Rinkimai. Kokia jų vertė. Slaptai.lt foto
Pirmalaikių Seimo rinkimų poreikiu abejojantys ir dėl šio klausimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdį inicijuojantys Naujamiesčio skyriaus konservatoriai surinko maždaug trečdalį reikiamų parašų.
„Turime kelias dešimtis surinktų parašų“, – Eltai teigė Naujamiesčio skyriaus pirmininkas Edmundas Jakubauskas, pažymėdamas, kad partijos Tarybą sudaro daugiau nei 190 narių.
Visgi konservatorius pripažino, kad procesas vyksta šiek tiek lėčiau negu buvo tikėtasi.
„Procesas nėra lengvas, nes nesu aš toks labai žinomas asmuo, susiduriame ir su pasyvumu ir, tiesą pasakius, taip nuoširdžiai pasiginčijame“, – sakė politikas.
Kreipimąsi išsiuntęs Naujamiesčio skyriaus pirmininkas taip pat pripažįsta, kad kol kas jokio atsako iš partijos vadovybės negavo.
„Su manim asmeniškai niekas iš partijos vadovybės nekalbėjo. Bet pirmadienį bus partijos prezidiumo posėdis“, – sakė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje vis garsiau šnekant apie nepasitenkinimą prezidiumo sprendimu siūlyti pirmalaikius Seimo rinkimus, konservatorių Naujamiesčio skyrius paprašė sušaukti partijos Tarybos posėdį.
Oficialiame partijos vadovybei išsiųstame kreipimesi teigiama, kad „siūlymas partijai atsisakyti rinkimuose gauto mandato ir forsuoti kuo greitesnius Seimo rinkimus yra itin svarbus politinis žingsnis, dėl kurio turėtų spręsti platesnis TS-LKD narių ratas“.
„TS-LKD Vilniaus Naujamiesčio skyrius visuotiniame susirinkime aptarę G. Landsbergio ir I. Šimonytės laišką partijos nariams, išklausę skyriaus nario ir TS-LKD Garbės pirmininko prof. Vytauto Landsbergio minčių, vienbalsiai priėmė sprendimą, remiantis partijos įstatų 123 straipsniu, kartu su skyriais, kurie palaikytų, inicijuoti partijos Tarybos posėdį. Tai būtų proga Tarybos nariams imtis atsakomybės už partijos likimą“, – rašoma dokumente.
Pirmalaikių rinkimų iniciatyva suabejojo ir Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus. Jis ketvirtadienį paskelbė įrašą, kuriame ne tik sukritikavo TS-LKD vadovybę, bet ir taip pat paragino partijos tarybą kuo skubiau susirinkti ir atšaukti prezidiumo sprendimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
Savo ruožtu Seimo narys, konservatorius Mindaugas Skritulskas, reaguodamas į siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paragino partijų vadovybes „persikrauti“ ir pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių prezidiumas nutarė siūlyti Seimui ne tik tobulinti ydingą vietos savivaldos finansų sistemą, bet ir surengti naujus parlamento rinkimus. Registruotame nutarimo projekte numatoma, kad toks balsavimas būtų rengiamas rugsėjo 10 d. Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu Seimui pritrūktų politinės valios ir būtų apsispręsta priešingai, būtų svarstomas Vyriausybės atsistatydinimas, skelbta TS-LKD vadovybės pranešime.
Pastaroji iniciatyva sutikta nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo šaukti pirmalaikius rinkimus tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Vieningos nuomonės nėra ir pačių konservatorių gretose. Keletas parlamentarų patikino nepalaikysią Gabrieliaus Landsbergio siūlymo paleisti Seimą ir rengti naujus rinkimus, o konservatorių Naujamiesčio skyrius reikalauja šaukti partijos tarybos posėdį ir, pasak jų, visai valstybei svarbius klausimus spręsti įsiklausius į visos politinės bendruomenės pozicijas.
