Rusijos oligarchas Olegas Deripaska pateikė ieškinį prieš JAV iždo departamentą, aiškindamas, kad jam neteisėtai taikomos sankcijos ir jis tapo tyrimo dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus auka, informuoja AFP.
Ieškinyje prieš JAV iždo departamentą, jo vadovą Steveną Mnuchiną ir Andrea Gacki, kuri atsakinga už sankcijas, nurodoma, kad O. Deripaskos grynojo turto vertė smuko 7,5 mlrd. JAV dolerių po to, kai 2018 m. balandžio 6 d. jam ir dar šešiems rusų oligarchams buvo paskelbtos sankcijos.
Ieškinyje teigiama, kad „Rusal“ koncerno akcijų vertė smuko, o O. Deripaska buvo priverstas perleisti savo turimas akcijas kitiems, tam, kad „Rusal“, EN+ ir kitos bendrovės galėtų toliau užsiimti verslu.
2018 m. prieš rusų milijardierių pritaikytos sankcijos nes, teigiama, kad jis yra artimas prezidento Vladimiro Putino rėmėjas, kurį anksčiau siejo verslo santykiai su Paulu Manafortu, Donaldo Trumpo prezidento rinkimų kampanijos pirmininku, kuriam dėl finansinių ir kitų nusikaltimų paskirta 7,5 m. įkalinimo bausmė.
Žmonės, kuriems taikomos sankcijos, iš esmės negali dalyvauti pasaulinėje finansų sistemoje. JAV iždo departamentas veiksmų prieš V. Putinui artimus žmones ėmėsi dėl Maskvos kišimosi į Vakarų valstybių vidaus politiką.
Tačiau O. Deripaska teigia tapęs „JAV politinių nesutarimų ir besitęsiančios reakcijos dėl Rusijos tariamo kišimosi į 2016 m. prezidento rinkimus“ auka. Ieškinyje sakoma, kad sankcijos buvo pritaikytos neteisėtai, remiantis dešimtmečių senumo gandais, kuriuos neva paskleidė jo konkurentai.
Sausio mėnesį JAV Iždo departamentas sankcijas „Rusal“ ir dviem su ja susijusioms įmonėms atšaukė O. Deripaskai sumažinus turimų akcijų kiekį. Tačiau jam pritaikytos asmeninės sankcijos lieka galioti, dėl to kiti asmenys negali su juo užsiimti verslu.
Teismo dokumentuose nurodoma, kad 2016 m. prezidento rinkimų kampanijos metu P. Manafortas ponui O. Deripaskai siūlė ataskaitas ir informaciją apie viešosios nuomonės apklausų rezultatus per prezidento rinkimus. Sakoma, kad pasiūlymai buvo perduoti per Konstantiną Kilimniką, buvusį P. Manaforto verslo partnerį, siejamą su Rusijos žvalgyba.
Jungtinių Valstijų Iždo departamentas sekmadienį panaikino sankcijas Rusijos aliuminio milžinei „Rusal“ ir dviem su ja susijusioms kompanijoms po to, kai „juodojo sąrašo“ milijardierius Olegas Deripaska ėmėsi veiksmų, kad gerokai sumažintų savo akcijų paketą jose.
Magnatas palaiko draugiškus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir plėtojo verslo ryšius su JAV prezidento Donaldo Trumpo buvusiu rinkimų kampanijos vadovu Paulu Manafortu.
O. Deripaska yra vienas iš keleto oligarchų, kuriems pernai pritaikytos sankcijos dėl to, ką Jungtinės Valstijos pavadino „visame pasaulyje besiplėtojančiu Rusijos vyriausybės piktybinės veiklos modeliu“, atkreipdamos dėmesį į įsiveržimą į Siriją ir Krymo aneksiją.
Sankcijos uždraudė amerikiečiams ir organizacijoms su JAV padaliniais, pavyzdžiui, daugeliui pasaulio bankų, plėtoti verslą su minėtomis bendrovėmis ir įšaldė O. Deripaskos asmeninį turtą Jungtinių Valstijų jurisdikcijose.
