Azerbaidžano sostinė Baku. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo delegacija gegužės 21–27 d. Baku dalyvaus Azerbaidžano Respublikos Didžiojo Medžliso ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos konferencijoje „Nacionalinių parlamentų vaidmuo užtikrinant saugumą ir stabilumą žaliosios ekonomikos, junglumo ir darnaus vystymosi priemonėmis“ ir tarptautinėje konferencijoje „Kova su minomis: siekiant darnaus vystymosi tikslų”, praneša Seimas.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko, Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupės pirmininko Kazio Starkevičiaus teigimu, pirmojoje konferencijoje jis skaitys pranešimą apie Lietuvos pasiekimus žaliosios energetikos srityje.
„Mano pranešimas bus apie tai, kas Lietuvoje jau padaryta ir bus padaryta, vystant žaliąją energetiką – saulės, vėjo ir vandens, ateityje – ir vandenilio. Kalbėsiu apie tai, kaip įtraukti gyventojai – gaminantys vartotojai – į šį procesą“, – pažymėjo K. Starkevičius. Azerbaidžano sostinė Baku. Paminklas 1990-ųjų Sausio 20-osios aukoms atminti. Slaptai.lt nuotr.
Komiteto pirmininko duomenimis, prisijungusių gaminančių vartotojų skaičius 2023 m. balandžio mėnesį yra 40 539 vnt. Per 2023 m. naujai prisijungusių gaminančių vartotojų skaičius padidėjo 7 602 vartotojais. Nutolusių gaminančių vartotojų skaičius 2023 m. balandžio mėnesį sudarė 11 tūkst. 800 vnt. Per 2023 m. naujai prisijungusių nutolusių gaminančių vartotojų skaičius padidėjo 2 299 vartotojais.
„Lietuva nėra visiškai atsisakiusi idėjos statyti ir gaminti energiją atominėse elektrinėse, tačiau yra laukiama modernesnių ir saugių technologijų atsiradimo. Augant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių apimtims, Lietuva artimiausiu metu planuoja įdiegti ir plėtoti žaliojo vandenilio gamybą. Konferencijos dalyvius supažindinsiu apie mūsų pramonės galimybes ir produkciją šioje srityje – saulės baterijas, kaupiklius“, – sakė K. Starkevičius.
Antrojoje konferencijoje „Kova su minomis: siekiant darnaus vystymosi tikslų“ bus diskutuojama apie žmogaus teises, vaikų teisių apsaugą, informuojama Seimo pranešime žiniasklaidai. Azerbaidžano sostinė Baku. Senoji gynybinė siena. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo teigimu, konferencijoje „Nacionalinių parlamentų vaidmuo užtikrinant saugumą ir stabilumą žaliosios ekonomikos, junglumo ir darnaus vystymosi priemonėmis“ taip pat dalyvaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis ir Seimo narės Orinta Leiputė, Rimantė Šalaševičiūtė.
R. Šalaševičiūtė, kartu su K. Starkevičiumi dalyvaus ir tarptautinėje konferencijoje „Kova su minomis: siekiant darnaus vystymosi tikslų“, nurodo Seimas.
Kovo 28-oji – svarbi Azerbaidžanui. Tos dienos vakarą Azerbaidžano Didžiojo Medžliso (Azerbaidžano Parlamentas) narys Fazilis Mustafa grįžo į namus Baku miesto Zabrato rajone. Jam atidarius garažo vartus pasigirdo šūviai. Azerbaidžano parlamentaras F. Mustafa buvo sužeistas į petį ir koją. Šūviai paleisti apie 21 valandą vakaro vietos laiku. Šaudyta iš už akmeninės tvoros.
Laimė, F. Mustafos artimieji, išgirdę šūvius, suspėjo uždaryti visas duris bei vartus, o pats F. Mustafa sugebėjo, nors ir paplūdęs krauju, iš garažo nušliaužti į namus. Iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija suskubo atlėkti kaip įmanoma greičiau. Tačiau paleidusiam šūvių papliūvą iš „Kalašnikov“ vyrui (arba keliems užpuolikams) pavyko pasprukti.
1965-ųjų metų gimimo Azerbaidžano politikas F. Mustafa – vedęs, turi du vaikus. Šiuo metu jo gyvybei pavojaus nėra. Abi operacijos atliktos sėkmingai.
Prabėgus kelioms dienoms po užpuolimo jau galima brėžti preliminarias išvadas. Manoma, kad šaudyta būtent iš automato „Kalašnikov“. Parlamentaras F. Mustafa nematė užpuoliko, todėl apie jį nužudyti siekusį asmenį negali pasakyti nieko konkretaus. Vis dar nežinoma, kiek iš viso buvo užpuolikų.