Varšuvoje surengtas dešiniųjų „Nepriklausomybės maršas”. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, lapkričio 11 d. (dpa-ELTA). Ketvirtadienį, minint Lenkijos nepriklausomybės dieną, Varšuvos gatvėmis žygiavo dešimtys tūkstančių nacionalistų, dešiniųjų pažiūrų ir joms prijaučiančių žmonių.
Jie susirinko miesto centre, mojavo baltomis ir raudonomis vėliavomis, leido signalines raketas.
Įvykio vietoje budėjo maždaug 800 policijos pareigūnų, jie stebėjo vadinamąjį „Nepriklausomybės maršą“ iki nacionalinio stadiono.
Prieštaringai vertinamą renginį oficialiai globoti ėmėsi nacionalinės konservatyvios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) vadovaujama vyriausybė.
Todėl eisena tapo būdu išreikšti nepritarimą liberaliam Varšuvos merui Rafaliui Trzaskowskiui. R. Trzaskowskis pasisakė prieš eitynes, iš dalies dėl koronaviruso pandemijos.
Renginio organizatorius ketvirtadienį savo pastabose užsiminė apie įtampą pasienyje su Baltarusija. „Šiandien Lenkijos pasienyje įvykdytas išpuolis“, – sakė organizatorius Robertas Bakiewiczius, kurį citavo agentūra PAP.
Varšuvoje vykusio renginio kritikai kalbėjo apie „neapykantos žygį prieš įsivaizduojamus priešus“.
Ketvirtadienį, kiek anksčiau, prezidentas Andrzejus Duda dalyvavo oficialiame kariniame parade, skirtame paminėti 1918 metų lapkričio 11 dieną, kai valstybės įkūrėjui Jozefui Pilsudskiui buvo pavesta vadovauti Lenkijos kariuomenei.
Po Pirmojo pasaulinio karo Lenkija gavo nepriklausomybę nuo Prūsijos, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Toliau krinta valdančiųjų lyderių palankaus vertinimo reitingai, tai rodo paskutinė naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 20 – birželio 2 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Pavasariui baigiantis ir epidemiologinei situacijai šalyje gerėjant, mažėjo Lietuvos gyventojų palankus požiūris į premjerę Ingridą Šimonytę ir jos vedamos Vyriausybės ministrus.
Žvelgiant į politikų palankaus vertinimų dinamiką, neigiamame kontekste vėl išsiskiria ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – ji tapo prasčiausiai vertinama ministre dešiniųjų Vyriausybėje. Visgi gegužės mėnesio apklausoje reitingo nuostolių neišvengė ir Seimo pirmininkė bei dar keli dešiniųjų Vyriausybės ministrai.
Sumažėjo Vyriausybės ministrų ir premjerės palankus vertinimas
Lyginant su balandį vykusia apklausa, naujausi „Baltijos tyrimų“ duomenys rodo, kad labiausiai sumažėjo Laisvės partijos pirmininkės, ministrės Aušrinės Armonaitės palankus vertinimas. Palankiai vertinančių ekonomikos ir inovacijų ministrę gegužės pabaigoje buvo 8 procentiniais punktais mažiau nei balandį. Šiuo metu A. Armonaitę palankiai vertina 21 proc. respondentų.
Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kartu išaugo ir respondentų skaičius, kurie apie ministrę pasisakė neigiamai. Dar balandį A. Armonaitę nepalankiai vertino 59 proc. gyventojų. Tuo metu gegužę jau 70 proc. respondentų deklaravo Laisvės partijos pirmininkę vertinantys nepalankiai.
Taigi, paskutinių apklausų duomenimis, ministrės palankių ir nepalankių vertinimų balansas dar labiau išsikreipė ir šiuo metu siekia minus 49. Su tokiais rodikliais A. Armonaitė tapo prasčiausiai vertinama ministre Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taip pat 8 procentiniais punktais per mėnesį sumažėjo ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen palaikymas. Šiuo metu ją palankiai vertina 44 proc. respondentų ir 46 proc. teigia Liberalų sąjūdžio lyderę vertinantys nepalankiai.