Jurijus Švecas – buvęs sovietų žvalgas, prieš 25-erius metus emigravęs į JAV, kur nūnai verčiasi ekonomine žvalgyba. Ukrainiečių internetinis portalas Gordonua.com pateikia su juo interviu.
Pokalbio tema – kodėl JAV
Finansų ministerija pasiūlė Kongresui nuimti sankcijas nuo kai kurių Rusijos
milijardieriaus Olego Deripaskos, priklausančio artimiausiai Vladimiro Putino
aplinkai, kompanijų.
Slaptai.lt skelbia svarbiausias mintis iš Natalijos Dvali pokalbio su ponu J.Švecu.
Intrigos dėl ekonominių sankcijų
J.Švecas apgailestauja, kad susitarimo dėl sankcijų pašalinimo pagal įtartiną schemą O.Deripaskai siekti padeda ir oficialusis Kijevas. Išdėstydamas šias savo įžvalgas jau daug metų ekonominiu analitiku Amerikoje dirbantis J.Švecas pabrėžė, kad Kremlius, pasinaudodamas O.Deripaskos paslaugomis, iki šiol Ukrainoje valdo strategiškai svarbius objektus, turinčius įtakos ne tik Ukrainos ekonomikai, bet ir Ukrainos nacionaliniam saugumui. J.Švecas įsitikinęs, kad jei amerikiečiai nuims nuo aliuminio magnato O.Deripaskos ekonomines sankcijas, tai įmonė „Rusal“ liks įtakingu Kremliaus įrankiu, kurio pagalba Vladimiras Putinas galės ir ateityje siekti savo tikslų Ukrainoje. Beje, „Rusal“ („Русал” – Русский алюминий) pataisys savo įvaizdį remdamasis pačių amerikiečių sprendimais.
Šiuo metu žinoma, kad 2018 metų gruodžio 19 dieną JAV Finansų ministerija nusiuntė Kongresui pranešimą, kad per 30 dienų planuoja nuimti sankcijas nuo grupės kompanijų (En+, „Русал” ir „ЕвроСибЭнерго”), priklausančių aliuminio verslą valdančiam milijardieriui O.Deripaskai. Mainais už tai reikalaujama, kad minėtose kompanijose O.Deripaska neturėtų daugiau nei 50 proc. akcijų, įmones reorganizuotų ir atnaujintų direktorių tarybas.
Kas gelbsti Olegą Deripaską?
Amerikietiškos sankcijos
Olegą Deripaską, įskaitant ir dar 23 rusų verslininkus bei valdininkus, artimus
V.Putino klanui, pasiekė praėjusių metų balandžio 6 dieną. Į sąrašą pateko ir
„Rusal“ („Rusiškas aliuminis“ – išvertus į lietuvių kalbą). Ši aliuminio gamyba
besiverčianti kompanija buvo viena iš trijų stambiausių Pasaulyje. Po to, kai
pradėtos taikyti sankcijos, „Rusal“ akcijų vertė nukrito 30 proc. Iki tol šių
įmonių grupės vertė nebuvo taip žemai kritusi.
Buvęs sovietinis
žvalgybininkas J.Švecas mano, kad JAV Finansų ministerijos pasiūlymas nuimti
sankcijas nuo O.Deripaskos kompanijų abejotinas jau vien dėl to, kad iš magnato
atimamos akcijos bus perduotos tiems, kuriuos kontroliuoja Kremlius tiesiogiai
arba per savo slaptąsias tarnybas. Žodžiu, tebus atlikta rokiruotė: vienos
Kremliui pavaldžios kompanijos akcijos atsidurs kitose to paties Kremliaus
globojamose įmonėse.
