Bratislava, rugsėjo 14 d. (ELTA). Slovakija išsiuntė iš šalies Rusijos ambasados darbuotoją. „Priežastis yra jo veiksmai, kurie aiškiai pažeidžia Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“, – Bratislavoje pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Diplomatas turi 48 valandas laiko išvykti iš šalies. Tikslios išsiuntimo priežasties ministerija neįvardijo.
Praėjusiais mėnesiais virtinėje Europos šalių Rusijos diplomatai dėl įtarimų šnipinėjimu buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis.
Islandija. Nacionalinė vėliava
Reikjavikas, rugpjūčio 1 d. (AFP-ELTA). Islandija antradienį pranešė, kad sustabdė savo ambasados Rusijoje darbą – tai pirmoji Europos šalis, žengusi tokį žingsnį, komerciniams, kultūriniams ir politiniams santykiams smukus iki „žemiausio lygio“. Šiaurės šalis apie savo diplomatinės misijos uždarymą paskelbė birželio mėnesį.
„Sprendimas sustabdyti Islandijos ambasados Maskvoje veiklą nereiškia diplomatinių santykių nutraukimo“, – sakoma Islandijos užsienio reikalų ministerijos antradienio pareiškime. – Kai tik sąlygos leis, Islandija pirmenybę teiks veiklos atnaujinimui“.
Birželį paskelbtame pranešime Užsienio reikalų ministerija teigė, kad komerciniai, kultūriniai ir politiniai ryšiai su Rusija yra „pasiekę žemiausią lygį“ ir ambasados Maskvoje veiklos palaikymas „nebepateisinamas“. „Esant dabartinei padėčiai, nedidelei Islandijos užsienio reikalų tarnybai tiesiog neapsimoka turėti ambasadą Rusijoje“, – tuomet sakė užsienio reikalų ministrė Thordis Gylfadottir.
Kitą dieną Rusija į tai reagavo pareikšdama, kad toks sprendimas „neišvengiamai paskatins atsaką“. „Mes atsižvelgsime į šį nedraugišką sprendimą, kai ateityje užmegsime santykius su Islandija“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Be Rusijos, ambasada Maskvoje taip pat atstovavo Islandijai Armėnijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Moldovoje, Tadžikistane, Turkmėnistane ir Uzbekistane. Nuo šiol atstovavimu rūpinsis Islandijos užsienio reikalų ministerija Reikjavike.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Islandija turi 18 ambasadų užsienio valstybių sostinėse, „teikdama pirmenybę jų buvimo vietoms pagal ekonominių, politinių ir kultūrinių ryšių arba vystomojo bendradarbiavimo mastą“.
Taivanas. Sostinė – Taipėjus
Pekinas, birželio 11 d. (dpa-ELTA). Su Taivanu diplomatinius santykius nutraukęs Taivanas atidarė savo ambasadą Pekine. Kinų valstybinė žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad ambasados atidarymo ceremonijoje dalyvavo Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas ir jo Hondūro kolega Eduardas Enrique Reina.
Šiuo metu Kinijoje su penkių dienų vizitu lankosi ir Hondūro prezidentė Xiomara Castro. Po pirmosios stotelės Šanchajuje kairioji politikė sostinėje Pekine susitiks ir su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Kinijos žemėlapis
Hondūro vadovybė kovą nutraukė santykius su Taivanu ir pasirinko Kiniją. Pakeitusi poziciją, X. Castro nori išplėsti savo 10 mln. gyventojų turinčios šalies bendradarbiavimą su antra didžiausia pasaulio ekonomika.
Pasaulyje yra tik 13 daugiausiai nedidelių šalių, kurios palaiko diplomatinius santykius su Taivanu. Kinija laiko Taivaną savo dalimi ir, vadovaudamasi savo „Vienos Kinijos“ doktrina, siekia izoliuoti salą tarptautiniu mastu. Remiantis šia doktrina, valstybės, norinčios palaikyti diplomatinius santykius su Kinija, negali palaikyti oficialių kontaktų su Taipėjumi.
