V. Zelenskis kreipėsi į Lietuvą: Ukraina apgins ir savo, ir jūsų laisvę. Dainius Labutis. ELTA fotografija
Prezidentas Gitanas Nausėda neslepia, kad dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo apie neva „absurdišką“ NATO viršūnių susitikimo formuluotę dėl Ukrainos narystės Aljanse, prie derybinio stalo buvo kilusi emocinė įtampa.
G. Nausėda pripažįsta, kad tuo metu buvo atsiradusi galimybė, jog visas NATO viršūnių susitikimas gali apskritai žlugti.
„Drama buvo labai didelė ir aš vienu metu tikrai turėjau pagrindo nuogąstauti, kad tekstas gali staiga tapti daug blogesnis arba bus neįtraukti tie dalykai, kurie yra nepaprastai svarbūs ir mums, ir Ukrainai“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.
„Tuo metu tiesiog puikiai suvokiau, kad mes jau pasiekėme maksimumą ir bet koks mėginimas eiti toliau sužlugdys patį Vilniaus viršūnių susitikimą. Aš labai atsakingai tai sakau. Taip galėjo atsitikti“, – pažymėjo prezidentas.
G. Nausėda neatskleidžia, kurios partnerės į V. Zelenskio pareiškimą reagavo aštriausiai. Visgi, pažymi prezidentas, emocinga lyderių reakcija buvo trumpalaikė.
„Apskritai nuotaika buvo tokia, kad na, žiūrėkite, mes stengiamės padaryti viską, ką galime, tikrai dedame daug pastangų ir mes tikrai nenusipelnome galbūt tokio įvertinimo kaip absurdas ar dar kažkaip panašiai. Tai buvo labai trumpalaikis momentas ir ne tiek svarbu, kaip ten kas buvo, bet svarbiausia, kaip viskas baigėsi“, – teigė prezidentas. Volodymiras Zelenskis – Vilniuje. Dainius Labutis. ELTA fotografija
Anot G. Nausėdos, kai kurioms Aljanso narėms pasipiktinimą sukėlęs V. Zelenskio „Twitter“ įrašas galėjo būti ne tik emocinė, bet ir derybinė išraiška.
„Pirma, tai yra emocinis fonas. (…) Suprantu prezidento Zelenskio tviterio įrašą, apskritai suprantu, jog emocinis fonas yra toks, kad mes turbūt net negalime įsijausti į padėtį žmogaus, kuris vadovauja valstybei, besiginančiai nuo kruvino agresoriaus“, – sako G. Nausėda.
„Antra, tai yra taip pat ir derybinis svertas, nes tuo metu sprendimai dar nebuvo priimti“, – pažymi prezidentas.
ELTA primena, kad šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės NATO klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Cenzūra: pasakyti galima ne viską ir ne visada.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino. Taip jis teigė dar prieš paviešinant komunikate nugulusias kompromisines formuluotes.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, vasario 24 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dabar jau negalėtų sėsti prie derybų stalo su Rusijos Federacijos vadovu Vladimiru Putinu.
Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai sakė penktadienį per spaudos konferenciją „Vasaris. Nenugalimumo metai”. Kruvinas Vladimiro Putino snukis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Anot V. Zelenskio, prieš prasidedant Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, jis buvo pasirengęs deryboms su V. Putinu. Ukrainos prezidentas papasakojo, kad kreipėsi į Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir kitus pasaulio lyderius, prašydamas padėti organizuoti derybų procesą.
„Aš sakiau: pasodinkite Putiną prie derybų stalo. Aš jam (Erdoganui ) sakiau. Ir ne tik jam. Daugeliui sakiau, jog negalima leisti, kad kiltų plataus masto karas. Jis (Turkijos prezidentas) tada to negalėjo padaryti. Ir ne tik jis. Dabar jis mano, kad gali, bet dabar mes negalime. Tai jau ne tas žmogus (omenyje turimas V. Putinas). Nėra su kuo kalbėtis“, – teigė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kyjive penktadienį buvo surengta Ukrainos prezidento V. Zelenskio spaudos konferencija, skirta plataus masto Rusijos invazijos pradžios metinėms.
Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, gruodžio 4 d. (ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, JAV vertinimu, šiuo metu nėra rimtai suinteresuotas taikos derybomis.
„Žinoma, kad diplomatija yra visų mūsų tikslas, tačiau reikia to norinčio partnerio“, – Kyjive po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, praneša agentūra „Reuters“.
Tačiau V. Putinas nėra tam pasirengęs, pabrėžė pareigūnė. Tai esą rodo rusų atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir Kremliaus retorika.
JAV prezidentas Joe Biden neseniai pareiškė esąs pasirengęs pokalbiui su V. Putinu, jei jis suinteresuotas nutraukti karą. Rusija į tai atsakė, kad Vakarai turi pripažinti Maskvos paskelbtą keturių Ukrainos sričių aneksiją. Ši reakcija, anot V. Nuland, parodo, kaip nerimtai Rusija žiūri į derybas.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gruodžio 2 d. (ELTA). Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas negali būti dialogo su pasauliu subjektas. Svarbiausios sostinės tai jau supranta, bet Maskva šito dar nepripažįsta.
Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.
„Realybė, kuri jau suvokiama svarbiausiose sostinėse, bet dar nepripažįstama Maskvoje: Putinas negali būti dialogo su pasauliu subjektas, kadangi jis neturi savo politinės perspektyvos pačioje Rusijoje. Rusijai vienintelis šansas išlikti – „perkrauti“ elitą, kad būtų galima nurašyti „svetimas klaidas“, – parašė M. Podoliakas tviteryje.
„rbc.ua“ primena, kad pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje vis aktyviau gvildenama derybų su Rusijos prezidentu V. Putinu tema.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, lapkričio 14 d. (ELTA). Rusija siūlo Ukrainai ne taikos derybas, o kelia ultimatumus, tikėdamasi operatyvinės pauzės, kuri jai leistų pergrupuoti savo kariuomenę ir įsitvirtinti užgrobtoje teritorijoje.
Tai interviu Austrijos laikraščiui „Der Standard“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
„Tai, ką siūlo Rusija, yra ultimatumas. Jie nori ugnies nutraukimo, bet patys tuo metu įsitvirtina užgrobtoje teritorijoje. Visi oficialūs Rusijos asmenys, įskaitant užsienio reikalų ministrą, kalba ne apie derybas, o apie operatyvinę pauzę persigrupavimui ir (jėgų) papildymui“, – sakė M. Podoliakas.
Komentuodamas diplomatines priemones, patarėjas teigė, kad iš tikrųjų „nėra jokio konflikto, kurį reikia sureguliuoti, o yra invazija ir teritorijos aneksija, kurios turi būti nutrauktos“.
Anot M. Podoliako, prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai davė suprasti, ką Ukrainai reiškia taikos derybos: Rusija turi išvesti visą savo kariuomenę iš Ukrainos, taip pat ir iš Krymo. „Tada bus galima pradėti svarstyti, ką mes manome, ką jie mano ir kiek jie turi sumokėti kompensacijos. Tada bus galima kalbėti apie taiką po karo“, – pabrėžė jis.
Anot M. Podoliako, po Chersono išvadavimo Ukraina „neturi jokio pagrindo ir galimybių stabdyti puolimą“.
„Jeigu Ukraina jį sustabdys, tai Rusija išnaudos šį laiką, kad parengtų kariuomenę, nusiųstų ją į Ukrainą ir sustiprintų savo pozicijas. Antra, Ukraina turi žengti į priekį visomis kryptimis. Mes turime tęsti kovą visuose frontuose“, – pareiškė jis. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Ultimatumas
Interviu M. Podoliakas atskirai pakomentavo Austrijos poziciją ir atsakė į klausimą, ar galima išlikti neutraliems, kai vyksta genocidui prilygstantis Rusijos karas prieš Ukrainą.
