algimantas-zolubas-1

Balsavusieji Seime 2012-ųjų birželio 26 d. už Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimą akivaizdžiai išreiškė pasitikėjimą mūsų teisėsauga ir teisėtvarka. Visuomenė mūsų teisėtvarka ir teisėsauga nepasitiki, nepasitiki tikrai pagrįstai. Tačiau, regis, viena partija, besiskelbianti skaidria, vos ne krištoline, arba nuovoką prarado, arba iš tikrųjų nėra krištolinė, nes su prokurorais ir teismais nusprendė gyventi tik geruoju, – maža ką, ras drumzlių skaidriojoj (ne kartą taip buvo) ir nesitikėk malonės.

Tai kam gi atstovauja balsavusieji už neliečiamybės panaikinimą? Ar po tokio akibrokšto būtų korektiška siekti visuomenės palankumo ateinančiuose Seimo rinkimuose? Jau vien už nuovokos stoką prarandamas visuomenės pasitikėjimas ir, žinoma, balsai būsimuose rinkimuose.

Continue reading „Suvienijo „demokratinis centralizmas“”

zolub

Jei kas paklaustų mūsų Seimo narių, diplomatų, valstybės pareigūnų bei kitų asmenų, save laikančių politikais, kas yra tauta, valstybė, politika, demokratija, pilietinė visuomenė, kuo skiriasi politinė veikla nuo partinės veiklos, sulauktume įvairiausių atsakymų, tarp jų – ir vertų televizijos „Klausimėlio“ laidos.

Besiklausant daugelio aukštus postus valstybėje užimančiųjų kalbų, susidaro įspūdis, kad ne visi jie šias sąvokas supranta, tačiau tuo pat metu yra įsitikinę, kad politika yra vien jų nuosavybė, kad tik jie gali vykdyti valstybės politiką.

Kadangi taip nėra ir negali būti, siūlyčiau kai kurių žodžių lauknešėlį su trumpais komentarais, kuris gal bus naudingas politikams save laikančiais profesionaliais ir tiems piliečiams, kurie mano, kad jie tėra politikos sraigteliai ar žaisliukai politikų rankose.

Continue reading „Kai profesorių “nusveria” du beraščiai”

mechanizma

Demokratijai, lietuviškai vadinamai savivaldai, kartais priskiriamos vertybės, kurių ji niekad savyje neturėjo, neturi ir neturės.

Kadangi demokratija yra valdymo būdas su jam pasirinktu mechanizmu (rinkimai, partijos, valdžios) valstybės reikalus tvarkyti, todėl ji savyje jokių vertybių ir negali turėti. Vertybės yra arba jų nėra visuomenėje, kuri tuo valdymo būdu naudojasi, kuri tą mechanizmą valdo. Taigi demokratinis valdymas iš esmės yra mechanizmas, įgalinantis išreikšti visuomenės valią, nukreiptą į valstybės reikalų tvarkymą.

Continue reading „Ar galima pasitikėti Artūru Zuoku ir Viktoru Uspaskichu?”