Japonų būgnininkai Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene pirmadienį lankėsi parodoje „Ryšiai / Kizuna“, skirtoje Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti.
Pasak šalies vadovo, ši paroda – puiki proga apžvelgti bendrą Lietuvos ir Japonijos istoriją, kultūrinius, diplomatinius ir politinius ryšius bei pasisemti įkvėpimo naujoms bendradarbiavimo idėjoms, praneša Prezidento komunikacijos grupė.
„Lietuva ir Japonija paminėjo 100-mečio santykių sukaktį ir verčia naują bendros istorijos puslapį“, – pabrėžė Prezidentas.
Pridedama, kad šalies vadovas akcentavo Lietuvos ir Japonijos strateginės partnerystės svarbą, bendrus iššūkius saugumui ir paramą Ukrainos žmonėms.
G. Nausėda taip pat bendravo su parodos organizatoriais – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. Renaldu Gudausku ir Japonijos ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje Tetsu Ozaki ir padėkojo už šią iniciatyvą stiprinti dvišalius ryšius.
„Lietuva ir Japonija yra bendramintės partnerės, palaikančios nuoširdžia draugyste paremtus dvišalius santykius, grįstus pagarba demokratinėms vertybėms. Japonija yra svarbiausia Lietuvos partnerė Azijoje, todėl džiaugiamės mūsų strategine partneryste ir esame pasiruošę toliau stiprinti mūsų dvišalius santykius. Japonijos pirmininkavimas G7 formatu ir narystė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tarptautinę tvarką ir taiką. Vertiname tvirtą Japonijos poziciją atsakant į Rusijos karinę agresiją, taip pat Japonijos paramą Ukrainai ir veikimą išvien“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, transatlantinė vienybė ir glaudus bendradarbiavimas su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis šiandien yra labai svarbus, ir šalys privalo veikti kartu spręsdamos globalius saugumo, klimato kaitos ir pandemijos iššūkius bei ginti tarptautinę tvarką.
JAV ir Lietuvos draugystė. Slaptai.lt
Trečiadienį Seimo TS-LKD frakcijos narys Emanuelis Zingeris Seimui planuoja pateikti rezoliucijos projektą „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinių santykių 100-mečio“.
Minint diplomatinių santykių 100-metį Seimas džiaugiasi Lietuvos ir JAV strategine partneryste, ypač saugumo ir gynybos srityje, taip pat pabrėžia, kad Lietuva buvo ir bus stipraus transatlantinio ryšio rėmėja, nes tai yra šalies saugumo garantas, o Rusijos karo Ukrainoje kontekste – ir išlikimo sąlyga.
Amerikos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo rezoliucijos projekte akcentuojama, kad nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo strateginės partnerystės ryšiai su JAV buvo ir visuomet išliks svarbiausias Lietuvos užsienio politikos prioritetas.
„Per šimtmetį užauginta Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo dvasia šiandieninių geopolitinių ir saugumo iššūkių kontekste yra kaip niekada reikalinga“, – pažymima dokumento projekte.
Jame pabrėžiama JAV lyderystė globalių problemų sprendime, pažymima tai, jog sunkiausiais istorijos laikotarpiais JAV buvo nepakeičiamas Lietuvos valstybingumo ramstis.
Lietuvos Seimas ketina išreikšti didžiausią pagarbą ir dėkingumą visiems politikos, verslo, mokslo, kultūros ir visuomenės atstovams, pastarąjį šimtmetį prisidėjusiems prie Lietuvos ir JAV dvišalių santykių vystymo.
