Leipcige kairieji radikalai surengė riaušes. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, birželio 4 d. (dpa-ELTA). Leipcigo mieste, Vokietijoje, kairieji radikalai šeštadienį surengė riaušes ir susirėmė su policija. Dėl riaušių buvo uždrausta sekmadienį planuota demonstracija, o mieste patruliavo sustiprintos policijos pajėgos, praneša naujienų agentūra dpa.
Riaušių metu nukentėjo apie 50 policijos pareigūnų. Tačiau nežinoma, kiek galėjo būti sužalota protestuotojų. Policijos teigimu, trečdalis iš 1 500 dalyvių buvo nusiteikę smurtauti.
Policija suėmė 30 ir sulaikė dar 40 ar 50 riaušininkų, bet jie buvo paleisti sekmadienio popietę. Leipcigo policija. EPA-ELTA nuotrauka
Leipcigo meras Burkhardas Jungas sakė, kad policijos veiksmai buvo teisėti, nes tarp taikios demonstracijos dalyvių įsimaišė riaušininkai ir sukėlė neramumus. Meras taip pat pateisino sprendimą uždrausti dvi kitas demonstracijas.
Didelės riaušės kilo po to, kai kairieji radikalai nepaisė teismo draudimo rinktis į protestus. Jie į policininkus ėmė laidyti fejerverkus, mėtyti akmenis ir butelius, taip pat ir butelius su padegamuoju skysčiu.
Iš šiukšlių konteinerių buvo suręstos ir padegtos barikados, o kaukėti asmenys į ugnį mėtė medieną. Netrukus policija panaudojo vandens patrankas, kad užgesintų liepsnas. Leipcige – riaušės. EPA – ELTA foto
Protestas Leipcige buvo surengtas, nes trečiadienį Dresdeno teismas skyrė 5 metų įkalinimo bausmę 28 metų studentei, kuri vadovavo žmones užpuldinėjusiai kairiųjų pažiūrų grupelei, jeigu juos įtardavo esant neonaciais. Kitiems trims teisiamiesiems taip pat buvo skirtos įkalinimo bausmės.
Leidimas buvo duotas tik 100 asmenų mitingui, o didesnes kairiųjų radikalų demonstracijas uždraudė keli teismai.
LGBT demonstracija. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Lenkijos parlamente ketvirtadienį vyks pirmasis svarstymas dėl įstatymo, draudžiančio šalyje organizuoti LGBT demonstracijas.
Teisės aktą pristatė fondo „Gyvybė ir šeima“ aktyvistė Kaja Godek, jam surinkus reikiamus 140 tūkst. parašų.
Jis numato, kad ateityje vieši susibūrimai negalėtų turėti tikslo „kvestionuoti santuoką kaip santykius tarp vyro ir moters“ ar „propaguoti santuokos sąvokos išplėtimą, kad šis apimtų tos pačios lyties asmenis“.
Negana to, demonstracijose taip pat nebūtų galima propaguoti homoseksualių šeimų įsivaikinimo ar „tam tikros seksualinės orientacijos, išskyrus heteroseksualumą“.
Įstatymu daugiausiai taikomasi į „Pride“ paradus ir kitas LGBT bendruomenės demonstracijas.
Pernykščius protestus prieš sugriežtintus abortų įstatymus organizavęs judėjimas „Moterų streikas“ paragino prie parlamento surengti prieš naująjį įstatymą nukreiptą demonstraciją.
Daugelis politikų iš Lenkijos konservatyvios valdančiosios partijos PiS viešai pasisako prieš LGBT bendruomenę. Beveik 100 šalies miestų ir regionų yra pasiskelbę zonomis „be LGBT ideologijos“.
Daugelis jų įsikūrę katalikiškuose šalies rytuose ir pietuose. Neseniai keli regionai atšaukė šį statusą, kai Europos Komisija (EK) sustabdė derybas dėl jiems skirto finansavimo.
Italijos policija panaudojo vandens patranką prieš uosto protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, spalio 18 d. (AFP-ELTA). Italijos policija pirmadienį panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas prieš protestuotojus šiaurės rytiniame Triesto uoste po tris dienas trukusios demonstracijos dėl naujo privalomo COVID paso darbo vietose.
