Ar išsilaikys lietuviška spauda iki 2032 metų


Print

Ne­se­niai pa­skelb­ta, kad or­ga­ni­za­ci­ja „Fu­tu­re Ex­plo­ra­tion Net­work“ pa­tei­kė prog­no­zes, ka­da iš­nyks da­bar­ti­niai laik­raš­čiai.

Ma­žiau­siai lai­ko duo­da­ma JAV – ma­no­ma, kad šio­je ša­ly­je laik­raš­čiai taps is­to­ri­ja jau 2017 me­tais. Po dve­jų me­tų tu­rė­tų at­ei­ti ei­lė Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei ir Is­lan­di­jai. Vo­kie­ti­jo­je ir Es­ti­jo­je laik­raš­čiai nu­stos ei­ti 2030 me­tais, Lie­tu­vo­je ir Veng­ri­jo­je – 2032 me­tais.

Dar po me­tų ei­lė tu­rė­tų at­ei­ti Lat­vi­jai. Tai­gi, jei ti­kė­si­me fu­tu­ro­lo­gais, 2032-aisiais Lie­tu­vo­je ne­be­liks da­bar­ti­nės for­mos laik­raš­čių.

Ta­čiau at­ei­ties moks­li­nin­kai iš gal­vos iš­me­tė fak­tą, kad Lie­tu­vo­je spau­da sėk­min­gai ir la­bai di­de­liu tem­pu nai­ki­na­ma jau da­bar, kai į val­džią at­ėjo prem­je­ras A. Ku­bi­lius su sa­vo „ly­gia­vi­niais“ mo­kes­čiais. Jei­gu val­džio­je dar iš­si­lai­ky­tų „kri­zių“ su­val­dy­to­jas (o gal su­kė­lė­jas?), ga­li­ma ne­abe­jo­ti­nai ga­ran­tuo­ti, kad lie­tu­viš­ka spau­da eg­zis­tuo­ti nu­sto­tų žy­miai anks­čiau.

Pa­kan­ka pa­klau­sy­ti kai ku­rių de­ši­nių­jų, o ypač K. Ma­siu­lio, ge­riau­sio A. Ku­bi­liaus ben­dra­min­čio, po­žiū­rio į spau­dą ir su­pra­si, kad jie pa­si­ren­gę net ak­me­nį po kak­lu jai pa­riš­ti ir skan­din­ti kuo gi­liau. Iš­ties Lie­tu­vo­je ir dėl ob­jek­ty­vių, ir dėl sub­jek­ty­vių prie­žas­čių ten­den­ci­jos spau­dai yra la­bai grės­min­gos. Kaip tei­gia spau­dos spe­cia­lis­tai, Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės pa­stan­gos la­bai grei­ti­na spau­dos mir­tį.

Spau­dą ypač pri­du­si­no nuo 2009 me­tų per sa­vai­tę nuo 5 proc. stai­ga iki 21 proc. pa­kel­tas pridėtinės vertės mokestis (PVM) (su „Lie­tu­vos paš­tu“ su­tar­tis su­da­riu­siems lei­di­niams tai ta­po pei­liu po kak­lu). Kar­tu bu­vo įves­tas ir žur­na­lis­tų „įsod­ri­ni­mas“. Per du kar­tus vy­ku­si „re­for­ma“ lei­dyk­las nu­skur­di­no ir fi­nan­siš­kai, ir kū­ry­biš­kai. Nuo 2009 me­tų Lie­tu­vo­je už­da­ry­ta 50 lei­di­nių, ir tai su­da­ro apie 20 proc. vi­sų lei­di­nių rin­kos. Už­da­ro­mos net už­sie­nio ka­pi­ta­lo in­ves­tuo­ja­mos lei­dyk­los.

Dar­bo ne­te­ko apie 40 proc. po­pie­ri­nė­je ži­niask­lai­do­je dir­bu­sių žur­na­lis­tų. Net di­die­ji laik­raš­čiai jau prieš dve­jus me­tus pra­dė­jo at­lei­di­nė­ti žur­na­lis­tus, ma­žin­ti sa­vo ap­im­tį, at­si­sa­ky­ti se­niai lei­džia­mų prie­dų. Tik­rai ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo „Lie­tu­vos ry­tas“ su­si­dė­jo su „Sno­ro“ ban­ku. Ir to­dėl vi­sai ne­sun­kiai ga­li­ma su­pras­ti į ra­di­ją skam­bi­nan­tį klau­sy­to­ją ir sa­kan­tį: dau­gu­ma laik­raš­čių, iš­sky­rus vie­ną ki­tą „laik­raš­tu­ką“, yra nu­per­ka­mi net ne­ži­nia kie­no. Ar tai ne­pa­ro­do ydin­go, net­gi nu­si­kals­ta­mo val­džios po­žiū­rio į spau­dą, jos iš­li­ki­mą?