„Lietuvos Seimas (….) džiaugiasi Lietuvos ir JAV strategine partneryste, ypač saugumo ir gynybos srityje, kai būtina apginti savo nedalomą saugumą Rusijos karo Ukrainoje keliamų grėsmių akivaizdoje; pabrėžia, kad Lietuva buvo ir bus stipraus transatlantinio ryšio ir jo nepakeičiamumo rėmėja, nes tai yra šalies saugumo garantas, o Rusijos karo Ukrainoje kontekste – ir išlikimo sąlyga“, – sakoma rezoliucijos projekte.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Šiuo dokumentu Lietuvos politikai ketina paraginti toliau nuosekliai dėti visas pastangas, kad JAV dėmesys Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs bei ieškoti naujų impulsų jam stiprinti.
„Būtina siekti nuolatinio JAV karių buvimo Lietuvoje, nes tai yra stipriausias atgrasymo veiksnys ir saugumo garantija ne tik Baltijos regionui, bet ir visai euroatlantinei erdvei“, – teigiama rezoliucijos projekte.
Seimas „vertina tvirtą JAV poziciją Rusijos karinės agresijos Ukrainoje atžvilgiu ir visapusišką pagalbą Ukrainai.“
Savo rezoliucija Seimas ketina pakviesti Europos šalis partneres stiprinti draugystę su JAV, dalintis bendra atsakomybe už demokratijos ir vertybių likimą Baltijos regione.
Seimas ketina priimti rezoliuciją atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. liepos 28 d. bus minimas Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-metis.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, lapkričio 21 d. (AFP-ELTA). Protestuodama dėl Taivano Vilniuje įsteigtos de facto ambasados, Kinija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Apie tai sekmadienį pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija.
„Kinijos vyriausybė buvo priversta pažeminti dvišalių diplomatinių santykių lygį, siekdama apsaugoti savo suverenitetą ir pagrindines tarptautinių santykių normas. Lietuvos vyriausybė turės prisiimti atsakomybę už visas pasekmes“, – sakoma Kinijos URM išplatintame pareiškime.
Kinija teigia, kad Lietuva „atsisakė savo politinio įsipareigojimo, prisiimto užmezgant diplomatinius santykius“ su Kinija. Čia turima omenyje „vienos Kinijos“ politika, pagal kurią užsienio šalys oficialiai pripažįsta Pekiną, o ne Taipėjų.
Taivaniečių, o ne Taipėjaus vardu pavadintos atstovybės atidarymas Vilniuje yra naujausias ženklas, kad nepaisydamos Kinijos pykčio dalis Baltijos ir Vidurio Europos šalių siekia užmegzti glaudesnius santykius su Taivanu. Čekijos politikai taip pat nori glaudesnių ryšių su Taivanu.
Šiuo metu tik 15 šalių oficialiai pripažįsta Taipėjų. Nepaisant to, Taivanas turi praktiškai ambasadoms prilygstančias atstovybes daugelyje šalių, o kelios valstybės yra atidariusios panašias atstovybes Taipėjuje.
„Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino tarptautinės konferencijos „Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“ dalyvius.
Prezidentas šia proga prisiminė, kad prieš tris dešimtmečius Lietuvos ir Rusijos žmonės kartu siekė laisvės.
„Tai buvo ne tik Kovo 11-osios Akto, bet ir Birželio 12-osios Deklaracijos laikotarpis. Tai buvo laikotarpis, kai lietuviai Vilniuje, o rusai – Maskvoje drąsiai stojo prieš tankus, jausdami nuoširdžią vieni kitų paramą. Kartu mes buvome stipresni“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pažymėjo, kad nepaisant to, jog agresyvi šiandieninės Rusijos politika grasina ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono saugumui, Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų lieka galioti. Pasak šalies vadovo ir šiandien 1991 m. liepos 29 d. sutartis palaiko viltį, kad geri santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos įmanomi. „Kartą pademonstravusi ryžtą siekti sutarimo su kaimynais, Rusija vis dar gali šį ryžtą susigrąžinti“, – sakė rezidentas.
Prezidento G. Nausėdos globojama, Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro organizuojama tarptautinė konferencija „Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“ spalio 28-29 d. vyksta Prezidento rūmų Kolonų salėje.