„Tai – ne neutralumo klausimas. Tai klausimas, ar tiesiog norisi stovėti nuošalyje, kai viena šalis įsiveržia į kitą, kai žudomi žmonės, kai žmonėms atimama teisė taikiai gyventi savo šalyje. Jeigu kai kas Austrijoje šito nesupranta, tai gal verta jiems tai paaiškinti: Rusija įsiveržė į Ukrainą, Rusija žudo žmones, Rusija siunčia dronus ir raketas. Tai – ne konfliktas. Vėliau niekas nekalbės apie neutralumą, o tik apie tai, kad tuo metu buvo priimtas sprendimas stovėti nuošalyje ir stebėti, kaip viena šalis puola kitą. Austrija priėmė būtent tokį sprendimą“, – konstatavo jis.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, lapkričio 7 d. (ELTA). Ukraina, pasak prezidento administracijos vadovo Mychailo Podoliako, pasirengusi deryboms su Rusija – tačiau tik su Vladimiro Putino įpėdiniu.
„Ukraina niekada neatsisakė derėtis, – rašė jis tviteryje. – Mūsų derybinė pozicija yra žinoma ir atvira“. Rusija pirmiausiai turi išvesti iš Ukrainos savo dalinius. „Ar V. Putinas tam pasirengęs? Akivaizdžiai ne. Todėl konstruktyvus mūsų vertinimas: kalbėsime su kitu šalies vadovu“, – rašė toliau M. Podoliakas.
Šis pasisakymas nuskambėjo po JAV žiniasklaidos pranešimų, kad JAV prezidento Joe Bideno vyriausybė paragino Ukrainos vadovybę signalizuoti savo pasirengimą derėtis su Maskva.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 28 d. (AFP-ELTA). Kyjivas nebegali derėtis su Rusija, Maskvai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose surengus „referendumus“ dėl aneksijos, antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusijos pseudoreferendumų pripažinimas „normaliais“, vadinamojo Krymo scenarijaus įgyvendinimas ir dar vienas bandymas aneksuoti Ukrainos teritoriją reiškia, kad su dabartiniu Rusijos prezidentu nėra apie ką kalbėtis“, – sakė jis, kreipdamasis vaizdo ryšiu.
„Viso pasaulio akyse Rusija vykdo atvirą „referendumu“ vadinamą farsą okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – sakė jis. „Žmonės priversti pildyti kažkokius popierius prieš televizijos kamerą įrėmus automato vamzdį. Tariamo pseudoreferendumo rezultatai suplanuoti iš anksto“, – sakė jis.
V. Zelenskis pridūrė, kad „grasinimai panaudoti branduolinius ginklus tapo nuolatiniu Rusijos pareigūnų ir propagandistų naratyvu“.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Lvivas, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Turkija tvirtina, kad karas Ukrainoje turėtų būti sprendžiamas diplomatiniais kanalais, ir gali padėti kaip tarpininkė, sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Esame pasirengę veikti kaip tarpininkai siekiant tikslo atgaivinti Stambule prasidėjusias derybas dėl kriterijų“, – sakė R. T. Erdoganas pastabose, kurias perdavė jo biuras.
„Svarbu rasti trumpiausią ir teisingiausią kelią prie derybų stalo“, – sakė jis, pridurdamas, kad tolesnes detales aptars su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
R. T. Erdoganas kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu Ukrainos mieste Lvive.
Briuselis, rugpjūčio 1 d. (dpa-ELTA). Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) pakvietė Serbiją ir Kosovą Briuselyje susėsti prie bendro krizinių derybų stalo.