Tad da­bar jau la­bai aki­vaiz­džiai laik­raš­čiai ta­po ne ver­slo, o po­li­ti­niais ar ki­tais ob­jek­tais – tik val­džios ar ki­tų po­li­ti­kų gau­tos pa­ra­mos dė­ka laik­raš­tis ga­li iš­si­lai­ky­ti. To­kio­mis są­ly­go­mis laik­raš­čiai ne­te­ko jau iš­vys­ty­tų įdo­mių prie­dų, su­ma­žė­jo sa­vo ap­im­ti­mi, o pra­ra­dę ge­rus žur­na­lis­tus, ana­li­ti­kai vys­ty­ti ir ko­ky­bei ge­rin­ti fak­tiš­kai pra­ra­do ga­li­my­bes. Lie­tu­viai, gar­sė­ję sa­vo knyg­ne­šiais ir il­ga ko­va dėl sa­vo spau­dos (ypač so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos me­tais), dėl plin­tan­čių an­ti­pat­rio­ti­nių nuo­sta­tų pra­ran­da laik­raš­čių skai­ty­mo tra­di­ci­jas.

Tad ne­rei­kia stebėtis mū­sų jau­ni­mo sie­ki­mu kuo grei­čiau pa­lik­ti sa­vo kraš­tą, kad „už­dirb­tų pi­ni­gų“ sve­ti­mo­se ša­ly­se. Iš­ties Lie­tu­vo­je ir dėl ob­jek­ty­vių, ir dėl sub­jek­ty­vių da­ly­kų ten­den­ci­jos spau­dai yra la­bai grės­min­gos. Lie­tu­vos val­džia tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti lie­tu­viš­kos spau­dos iš­lai­ky­mu, kur­da­ma pa­lan­kes­nę mo­kes­čių ap­lin­ką. Ta­čiau Lie­tu­vo­je į tuos klau­si­mus žiū­ri­ma krei­vai. Sie­kiant ne­rem­ti spau­dos, to­liau iš jos ieš­ko­ti tik pel­no val­džiai įro­di­nė­ja­ma, kad vi­sa spau­da yra iš­kry­pu­si, ra­šan­ti ba­na­ly­bes, iš­vis ne­rei­ka­lin­ga.

Šių me­tų pra­džio­je Lie­tu­vos spaus­tu­vi­nin­kų aso­cia­ci­ja (LISPA) at­krei­pė pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės dė­me­sį, kad dėl kny­goms tai­ko­mo 9 proc., o laik­raš­čiams ir pe­ri­odi­niams lei­di­niams – 21 proc. PVM ta­ri­fo, Lie­tu­va nu­stum­ta į pa­na­šaus dy­džio (18–23 proc.) ben­drą­jį PVM ta­ri­fą tu­rin­čių Eu­ro­pos ša­lių už­ri­bį. Tai yra pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl net ir eko­no­mi­niu sun­kme­čiu pe­ri­odi­nės spau­dos bei kny­gų lei­dė­jai ren­ka­si kai­my­ni­nių Bal­ti­jos ša­lių, Len­ki­jos ar net Če­ki­jos spaus­tu­ves.

