Kodėl (ar) posovietinė visuomenė yra nepilietiška? Į Lietuvos visuomenę esame įpratę žvelgti kaip į tipišką posovietinės visuomenės pavyzdį su visomis galimomis ydomis: pasyvią, neorganizuotą, nepasitikinčią, nusivylusią, cinišką. Gabrielio Almondo ir Sydney Verba terminais kalbant, Lietuvos visuomenė priklauso pavaldinio politinės kultūros tipui, kuriam būdingas nepasitikėjimas savo galiomis. Bejėgiškumo pasekmė – didėjantis atotrūkis tarp visuomenės ir valdžios, populistinių partijų klestėjimas ir dar labiau augantis politinis pasyvumas. Kokia giluminė visų šių blogybių priežastis? Penkiasdešimt metų sovietinės okupacijos – tokį atsakymą, ko gero, išgirsime ir iš pirmakursio politikos mokslų studento, ir iš patyrusio politikos apžvalgininko, ir iš Vakarų politologo.
Demokratijos ir pilietinio sąmoningumo pamokos Lietuvos istorijos lūžiuose
Markas Soloninas – apie “smegenų plovimą”
Rugsėjo 14-15 d.d. Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvyko tarptautinė konferencija “Demokratijos ir pilietinio sąmoningumo pamokos Lietuvos istorijos lūžiuose”. Sprendžiant iš programos, buvo perskaityta keliolika pranešimų, diskusijose dalyvavo keliolika istorikų ir politikų. Ar visi jie dalyvavo, negalėčiau tiksliai pasakyti, nes dalyvavau tik IV sesijoje, nes norėjau pasiklausyti disidento, rašytojo (Oksfordas, Jungtinė Karalystė) Vladimiro Bukovskio. Deja, jis neatvyko, nes neturi paso, jeigu teisingai supratau istoriko Nerijaus Šepečio paaiškinimą. Vladimiras Bukovskis, esą pažadėjęs parašyti tema: “Pilietinis iššūkis totalitarizmui: (ne)prisitaikiusioji visuomenė? Pilietinio aktyvumo pavyzdžiai ir ribos”.
Continue reading „Markas Soloninas – apie “smegenų plovimą””