Konferencijoje dalyvauja buvę ambasadoriai, politikai, žurnalistai, mokslininkai iš Didžiosios Britanijos, JAV, Rusijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Olandijos.
Renginyje kalbės buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, URM viceministras Mantas Adomėnas, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis, Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Ole Horpestadas, buvę Didžiosios Britanijos ambasadoriai Rusijoje Rodericas Braithwaite ir Andrew Wood, buvę JAV valstybės departamento pareigūnai Paulas Goble ir Thomas Grahamas, laikraščio Ispanijoje „El Pais“ analitikė Pilar Bonet, žurnalistas iš „Deutsche Welle“ Konstantinas von Eggertas, žurnalistai iš „The Economist“ Edwardas Lucasas ir Arkady Ostrovsky, Nepriklausomybės atkuriamojo akto signataras Egidijus Bičkauskas, VDU mokslo darbuotoja ir asocijuota daktarė Tarptautinių tyrimų institute Paryžiuje (CERI) Emilija Pundziūtė-Gallois, buvęs Lietuvos politikas, derybų dėl Sovietų armijos išvedimo iš Lietuvos narys Vladimiras Jermolenka, buvęs Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe de Suremainas ir dar daug kitų garbių asmenų.
„Dalyviai tikrai tarptautinio lygmens ekspertai, diplomatai, politikai, valdininkai, kūrėjai. Retai tokio lygio svečiai susirenka į konferenciją Lietuvoje. Jiems rūpi dvišaliai santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos ir apskritai regiono ateitis. Tai parodo problematikos svarbą. Šie žmonės turi ką papasakoti ir ką patarti, tai labai svarbu. Verta jų išklausyti“, – sako VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis.
Diplomatinių santykių tarp Rusijos ir Lietuvos pradžia laikoma unikali sutartis, pasirašyta 1991 m. liepos 29 d. Ji pasirašyta tada, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga, ir yra vienintelė sutartis, kur Sovietų Sąjunga pripažįsta Lietuvos aneksiją.
Konferencija „Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“ susiskirstyta į tris dalis, kuriose aptariama santykių praeitis, dabartis ir ateitis. Kiekviena sesija prasidės nuo įžanginės kalbos, po kurios vyks keletas trumpesnių pranešimų, po jų – moderatoriaus vedama diskusija ir bendravimas su auditorija.
„Rusija ir Lietuva, jei žiūrėsime istoriškai, visą laiką buvo labai svarbios viena kitai. Dėl daugelio priežasčių. Santykiai dažnai būdavo priešiški, kartais draugiški, bet visą laiką tos dvi valstybės buvo viena kitai svarbios. Kaip ir dabar – Rusija išlieka vienu pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tad šios konferencijos svarba yra akivaizdi. Sutarties prieš 30 metų pasirašymas žymėjo naują etapą dvišaliuose santykiuose. Aptarsime, kas per tuos trisdešimt metų pasikeitė ir kokios yra perspektyvos“, – teigia VDU profesorius Š. Liekis.
G. Landsbergis ir Z. Rau dalyvavo Sąjūdžio ir Solidarumo jubiliejui skirtoje parodoje. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pirmadienį susitikęs su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau, Vilniuje viešinčiu oficialaus vizito diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos atkūrimo trisdešimtmečio proga, aptarė sudėtingą neteisėtos migracijos situaciją prie rytinių Europos Sąjungos (ES) valstybių sienų.
Ministras G. Landsbergis padėkojo už Lenkijos paramą Lietuvai stabdant Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės operacijos sukeltą neteisėtos migracijos srautą. „Lenkijos solidarumas su Lietuva šioje srityje yra ypač svarbus“, – sakė G. Landsbergis.