Dešimtys policininkų, apsiginklavusių riaušių malšinimo įranga, susidūrė su šimtais demonstrantų ir uosto darbuotojų, penktadienį pradėjusių blokuoti vieną iš įėjimų į uostą protestuojant prieš Italijos vadinamąjį Žaliąjį pasą.
„Laisvė, laisvė!“ – šaukė protestuotojai, kiti rėkė: „Mes nesmurtaujame, nuleiskit savo skydus“. Po kelių valandų konfrontacijos policijai pavyko atlaisvinti įėjimą nustūmus demonstrantus į netoliese esančią automobilių stovėjimo aikštelę.
Triesto uosto darbuotojai paskelbė streiką penktadienį, nors jiems buvo pasiūlyti nemokami COVID testai, o jų protestai pritraukė demonstrantus iš kitur.
Italijos policija. EPA-ELTA nuotr.
Žaliasis pasas, rodantis, kad asmuo yra paskiepytas, persirgęs arba jo COVID-19 testas neigiamas, nuo penktadienio privalomas visose darbo vietose Italijoje. Naujosios taisyklės sukėlė protestų bangą visoje šalyje, nors dauguma jų buvo nedideli ir nieko nesutrikdė. Vis dėlto Trieste per protesto įkarštį penktadienį į demonstraciją susirinko daugiau nei 6500 žmonių.
Nors daugiau nei 85 proc. vyresnių nei 12 metų italų yra gavę bent vieną skiepą ir tai leidžia gauti pasą, dar lieka iki trijų milijonų neskiepytų darbuotojų.
Talibanas draudžia demonstracijas. EPA – ELTA nuotr.
Radikalus islamo Talibanas kol kas uždraudė bet kokius protestus šalyje. Pirmajame oficialiame Vidaus reikalų ministerijos pareiškime po vyriausybės suformavimo teigiama, kad niekas dabar neturėtų mėginti bet kokiomis aplinkybėmis organizuoti protestų. Už draudimo nepaisymą esą grės rimtas baudžiamasis persekiojimas.
Savo sprendimą Talibanas argumentavo tuo, kad praėjusiomis dienomis kai kurie žmonės trikdė viešąją tvarką. Kartu islamistai įvardijo sąlygas protestams ateityje. Organizatoriams reikės iš anksto gauti Teisingumo ministerijos leidimą. Likus mažiausiai 24 valandoms reikės teisėsaugai ir saugumo tarnyboms nurodyti demonstracijos priežastį, vietą, laiką ir skanduotes.
Praėjusiomis dienomis Talibanas ne tik jėga numalšino demonstracijas, bet ir uždraudė žiniasklaidai pranešinėti apie protestus. Moterys ir vyrai praėjusiomis dienomis sostinėje Kabule ir keliose provincijose išėjo į gatves, be kita ko, reikalaudami moterų teisių ir laisvės. Jų protestai taip pat buvo nukreipti prie vien iš vyrų sudarytą pereinamojo laikotarpio vyriausybę bei Pakistano kišimąsi į Afganistano reikalus. Kai kurie žurnalistai, norėję apie tai pranešti, patyrė fizinį smurtą.
VSD – svarbi įstaiga. Slaptai.lt nuotr.
Atsižvelgiant į tendencijas Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse, smurto išpuolių tikimybė protesto akcijų metu dabar yra padidėjusi. Tokį vertinimą Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri prašė įvertinti galimas grėsmes valstybės ar visuomenės saugumui, galinčias kilti ateityje organizuojamuose protestuose.
„Pastaruoju metu tokie renginiai Lietuvoje, be taikių dalyvių, pritraukia ir politinio ekstremizmo propaguotojus, Kremliaus bei Minsko valdančiųjų režimų rėmėjus ir smurtą naudoti linkusius asmenis“, – rašoma VSD vertinime.
Analizuojant rugpjūčio 10 d. prie Seimo rūmų vykusios protesto akcijos eigą, konstatuota, kad dalies jos dalyvių veiksmų, pažeidžiančių teisės aktų normas, sustabdyti nesugebėjo nei renginio organizatoriai, nei visuomenės veikėjai, turintys autoritetą tarp protestuoti linkusių gyventojų. „Tokia įvykių eiga yra tikėtina ir kitose panašaus pobūdžio akcijose“, – teigiama VSD pateiktame vertinime.