Remiantis J.Šveco žodžiais, O.Deripaskos
verslo išlaisvinimas nuo amerikietiškų sankcijų pakenks visai amerikietiškai sistemai,
pagal kurią Rusijai taikomi ekonominiai apribojimai. Deja, dėl to, kad Kremliui
ir Rusijos slaptosioms tarnyboms priklausančios įmonės lengviau atsikvėps,
kalta ir pati Ukraina. Iš pradžių Kijevas įvedė rimtas sankcijas, paskui jų
taikymą „Rusalui“ ukrainiečiai pradėjo taikyti švelniau, ir galų gale taip suminkštino,
kad O.Deripaska nūnai gali drąsiai rodyti Vašingtonui, koks jis neva pažangus:
„aš daugiau niekur neturiu kontrolinio akcijų paketo“.
Iki šiol veikusi JAV
Finansų ministerijos taikoma sankcijų koncepcija griūna kaip kortų namelis,
kadangi O.Deripaskos akcijos tiesiog bus perkeltos į kitas dvi Kremliui
tiesiogiai pavaldžias įmones.
Ukrainiečių leidinio Gordonua.com
žurnalistė Natalija Dvali paklausė atvirai: ar tai reiškia, kad Donaldo Trampo
administracija gelbsti nuo amerikietiškų sankcijų vieną iš artimiausių V.Putino
oligarchų?
Ką į tai atsakė J.Švecas? Sankcijos prieš
O.Deripaską pradėjo veikti 2018-ųjų balandžio mėnesį remiantis JAV prezidento
įsakais Nr.13661 ir Nr. 13662 (dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą). Amerika
taikė šias sankcijas būtent tiems verslininkams, kurie ne tik buvo artimi
V.Putinui, bet ir savo finansine galia padėjo Kremliui užpulti Ukrainą.
Bet nuo pat pirmosios sankcijų taikymo
dienos O.Deripaska pradėjo derybas su JAV. O.Deripaskos pasamdyti teisininkai
vedžiojo JAV Finansų ministeriją už nosies: O.Deripaska daugiau nebebus minėtų
kompanijų generalinis direktorius, jo kontroliuojamas akcijų paketas sumažės
nuo 70 iki 44,95 proc. O likusios 25 proc. akcijų bus perduotos kitoms dviems
kompanijoms. Į En+, kurios pagalba
kontroliuojamas „Rusal“, direktorių tarybą bus įtraukti šeši JAV arba
Didžiosios Britanijos piliečiai, ir jie sudarys net pusę tarybos narių.
Remiantis šiais
duomenimis Kremlius neva nebetenka galimybės kontroliuoti „Rusal“, todėl
Amerika neturi nei moralinio, nei teisinio pagrindo taikyti minėtoms įmonėms
ekonominių trukdžių.
Dvi to paties švarko kišenės
J.Švecas sako, kad „būtų
labai gražu, jei ne viena aplinkybė“. Pasak J.Šveco, akcijos, kurios bus
paimtos iš O.Deripaskos kišenės, atsidurs rusiško „VTB Bank“ („ВТБ Банк”)
ir Glencore kompanijos kišenėse. Bet juk šios dvi įmonės – tokios pat kišeninės
Kremliaus įmonės kaip ir „Rusal“. Beje, „VTB
Bank“ formaliai – valstybinis Rusijos bankas, o išties – asmeninis V.Putino
bankas.
Dar įdomiau, kad minėtam
bankui ir jo vadovui Andrėjui Kostinui taip pat taikomos amerikietiškos
sankcijos. Šis bankas minimas ir specialiojo prokuroro Roberto Miulerio tyrime.
Pasak J.Šveco, D.Trampas, jau būdamas pretendentu į JAV prezidento postą,
pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį Maskvos centre privalo būti pastatytas
„Trampo bokštas“ („Trump Tower”). Kremlius
turėjo išskirti prestižinį žemės sklypą minėtoms statyboms, be to, skirti
milijardą JAV dolerių statyboms finansuoti. Visas šias išlaidas padengti žadėjo
Rusija. Bet tai – dar ne viskas. Rusija pažadėjo D.Trampui sumokėti apie 300
milijonų JAV dolerių už tai, kad jis ant minėto dangoraižio leis paskelbti
užrašą „Trump Tower“. Visa tai finansuoti privalėjo
būtent „VTB bank“ – kišeninis V.Putino bankas.