Lyginant su balandžio duomenimis, V. Čmilytė-Nielsen iš penktosios palankaus vertinimų reitingų lentelės vietos smuktelėjo į dešimtąją vietą.
Besibaigiant pavasariui, smuktelėjo ir premjerės I. Šimonytės palankus vertinimas. Lyginant balandžio ir gegužės mėnesiais surinktus duomenis, 7 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai vertina ministrę pirmininkę. Paskutinio tyrimo duomenimis, I. Šimonytę palankiai vertina 35 proc. ir 58 proc. teigia ją vertinantys nepalankiai.
„Baltijos tyrimų“ duomenys taip pat rodo, kad per mėnesį 5 procentiniais punktais pablogėjo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio (palankiai vertina 23 proc. ir nepalankiai – 68 proc.) vertinimas. 4 procentiniais punktais smuktelėjo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio reitingas. Šiuo metu ministrą palankiai vertina 28 proc. respondentų, 60 proc. apie A. Dulkį pasisako neigiamai.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tarp palankaus vertinimo nuostolius patyrusių yra ir visuomenininkas Andrius Tapinas. Jo palankus vertinimas sumažėjo 7 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 35 proc. (nepalankiai A. Tapiną vertina 48 proc.).
Taip pat 6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (palankiai vertina 20 proc. ir nepalankiai – 70 proc.). Per mėnesį 5 procentiniais punktais sumenko kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės vertinimas. Ją, naujosios apklausos duomenimis, palankiai vertina 59 proc. respondentų ir 31 proc. – nepalankiai.
Kitų politikų ir visuomenės lyderių vertinimai per paskutinį mėnesį nepakito ar pokyčiai buvo minimalūs.
Reitingus toliau augina V. Blinkevičiūtė
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo metu per gegužę išaugusiais palankaus vertinimo reitingais gali pasigirti naujoji Lietuvos socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Lyginant su ankstesnės apklausos, atliktos balandį, duomenimis, palankiai ją vertinančių atsirado 7 procentiniais punktais daugiau.
Pastaruoju metu augęs prie LSDP vairo sėdusios europarlamentarės palankus vertinimas leido jai įsitvirtinti penktoje reitingų lentelės vietoje. Šiuo metu V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 55 proc. ir 33 proc. vertina nepalankiai.
Per mėnesį palankiau įvertinti ir kitų dviejų partijų pirmininkai: 5 procentiniais punktais paaugo Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho palankus vertinimas (gegužę 34 proc. respondentų jį vertino palankiai ir 50 proc. – nepalankiai), 4 procentiniais punktais per tą patį laikotarpį ūgtelėjo partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio reitingas (palankiai vertina 48 proc. ir 31 proc. – nepalankiai).
Palankiausiai vertinami šalies politikai
„Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad suaugę Lietuvos gyventojai ir toliau palankiausiai vertina prezidentą Valdą Adamkų (82 proc. palankiai ir 9 proc. nepalankiai). Antroje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda (atitinkamai 72 proc. ir 22 proc.). Dar 4 visuomenės veikėjus palankiai įvertino daugiau nei pusė apklaustų gyventojų: prezidentę Dalią Grybauskaitę (59 proc. palankiai ir 31 proc. nepalankiai), eurokomisarą Virginijų Sinkevičių (55 proc. palankiai ir 23 proc. nepalankiai). Tarp geriausiai vertinamų politikų, kaip minėta, atsidūrė ir LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė, už jos rikiuojasi opozicijos lyderis Saulius Skvernelis (53 proc. palankiai ir 39 proc. nepalankiai).
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, dar 4 politikais bei visuomenės veikėjais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki. Tarp tokių – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (palankiai vertina 50 proc. ir nepalankiai – 34 proc.), R. Žemaitaitis (atitinkamai 48 proc. ir 31 proc.), buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (45 proc. ir 44 proc.), taip pat žurnalistas Edmundas Jakilaitis (42 proc. ir 36 proc.). Kitus visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai nei palankiai.
