Ateinančią savaitę Seimo laukia įtempta darbotvarkė. Pratęstoje Seimo sesijoje antradienį ir ketvirtadienį ketinama apsispręsti, ar palaikyti pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų, kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo. Taip pat bus balsuojama dėl Konstitucijos pataisų projekto, kuriuo per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui būtų leista kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos.
Į Seimo antradienio posėdžių darbotvarkę taip pat yra įtrauktas daug viešoje erdvėje diskusijų sukėlęs klausimas dėl siūlymo asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžius rašyti originalo kalba. Seimas turės apsispręsti dėl šio klausimo priėmimo stadijoje.
Taip pat antradienį parlamentarai skubos tvarka ketina svarstyti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, numatančias medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ligos. Priėmus jas privaloma vakcinacija būtų įvesta asmenims, teikiantiems paslaugas sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose teikiantiems valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas bei į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.
Antradienį Seimas svarstys ir Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas kuriomis siūloma keisti alkoholio reklamos reglamentavimą. Taip pat skubos tvarka bus svarstoma, ar ekstremaliosios situacijos metu pratęsti kariams pasienyje suteiktų įgaliojimų trukmę dar trims mėnesiams.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas, įvertinęs valdančiųjų siūlomą Seimo rudens sesijos darbotvarkę, teigia pasigendąs realaus Vyriausybės dėmesio kylančių kainų problematikai.
„Augant kainoms, būtina apsaugoti ekonomiškai silpniausias grupes, kurių pajamos yra fiksuotos politiniais sprendimais. Tai – įvairios socialinės pagalbos sistemos remiami asmenys, neįgalieji, prižiūrintys sergančius žmones, pensininkai, taip pat žmonės, dirbantys nekvalifikuotą darbą už minimalų atlyginimą. Jų pajamos, kitaip nei kitų, didėjant kainoms, neauga. Kol kas pasiūlymų paketo, kaip spręsti šias problemas, Vyriausybė Seimui nėra pateikusi“, – sako G. Paluckas.
Jis tikisi, kad valdantieji palaikys opozicinės Socialdemokratų frakcijos teikiamą iniciatyvą dėl lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) buitiniams elektros ir dujų vartotojams, tačiau, pasak G. Palucko, to nepakanka.
G. Paluckas pažymi, kad augančias elektros ir dujų kainas lemia ne vien žaliavų kaina rinkoje.
„Šildymas, plačiąja prasme, yra valstybės kontroliuojama rinka, kadangi kainas nustato valstybė kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT). Taip, įtakos kainoms turi žaliavų kaina, bet galutinėje paslaugos kainoje ši dalis sudaro tik 30 proc. Kitos sudedamosios dalys yra pelnas, nusidėvėjimas, darbo užmokesčio fondas, mokesčiai ir panašiai. Tik priminsiu, kad pernai „Ignitis“ pelnas išaugo tris kartus ir siekė 170 mln. eurų“, – nurodo G. Paluckas.
Anot politiko, socialdemokratų siūloma 9 proc. PVM lengvata elektrai ir dujoms – tik vienas iš daugelio galimo būdų, kaip vartotojams sumažinti augančių kainų naštą.
„Taip, pritaikius tokią lengvatą, biudžetas netektų pajamų, tačiau jas galima kompensuoti teisingiau apmokestinant labai turtingus asmenis ir visas jų pajamas, nepriklausomai nuo šaltinio. Kol kas, kalbant apie mokesčius, Vyriausybė paskelbė tik apie automobilių taršos mokestį, kuris jokios naudos neduos, tik įpykdys gyventojus, mat realiai su taršos mažinimu neturi nieko bendra – tai panašu tiesiog į turto mokestį. Daug galimų sprendimų pasiūlėme praėjusią savaitę įteikdami kreipimąsi į Vyriausybę, tačiau kol kas – jokio atsako“, – teigia jis.
Artėjant 2022 m. valstybės biudžeto pateikimui G. Paluckas pabrėžia, kad Seimo komitetų dar nėra pasiekę Vyriausybės planuoti, kaip skelbta, socialiai teisingesni mokesčių pakeitimai.
„Mane stebina, kad Vyriausybė tiesiog užsimerkia ir tarsi nemato tų problemų. Daugeliui gali kilti klausimas: galbūt Ingridos Šimonytės Vyriausybė atstovauja tik labai turtingiems asmenims, kuriems energijos brangimas nepadarys didelės įtakos jų bendroms ūkio išlaidoms? Bet tiems, kurie yra ant energetinio skurdo ribos bei tiems, kurių didelė pajamų dalis skiriama šildymui ir elektros išlaidoms apmokėti, minėti dalykai yra itin svarbūs. Jie kol kas nesulaukia jokio Vyriausybės dėmesio. Mano galva, Vyriausybė, kad ir konservatorių valdoma, turi atstovauti visai Lietuvai, o ne vienai asmenų grupei“, – įsitikinęs G. Paluckas.
VERT atstovai praėjusią savaitę paskelbė, kad šildymas šalyje gali brangti vidutiniškai 27-30 proc., tuo metu Vilniuje – iki 60 proc.
Antradienį iš ryto į plenarinį posėdį susirinksiantis Seimas ketina ypatingos skubos tvarka priimti įstatymų pataisas, kurių būtinybę padiktavo koronaviruso plėtimo grėsmė.
Taip pat iš Seimo tribūnos į parlamentarų klausimus turėtų atsakyti finansų ministras Vilius Šapoka.
Seimas ketina priimti Darbo kodekso, Nedarbo socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Užimtumo, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymųpataisas, kitus dokumentus.
„Vyriausybės pateikti dokumentai yra labai reikalingi Lietuvos žmonėms, verslui, kad atsirastų aiškumas, kaipgi mes gyvensime karantino sąlygomis ir, svarbiausia, kaip amortizuosime jo pasekmes. Projektai bus pateikti ir nuo 9 val. ryto iki vakaro turime vilčių, kad mums pavyks priimti juos“, – Eltai sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
Jos teigimu, antradienį Seime planuojama labai darbinga diena. Vėliau, anot jos, planuojama pakoreguoti Seimo posėdžių grafiką, tačiau parlamento darbas nenutrūks.
„Rengsime įstatymų projektus, derinsime. Taip pat antradienį planuojame priimti Statuto pakeitimą, kad esant reikalui komitetai galėtų priimti sprendimus nuotoliniu būdu“, – sakė R. Baškienė.
Ji taip pat užtikrino, kad esant būtinybei Seimas gali susirinkti ir į plenarinį posėdį.