J.Švecas įsitikinęs: arba JAV Finansų ministerijoje sėdi naivuoliai, arba – kvailiai. Labai įtartina logika: pirma amerikiečiai O.Deripaską pažaboja ekonominiais trukdžiais už tai, kad jis V.Putinui padėjo įgyvendinti Ukrainos užpuolimą. O dabar ketina jį išvaduoti nuo amerikietiškų sankcijų už tai, kad jis dalį savo akcijų perduos … kitoms V.Putino kontroliuojamoms kompanijoms.
Kas liepė pasirašyti tą nesąmonę?
O gal JAV Finansų
ministerijai kažkas daro nematomą įtaką? Į šį klausimą žurnalistės klausimą J.Švecas
atsakė štai taip: „Šiuo metu prieš D.Trampą – 17-a tyrimų. Kulminacija arti.
Specialusis prokuroras jau nustatė, kokį projektą D.Trampas ketino realizuoti
Maskvoje. Belieka paklausti, o ką gi D.Trampas pažadėjo mainais už tą projektą?
Manau, kad JAV Finansų ministerijos laiškas dėl galimybės nuimti sankcijas nuo
O.Deripaskos valdytų įmonių daug ką paaiškina.
Specialusis prokuroras R.Miuleris turėtų Finansų ministerijai pateikti vieną vienintelį
klausimą – „kas jums liepė parašyti tą
nesąmonę“.
Tada Gordonua.com žurnalistė pasiteiravo,
ar galima laikyti rimta apsauga nuo Kremliaus įtakos direktorių tarybą, į kurią
įeina ne mažiau kaip pusė užsieniečių?
Užsieniečiai direktoriai neišgelbės nuo Kremliaus įtakos
J.Švecas mano, kad į direktorių tarybą
priimti užsieniečiai neapsaugo kompanijos nuo Kremliaus įtakos. Pasak J.Šveco,
„Rusal“ vadovybėje jau iki šiol dirbo septynetas užsieniečių. Be kita ko, jie
ten sudaro daugumą. Nepaisant šios aplinkybės kompanija traktuojama kaip
absoliučiai pavaldi Kremliui.
Pavyzdžiui, Rosneft
(„Роснефть”) kompanijos direktorių taryboje – net septynetas
užsieniečių. Tai ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Герхард
Шредер), ir buvęs sovietinės Vokietijos slaptosios tarnybos Štazi darbuotojas
Matiasas Varnigas (Маттиас Варниг)… Štai kodėl „Rosneft“ laikoma Kremliaus
„šventąja karve“. Ji pavaldi Kremliui būtent į direktorių tarybą įeinančių
V.Putinui lojalių užsieniečių pagalba.
Beje, Matiasas Varnigas – ne tik buvęs Štazi karininkas, bet ypač ištikimas V.Putino
draugas dar nuo tų laikų, kai dabartinis Rusijos prezidentas darbavosi
Drezdene. Ir dar neaišku, kas kam buvo pavaldus: ar V.Putinas – M.Varnigui, ar
M.Varnigas – V.Putinui. Būtent jis dabar padeda V.Putinui valdyti tokias
kompanijas kaip „Transneft“, „Gazprom“, Nord Stream – ne vien tik „Rosneft“ ar
„Rusal“.
Galima net šitaip
pasakyti: jei kompanijoje dirba M.Varnigas, vadinasi, toji kompanija lojali
dabartiniams Kremliaus vadovams. Todėl JAV inansų ministerijos ketinimas į En+
kompaniją dirbtinai įvesti šešis užsieniečius nieko gero neduos.
O kas toks – Robertas Dali?
Pasak J.Šveco, tai
puikus pavyzdys, kaip Kremlius kuria sau lojalių užsieniečių komandą. JAV pilietis
R.Dalis buvo BP (British Petroleum) generalinis direktorius, po to THK-BP
direktorius. Jis buvo ištikimas Didžiosios Britanijos interesams, todėl neįtiko
Kremliui. Patekęs į Kremliaus nemalonę šis vyras netrukus susirgo. Medicininių
tyrimų metu buvo nustatyta, kad jo sveikatai kenkė lėtai ir beveik nepastebimai
veikiantys nuodai.