Tokių pokalbių metu abi šalys galėtų „aptarti tolesnius veiksmus, galimus sprendimus ir būdus užkirsti kelią įtampos pasikartojimui“, teigė ES užsienio politikos vadovo atstovas spaudai Peteris Stano. Jis nenurodė konkrečios derybų datos.
ES savo kvietimą pateikė po to, kai tarp Serbijos ir Kosovo įsiplieskė nauja įtampa. Kosovas planavo nuo pirmadienio nebepripažinti Serbijoje išduotų asmens dokumentų – pasak šalies valdžios, Serbija Kosovo gyventojų atžvilgiu jau taiko analogiškas priemones. Dėl to regione pratrūko smurtas.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Kyjivas, gegužės 12 d. (AFP-ELTA). Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad veda „sunkias“ derybas su Rusija, siekdamas užtikrinti saugų 38 sunkiai sužeistų kovotojų evakavimą iš rusų kariuomenės apgultos Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“.
„Vedame labai sunkias derybas dėl sunkiai sužeistų kovotojų evakuacijos iš „Azovstal“ mainais į paimtus į nelaisvę rusus“, – sakoma ministro pirmininko pavaduotojos Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Ji sakė, kad abi šalys derasi dėl „38 sunkiai sužeistų kovotojų“ išlaisvinimo ir kad derybos vyksta „žingsnis po žingsnio“.
I. Vereščuk anksčiau šią savaitę agentūrai AFP sakė, kad tuneliuose po didele plieno gamykla Mariupolyje, kurio kontrolę Rusija teigia perėmusi, tebėra daugiau nei 1 000 Ukrainos karių. Pasak jos, šimtai žmonių yra sužeisti, o Ukraina veda derybas su Turkija siekiant palengvinti galimą evakuaciją.
V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, balandžio 16 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad eliminavus paskutinius Ukrainos karius, įstrigusius apgultame Mariupolio mieste, derybos su Maskva bus nutrauktos.
„Mūsų karių, mūsų vyrų (Mariupolyje) likvidavimas užbaigs bet kokias Ukrainos ir Rusijos derybas“, – sakė V. Zelenskis interviu naujienų tinklalapiui „Ukrayinska pravda“. – Tai bus aklavietė, nes mes nesiderame nei dėl savo teritorijų, nei dėl savo žmonių“.
Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis nukentėjo bene labiausiai.
Mariupolis – po barbarų atakų
Miesto užėmimas leistų Rusijai sausuma sujungti 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį ir Maskvos remiamų separatistų valdomus regionus Ukrainos rytuose.
Netrukus po invazijos Rusijos kariai apsupo uostamiestį, tačiau menkiau ginkluota ir ne tokia gausi Ukrainos kariuomenė atsilaikė.
Rusijos kariai pamažu žengė į miestą, tačiau ukrainiečių pajėgų grupės ir toliau laikosi miesto milžiniškose metalurgijos ir sunkiosios technikos gamyklose, kurios turi didžiulį požeminių tunelių tinklą.
Stambule prasidėjo Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos. EPA – ELTA foto
Antradienį, netrukus po 10 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku Stambule prasidėjo gyvos Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos, pranešė Turkijos oficiali naujienų agentūra.
Abiejų pusių atstovus pasitiko Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir paragino juos užbaigti vasario 24 dieną prasidėjusį karą.
Lina Linkevičiūtė (AFP)
Asmenys, kurie derasi su Rusija, turi nevalgyti ir negerti, perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Prieš tai buvo pranešta apie Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus ir Ukrainos derybininkų apnuodijimą.
„Patariu kiekvienam, kuris dalyvauja derybose su Rusijos Federacija, nieko nevalgyti ir negerti bei stengtis nesiliesti prie jokių paviršių“, – D. Kulebą citavo „Sky News“.
Tai paskelbta antradienį Turkijoje tęsiantis Ukrainos ir Rusijos delegacijų diskusijoms.