Ministrai taip pat aptarė santykius su Baltarusija ir Rusija artėjančių ZAPAD karinių pratybų kontekste, situaciją Afganistane ir su ja susijusias galimas grėsmes. G. Landsbergis informavo apie Lietuvos pastangas užkirsti kelią Astravo atominėje elektrinėje gaminamos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką ir pabrėžė būtinybę kuo greičiau pasirengti šalies elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa.
G. Landsbergis ir Z. Rau taip pat kartu dalyvavo parodos „Lenkija ir Lietuva – kartu už laisvę“, skirtos abiejų šalių judėjimų už laisvę – Sąjūdžio ir Solidarumo – bendradarbiavimui 1989 – 1990 metais, atidaryme.
Lietuva ir Lenkija atkūrė diplomatinius santykius 1991 metų rugsėjo 5 dieną.
Turkijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt fotografija
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Turkijos Respublikos Prezidentą Recepą Tayyipą Erdoğaną žymint 90-ąsias diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Turkijos užmezgimo metines.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak šalies vadovo, Lietuvą ir Turkiją istoriškai sieja draugiški ir geros valios tarpusavio santykiai, kurių ištakos siekia senuosius XV–XVI amžius. Lietuva nepaprastai vertina tai, kad Turkija niekada nepripažino Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos. Tai, anot Prezidento, stiprino mūsų viltį tapti laisviems ir atkurti nepriklausomybę, kurios trisdešimtmetį atšventėme pavasarį. Šis Turkijos solidarumo ir supratingumo ženklas visada bus prisimenamas su nuoširdžiu dėkingumu.
1930 m. rugsėjo 17 d. užmegztų Lietuvos ir Turkijos diplomatinių santykių metinių proga mūsų šalį sveikina ir Turkijos vadovas. „Savo šalies vardu ir asmeniškai su nuoširdžiausiais linkėjimais sveikinu Jūsų Ekscelenciją ir draugišką Lietuvos tautą. Ankstyvaisiais Turkijos Respublikos metais užmegzti diplomatiniai santykiai ir visą laiką besitęsianti mūsų draugystė Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo sustiprinti sąjungininkų ryšiais“, – savo laiške rašo Turkijos Prezidentas, visai Lietuvai linkėdamas sėkmės ir gerovės.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Abiejų šalių vadovai pabrėžia, kad Lietuva ir Turkija šiandien yra artimos NATO sąjungininkės, suprantančios mūsų saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius, prisiimančios bendrą atsakomybę už saugumą ir stabilumą Europoje.
„Linkiu, kad mūsų turimas bendradarbiavimo potencialas atvertų dar daugiau galimybių plėtoti tarpusavio ryšius ir veiklas visose abiem pusėms svarbiose srityse ir būtų grindžiamas universalių vertybių ir solidarumo dvasia, auginančia dar tvirtesnį ryšį tarp mūsų valstybių ir visuomenių“, – laiške teigia Lietuvos Prezidentas.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Prezidento Komunikacijos grupė
Saudo Arabija atmeta santykių normalizavimą su Izraeliu. EPA-ELTA nuotr.
Saudo Arabija, priešingai nei Jungtiniai Arabų Emyratai, atmeta santykių su Izraeliu normalizavimą, kol nesudaryta taika su palestiniečiais.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas trečiadienį lankydamasis Berlyne pareiškė, kad taika tarp Izraelio ir palestiniečių turi būti pasiekta remiantis tarptautiniu mastu pripažintais principais. „Kai tai bus padaryta, viskas bus įmanoma“, – pridūrė jis.
Izraelis ir Jungtiniai Arabų Emyratai praėjusią savaitę apstulbino pasaulį, paskelbdami, kad užmezga diplomatinius santykius. Emyratai po Egipto ir Jordanijos yra tik trečioji arabų šalis, užmezganti diplomatinius santykius su Izraeliu.