R.Dalis skubiai paliko
Rusijos Federaciją. Netrukus jis buvo atleistas iš direktorių tarybos. Tai
nutiko 2008-aisiais metais. Bet prabėgus keleriems metams jis lyg ir
„pasitaisė“, nes nuo 2013-ųjų užima svarbų postą „Rosneft“ direktorių taryboje.
Žodžiu, V.Putinas turi milžiniškas
galimybes daryti įtaką į svarbias kompanijas įeinantiems užsieniečiams. Vienus
– įbaugina, kitus, kaip G.Šrioderis, suvilioja dideliais atlyginimais. „Tai,
kad JAV Finansų ministerija tvirtina, jog tikrins į kompanijos En+ direktorių
tarybą įeisiančius užsieniečius – mane glumina“, – pabrėžė J.Švecas. Negalima
turėti jokių iliuzijų, esą minėtos kompanijos, pakeitus direktorių tarybą,
nusikratys Kremliaus diktato. Į tokių kompanijų valdymo organus patekti tik
Kremliui ištikimi asmenys.
J.Švecą stebina ir tai,
kad Ukrainoje apie O.Deripaską labai mažai žinoma. Žinoma nebent tai, kad jis
turėjo skandalingų santykių su laisvo elgesio moterimi, pravarde Nastia Rybka.
Tačiau nežinoma, kaip jis Kremliui padeda Ukrainoje pasiekti strateginių
tikslų. Iki šiol manyta, kad Kremlius daro spaudimą užsienio valstybėms
per „Gazpromą“. Nieko panašaus – Kremliui įtakoti Vakarus padeda ir kitos
žinomos kompanijos, įskaitant ir O.Deripaskos kontroliuojamas. „Gazprom“ ir „Rusal“ – labai panašios kompanijos. Beje,
„Gazprom“ tiesiogiai nepridengia Rusijos slaptųjų tarnybų operacijų, o „Rusal“
– tai tikras Rusijos žvalgybų įrankis.
Aliuminio nešami pelnai
Ką dar reikėtų žinoti, norint susigaudyti,
kaip Rusijos slaptosios tarnybos veikia Ukrainoje? Maždaug 1990-aisiais metais
aliuminio, rekalingo aviacijai ir kosminiams laivams statybai, gavybą Rusijoje
kontroliavo broliai Rubenai iš britų TWG. Jie darbavosi palaikomi brolių
Čiornyje. Jie per metus į šią Rusijos pramonę kasmet investuodavo apie tris
milijardus dolerių. Tais laikais – pasakiški piigai. Būtent jie išgelbėjo
Rusijos aliuminio gamybą nuo bankroto.
Kremliuje šį projektą
kontroliavo vicepremjeras Soskovcas, FSB šefas Barsukovas ir Boriso Jelcino
apsaugos viršininkas Koržakovas. 1996 metais B.Jelcinas atleido šią trijulę, ir
ji netrukus užvaldė aliuminio pramonę Rusijoje. Užvaldė sukompromitavusi
brolius Rubenus ir Čiornyj. Ir tuo pačiu į priekį prastūmė O.Deripaską. 2001
metais O.Deripaska vedė B.Jelcino anūkę ir tapo Jelcinų klano pinigų
prižiūrėtoju.
Kada V.Putinas tapo
šalies vadovu, O.Deripaska galutinai įsitvirtino aliuminio pramonėje kaip
vienintelis rusiško aliuminio gamybos savininkas. Prieš tapdamas aliuminio
magnatu jis turėjo prisiekti V.Putinui, kad bus ištikimas, ir dar į bendrąją
V.Putino sąskaitą pervesti 170 milijonų JAV dolerių kaip kyšį.
Kaip parodė vėlesni J.Šveco tyrimai, visi
O.Deripaskos sandoriai užsienyje buvo kontroliuojami Kremliaus. Ir tai darė
Rusijos specialiųjų tarnybų karininkai, tiek veikiantys, tiek formaliai
išleisti į pesiją.
