diplomatiniai santykiai
Islandija sustabdė ambasados Rusijoje veiklą
Reikjavikas, rugpjūčio 1 d. (AFP-ELTA). Islandija antradienį pranešė, kad sustabdė savo ambasados Rusijoje darbą – tai pirmoji Europos šalis, žengusi tokį žingsnį, komerciniams, kultūriniams ir politiniams santykiams smukus iki „žemiausio lygio“. Šiaurės šalis apie savo diplomatinės misijos uždarymą paskelbė birželio mėnesį.
Su Taivanu santykius nutraukęs Hondūras atidarė ambasadą Kinijoje
Pekinas, birželio 11 d. (dpa-ELTA). Su Taivanu diplomatinius santykius nutraukęs Taivanas atidarė savo ambasadą Pekine. Kinų valstybinė žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad ambasados atidarymo ceremonijoje dalyvavo Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas ir jo Hondūro kolega Eduardas Enrique Reina.
Lietuva ir Japonija – bendramintės partnerės
Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene pirmadienį lankėsi parodoje „Ryšiai / Kizuna“, skirtoje Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti.
Seimą pasieks Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-mečiui skirta rezoliucija
Trečiadienį Seimo TS-LKD frakcijos narys Emanuelis Zingeris Seimui planuoja pateikti rezoliucijos projektą „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinių santykių 100-mečio“.
Seimo rezoliucijos projekte akcentuojama, kad nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo strateginės partnerystės ryšiai su JAV buvo ir visuomet išliks svarbiausias Lietuvos užsienio politikos prioritetas.
Šiuo dokumentu Lietuvos politikai ketina paraginti toliau nuosekliai dėti visas pastangas, kad JAV dėmesys Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs bei ieškoti naujų impulsų jam stiprinti.
Kinija pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį
Pekinas, lapkričio 21 d. (AFP-ELTA). Protestuodama dėl Taivano Vilniuje įsteigtos de facto ambasados, Kinija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Apie tai sekmadienį pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija.
Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-mečiui
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino tarptautinės konferencijos „Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“ dalyvius.
Sąjūdžio ir Solidarumo judėjimų jubiliejui skirtoje parodoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pirmadienį susitikęs su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau, Vilniuje viešinčiu oficialaus vizito diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos atkūrimo trisdešimtmečio proga, aptarė sudėtingą neteisėtos migracijos situaciją prie rytinių Europos Sąjungos (ES) valstybių sienų.
Lietuva ir Turkija mini 90-ąsias diplomatinių santykių metines
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Turkijos Respublikos Prezidentą Recepą Tayyipą Erdoğaną žymint 90-ąsias diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Turkijos užmezgimo metines.
Pasak šalies vadovo, Lietuvą ir Turkiją istoriškai sieja draugiški ir geros valios tarpusavio santykiai, kurių ištakos siekia senuosius XV–XVI amžius. Lietuva nepaprastai vertina tai, kad Turkija niekada nepripažino Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos. Tai, anot Prezidento, stiprino mūsų viltį tapti laisviems ir atkurti nepriklausomybę, kurios trisdešimtmetį atšventėme pavasarį. Šis Turkijos solidarumo ir supratingumo ženklas visada bus prisimenamas su nuoširdžiu dėkingumu.
1930 m. rugsėjo 17 d. užmegztų Lietuvos ir Turkijos diplomatinių santykių metinių proga mūsų šalį sveikina ir Turkijos vadovas. „Savo šalies vardu ir asmeniškai su nuoširdžiausiais linkėjimais sveikinu Jūsų Ekscelenciją ir draugišką Lietuvos tautą. Ankstyvaisiais Turkijos Respublikos metais užmegzti diplomatiniai santykiai ir visą laiką besitęsianti mūsų draugystė Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo sustiprinti sąjungininkų ryšiais“, – savo laiške rašo Turkijos Prezidentas, visai Lietuvai linkėdamas sėkmės ir gerovės.