Nepalankiausiai vertinami politikai
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Baltijos tyrimai“ skelbia, kad nepalankiausiai (nepalankiai įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) pavasario pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino 7 politikus: ministrę A. Armonaitę (nepalankiai 70 proc., palankiai 21 proc.), profesorių V. Landsbergį (nepalankiai 70 proc., palankiai 20 proc.), ministrą G. Landsbergį (nepalankiai 68 proc., palankiai 23 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką Valdemarą Tomaševskį (nepalankiai vertina 62 proc. ir palankiai – 15 proc.), ministrą A. Dulkį (nepalankiai 60 proc., o palankiai 28 proc.), premjerę Ingridą Šimonytę (nepalankiai 58 proc., o palankiai 35 proc.) ir „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį (nepalankiai 57 proc., palankiai 33 proc.).
Apklausa vyko 2021 m. gegužės 20 – birželio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.
Maskvoje per dešiniojo sparno ekstremistų protestą sulaikyti 36 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Maskvoje per nesankcionuotą dešiniojo sparno ekstremistų protestą suimti 36 žmonės, trečiadienį paskelbė naujienų portalas ovdinfo.org.
Leidimo protestuoti neturintys nacionalistiniai demonstrantai rinkosi dviejose Rusijos sostinės vietose, rašoma portale, ir priduriama, kad minias vėliau išvaikė saugumo pajėgos.
Dešiniojo sparno nacionalistai dažnai naudojasi Rusijoje lapkričio 4 dieną minima Tautos vienybės švente propaguoti savo etnonacionalistinės valstybės viziją.
Kalbėdamas nacionalinės šventės proga vykusiame susitikime su įvairių religijų atstovais, prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad ekstremistai „Rusijoje bando pasėti neapykantos ir priešiškumo sėklą.“
Jis sakė, kad rusai „kartu įpareigoti daryti viską, kas įmanoma, kad to mūsų šalyje būtų išvengta.“
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia manąs, kad kol kas derinti galimas koalicijas dar ankstyva. Visgi politikas sako, kad konservatorių ir Laisvės partijos pamatinės vertybinės nuostatos sutampa.
„Man atrodo, kad dabar yra tas etapas, kad dar koalicijų bet koks derinimas yra truputėlį ankstyvas ir jis gali net ir erzinti rinkėjus. Žmonės dabar renkasi, kad bus ašis, kas bus kryptis. Ar aš matau galimybę apskritai kalbėtis? Žinoma. Bet, man atrodo, kad dabar toms kalboms dar yra truputį ankstoka“, – antradienį žurnalistams Seime akcentavo jis.
Paklaustas, ar Laisvės partijos vertybės visiškai atitinka konservatorių vertybines nuostatas, G. Landsbergis atsakė, kad pamatinės šių partijų vertybės sutampa.
„Aš matau, kad pamatiniai dalykai kai kurie sutampa. Jeigu mes kalbame apie žmogaus teises, apie žodžio laisves, apie vakarietišką Lietuvos kryptį. Jeigu mes kalbame apie pamatą, tai aišku. Bet ir su „socdemais“ sutampa“, – teigė jis.
„O tai, kad tai yra skirtingos partijos, turinčios skirtingas programas ir skirtingai matančios prioritetus valstybėje, tai tuo ir graži demokratija yra, kad žmonės gali išsirinkti, kas jiems yra prioritetas ir balsuoti už tą partiją, kurios prioritetai atitinka jų“, – pridūrė politikas.
Visgi paklaustas, kaip vertina vertybinį suderinamumą su Darbo partija, politikas akcentuoja dar neturėjęs progos gerai įvertinti šios partijos pamatines vertybes.
Lietuvai mininti Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, pavakarę Vilniaus centre surengtos kasmetės tautininkų eitynės. Nešini trispalvėmis ir vėliavomis su įvairiais heraldiniais ženklais apie 500 žmonių, pajudėję iš Vilniaus arkikatedros, žygiavo Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės.
