Diena M

Aktualijos

RF prezidentas užkūrė branduolinį katilą pačioje Rusijoje: jeigu Putinas išeis iš Donbaso – nuvils milijonų milijonus galvijų, pakilusių su patriotinėmis smalkėmis „Krymas mūsų“ ir „Naujoji Rusija“, pareiškė leidiniui „Gordon“ GRU žvalgas pabėgėlis, žinomas rašytojas Viktoras Suvorovas. 

Buvęs SSSR Vyriausiosios žvalgybos valdybos bendradarbis Vladimiras Rezunas išgarsėjo Viktoro Suvorovo literatūriniu slapyvardžiu. Jo knyga „Ledlaužis“ visame pasaulyje pasklido kelių milijonų tiražu. Suvorovas tvirtino, kad pagrindinė Antrojo pasaulinio karo priežastis buvo Stalino politika, jo planas užgrobti Europą 1941 metų vasarą.  

Continue reading „Viktoras Suvorovas: „Putino režimas kris po metų“” →

suvorov_trilogija_portret
Žvalgyba

Viktoras Suvorovas gerai žinomas Lietuvoje, nors čia niekada nėra buvęs. Tiesą sakant, ką gali žinoti.

Daugeliui ne paslaptis, kad tikrasis jo vardas – Vladimiras Rezunas, kad jis – 1978 metais į Vakarus pasitraukęs GRU žvalgybininkas, dirbęs Ženevos rezidentūroje; už akių nuteistas mirties bausme, kuri iki šiol nepanaikinta.

Kai dirbau “Minties” leidykloje, man teko su juo kalbėti telefonu, ir jis, ir mes norėjome susitikti Lietuvoje, bet negalėjome užtikrinti šio Rusijos patrioto saugumo. Todėl ir sakau: ką gali žinoti, gal slaptai jis  buvo pas mus atvykęs. Latvijoje lankėsi, iš ten kilusi jo žmona.

Viktorui Suvorovui turime būti labai dėkingi. Už tai, kad jis savo knygomis perrašė Sovietų Sąjungos – tos Blogio, Melo imperijos – istoriją. Nuo jos gimimo iki žlugimo, ypač daug dėmesio skirdamas Antrajam pasauliniam karui: jo prielaidoms, eigai ir pasekmėms.

Continue reading „Kas siekė Lenino mirties?” →

sevcenko_
Aktualijos

“Aš sėdėjau prie vieno stalo su Brežnevu, Gromyka, kitais Politinio biuro nariais ir daug sužinojau apie šiuos žmones, Sovietų Sąjungos šeimininkus. Aš pamačiau, kaip greitai jie išsižada savo žodžių, keičia nuomonę. Supratau, kad veidmainyste ir moraliniu nuosmukiu persunkta kiekviena jų kūno lastelė. Supratau, kaip toli jie nuo liaudies, kuriai vadovauja.

Gromyka, pavyzdžiui, Maskvos gatvėmis pėsčias nėra vaikščiojęs beveik 40 metų! Ir visi kiti nebuvo geresni. Paauksuotame, pašvinkusiame ore, mirusiame Kremliuje jie įrengė savotišką muziejų, paauksuotą, bet suakmenėjusį, kaip musė gintaro gabale. Ir tie, kurie savo gyvenimą paskyrė šio muziejaus reliktų ir eksponatų išsaugojimui, bandė įdiegti sovietų liaudžiai tikėjimą sistema, paremta utopiniu mitu…

Kur kur, o Kremliuje buvo visiškai neįmanoma ieškoti tokių dalykų, kaip atvirumas, garbingumas ir tiesa”.

Continue reading „Arkadijus Ševčenka žinojo “viską apie viską”” →