos politikos” ir  „dėl aktyvesnio Lietuvos Respublikos ir Lotynų Amerikos šalių bendradarbiavimo ir pagalbos baudžiamosios teisės srityje”.

2021.10.25; 00:30
Aktualijos

Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Suskaičiavus duomenis iš didžiosios dalies Pasaulio lietuvių apygardos, į priekį išsiveržė Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
 
Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), suskaičiavus 50 atstovybių duomenis iš 51, A. Armonaitė surinko 52,55 proc. balsų ir aplenkė 45,01 proc. rinkėjų balsų gavusią Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovę Dalią Asanavičiūtę.
 
Pirmajame rinkimų į Seimą ture A. Armonaitė surinko 34,90 proc. rinkėjų balsų, tuo tarpu už D. Asanavičiūtę balsavo 25,40 proc. Pasaulio lietuvių apygardos rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.26; 00:30
Aktualijos

 
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė (JKLB) šiemet švenčiančia savo veiklos 70-metį. Šia proga JKLB Londone penktadienį pasveikino Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas.
Ar tikrai norime išlikt lietuviais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Jau 70 metų bendrai veiklai sujungiate įvairių pomėgių ir skirtingo amžiaus Jungtinės Karalystės lietuvius, taip prisidėdami prie lietuvybės puoselėjimo. Smagu matyti, kaip aktyviai Jūs dalyvaujate kultūrinėje ir pilietinėje veikloje, mokote vaikus lietuvių kalbos ir tęsiate renginių tradicijas. Tai yra didelė parama ugdant patriotiškumą. Ryšių su Tėvyne išlaikymas, bendrų projektų vykdymas, neatitrūkimas nuo valstybės gyvenimo leidžia vienaip ar kitaip, sugrįžus į Lietuvą ar gyvenant užsienyje, dalyvauti mūsų šalies ateities kūrime“, – sveikindamas kalbėjo viceministras ir linkėjo neblėstančios energijos ir entuziazmo kartu kuriant globaliąją Lietuvą.
 
Aktyviai bendruomenės veikloje dalyvaujantiems Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės atstovams viceministras N. Germantas įteikė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus padėkas.
 
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė įkurta 1947 m. Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos vardu, primenama Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai. Jos įkūrėjas – lietuvis verslininkas Petras B. Varkala. Visą savo veikos gyvavimo laikotarpį JKLB skatino puoselėti lietuvišką kultūrą ir tapatybę, saugoti lietuvių kalbą. JKLB veikla neapsiribojo tik kultūrine veikla, nors meninės saviveiklos kolektyvai sėkmingai veikė visose lietuvių kolonijose, kur lietuviai būrėsi dainai, šokiui, teatrui.
 
Per 70 savo gyvavimo metų JKLB kūrė fondus, rėmė Lietuvoje persekiojamus disidentus, žuvusiųjų Sibire ir Sausio 13-osios žudynėse nukentėjusiais šeimas, kovojant už Lietuvos Nepriklausomybę aktyviai dalyvavo Baltų Taryboje, Antibolševikinėje Tautų lygoje, Europiečių ryšių palaikymo grupėje, palaikė ryšius su Britanijos parlamentu ir Lordų rūmais.
 

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, suaktyvėjusi lietuvių emigracija į Jungtinę Karalystę sąlygojo ir pokyčius lietuvių bendruomenėje. Ji tapo daug gausesnė, jaunesnė amžiumi, ieškanti naujų veiklos formų, siekianti į savo gretas pritraukti kuo daugiau įvairiose Jungtinės Karalystės vietose gyvenančių lietuvių. Šiuo metu bendruomenei vadovauja pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Informacijos šaltinis – ELTA

 
2017.06.04; 06:45