Ša­lies va­do­vei bu­vo pri­sta­ty­ti sta­tis­ti­niai duo­me­nys, ro­dan­tys mū­sų spau­dos pra­mo­nės pa­dė­tį ki­tų Eu­ro­pos ša­lių kon­teks­te. Be­veik vi­so­se di­džio­sio­se ES ša­ly­se spau­dos pra­mo­nė ska­ti­na­ma ir pa­lai­ko­ma tai­kant su­ma­žin­tus PVM ta­ri­fus spau­dai: Liuk­sem­bur­ge (ben­dra­sis PVM – 15 proc.) – 3 proc., Ita­li­jo­je (ben­dra­sis PVM – 20 proc.) – 4 proc., Is­pa­ni­jo­je (ben­dra­sis PVM – 18 proc.) – 4 proc., Pran­cū­zi­jo­je (ben­dra­sis PVM – 19,6 proc.) kny­goms – 5,5 proc., laik­raš­čiams ir pe­ri­odi­niams lei­di­niams – 2,1 proc., Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, ku­rio­je ben­dra­sis PVM ta­ri­fas yra 20 proc., spau­da iš vi­so ne­ap­mo­kes­tin­ta PVM. To­kį pa­tį ben­drą­jį PVM ta­ri­fą, kaip ir Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, tu­rin­ti mū­sų kai­my­nė Es­ti­ja, vi­sai spau­dai tai­ko 9 proc. PVM, to­dėl lie­tu­viš­ki pe­ri­odi­niai lei­di­niai ir spaus­di­na­mi šio­je ša­ly­je.

Gre­ta su­ma­žin­to PVM ta­ri­fo, dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių vals­ty­bė su­per­ka apie 50 proc. lei­džia­mų kny­gų ti­ra­žo ir per­duo­da jas bib­lio­te­koms – taip ne tik pa­pil­do­mi fon­dai, bet ir pa­lai­ko­mi lei­dė­jai bei spaus­tu­vi­nin­kai. Lie­tu­vo­je bib­lio­te­kos ne­ga­vo nau­jų lei­di­nių pas­ta­ruo­sius tre­je­tą me­tų. O jei­gu ir per­ka­ma ne­di­de­lė kny­gų da­lis, tai da­ro­ma tik di­džių­jų mo­no­po­li­nių lei­dyk­lų są­skai­ta, taip di­di­nant jų pa­ja­mas.

Jei į spau­dą ne­in­ves­tuos Lie­tu­vos vals­ty­bė, kur­da­ma pa­lan­kes­nę mo­kes­čių ap­lin­ką, ji bus žlug­do­ma, ir var­gu ar iš­si­lai­kys pa­gal prog­no­zes iki 2032 me­tų. To­dėl per­nai pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė pa­siū­lė nu­sta­ty­ti ma­žes­nį PVM spau­dai, ku­rio da­bar­ti­nis 21 proc. ta­ri­fas ke­lia grės­mę ne­pri­klau­so­mam vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mui. Pa­sak Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jos V. Bū­die­nės, kai ku­rie lei­di­niai dėl pa­di­din­to PVM pa­te­ko į su­dė­tin­gą si­tu­a­ci­ją ir ieš­ko­si „ne vi­sai są­ži­nin­gų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių“.

Ta­čiau tai su­kė­lė prem­je­ro ir kai ku­rių Sei­mo na­rių ne­pa­si­ten­ki­ni­mą. Spau­dą du­sin­ti nu­si­tei­kęs Sei­mo pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­jas li­be­ra­las Al­gis Čap­li­kas – jis esą tik­rai ne­ma­no, jog siū­ly­mas nu­sta­ty­ti ma­žes­nį PVM spau­dai yra na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mas, nes „bet ku­ri leng­va­ta iš­ba­lan­suo­ja vi­są sis­te­mą“. Tik ne­aiš­ku, kaip li­be­ra­las stai­ga pa­si­da­ro ko­mu­nis­tu, pri­pa­žįs­tan­čiu tik ly­gia­vą.

Tie­sa, ne­tru­kus po Pre­zi­den­tės pa­siū­ly­mo jam esą pri­ta­rė Sei­mo TS-LKD frak­ci­jos se­niū­nas Jur­gis Raz­ma. Jis siū­lė ma­žin­ti PVM spau­dai tik to­dėl, kad ši leng­va­ta „ak­tu­a­li“, nes „įmo­nės, įver­tin­da­mos ne­iš­spręs­tą ES ša­lių vie­šų­jų fi­nan­sų būk­lę ir ga­li­mą eko­no­mi­kos kri­ti­mą, ma­ži­na re­kla­mos už­sa­ky­mus, dėl to spau­dai vis sun­kiau iš­si­lai­ky­ti“.