Einanti minia skandavo kontraversiškai dėl esamos nacionalistinės potekstės visuomenėje vertinamą šūkį „Lietuva lietuviams“.
Dalis eitynių dalyvių rankose nešėsi nuotraukas su pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos bei nevienareikšmiškai vertinamų istorinių asmenybių, kaip Kazys Škirpa ar Generolas Vėtra, atvaizdais. Eitynių priekyje žygiavę žmonės laikė plakatą su užrašu „Už Lietuvą – vėl didžią“. Už jų nugarų neštas kitas plakatas – „Didžiuojuosi, jog esu lietuvis“.
Pasiekę savo tikslą – Lukiškių aikštę, eitynių dalyviai surengė mitingą, kuriame, pagerbę už Lietuvos nepriklausomybę žuvusius karius, klausėsi renginio organizatorių bei į jį pakviesto svečio iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kalbų.
Raginta apriboti Konstitucinio Teismo galias
Vienas iš renginio organizatorių, buvęs Seimo narys Gintaras Songaila savo kalboje reiškė nuoskaudas dėl to, kad, pasak jo, nebuvo užkirstas kelias įsivesti eurą.
„Pastaruosius keliolika metų mums visiems į akis pučiamos miglos, siekiant nuvesti į savosios valstybės išsižadėjimą bei tautos susinaikinimą. O prieš šešerius metus Konstitucinis Teismas, siekdamas užkirsti kelią referendumui dėl lito išsaugojimo, priėmė Tautos suverenumą paminantį nutarimą – atseit, viskas, kas išplaukia iš Europos Sąjungos sutarčių, yra aukščiau net už mūsų valstybės pamatus“, – kalbėjo tautininkas G. Songaila, pridurdamas, kad ES negali kėsintis į Lietuvos Konstitucijos viršenybę.
„Stojimas į Europos Sąjungą toli gražu neperžengė šio apribojimo, todėl jis negali kaip nors atkeisti mūsų Konstitucijos viršenybės Lietuvos Respublikos teritorijoje“, – teigė jis, ragindamas atšaukti KT nutarimą dėl ES sutarčių viršenybės.
„Nuo šiol visiems, kurie pasiryžę ginti savo valstybę, tikrąją valstybę, kurioje suverenios galios priklauso Tautai, o ne keliems teisėjams, iškyla esminis uždavinys atšaukti šį neteisėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, įstatymu apriboti šio teismo įgaliojimus“, – sakė G. Songaila.
Buvęs Seimo narys susirinkusiems taip pat dedikavo kraštutinių dešiniųjų pamėgtas tezes, esą Lietuva nepriklauso nei Maskvai, nei Briuseliui.
„Ji – ne Rytams ir ne Vakarams, ne globalistams, ne visokiems atkakėliams“, – savo kalboje Lukiškių aikštėje pabrėžė vienas iš eitynių iniciatorių.
Tautininkų eitynių gretose – N. Puteikis ir R. Janutienė
Prie vykusių eitynių šį kartą prisijungė ir Centro partijos „Gerovės Lietuva“ nariai. Jų gretose žygiavo šios partijos pirmininkas Naglis Puteikis, į politiką pasukusi buvusi žurnalistė Rūta Janutienė bei į policijos akiratį patekusi mokytoja Astra Genovaitė Astrauskienė.
Eisenoje žygiavęs parlamentaras N. Puteikis Eltai teigė nieko kontraversiško šiame renginyje nematąs.
„Nematau jokios problemos. Lietuva lietuviams… visi suprantame, kad šis šūkis (skirtas. – ELTA) tiems, kurie gyvena Lietuvoje. Čia ne tautybė, nėra jokių nacionalistinių šūkių“, – kalbėjo N. Puteikis.