Susitarimas pasiektas tarpininkaujant Vašingtonui. Jis po maždaug trijų savaičių turėtų būti pasirašytas Baltuosiuose rūmuose. Susitarimas numato ir laikiną Izraelio atsisakymą aneksuoto dalį Vakarų Kranto.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras su kolega iš Vokietijos Heiko Maasu aptarė virtinę tarptautinių temų, įskaitant konfliktus Jemene ir Libijoje.
Saudo Arabija šiuo metu pirmininkauja G-20 šalių grupei ir lapkritį rengia viršūnių susitikimą.
Azerbaidžane praėjusią savaitę viešėjęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad parlamentinė diplomatija yra labai tvirtas įrankis plėtoti santykius tarp valstybių.
„Parlamentinės diplomatijos tikslas yra užmegzti politinius kontaktus tam, kad būtų politinis fonas sudaromoms ekonominėms galimybėms. Mes rūpinamės valstybe, o ne kažkokiu asmeniniu interesu“, – atremdamas kritiką dėl šio vizito, antradienį spaudos konferencijoje sakė V. Pranckietis.
Seimo vadovas pasidžiaugė, kad vizito metu atnaujinti aukšto lygio politiniai kontaktai su Azerbaidžano vadovais, didelis dėmesys buvo skirtas ekonominei diplomatijai.
„Užmegzti kontaktai žemės ūkio, inovacijų, atsinaujinančių energetikos šaltinių, abipusių investicijų skatinimo srityse. Ekonomikos ministras paskatintas atsiųsti atstovus į lapkričio 27-28 dienomis Lietuvoje įvyksiančią FinTech konferenciją, taip pat į 2020 m. organizuojamą „Life Sciences Baltics“ forumą. Lietuvos prekyba su Azerbaidžanu yra neintensyvi, esamas potencialas neišnaudojamas, todėl yra svarbu dirbti šioje srityje“, – sakė V. Pranckietis.
Azerbaidžane viešėjusi Lietuvos Seimo delegacija išsakė paramą ES ir Azerbaidžano santykių gilinimui. „Lietuva tikisi greitos Azerbaidžano ir ES derybų dėl naujojo bendradarbiavimo susitarimo bei Bendros aviacijos erdvės baigties. Svarbu efektyviai įgyvendinti vizų supaprastinimo ir readmisijos susitarimus. Lietuva skatintų Azerbaidžaną vienašališkai taikyti ES šalių piliečiams bevizį režimą“, – sakė V. Pranckietis.
Lietuvos parlamentarai susitikimuose pabrėžė, kad demokratijos padėtis – esminis ES ir Azerbaidžano dialogo elementas: svarbi teisės viršenybė, žmogaus teisių ir laisvių apsauga.
Per vizitą kalbėta ir apie žmonių tarpusavio kontaktus, apie siekį didinti Lietuvos universitetuose studijuojančių studentų iš Azerbaidžano skaičių, planus įgyvendinti kultūros projektus.
Parlamentinėje delegacijoje, kuri kartu su V. Pranckiečiu vyko į Azerbaidžaną, buvo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius ir Kaimo reikalų komiteto narys Aurimas Gaidžiūnas.
Pirmąją viešnagės Japonijos sostinėje Tokijuje dieną per iškilmingą vakarienę prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su Japonijos garbės konsulais, Japonijos ir Lietuvos draugystės parlamentinės grupės pirmininku Hirofumiu Nakasone, Japonijos vyriausybės pareigūnais, buvusiais Japonijos ambasadoriais Lietuvoje ir mūsų šalies draugais, aptarė Lietuvos ir Japonijos dvišalius santykius, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.