Jame taip pat konstatuojama, kad per COVID-19 pandemiją įvairiose Vakarų valstybėse suintensyvėjo sąmokslų teorijų apie „visuotinę kontrolę“ sklaida, nepasitikėjimas institucijomis ir protestai prieš įvestus viešo bei privataus gyvenimo apribojimus.
Tokių spontaniškai iškilusių protesto judėjimų organizatoriai paprastai nesiekia įgyvendinti savo tikslų neteisėtomis priemonėmis, tačiau protestais bando pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios socialinius neramumus. Vykstant taikiems masiniams protestams agresyviai nusiteikusios ir ekstremistinės grupės dažnai siekia užimti valstybės institucijų pastatus, nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir sukelia riaušes.
Panašios tendencijos fiksuojamos Lietuvoje. Protestuojama prieš COVID-19 prevencijai skirtus apribojimus, „Stambulo konvenciją“, iniciatyvą priimti tos pačios lyties partnerystę įteisinantį įstatymą, nelegalių migrantų apgyvendinimą ir kitus Lietuvos visuomenei aktualius klausimus“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikto atsakymo neįslaptintoje dalyje. Atsakyme taip pat pateikiama ir riboto naudojimo informacija. VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
VSD ir anksčiau šiemet (kovą ir gegužę) yra pateikusi įslaptintų žvalgybos produktų, kuriais informavo Vilniaus merą apie protesto judėjimų susikūrimą ir socialinių neramumų rizikų atsiradimą.
VSD pagal savo kompetenciją renka ir analizuoja žvalgybos informaciją apie antikonstitucinių grupių ir priešiškų užsienio valstybių bandymus išnaudoti protesto judėjimą bei sukelti socialinius neramumus. Bendradarbiaudamas su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, VSD siekia užkardyti antikonstitucinę veiklą, analizuoja ir prognozuoja socialinius procesus, keliančius grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Berlyne prieš planuojamas demonstracijas dislokuota 2,2 tūkst. policijos pareigūnų. EPA-ELTA nuotr.
Berlyno policija sekmadienį ruošiasi dar vienai didelio masto operacijai, mieste planuojant daugiau uždraustų demonstracijų prieš koronaviruso priemones.
„Viena iš vietų, kuriai bus skiriama dėmesio – vyriausybinis kvartalas, kuris turi simbolinę reikšmę“, – teigė policijos atstovas Thilo Cablitzas.
Šeštadienį į Vokietijos sostinės gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių, ar gerokai mažiau nei buvo tikėtasi.
Policija uždraudė devynias savaitgalį turėjusias vykti demonstracijas, įskaitant planuotą judėjimo „Lateral Thinking“, kuris vienija skepsio koronaviruso atžvilgiu neslepiančius žmones, kraštutinių dešiniųjų aktyvistus ir antivakserius.
Lygiai prieš vienerius metus demonstrantai prasiveržė pro užtvarą prie Reichstago ir neilgam užplūdo laiptus prie vieno įėjimų į parlamento pastatą.
Anot T. Cablitzo, sekmadienį sostinėje dislokuojama apie 2,2 tūkst. policijos pareigūnų.
Nuo šeštadienio Berlyno pareigūnams talkina policininkai iš kitų federalinių žemių.
Prancūzijoje – gausios demonstracijos, nukreiptos prieš apribojimus dėl COVID-19. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzai penktą savaitgalį iš eilės dalyvavo demonstracijose, reikšdami nepasitenkinimą griežtesniais apribojimais dėl COVID-19 pandemijos, informuoja naujienų agentūra dpa.
Šalies Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šeštadienį protestavo beveik 215 000 žmonių.
Protestai vyko daugiausiai taikiai, bet 11 žmonių buvo suimta.
Prancūzijos pietuose, Provanso Ekse, demonstracijos dalyviai skandavo „laisvė“, o Lione vienas protestuotojas prieš kamerą rodė plakatą su užrašu „išgelbėkime savo vaikus nuo „Pfizer“.