J.Švecas teigia, kad prieš pat mirtį jo
kolega Aleksandras Litvinenka perdavė sąrašą aukšto rango FSB karininkų, kurie
dirbo O.Deripaskos komandoje.
Apie kompaniją Glencore
O kas toji kompanija Glencore? 1970-aisiais
ją įkūrė amerikiečių verslininkas Markas Ričas. Jei būtų sudarytas žinomiausių
XX amžiaus sukčių sąrašas, šis žmogu užimtų vieną iš pirmųjų vietų. Jis sukaupė
milžinišką turtą padėdamas įvairioms valstybėms apeiti JT taikomas ekonomines
sankcijas. Savo paslaugas jis teikė taip pat ir Sovietų Sąjungai, kuriai buvo
taikomi ekonominiai apribojimai dėl įsiveržimo į Afganistaną ir numušto Pietų
Korėjos lėktuvą.
Po SSRS žlugimo į šią
kompaniją buvo infiltruota daug Rusijos slaptųjų tarnybų agentų. M.Ričas buvo
išstumtas ir į jo vietą atsisėdo Aivanas Glazenbergas. Tas pats A.Glazenbergas,
kurį atidžiai patikrino ir KGB, ir FSB. Tas pats A.Glazenbergas, kuris talkino
O.Deripaskai ir kartu su G.Šrioderiu, M.Varnigu sėdėjo kai kurių kompanijų
direktorių tarybos krėsle.
Taigi Ukraina, pastebi J.Švecas, jau penketą
metų priešinasi Rusijos agresijai, o dabartinis V.Putino pinigų prižiūrėtojas
O.Deripaska kontroliuoja strateginius objektus Ukrainoje. Ukrainos
valdžia dėl „Rusal“ pateko į nepavydėtiną padėtį. Nepaisant aplinkybės, kad
Ukraina įvedė sankcijas O.Deripaskos įmonėms dar 2018 metų gegužę (O.Deripaskai
uždrausta iš Ukrainos išvesti kapitalą ir šioje šalyje užblokuoti jo aktyvai).
Vis tik O.Deripaska
sugebėjo paimti į savo rankas Nikolajevskij įmonę (spalvotieji metalai), Charkovo
traktorių ir Zaporožės aliuminio gamyklas. Su šiomis
įmonėmis jis pasielgė taip, kaip naudinga Rusijai ir labai nenaudinga –
Ukrainai. Bet O.Deripaskai iškelta baudžiamoji byla taip ir liko gulėti
ukrainietiškuose stalčiuose.
Duodamas interviu gordonua.com leidiniui
J.Švecas ironiškai teiravosi: kodėl sankcijos prieš O.Deripaską įsigaliojo tik
praėjus ketveriems metams po Rusijos agresijos pradžios? Nejaugi niekas Ukrainoje
nežinojo, kad O.Deripaska yra V.Putino žmogus?
Svarbu pastebėti, jog prieš O.Deripaską
taikomos ekonominės sankcijos 2017-aisiais buvo užtektinai griežtos. Bet
2017-ųjų pabaigoje „Rusal“ pranešė, kad Nikolajevskij įmonės valdymą perduoda
Glencore. Nors sankcijose buvo numatyta, kad taip elgtis negalima, vis tik
Ukrainos valdžia leido įgyvendinti šiuos pakeitimus.
Minėtame interviu J.Švecas smulkiai,
išsamiai ir įtikinamai papasakojo, kaip Ukraina priimdavo sau nenaudingus
sprendimus ir tuo pačiu O.Deripaskos įmonėms padėdavo kuo puikiausiai
išgyventi.