Viljama Sudikienė (DPA)
Romanas Abramovičius, Rusijos milijardierius
Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius prisijungė prie Rusijos ir Ukrainos akis į akį derybų Stambule, dpa sakė Turkijos prezidentūros pareigūnas.
„Chelsea“ futbolo klubo savininkas, kuriam taikomos Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos sankcijos kaip dalis Vakarų atsako į Rusijos invaziją į Ukrainą, į renginio vietą atvyko su Rusijos delegacija, sakė pareigūnas.
Pranešama, kad R. Abramovičius buvo vienas iš kelių žmonių, kurie po ankstesnio derybų rato patyrė apsinuodijimo simptomų.
R. T. Erdoganas: Rusija ir Ukraina abi turi „teisėtų interesų“. EPA-ELTA nuotr.
Stambulas, kovo 29 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasakė Rusijos ir Ukrainos delegacijoms, antradienį ketinančioms atnaujinti pokalbius akis į akį, kad „abi šalys turi teisėtų interesų“.
Derybos prasidėjo Dolmabahce rūmuose Stambule, siekiant užbaigti karą, per kurį žuvo maždaug 20 tūkst. žmonių, daugiau nei 10 milijonų buvo priversti palikti savo namus.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 28 d. (AFP-ELTA). Jau galbūt pirmadienį Rusijos ir Ukrainos derybininkai atnaujins taikos derybas akis į akį, tikimasi, kad jos parodys, ar beveik aklavietėje atsidūrusios kovos privertė Maskvą sušvelninti savo reikalavimus.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikino naujas derybas, vildamasis, kad jos atneš taiką „neatidėliojant“. Per antrą mėnesį trunkančią Rusijos invaziją žuvo tūkstančiai žmonių, nusiaubta daugybė Ukrainos miestų.
Prancūzija, Graikija ir Turkija tikisi pradėti „humanitarinę operaciją“, kad per kelias dienas būtų evakuoti civiliai, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekiantis gauti Rusijos kolegos Vladimiro Putino sutikimą.
Keli ankstesni taikos derybų ratai nesugebėjo sustabdyti kovų ar įveikti esminių nesutarimų dėl Kyjivo krypties į Vakarus ir Rusijos vykdomos Ukrainos teritorijos okupacijos. Tačiau įnirtingas Ukrainos pasipriešinimas pristabdė Rusijos kariuomenę ir privertė nutraukti pastangas užimti Kyjivą, o tai atgaivino derybų viltį. „Mūsų tikslas akivaizdus – taika ir kuo greičiau atkurti normalų gyvenimą mūsų gimtojoje valstybėje“, – sakė V. Zelenskis vėlyvo vakaro vaizdo žinutėje ir taip pat išdėstė savo derybines raudonąsias linijas.
„Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nekelia abejonių. Veiksmingos saugumo garantijos mūsų valstybei yra privalomos“, – sakė jis.
Anksčiau V. Zelenskis sakė „nuodugniai“ svarstąs Rusijos reikalavimą dėl Ukrainos „neutralumo“. „Šis derybų punktas man yra suprantamas ir jis yra svarstomas, atidžiai nagrinėjamas“, – sakė V. Zelenskis per interviu kelioms nepriklausomoms Rusijos naujienų organizacijoms. V. Putinas vengia detalizuoti savo invazijos tikslus ir tik pareiškė, kad nori „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą.
Apžvalgininkai tikisi, kad neapibrėžtumas suteiks jam daugiau erdvės pritarti susitarimui, paskelbti pergalę ir baigti karą.
Daugeliui Ukrainos gyventojų tebekelia įtarimų tai, kad Maskva gali pasinaudoti derybomis kaip galimybe persigrupuoti ir išspręsti rimtas taktines ir logistines Rusijos kariuomenės problemas. Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad V. Putinas vis dar gali siekti padalyti šalį panašiai kaip yra padalyta Korėja – „nustatyti atskyrimo liniją tarp okupuotų ir neokupuotų regionų“. „Nepavykus užimti Kyjivo ir nušalinti Ukrainos vyriausybę, V. Putinas keičia savo operatyvinės veiklos kryptis. Dabar jos yra pietūs ir rytai, – feisbuke parašė jis. – Tai bus bandymas įkurti Ukrainoje Pietų ir Šiaurės Korėjas“.
