dauguma

Trumposios naujienos

Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne

Berlynas, sausio 27 d. (Ukrinform-ELTA). Dauguma Vokietijos piliečių palaiko savo vyriausybės sprendimą nusiųsti Ukrainai pagrindinių kovinių tankų „Leopard 2“.
 
Tai rodo televizijos kanalo ZDF surengtos apklausos rezultatai.
 
54 proc. apklaustųjų pareiškė, kad šis sprendimas yra teisingas, 38 proc. vokiečių laikosi priešingos nuomonės.
 
Tankų tiekimui pritaria 75 proc. Žaliųjų partijos šalininkų, 64 proc. Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) rėmėjų, 61 proc. rinkėjų, balsuojančių už Socialdemokratų partiją, 55 proc. Laisvosios demokratų partijos šalininkų.
 
Daugiausiai tankų tiekimo Ukrainai priešininkų yra tarp dešiniosios radikaliosios „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) šalininkų – 89 proc.
Smarkiai skiriasi nuomonės Vakarų ir Rytų Vokietijoje. Buvusios VFR žemėse sunkiųjų tankų tiekimą remia dauguma respondentų (už – 59 proc.; prieš – 33 proc.), o rytuose, buvusioje VDR, vaizdas beveik priešingas (už – 35 proc.; prieš – 57 proc.).
 
„Ukrinform“ primena, kad šią savaitę Vokietijos vyriausybė po ilgų dvejonių sutiko patiekti Ukrainai tankų „Leopard 2“. Pirmosios 14 mašinų turėtų pasiekti Ukrainą iki kovo pabaigos.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
Trumposios naujienos

Pirmą kartą Europoje moterys užima daugiau nei pusę vietų naujajame Islandijos parlamente, sekmadienį parodė galutiniai rinkimų rezultatai.
 
Remiantis prognozėmis, pagrįstomis galutiniais rezultatais, iš 63 vietų Altinge (Islandijos parlamente) 33 vietas, arba 52 proc., laimėjo moterys, remiantis galutinių rezultatų duomenimis.
 
Pasaulio banko duomenimis, nė vienoje kitoje Europos šalyje nėra buvę daugiau kaip 50 proc. moterų – įstatymų leidėjų, labiausiai prie šio skaičiaus priartėjusi Švedija, kurioje moterys tarp įstatymų leidėjų sudaro 47 procentus.
 
Tarpparlamentinės sąjungos duomenimis, penkios kitos pasaulio šalys šiuo metu turi parlamentus, kuriuose moterys užima bent pusę vietų: Ruanda (61 proc.), Kuba (53 proc.), Nikaragva (51 proc.) ir Meksika bei Jungtiniai Arabų Emyratai (50 proc.).
 
Skirtingai nuo kai kurių kitų šalių, Islandija neturi teisinių moterų atstovavimo parlamente kvotų, nors kai kurios partijos reikalauja, kad minimalus kandidatų skaičius būtų moterys.
 
Islandija jau seniai pirmauja lyčių lygybės ir moterų teisių srityse, o pastaruosius 12 metų – ir Pasaulio ekonomikos forumo skelbiamo šalių lygiateisiškumo reitingo viršūnėje. Ji siūlo tas pačias vaiko priežiūros atostogas tiek vyrams, tiek moterims, jos pirmasis vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio įstatymas buvo priimtas 1961 metais.
 
Islandija buvo pirmoji šalis, 1980 m. išrinkusi moterį prezidente, o nuo 2018 m. ji turi novatorišką lyčių lygaus darbo užmokesčio įstatymą, pagal kurį darbdaviai privalo įrodyti, kad moka vienodą atlyginimą vyrams ir moterims.
 
Šeštadienį vykę rinkimai parodė, kad kairiųjų ir dešiniųjų koalicinė vyriausybė pasididino daugumą parlamente. Vis dėlto ministrės pirmininkės Katrin Jakobsdottir Kairiųjų žaliųjų judėjimas pasirodė silpniau, o jo dešiniojo sparno partneriai sustiprėjo, tuo sukeldami abejonių dėl jos, kaip ministrės pirmininkės, ateities.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.09.27; 07:47
ruskije_ne_sdajutsa
Atsargiai

Rusakalbių mažumos aktyvistai Latvijoje pasiekė pirmąjį laimėjimą dar kartą pabandę išsikovoti vienodas pilietines teises rusų ir latvių kilmės asmenims Latvijoje“, – rašo “Frankfurter Allgemeine Zeitung”.

Leidinio duomenimis, Latvijos CIK patvirtino, kad referendumo šiuo klausimu naudai surinkta 12 686 balsai, kai tuo tarpu įstatymas reikalauja surinkti ne mažiau kaip 10 000. Leidinys taip pat praneša, kad naujos iniciatyvos organizatoriai reikalauja atšaukti „nepiliečių“, neturinčių teisės dalyvauti rinkimuose ir gauti darbą pagal kai kurias specialybes, institutą ir iki 2014 metų suteikti visapusišką pilietybę visiems šalies gyventojams, nekeliant jokių sąlygų.

Continue reading „Rusų mažumos laimėjimas Latvijoje” →