Kibernetiniai karai
Bet portalą slaptai.lt ypač domina, ar Kremlius tikrai naudojosi „Rusal“, kad įgyvendintų
kai kurias šnipinėjimo akcijas? J.Švecas primena, kad įvykiai Euromaidane 2013–2014 metais išprovokavo žiaurius
kibernetinius karus. Rusijos programišiai atakavo Ukrainos objektus, o ukrainiečių
hakeriai – rusiškus objektus. Remiantis „The Christian Science Monitor“,
2014-aisiais ukrainiečių programišiai atakavo Rusijos gynybos ministeriją,
centrinį banką, VRM. Pažymėtina, kad ukrainiečių atakos buvo žymiai stipresnės
nei rusų programišių išpuoliai.
Kaip vėliau paaiškėjo,
ukrainiečių hakeriai puolė „Rusal“, „Gazprom“, kiniečių ambasadą Maskvoje.
Atsakomybę už tai prisiėmė hakerių grupė hacktivist@rucyborg. Jos dėka buvo pavogta apie 3
tūkst. failų, iš jų kai kurie atsidūrė internete.
Taip pat paaiškėjo, kad “Rusal“
slapta, nelegaliai, vykstant mūšiams Euromaidane, atgabeno į Charkovą
įrenginių, kurie leidžia perimti mobiliuojo ryšio pokalbius. Būtent tos
aparatūros dėka Rusijos žvalgyba galėjo pasiklausyti svarbių Ukrainos, JAV
politikų telefoninių pokalbių. Pavyzdžiui, internete 2014-aisiais metais atsidūrė
Viktorijos Nuland ir amerikiečių ambasadoriaus Kijeve pašnekesiai. Tie
pokalbiai pateikti taip, kad Vakarai atrodytų kuo nepatraukliau.
J.Šveco žodžiais remiantis, po Viktoro
Janukovičiaus pabėgimo į Rusiją paaiškėjo, kad visa Ukrainos žvalgybos SBU (СБУ) kompiuterinė sistema buvo kontroliuojama
FSB specialistų. Ukrainos žvalgybos būstinėje buvo specialios patalpos, kuriose
dirbo Rusijos žvalgybos atstovai, naudodama išskirtinai rusišką įrangą. Į tuos
kambarius ukrainiečių žvalgybininkams buvo draudžiama įžengti.
Kai žurnalistė pasiteiravo, ar J.Švecas
tiki informacija dėl šnipinėjimo įrangos, buvęs sovietų žvalgas atsakė, kad bet
kokią žvalgybinę informaciją būtina tikrinti daug sykių pačiais įvairiausias
aspektais. Žvalgybininkas negali būti absoliučiai įsitikinęs niekuo. Tačiau JAV
valstybės sekretorės Viktorijos uland ir JAV ambasadoriaus Maskvoje
telefoniniai pokalbiai tikrai buvo perimti. Ta informacija, kurią paskelbia
Wikileaks, dažniausiai tikima be jokių „gal“.
Dosje.Olegui Deripaskai – 50 metų. 2008 metais jo turtai buvo įvertinti 28 milijardais JAV dolerių. O.Deripaska tuo metu buvo vienas iš turtingiausių Rusijos žmonių. Remiantis „Forbes“ sudarytais turtingiausių pasaulio žmonių reitingais, jis užėmė net 9-ąją vietą. Remiantis 2018-ųjų sausio mėnesio duomenimis, jis užima 247 vietą pasaulyje, nes valdo tik 7,1 milijardo dolerių vertės turtą.
JAV penktadienį įvedė sankcijas septyniems Rusijos oligarchams, kuriuos kaltina palaikant ir finansuojant prezidento Vladimiro Putino siekį pakirsti Vakarų demokratijų pagrindus.
Aukšto rango JAV pareigūnai šiuos verslininkus apibūdino kaip V. Putino „artimiausios aplinkos“ žmones.
„Jungtinės Valstijos imasi šių veiksmų, atsakydamos į tebesitęsiančią ir vis įžūlesne tampančią Rusijos valdžios kenkėjišką veiklą, kurią ji vykdo visame pasaulyje“, – sakė vienas iš pareigūnų.
Tarp asmenų, kuriems įvestos nuobaudos, – aliuminio magnatas Olegas Deripaska ir valstybinės energetikos bendrovės „Gazprom“ direktorius Aleksejus Mileris.