Fazilis Mustafa. Azerbaidžano Didžiojo Medžliso narys
Užtat agresijos motyvai – tarsi ant delno. Azerbaidžano parlamentaras F. Mustafa pastaruoju metu kritikavo Irano valdžią. Kritikavo piktai, bet pagrįstai. Oficialusis Teheranas kritikuotas už tai, kad į Azerbaidžaną siunčia savo šnipų ir provokatorių. Kritikuotas už tai, kad palaiko agresyviąją Armėniją, vis dar nenorinčią sutikti, jog Karabachas, remiantis tarptautine teise, – tai Azerbaidžano teritorija. Teherano režimas kritikuotas dar ir dėl to, kad pasienyje su Azerbaidžanu ginkluotosios iraniečių pajėgos nuolat rengia agresyvias karines pratybas, kad Irano karo lėktuvai dažnai skrenda pavojingai arti Azerbaidžano oro erdvės, kad Armėnijai slapta siunčia ginklų, minų, kad Irano sostinėje sausio 27-ąją buvo užpulta Azerbaidžano ambasada (žuvo Azerbaidžano atstovybės apsaugos viršininkas, dar vienas azerbaidžaniečių diplomatas buvo sužeistas; dėl šio incidento Azerbaidžanas uždarė savo diplomatinę atstovybę Irane).
F. Mustafa kritikuodavo ir armėnų separatistus, įvairiausiomis provokacijomis siekiančius sužlugdyti taikų Karabacho sugrįžimą Azerbaidžano pavaldumui, viešai reikalavo, jog armėnai, jei nori gyventi Karabache, privalo laikytis Azerbaidžano įstatymų ir tvarkos.
Tad parlamentaras F. Mustafa turėjo priešų. Tai – Irano režimas ir armėnų separatistai. Socialiniuose tinkluose jis jau seniai sulaukdavo grasinimų iš Irano ir Armėnijos.
Oficialusis Baku mano, jog pasikėsinimas į parlamentaro F. Mustafos gyvybę – tai teroro aktas, kurį organizavo Irano slaptosios tarnybos. Azerbaidžane esama manančiųjų, jog Iranas nuolat įžūlėja. Įžūlėja todėl, kad taip ir nebuvo nubaustas už karinę paramą agresyviai besielgiančiai Rusijai, už nuolatinius mėginimus susikurti atominį ginklą, už žiaurias represijas prieš savo piliečius (prieš kelis šimtus metų Iranas okupavo visą pietinę Azerbaidžano sritį, todėl šiandien Irane dabar gyvena apie 30 milijonų etninių azerbaidžaniečių, daugiau nei pačiame Azerbaidžane).
Irano kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
Svarbu pabrėžti dar ir tai, kokį ambasadorių Iranas neseniai paskyrė į Armėniją. Ogi tūlą Machdi Sobhani. Šis Irano diplomatas anksčiau rezidavo Sirijoje. Ten jis rūpinosi ne tik kariniais reikalais, bet ir kūrė savo šnipų tinklą. Žodžiu, tai – patyręs diplomatas. Įsimintina ir tai, kad anksčiau į Vakarų Zangezurą buvo paskirtas Irano ambasadorius Abedinas Varaminas, kuris patirties rengti provokacijas ir kurti šnipų tinklus įgijo ambasadoriaudamas Jemene (Iranas ten palaikė husitus, kovojančius prieš Saudo Arabiją).
Žodžiu, Iranas plečia savo įtaką regione pasirinkdamas Armėniją kaip atsparos tašką, kaip trampliną. Armėnija, anksčiau priklausiusi nuo Rusijos malonės, šiandien vis labiau bičiuliaujasi su Teheranu. Iranas regione tampa vis agresyvesnis ir piktesnis. Jis kelia tiesioginę grėsmę ne tik Ukrainai (nes tiekia ginklų Rusijai), bet ir Izraeliui bei Azerbaidžanui. Irano demonstruojama draugystė su Saudo Arabija – tik imitacija, tik vaidyba.
Azerbaidžano Didžiojo Medžliso pirmininkė Sahiba Gafarova. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį susitiko su Lietuvoje viešinčia Azerbaidžano parlamento (Didžiojo Medžliso) pirmininke Sahiba Gafarova.
Susitikimo metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas dvišalio Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo plėtojimo galimybėms aptarti. „Azerbaidžanas – vienas iš stipriausių Lietuvos partnerių ES Dvynių programoje. Esame suinteresuoti toliau dalintis Lietuvos reformų patirtimi su Azerbaidžanu“, − sakė ministras G. Landsbergis.
Lietuvos ir Azerbaidžano institucijos bendradarbiauja trylikoje Europos Sąjungos (ES) Dvynių projektų, iš kurių septyni jau sėkmingai įgyvendinti, pažymima Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Azerbaidžano Didžiojo Medžliso pirmininkė Sahiba Gafarova ir Lietuvos UR ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Ministras G. Landsbergis ir S. Gafarova taip pat taip pat aptarė ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo perspektyvas, įvertino praėjusių metų gruodžio mėnesį vykusio ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatus.
„Europos Sąjunga aktyviai siekia prisidėti užtikrinant saugumą ir stabilumą Pietų Kaukazo regione, o baigtos derybos dėl ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo susitarimo atvertų naujas galimybes abiem pusėms, taip pat paremiant Azerbaidžano vyriausybės pastangas diversifikuoti šalies ekonomiką“, − pabrėžė G. Landsbergis.
Azerbaidžano parlamento pirmininkė S. Gafarova Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi pirmą kartą po to, kai 2020 metais pradėjo eiti Didžiojo Medžliso pirmininkės pareigas.