Ta­čiau, kaip tei­gia kai ku­rie Sei­mo na­riai iš TS-LKD frak­ci­jos, J. Raz­mos siū­ly­mas tė­ra tik no­ras pa­si­ro­dy­ti ge­res­niu, nes jis pats pui­kiai ži­no, jog prem­je­rui A. Ku­bi­liui pa­rei­ka­la­vus vi­si TS-LKD frak­ci­jos na­riai ur­mu pri­tars to­les­niam spau­dos smau­gi­mui. Ir iš­ties, ne­tru­kus po to­kių J. Raz­mos ir A. Čap­li­ko „pri­ta­ri­mų“ pre­zi­den­tės siū­ly­mui PVM ta­ri­fo klau­si­mo svars­ty­mas bu­vo nu­kel­tas į Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­ją. O ta­da vi­si pri­tars, kaip nu­ro­dys A. Ku­bi­lius. Štai to­kia „de­mo­kra­tija“ kles­ti Lie­tu­vo­je – vie­nas žmo­gus nu­spren­džia, ir be­veik vi­sas Sei­mas pri­ta­ria iš­ei­da­mas atos­to­gau­ti.

Tad taš­ką Pre­zi­den­tės min­tims apie PVM spau­dai su­ma­ži­ni­mą už­tvir­ti­no pats prem­je­ras. Jis pa­sa­kė ne­pri­ta­ri­ąs siū­ly­mui įtei­sin­ti leng­va­ti­nį PVM ta­ri­fą spau­dai. Vi­siš­kai ne­su­pras­da­mas kul­tū­ri­nės ir krikš­čio­niš­kos spau­dos pro­ble­mų po penkis kar­tus pa­di­din­to PVM jis kal­bė­jo tik apie „smul­kio­sios – ra­jo­nų, re­gio­nų“ ži­niask­lai­dos pro­ble­mas, ku­riai esą sten­gė­si pa­dė­ti: sky­rė pa­pil­do­mų lė­šų kaž­ko­kiam spe­cia­lia­jam fon­dui, tei­kė „vals­ty­bės pa­ra­mą“ pe­ri­odi­niams lei­di­niams pri­sta­ty­ti kai­mo vie­to­vė­se.

Ži­nant, kad to­ji pa­ra­ma su­da­rė ne dau­giau kaip 20 proc. be­veik du kar­tus pa­di­dė­ju­sių spau­dos pri­sta­ty­mo įkai­nių, da­ro­si aiš­ku, kad ji ne­ga­li iš­gel­bė­ti žlug­do­mos spau­dos. Siek­da­mi pa­tei­sin­ti to­les­nį spau­dos smau­gi­mą mo­kes­čiais, ini­cia­ty­vos ša­li­nin­kai, tarp ku­rių ak­ty­viau­sias yra prem­je­ras A. Ku­bi­lius, su­si­gal­vo­jo pa­si­rem­ti kaž­ko­kiais Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ty­ri­mais, ku­rie esą ro­do, kad PVM leng­va­tos vei­kia ne kaip kai­nų ma­ži­ni­mo veiks­nys, o kaip sub­si­di­ja pre­kių ir pa­slau­gų tei­kė­jams.

Prem­je­ras taip pat tei­gia, kad spau­da re­mia­ma per Spau­dos, ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos rė­mi­mo fon­dą. At­ro­do, kad jis no­ri pa­ro­dy­ti, jog ne­ži­no, kad mi­nė­tas fon­das vyk­do „sa­vų drau­gų“ po­li­ti­ką: jis jau 15 me­tų re­mia tik tuos lei­di­nius, ku­rie jam pa­tin­ka, ku­riuos rem­ti nu­ro­do kai ku­rie po­li­ti­kai, taip pat ir di­džiau­sią įta­ką tu­rin­tis prem­je­ras. Pri­vi­le­gi­juo­ti lei­di­niai gau­na vi­są iš­lai­ky­mą, o at­stum­tie­ji tu­ri „tei­sę“ mo­kė­ti mo­kes­čius jų nau­dai. Ir dar. Prem­je­ras ir TS-LKD frak­ci­jos se­niū­nas aiš­ki­na, kad su­ma­žė­jo re­kla­mos, to­dėl spau­dai pa­si­da­rė sun­ku, tad be rei­ka­lo kal­ti­na­ma val­džia. Ma­tyt, prem­je­ras gal­vo­ja tik di­džio­sios spau­dos – „Lie­tu­vos ry­to“ ar „Res­pub­li­kos“ – sme­ge­ni­mis. Įdomu, ka­da gi „XXI am­žius“, „Kregž­du­tė“ tu­rė­jo re­kla­mos ir iš jos iš­gy­ve­no?

