Rusija ir Ukraina rengiasi taikos deryboms akis į akį


Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto

Kyjivas, kovo 28 d. (AFP-ELTA). Jau galbūt pirmadienį Rusijos ir Ukrainos derybininkai atnaujins taikos derybas akis į akį, tikimasi, kad jos parodys, ar beveik aklavietėje atsidūrusios kovos privertė Maskvą sušvelninti savo reikalavimus.
 
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikino naujas derybas, vildamasis, kad jos atneš taiką „neatidėliojant“. Per antrą mėnesį trunkančią Rusijos invaziją žuvo tūkstančiai žmonių, nusiaubta daugybė Ukrainos miestų.
 
Prancūzija, Graikija ir Turkija tikisi pradėti „humanitarinę operaciją“, kad per kelias dienas būtų evakuoti civiliai, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekiantis gauti Rusijos kolegos Vladimiro Putino sutikimą.
 
Keli ankstesni taikos derybų ratai nesugebėjo sustabdyti kovų ar įveikti esminių nesutarimų dėl Kyjivo krypties į Vakarus ir Rusijos vykdomos Ukrainos teritorijos okupacijos. Tačiau įnirtingas Ukrainos pasipriešinimas pristabdė Rusijos kariuomenę ir privertė nutraukti pastangas užimti Kyjivą, o tai atgaivino derybų viltį. „Mūsų tikslas akivaizdus – taika ir kuo greičiau atkurti normalų gyvenimą mūsų gimtojoje valstybėje“, – sakė V. Zelenskis vėlyvo vakaro vaizdo žinutėje ir taip pat išdėstė savo derybines raudonąsias linijas.
 
„Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nekelia abejonių. Veiksmingos saugumo garantijos mūsų valstybei yra privalomos“, – sakė jis.
 
Anksčiau V. Zelenskis sakė „nuodugniai“ svarstąs Rusijos reikalavimą dėl Ukrainos „neutralumo“. „Šis derybų punktas man yra suprantamas ir jis yra svarstomas, atidžiai nagrinėjamas“, – sakė V. Zelenskis per interviu kelioms nepriklausomoms Rusijos naujienų organizacijoms. V. Putinas vengia detalizuoti savo invazijos tikslus ir tik pareiškė, kad nori „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą.
 
Apžvalgininkai tikisi, kad neapibrėžtumas suteiks jam daugiau erdvės pritarti susitarimui, paskelbti pergalę ir baigti karą.
 
Daugeliui Ukrainos gyventojų tebekelia įtarimų tai, kad Maskva gali pasinaudoti derybomis kaip galimybe persigrupuoti ir išspręsti rimtas taktines ir logistines Rusijos kariuomenės problemas. Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad V. Putinas vis dar gali siekti padalyti šalį panašiai kaip yra padalyta Korėja – „nustatyti atskyrimo liniją tarp okupuotų ir neokupuotų regionų“. „Nepavykus užimti Kyjivo ir nušalinti Ukrainos vyriausybę, V. Putinas keičia savo operatyvinės veiklos kryptis. Dabar jos yra pietūs ir rytai, – feisbuke parašė jis. – Tai bus bandymas įkurti Ukrainoje Pietų ir Šiaurės Korėjas“.
 
Rusija de facto kontroliuoja pietinį Krymo regioną ir nepriklausomomis pasiskelbusias Donecko bei Luhansko respublikas šalies rytiniame Donbaso regione. Ukrainos Luhansko separatistinio regiono vadovas sakė, kad gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
Pasipriešinimas apgultame Mariupolyje yra pagrindinė kliūtis, trukdanti Maskvai kontroliuoti sausumą nuo Donbaso iki Krymo. Tačiau akivaizdu, kad pirminės Rusijos viltys nekliudomai nušluoti Ukrainą išblėso. Rusijos pajėgos padarė menką pažangą siekiant užimti svarbiausius miestus, todėl perėjo prie civilių bombardavimo iš oro. Su Vakarų tiekiamais ginklais Ukrainos kovotojai ir toliau sulaiko Rusijos armiją arba net stumia ją atgal.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.03.28; 12:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.