Oficialios eitynės sutraukė keliskart daugiau piliečių
Kiek anksčiau, iš karto po vidudienio, kur kas gausesnė minia dalyvavo oficialiose eitynėse „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“. Ši eisena prasidėjo po Nepriklausomybės aikštėje vykusios Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos. Eitynių metu šalies vadovas Gitanas Nausėda, kariai, signatarai ir kiti gyventojai Gedimino prospektu nešė 400 metrų ilgio trispalvę.
1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo“. Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Vertindamas partijos bendražygių (politinių kalinių ir tremtinių, atsinaujinusių tautininkų, didelės dalies jaunimo bei daugelio skyrių nuo didmiesčių iki rajonų ir partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus) parodytą pasitikėjimą siūlau naują požiūrį į mus pačius, į mūsų politiką ir ateitį.
TS-LKD pastaruoju metu pasiekė daug dalykų, kuriais didžiavausi: Andriaus Kubiliaus energetinės nepriklausomybės politika, finansų politikos atsakomybės patikėjimas ministrei Ingridai Šimonytei, pastangos stiprinti Lietuvos gynybą ar pašalpų piktnaudžiavimo problemos sprendimas, Seimo, kaip institucijos, autoriteto sugrąžinimas vadovaujant Irenai Degutienei. Tai darbai, kuriais džiaugiausi ir norėjau, kad jie būtų tęsiami ir toliau.
2012 m. spalio 19 d. Seime surengta konferencija „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“. Konferencija buvo skirta Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimo 20-mečiui ir pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui paminėti.
Kalbą apie valstybės atkūrimo darbus ir istorijos reikšmę jaunajai kartai pateikė “Dešiniosios minties centro” narys Vytautas Keršanskas. Čia skelbiamas visas tekstas.
Mažiausiai laiko duodama JAV – manoma, kad šioje šalyje laikraščiai taps istorija jau 2017 metais. Po dvejų metų turėtų ateiti eilė Jungtinei Karalystei ir Islandijai. Vokietijoje ir Estijoje laikraščiai nustos eiti 2030 metais, Lietuvoje ir Vengrijoje – 2032 metais.
Dar po metų eilė turėtų ateiti Latvijai. Taigi, jei tikėsime futurologais, 2032-aisiais Lietuvoje nebeliks dabartinės formos laikraščių.
Tačiau ateities mokslininkai iš galvos išmetė faktą, kad Lietuvoje spauda sėkmingai ir labai dideliu tempu naikinama jau dabar, kai į valdžią atėjo premjeras A. Kubilius su savo „lygiaviniais“ mokesčiais. Jeigu valdžioje dar išsilaikytų „krizių“ suvaldytojas (o gal sukėlėjas?), galima neabejotinai garantuoti, kad lietuviška spauda egzistuoti nustotų žymiai anksčiau.
Jau nemažai prišnekėta apie tai, kiek, kaip ir kodėl Dalia Grybauskaitė remia dabartinę valdančiąją daugumą. Čia noriu ištirti visai naują situaciją.
Ar galima ilgalaikė Prezidentės ir TS-LKD partijos sąjunga? Prielaidos tokiam netikėtam svarstymui yra, tačiau jos ne tiek akivaizdžios, kiek giluminės.
Per porą prezidentavimo metų išryškėjo D. Grybauskaitės politinės nuostatos. Ir kalba, ir veiksmais Prezidentė akivaizdžiai rodo esanti plačių centro dešinės pažiūrų.
Bandymai pripaišyti jai socialistinius ar priešingai – kraštutinio liberalizmo įsitikinimus skamba kvailai. Tai tik primityvus kabinėjimasis.
Vakarų pasaulyje šiai politinei krypčiai kaip tik ir atstovauja krikdemų – konservatorių partijos. Štai jums ir tikras vertybinis galimos ilgalaikės sąjungos pagrindas! Bėda tik, kad Lietuvoje vertybės dažnai painiojamos. Vis dar niekaip nesusiformuojančiai politinei sistemai vadų ambicijos ir grupuočių karai daro daug didesnę įtaką nei pažiūros ar įsitikinimai. Tačiau anksčiau vėliau šita makalynė turi baigtis.