Rusija de facto kontroliuoja pietinį Krymo regioną ir nepriklausomomis pasiskelbusias Donecko bei Luhansko respublikas šalies rytiniame Donbaso regione. Ukrainos Luhansko separatistinio regiono vadovas sakė, kad gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
Pasipriešinimas apgultame Mariupolyje yra pagrindinė kliūtis, trukdanti Maskvai kontroliuoti sausumą nuo Donbaso iki Krymo. Tačiau akivaizdu, kad pirminės Rusijos viltys nekliudomai nušluoti Ukrainą išblėso. Rusijos pajėgos padarė menką pažangą siekiant užimti svarbiausius miestus, todėl perėjo prie civilių bombardavimo iš oro. Su Vakarų tiekiamais ginklais Ukrainos kovotojai ir toliau sulaiko Rusijos armiją arba net stumia ją atgal.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, vasario 3 d. (dpa-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasiūlė surengti aukšto lygio derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, siekiant sumažinti įtampą tarp kaimynių.
„Mes mielai surengsime viršūnių susitikimą lyderių lygiu arba techninio lygio derybas“, – sakė R. T. Erdoganas per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kijeve.
Ankara remia savo „strateginio partnerio“, t. y. Ukrainos teritorinį vientisumą, įskaitant Rusijos kontroliuojamą Krymą, pridūrė jis.
V. Zelenskis padėkojo R. T. Erdoganui už jo pastangas ir sakė, kad jo vizitas parodė, jog Turkija yra „Ukrainos draugė“.
Turkijos prezidentas yra paskutinis iš daugelio lyderių, neseniai apsilankiusių Kijeve. Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Lenkijos ministrai pirmininkai buvo atvykę čia su diplomatinėmis misijomis siekiant išvengti karo Rytų Europoje.
R. T. Erdoganas paragino šalis elgtis santūriai ir pakvietė taikiai išspręsti krizę, susijusią su didžiulių Rusijos pajėgų telkimu prie Ukrainos sienų.
Maskva neigia ketinanti pulti. Vis dėlto Vakarai tuo nelabai tiki, sakydami, kad Rusija ilgus metus yra neteisėtai užėmusi Krymą ir kursto konfliktą Rytų Ukrainoje tarp šalies vyriausybės ir savo remiamų separatistų.
Dar iki savo vizito ketvirtadienį R. T. Erdoganas jau siūlė surengti taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos lyderių.
Kijevas sutiko, tačiau Maskva kol kas tyli. R. T. Erdoganas atskirai pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į Ankarą individualiems pokalbiams, tačiau Maskva dar nepatvirtino savo sutikimo.
NATO narė Turkija stengiasi palaikyti gerus santykius ir su Ukraina, ir su Rusija.
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjusiais metais Turkijos atsisakymas pripažinti Rusijos parlamento rinkimų Kryme rezultatus ir kovinių bepiločių orlaivių pardavimas Ukrainai pakurstė įtampą tarp Ankaros ir Maskvos.
Rusija ir Turkija bendradarbiauja, kad surastų politinį Sirijos konflikto sprendimą, nors palaiko priešingas puses.
Rusija išlieka didžiausia gamtinių dujų tiekėja Turkijai ir 2022 metais į Turkiją išsiuntė daugiausiai turistų.
R. T. Erdoganas ir V. Zelenskis ketvirtadienį pasirašė laisvosios prekybos susitarimą, kurį pastarasis pavadino „istoriniu laimėjimu“, taip pat kitų susitarimų prekybos, gynybos ir technologijų srityse.