Vo­kie­ti­jo­je vi­są so­vie­ti­nį lai­ką gy­ve­nęs ir da­bar tebegy­ve­nan­tis eko­no­mis­tas dr. Jo­nas Nor­kai­tis in­ter­viu „XXI am­žiui“ (2009 08 28), pa­klaus­tas apie PVM įta­ką pi­lie­čių skur­di­ni­mui, sa­kė: „Šio mo­kes­čio iš tik­rų­jų la­bai ne­mėgs­tu, daž­nai jį kri­ti­kuo­ju. Ma­no su­pra­ti­mu, nė­ra tei­sin­ga, kai už tą pa­tį pir­ki­nį vie­no­dą kai­ną su­mo­ka ir tur­tin­gas, ir varg­šas. Štai pa­vyz­dys: už lit­rą pie­no apie pus­an­tro li­to su­mo­ka vos ga­lą su ga­lu su­du­rian­tis stu­den­tas ir mi­li­jo­nie­rius, ku­rio pa­ja­mos per me­tus sie­kia šim­tus tūks­tan­čių li­tų. Ar tai – tei­sin­ga? Ne, ne­tei­sin­ga. (…) Bet pro­tin­gai be­si­tvar­kan­čio­se vals­ty­bė­se PVM mo­kes­tis nė­ra pa­grin­di­nis. Lie­tu­vo­je, man re­gis, tuo PVM per daug pik­tnau­džiau­ja­ma. Pik­tnau­džiau­ja­ma tik to­dėl, kad jį vals­ty­bei leng­viau­sia su­rink­ti. O tai, kad PVM skau­džiau­siai smo­gia pa­tiems ne­tur­tin­giau­siems, daž­nai pa­mirš­ta­ma, nu­mo­ja­ma ran­ka.“

To­liau apie PVM ta­ri­fo di­di­ni­mą spau­dai dr J. Nor­kai­tis kal­bė­jo: „Ypač man ne­pa­tin­ka, kai PVM mo­kes­tis pa­di­di­na­mas kny­goms, laik­raš­čiams. Taip pat lai­kau ne­tei­sin­gu žings­niu, kai PVM mo­kes­tis vie­no­dai pa­di­di­na­mas ir rim­ta­jai li­te­ra­tū­rai, ir kri­mi­na­li­niams, bul­va­ri­niams lei­di­niams, nes rim­tų­jų laik­raš­čių ir kny­gų ti­ra­žai ir taip ne­di­de­li.

Pa­di­di­nus PVM mo­kes­čius lei­dė­jams, lei­džian­tiems rim­tą­ją li­te­ra­tū­rą, sa­ky­kim, laik­raš­čiui „XXI am­žius“, bus dar sun­kiau iš­si­lai­ky­ti. Jis pri­va­lės di­din­ti pre­nu­me­ra­tos kai­ną, va­di­na­si, pre­nu­me­ra­to­rių dar la­biau su­ma­žės. O kai su­ma­žės rim­tą­ją li­te­ra­tū­rą skai­tan­čių­jų, tai Lie­tu­vo­je su­ma­žės ir pro­tin­gų, iš­si­la­vi­nu­sių žmo­nių. Ne­jau­gi val­džia ši­to sie­kia?“ Da­bar, ver­ti­nant šią be­veik prieš tre­jus me­tus pa­sa­ky­tą min­tį, aki­vaiz­du, kad de­ši­nio­ji val­džia to ir sie­kė. La­bai gai­la ir la­bai ap­mau­du.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šių me­tų pra­džio­je Lie­tu­vos spaus­tu­vi­nin­kų aso­cia­ci­ja (LISPA) at­krei­pė pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės dė­me­sį, kad dėl kny­goms tai­ko­mo 9 proc., o laik­raš­čiams ir pe­ri­odi­niams lei­di­niams – 21 proc. PVM ta­ri­fo, Lie­tu­va nu­stum­ta į pa­na­šaus dy­džio (18–23 proc.) ben­drą­jį PVM ta­ri­fą tu­rin­čių Eu­ro­pos ša­lių už­ri­bį. Tai yra pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl net ir eko­no­mi­niu sun­kme­čiu pe­ri­odi­nės spau­dos bei kny­gų lei­dė­jai ren­ka­si kai­my­ni­nių Bal­ti­jos ša­lių, Len­ki­jos ar net Če­ki­jos spaus­tu­ves.

Laikraštis “XXI amžius”

2012.02.08


Prisijunkite prie diskusijos