Abiejų šalių vadovai pabrėžia, kad Lietuva ir Turkija šiandien yra artimos NATO sąjungininkės, suprantančios mūsų saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius, prisiimančios bendrą atsakomybę už saugumą ir stabilumą Europoje.
„Linkiu, kad mūsų turimas bendradarbiavimo potencialas atvertų dar daugiau galimybių plėtoti tarpusavio ryšius ir veiklas visose abiem pusėms svarbiose srityse ir būtų grindžiamas universalių vertybių ir solidarumo dvasia, auginančia dar tvirtesnį ryšį tarp mūsų valstybių ir visuomenių“, – laiške teigia Lietuvos Prezidentas.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Prezidento Komunikacijos grupė
2020.09.17; 13:57
Saudo Arabija atsisako normalizuoti santykius su Izraeliu
Saudo Arabija, priešingai nei Jungtiniai Arabų Emyratai, atmeta santykių su Izraeliu normalizavimą, kol nesudaryta taika su palestiniečiais.
Viktoras Pranckietis – apie vizitą Azerbaidžane
Prezidentas G. Nausėda susitiko su Japonijos garbės konsulais ir ambasadoriais
Glaudūs ir tvirti ryšiai – bendras Lietuvos ir Izraelio interesas
Sekmadienis, sausio 8 d. (Vilnius). Minint 25-ąsias Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių metines Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su šios valstybės vadovu Prezidentu Reuvenu Rivlinu paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo įtvirtina nuoširdžia draugyste ir abipusiu supratimu grindžiamą tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
Dokumente teigiama, kad Lietuvai ir Izraeliui teko iškovoti savo nepriklausomybę ir įveikti daugybę iššūkių kelyje link geresnės demokratijos, sąžiningesnės visuomenės, žmogaus laisvių ir teisių įtvirtinimo, taikos ir laisvės. Kartu abi šalys gali įveikti bet kokius išbandymus.
Valstybių vadovai taip pat pabrėžia, jog Lietuvos ir Izraelio tautas vienija šimtmečius trukusi bendra istorija. Daugybę metų žydų gyvenimas Lietuvoje klestėjo, Vilniuje bei kituose šalies miestuose buvo puoselėjamos jidiš ir hebrajų kultūros, daugelis žydų ir krikščionių kūrė geresnį bei taikesnį gyvenimą.
Tačiau nacių okupacija Antrojo pasaulinio karo pradžioje, prasidėjusi po tragiškai Lietuvos nepriklausomybę nutraukusios sovietinės okupacijos, lėmė didžiulį skausmą ir praradimus žydų bendruomenei. Todėl dabar svarbiausia pareiga – pasitelkus atminimą ir švietimą, užtikrinti, kad Holokausto tragedija niekuomet nepasikartotų.
Gerų ir artimų ryšių palaikymas, kaip teigiama bendrame Lietuvos ir Izraelio Prezidentų pareiškime, atitinka abiejų valstybių interesus, o jų piliečių bendradarbiavimas šiandien duoda puikių vaisių. Nors daugelyje sričių Lietuvos ir Izraelio santykiai yra tvirti, tačiau yra dar daug potencialių bendradarbiavimo galimybių, kur ši partnerystė galėtų būti ir bus plečiama. Abi šalys sėkmingai kuria aukštąsias technologijas. Lietuva yra pasaulinė lazerinių technologijų ir komunikacijos lyderė, o Izraelis pirmauja plėtodamas mokslinius tyrimus ir inovacijas. Valstybės keičiasi patirtimi medicinos srityje, dalijasi švietimo metodais ir bendradarbiauja, kultūros gynybos bei saugumo srityje, ieško tarpusavio eksporto ir importo galimybių.