Valdžia prognozavo, kad visoje šalyje į demonstracijas susirinks apie 250 000 žmonių – dvigubai daugiau nei liepos viduryje.
Praėjusį savaitgalį 273 000 Prancūzijos gyventojų išėjo į gatves išreikšti nepasitenkinimo privalomais skiepais medicinos darbuotojams ir griežtesniais reikalavimais norint patekti į įvairias institucijas.
Prancūzijoje žmonės privalo turėti imuniteto pasą eidami į restoranus ar kino teatrus, keliaudami tarpmiestiniais traukiniais, o kai kuriais atvejais ir norėdami patekti į prekybos centrus.
Imuniteto pasas įrodo, kad žmogus paskiepytas arba pasveiko nuo COVID-19, arba turi neigiamą testą. Nuo spalio vidurio koronaviruso tyrimai taps mokami, todėl valdžią kritikuojantys žmonės skundžiasi, kad tokiu būdu jie yra verčiami skiepytis.
Politologas Jeanas Yvesas Camus naujienų agentūrai dpa sakė, kad demonstracijos pritraukia įvairių pažiūrų gyventojus. Tarp jų yra kraštutinės dešinės rėmėjai, asmenys tikintys sąmokslo teorijomis ir „geltonųjų liemenių“ judėjimo atstovai, kurie seniau susibūrė protestuoti prieš augančias degalų kainas.
Per protestus savaitgalį Baltarusijoje suimta beveik 900 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Per masinius protestus Baltarusijoje savaitgalį suimta beveik 900 žmonių.
Vidaus reikalų ministerija Minske pranešė, kad per didelę demonstraciją sekmadienį sulaikyti 774 asmenys. Be to, šeštadienį per moterų protesto eitynes prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką buvo sulaikyta per 100 dalyvių.
Kaukėti uniformuoti asmenys, anot stebėtojų, savaitgalį ypač nuožmiai elgėsi su demokratijos judėjimo atstovais.
Saugumo pajėgos savo veiksmus argumentavo tuo, kad protestai buvo nesankcionuoti. Vien tik Minske, stebėtojų vertinimu, į gatves išėjo daugiau kaip 150 000 žmonių. Protestų prieš A. Lukašenką būta ir daugelyje kitų miestų.
Rusijos opozicija surengė demonstraciją „už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotrauka
Tūkstančiai žmonių šeštadienį susirinko į demonstraciją Maskvoje, kurios tikslas – paraginti prezidentą Vladimirą Putiną nelikti valdžioje neribotam laikui. Tai yra pirmasis tokio masto Rusijos opozicijos rengiamas protestas nuo tada, kai Kremliaus vadovas paskelbė apie prieštaringai vertinamus planus pakeisti šalies Konstituciją.
Demonstracijoje buvo minimos penktosios opozicijos politiko Boriso Nemcovo žmogžudystės metinės, tačiau organizatoriai taip pat siekė, kad renginys pasiųstų žinutę V. Putinui, kuris pasiūlė Konstitucijos pakeitimus.
Organizatoriai, tarp kurių yra ir žymiausias opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kvietė susirinkti didelę minią žmonių, galinčią parodyti V. Putinui, kad jis neturėtų svarstyti galimybės likti valdžioje po 2024-ųjų, pasibaigus jo kadencijai.
Demonstracijai leidimą suteikė Maskvos valdžios institucijos – praėjusią vasarą vykusios demonstracijos, raginusios rengti teisingus rinkimus, buvo grubiai išvaikytos. Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė, kad daugelis žmonių buvo tikrinami metalo detektoriais, siekiant užtikrinti dalyvių saugumą.
„(Vladimiro) Putino režimas yra grėsmė žmonijai“, – toks užrašas buvo matomas ant vieno iš plakatų, šalia B. Nemcovo portreto. „(Vladimiro) Putino politika yra grindžiama melu“, – buvo užrašyta ant kito plakato, cituojant B. Nemcovą, kuris 2015-ųjų vasario 27-ąją buvo nužudytas Maskvos centre. „Už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotrauka
„Už Rusiją be Putino!“, – žygiuodama skandavo minia.