Privati Turkijos gynybos bendrovė „Baykar“ Ukrainoje gamins bepiločius orlaivius, pridūrė V. Zelenskis.
Talibano atstovai atvyko į derybas Norvegijoje. EPA-ELTA nuotr.
Oslas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Talibano, Afganistano griežtosios linijos islamistų, atstovai atvyko į Norvegijos sostinę Oslą, kur jie derėsis dėl situacijos Afganistane, praneša dpa.
Derybos tęsis iki antradienio, o talibai turėtų susitikti su afganų moterimis, žurnalistais ir žmogaus teisių aktyvistais.
Tai pirmasis kartas kai Talibano delegacija vyksta į Vakarų valstybę po to, kai islamistai užėmė valdžią Afganistane 2021 m.
Norvegijos transliuotojas NRK pranešė, kad pirmojo susitikimo rezultatai lems tai, ar talibai vėliau susitiks su Norvegijos užsienio reikalų ministre Anniken Huitfeldt.
Ministrė anksčiau pasisakė už kvietimą talibams atvykti, aiškindama, kad Talibanas gali būti laikomas atsakingu už savo veiksmus tik dialogo pagalba. Ji tikisi, kad diplomatinės pastangos leis pagerinti moterų situaciją Afganistane.
Užsienio reikalų ministro pareigas einantis talibų atstovas Amiras Khanas Muttaqis prieš išvykdamas į Norvegiją sakė, kad jis buvo pakviestas atvykti su 15 žmonių delegacija, o vizito metu vyks susitikimai su Norvegijos, ES, JAV ir kitų valstybių atstovais bei afganais.
Jis tikisi, kad vizitas padės užmegzti „pozityvius santykius“ tarp Talibano ir Europos.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad artimiausiu metu galima tikėtis Rusijos agresyvių karinių veiksmų prieš Ukrainą. Anot ministro, tęsiantis įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl Ukrainos, Maskva padarys viską, kad derybos būtų priimtos jų naudai.
„Rusija maksimaliai spaus, panaudos visus būdus, ir aš manau, kad artimiausiu metu pastiprinti derybas ji aktyvuos ir karinius elementus prieš Ukrainą, kad derybos susiklostytų palankesniu būdu“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Svarbus pokalbis“ kalbėjo ministras, kartu pridurdamas, kad tokią praktiką Rusija gali panaudoti, tikėdamasi pastiprinti savo diplomatinę poziciją.
„Tokia yra agresorių praktika, čia nėra naujiena istorijoje. Kai pritrūksta politinių argumentų ir akivaizdžiai veiksmai visoms valstybėms rodo, kad agresorius siekia visai kitų tikslų, kurių nedeklaruoja, tai paprastai būtent agresorius ir naudoja savo karines pajėgas, norėdamas pastiprinti savo diplomatines pozicijas. Aš manau, kad artimiausiu metu, deja, galime tą ir išvysti“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Visgi, A. Anušausko teigimu, bandymas kilusias įtampas tarp Rusijos ir Ukrainos spręsti diplomatiniu keliu tik dar labiau gali paskatinti Rusijos agresyvų elgesį.
„Aš manau, kad diplomatija visada veiksni, tik klausimas yra paprastas ir jį galėjo kelti valstybės ir prieš 80 metų, kelia ir dabar. Ar nuolaidos agresoriui sustabdys agresiją? (…) Jei bus padarytos per didelės nuolaidos kitų valstybių saugumo sąskaita, tai, deja, tik aktyvuos agresorių”, – teigė A. Anušauskas.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, sausio 11 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos Ženevoje davė „teigiamą“ pradžią tolesniam dvišaliam dialogui, antradienį pareiškė Kremlius.
„Tai nusipelnė teigiamo įvertinimo“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, tačiau pridūrė dar negalįs pakomentuoti jų galutinio rezultato.