Šiandien valstybės yra pasirengusius glaudžiau dirbti rengiant bendras jaunimo mainų programas ir stiprinant universitetų bei mokyklų bendradarbiavimą. Jungtinėse Tautose Lietuva tvirtai palaiko Izraelį, o Izraelis savo ruožtu padeda Lietuvai įgyvendinti savo tikslą prisijungti prie EBPO. Bet kurioje srityje ryšiai tarp abiejų tautų vis stiprėja.
Valstybių vadovai pasveikino pasiektą pažangą ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dirbti kartu kuriant glaudžią partnerystę, kurios tikslas – įgyvendinti bendrus politinius, ekonominius ir socialinius tikslus. Taika, klestėjimas ir laisvė visiems – tai didžiausi siekiai, kuriuos Lietuva ir Izraelis ketina kartu įgyvendinti.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
2017.01.08; 12:06
Tarp Vilniaus ir Maskvos: arba keletas vaizdelių iš lietuviškos diplomatijos XVI amžiuje
Diplomatija, anot kažkokio aštraliežuvio, yra karas kitomis priemonėmis. Tai karas, kuris turi daugybę taisyklių: ir šiandien diplomatai pirmiausiai turi gerai išstudijuoti protokolą. Kada atsistoti, kaip išeiti, kam ranką paduoti… Tokių taisyklių buvo ir anksčiau, ir jos egzotiškiau atrodo mūsų kontekste. Vartant pasiuntinių ataskaitas, senus dokumentus, kuriuose atsispindi ano laikmečio papračiai, iškyla nuostaba, o kartais tai taip gerai primena dabartinius laikus.
XVI amžiuje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pradeda vis labiau jausti stiprėjančią kaimynę Rusiją. Todėl nenuostabu, kad reikėjo palaikyti glaudžius diplomatinius santykius: tiek skelbiant, tiek užbaigiant karus. Diplomatų ataskaitos mums atveria turtingą ano meto papročių pasaulį.
Tranų pasaulyje (Demonas)
Širdies lėkimas iš baimės, naktį staiga atsibudus… Suplyšusios šlepetės, padėtos prie lovos… Tyli telefonas, tyli durų skambutis.. Kaip įkyrėjo namai… Kaip tatai nėra, nėra, nėra namų… Ak, eiti, eiti, bėgti! Kur? Nuo ko? Kodėl?
Visos upės teka į jūras. Prie upių nuo žilos senovės natūraliai traukė ir statė gyvenvietes žmonės. Anot A. Šeliongovskio, jūra – istorinė stichija, istorijos gaivalas, kuris visada veikė pajūrių ir paupių gyventojų psichiką, budino energiją, skatino kuo geriau išnaudoti "savojo kranto" galimybes.
Žemė – pirmiausia sausuma, valstybių geografinė (sienų) politika. Sausumoj daug kas, tarkim, kalnai, miškai savaime būdavo ir gynybiniai bastionai. Nors ir sausumos sienos nelygiavertės, tačiau pajūrio – ypatingai nelygiavertės. Jeigu valstybės krantus skalaujanti jūra su sausuma "nesuderinta" (nėra pusiasalių, sąsmaukų, salų, o svarbiausia – į jūrą neįteka upių), tokios valstybės pajūris mažai ko vertas. Upės labai prailgina jūros krantus, teikiančius gėrybes prekybai.
Kanados paslaptis galima įsigyti už grašius
Kanados spauda šiandien plačiai komentuoja Kanados karinės jūrų žvalgybos karininko Džefrio Dilailo (Jeffrey Delisle) bylą. Jis šiomis dienos prisipažino esąs kaltas, kad šnipinėjo Rusijos naudai.
„Kanados paslaptis galima įsigyti už grašius“, – piktinasi antraštėje tabloidas “Toronto Sun”. „Džefris Dilailas pardavinėjo tėvynę rusams už apgailėtinus 3 tūkst. dolerių per mėnesį“, – rašo apžvalgininkas Maikas Strobelas.
Continue reading „Kanados paslaptis galima įsigyti už grašius”