Skaičiuojama, kad Maskvoje vykusioje demonstracijoje dalyvavo apie 3,7 tūkst. žmonių.
Panaši demonstracija vyko ir Sankt Peterburge, į kurią susirinko apie 2 tūkst. žmonių, nešinų gėlėmis, B. Nemcovo portretais ir plakatais su užrašais „Jie tavęs bijojo, Borisai“.
„Tai iš esmės yra vienintelė mūsų turima galimybė išeiti į gatves ir pasakyti, kad prieštaraujame šalyje vykstantiems įvykiams ir šiai policinei valstybei“, – sakė demonstracijos dalyvė 55-erių Galina Zuiko.
Tūkstančiai žmonių sekmadienį Sidnėjuje ir Taibėjuje mitingavo remdami Honkongo demokratijos siekiančius protestuotojus, taip pradėdami visame pasaulyje vyksiančių antitotalitarizmo demonstracijų seriją.
Vienoje iš didžiausių solidarumo eisenų Australijoje juodai apsirengę dalyviai skandavo „Add oil“, reiškiantį „sėkmės“ arba „taip ir toliau,“ taip reikšdami padrąsinimą. Vieni Sidnėjaus mitingo dalyviai laikė plakatus su užrašais „Išsaugokite Honkongą“ ir „Stop tironijai“, kiti nešėsi geltonus skėčius.
Pro-Kinijos rėmėjai mitinguose nedalyvavo, kadangi nenorėjo pakartoti anksčiau įvykusių įtemptų susirėmimų tarp abiejų pusių. Billas Lamas, Honkongo ir Sidnėjaus protestų dalyvis, teigė, kad protestuotojai nebeturi vilčių ir nori, kad valdžia gerbtų bent jų žmogaus teises.
„Mes tikime viena šalimi, dviem sistemomis, tačiau jie turi paisyti pagrindinių Honkongo įstatymų“, – teigė kitas protestuotojas Frankie Lo.
Taibėjuje du tūkstančiai juodai apsirengusių mitinguotojų per liūtį susirinko prie parlamento. Taibėjaus mitingo dalyvis Panas Hou-hsunas teigė, kad Taivano ir Honkongo likimai susiję – abu baiminasi autoritarinės Kinijos veiksmų. „Kad apgintume demokratišką ir nepriklausomą Taivaną, laikomės išvien su Honkongu“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Taivanas nuo 1949-ųjų yra de facto suvereni tauta, tačiau Kinija salą mato kaip savo teritoriją ir yra pažadėjusi ją užimti jėga. Pekinas nori diplomatiškai izoliuoti Taivaną, kadangi 2016-aisiais išrinktos prezidentės Tsai Ing-wen partija atsisako priimti idėją, kad sala priklauso Kinijai.
Panašūs Honkongo paramos protestai vyksta visame pasaulyje – daugiau nei 40 miestų surengs mitingus.
Tūkstančiai žmonių sekmadienį Rusijos sostinėje Maskvoje vėl dalyvavo demonstracijoje už laisvus rinkimus. Likus savaitei iki vietos valdžios rinkimų jie į nesankcionuotą protestą susirinko miesto centre.
Reporteriai protesto pradžioje pasakojo apie taikią atmosferą. Pirmiausiai moksleiviai ir studentai atsiliepė į kvietimą dalyvauti pasivaikščiojimu pavadintoje akcijoje. Demonstrantai skandavo „Tai mūsų miestas“. Kol kas sulaikymų nebuvo.
Institucijos pastaruoju metu neišdavė leidimo virtinei opozicijos demonstracijų. Leista rengti tik vieną mitingą už miesto centro ribų. Opozicija su tuo nesutiko ir kreipėsi į teismą, tačiau nesėkmingai.
Per nesankcionuotas akcijas policija nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio sulaikė tūkstančius demonstrantų. Tai sukėlė užsienio kritiką. Ir kituose miestuose žmonės, solidarizuodamiesi su Maskvos opozicija, išėjo į gatves.