Rusija praėjusiais metais prie Ukrainos sienų sutelkė dešimtis tūkstančių karių ir sukėlė tarptautinės bendruomenės būgštavimus dėl galimo puolimo. Šalis tuomet pareikalavo JAV ir NATO saugumo garantijų, tačiau pastarieji savo ruožtu pagrasino Maskvai griežtomis sankcijomis.
Nors tiek JAV, tiek Rusija patvirtino, kad per pirmadienio derybas nepasiekė proveržio, tačiau sutiko tęsti dialogą.
„Laukia dar keli derybų raundai, kurie leis susidaryti aiškų vaizdą, ką jau esame pasiekę, – teigė D. Peskovas. – Tačiau pagrindo džiūgauti kol kas nėra. Būtų naivu tikėti, kad vienas raundas duos daug rezultatų“.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, sausio 9 d. (AFP-ELTA). Rusija sekmadienį pareiškė atmetanti bet kokią galimybę nusileisti Jungtinėms Valstijoms derybose dėl Ukrainos.
„Nesutiksime nusileisti. Tokia galimybė visiškai atmetama“, – Rusijos naujienų agentūroms pareiškė šalies užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ir pridūrė, kad tai neatitiktų Maskvos „saugumo interesų“.
Jis taip pat nurodė, kad Rusija nusivylusi per pastarąsias kelias dienas iš Vašingtono ir Briuselio gautais signalais, tačiau mano, jog JAV ir NATO derybų metu elgsis „santūriai, kad iš tikrųjų suvoktų, ko mums reikia“.
Sekmadienį S. Riabkovas pradeda dalyvavimą derybose su JAV dėl situacijos Ukrainos pasienyje. Ten praėjusiais metais buvo sutelkta dešimtys tūkstančių Rusijos karių ir pradėta skambinti varpais dėl galimo Maskvos įsiveržimo. Vakarai paragino Rusiją patraukti savo dalinius, tačiau Maskva savo ruožtu pareikalavo įpareigojančių JAV ir NATO saugumo garantijų.
Nors Vašingtonas sutiko derėtis, šios šalies valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas atmetė kai kuriuos Maskvos reikalavimus kaip „faktų neigimą“ ir pabrėžė, kad derybos neduos vaisių, kol Rusija „prie Ukrainos galvos laikys ginklą“.
„Esame pasirengę ryžtingai reaguoti į tolesnę Rusijos agresiją. Tačiau vis dar įmanomas diplomatinis sprendimas ir būtų pageidautina, kad Rusija jį pasirinktų“, – penktadienį pareiškė A. Blinkenas.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 1 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė norįs tiesioginių derybų su Rusija, skirtų užbaigti aštuonerių metų karą su prorusiškais separatistais jo šalies rytuose.
„Turime kalbėti tiesiai – be tiesioginių derybų su Rusija mums karo užbaigti nepavyks“, – per metinį kreipimąsi į šalies įstatymų leidėjus teigė V. Zelenskis.
Jis tokius savo komentarus išsakė po to, kai Užsienio reikalų ministerija Kijeve pareiškė, kad Rusija prie Ukrainos sienų, Kryme ir separatistų po pastarojo pusiasalio aneksijos 2014 m. okupuotuose dviejuose Ukrainos regionuose yra sutelkusi 115 tūkst. karių. Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
„Būkime atviri, karas Donbase tęsiasi jau aštuonerius metus. Praėjo aštuoneri metai nuo to, kai Rusija aneksavo Krymą, – kalbėjo V. Zelenskis ir pridūrė „nebijąs“ tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. – Turime kalbėtis, žinodami, kad turime stiprią kariuomenę.“
Savo kreipimesi V. Zelenskis taip pat paragino Ukrainos politikus likti vieningus Rusijos agresijos akivaizdoje.
Kijevas kartu su savo Vakarų sąjungininkėmis jau kurį laiką kaltina Rusiją remiant separatistus, tačiau Maskva tai neigia. Karinis konfliktas iki šiol jau pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