Opozicija siekia, kad visiems kandidatams būtų leidžiama dalyvauti rugsėjo 8-ąją vyksiančiuose Maskvos valdžios rinkimuose. Vyriausybės kritikai dėl tariamų formalių klaidų nebuvo registruoti. Tarp jų be L. Sobol yra žinomi Kremliaus kritikai Ilja Jašinas ir Dmitrijus Gudkovas. Protestuose demonstrantai reiškia pasipiktinimą ir dėl policijos smurto prieš taikius demonstrantus.
Įtakingiems opozicionieriams buvo skirtos arešto bausmės. Teisėsauga kaltinama taip siekianti neleisti opozicijai prieš rinkimus mobilizuoti dar daugiau žmonių. Rugpjūčio viduryje į nesankcionuotą mitingą Maskvoje susirinko per 50 000 žmonių.
Rusijos policija sulaikė šimtus protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį protestuotojai Rusijos sostinėje dalyvavo demonstracijoje dėl nesąžiningo elgesio su opozicijos atstovais prieš rugsėjo mėnesį įvyksiančius Maskvos savivaldos rinkimus, o policija sulaikė šimtus žmonių, informuoja „Deutsche Welle“.
Opozicijos rėmėjai šeštadienį Maskvos gatvėse reikalavo teisingų rinkimų į vietos savivaldybės tarybą, nepaisydami to, kad renginys buvo nesankcionuotas, o policija ėmėsi griežtų priemonių prieš demonstrantus.
Rusijos policija siautėja. EPA – ELTA nuotr.
Žmonės demonstraciją apibūdino kaip „pasivaikščiojimą Maskvos bulvarais“. Renginys organizuotas, tvyrant nepasitenkinimui valdžios sprendimu neregistruoti populiarių opozicijos atstovų kandidatais į vietos savivaldos rinkimus.
Nepriklausoma stebėtojų organizacija „OVD-Info“ naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad policija šeštadienį Maskvos centre sulaikė apie 300 žmonių.
Prie bulvarų budėjo daug policininkų, buvo išstatytos metalinės tvoros ir tušti autobusai sulaikytiesiems išvežti. Maskvos centre neveikė mobilusis internetas, o po miesto valdžios perspėjimų buvo uždarytos kai kurios parduotuvės ir kavinės.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sekmadienį buvo išvežtas iš kalėjimo į ligoninę po to, kai patyrė „sunkią alerginę reakciją“ – jam patino veidas ir paraudo oda, sakė jo atstovė spaudai.
Aktyvistas atlieka 30-ties dienų kalėjimo bausmę už sukviestą masinį protestą po to, kai valdžia užkirto kelią garsiems opozicijos kandidatams dalyvauti Maskvos miesto savivaldos rinkimuose.
„Alerginės reakcijos šaltinis nenustatytas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Navalno atstovė spaudai, pažymėdama, kad A. Navalnas anksčiau niekada nebuvo patyręs alerginės reakcijos.
„Šiuo metu jis yra palatoje, prižiūrimas policijos pareigūnų. Jam teikiama reikiama medicininė pagalba“, – pridūrė ji.
A. Navalnas tikėjosi varžytis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per praėjusius prezidento rinkimus, tačiau jam tai buvo uždrausta dėl teistumo sukčiavimu, kuris, jo ir rėmėjų teigimu, buvo politiškai motyvuotas.
43-ejų metų vyras už protestus jau yra keletą kartų kalėjęs.
Prieš dvejus metus A. Navalnui teko vykti į Ispaniją, kur jam atlikta operacija po to, kai dėl išpuolio gatvėje jis beveik apako viena akimi.
Sekmadienį A. Navalnas buvo paguldytas į ligoninę praėjus vienai dienai po to, kai demonstracijoje, kurią suorganizavo šis opozicijos lyderis, buvo suimta beveik 1400 žmonių.
Buvęs A. Navalno rinkimų kampanijos vadovas Leonidas Volkovas sakė, kad panašią reakciją jis patyrė praėjusį mėnesį atlikdamas bausmę toje pačioje kameroje už protesto įstatymų pažeidimą.
Sekmadienį paskelbtoje tviterio žinutėje jis atmetė kalbas apie „sąmokslą“ ir paragino kalėjime „rimtai tikrinti“ higienos normas.