„Spalį sukako 28-eri metai, kai Lietuva ir Japonija atkūrė diplomatinius santykius. Per tą laiką Lietuva sustiprėjo ir tapo atsakinga Europos Sąjungos bei NATO nare. Nors Lietuvą ir Japoniją skiria didelis atstumas, kultūriniai skirtumai, mums pavyko užmegzti tvirtus, bendromis vertybėmis ir abipuse pagarba paremtus ryšius. Dvišalis ekonominis bendradarbiavimas leidžia optimistiškai vertinti ateitį. Daug perspektyvų matome mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kur lietuvių ir japonų mokslininkus sieja vaisinga partnerystė. Tai, kad mūsų šalys vis dažniau žvelgia viena kryptimi, būtų neįmanoma be nuoširdaus Lietuvos draugų Japonijoje įsitraukimo”, – teigė prezidentas, išreiškęs padėką Japonijos parlamento draugystės su Lietuva lygos pirmininkui H. Nakasonei už paramą, pagalbą ir supratimą visais Lietuvai svarbiais klausimais.
Darbo vizito metu Tokijuje prezidentas daugiausia dėmesio skiria dvišalių santykių su Japonija stiprinimui politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje plotmėse. Planuojamas susitikimas su Japonijos parlamento Atstovų rūmų pirmininku Tadamoriu Oshima.
Lietuvos prezidento dienotvarkėje numatytas dalyvavimas ir atidarymo kalba Lietuvos ir Japonijos verslo forume bei susitikimas su didžiausių Japonijos korporacijų, planuojančių investicijas Lietuvoje, vadovais.
Prezidentas apsilankys Čiunės Sugiharos memorialiniame muziejuje, padės gėlių prie šio japonų diplomato, kovotojo už tautų laisvę ir žmogaus teises paminklo. Gifu miesto universitete šalies vadovui bus suteiktas garbės daktaro laipsnis. Šia proga G. Nausėda skaitys paskaitą „Lietuva ir Japonija: kelias pirmyn”.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė Tokijuje lankysis Tokijo mokykloje, puoselėjančioje santykius su Lietuva, bei Keio universitete, Retų ir nediagnozuotų ligų centre, Medicininių tyrimų ir plėtros agentūroje.
Sekmadienis, sausio 8 d. (Vilnius). Minint 25-ąsias Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių metines Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su šios valstybės vadovu Prezidentu Reuvenu Rivlinu paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo įtvirtina nuoširdžia draugyste ir abipusiu supratimu grindžiamą tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
Dokumente teigiama, kad Lietuvai ir Izraeliui teko iškovoti savo nepriklausomybę ir įveikti daugybę iššūkių kelyje link geresnės demokratijos, sąžiningesnės visuomenės, žmogaus laisvių ir teisių įtvirtinimo, taikos ir laisvės. Kartu abi šalys gali įveikti bet kokius išbandymus.
Valstybių vadovai taip pat pabrėžia, jog Lietuvos ir Izraelio tautas vienija šimtmečius trukusi bendra istorija. Daugybę metų žydų gyvenimas Lietuvoje klestėjo, Vilniuje bei kituose šalies miestuose buvo puoselėjamos jidiš ir hebrajų kultūros, daugelis žydų ir krikščionių kūrė geresnį bei taikesnį gyvenimą.
Tačiau nacių okupacija Antrojo pasaulinio karo pradžioje, prasidėjusi po tragiškai Lietuvos nepriklausomybę nutraukusios sovietinės okupacijos, lėmė didžiulį skausmą ir praradimus žydų bendruomenei. Todėl dabar svarbiausia pareiga – pasitelkus atminimą ir švietimą, užtikrinti, kad Holokausto tragedija niekuomet nepasikartotų.
Gerų ir artimų ryšių palaikymas, kaip teigiama bendrame Lietuvos ir Izraelio Prezidentų pareiškime, atitinka abiejų valstybių interesus, o jų piliečių bendradarbiavimas šiandien duoda puikių vaisių. Nors daugelyje sričių Lietuvos ir Izraelio santykiai yra tvirti, tačiau yra dar daug potencialių bendradarbiavimo galimybių, kur ši partnerystė galėtų būti ir bus plečiama. Abi šalys sėkmingai kuria aukštąsias technologijas. Lietuva yra pasaulinė lazerinių technologijų ir komunikacijos lyderė, o Izraelis pirmauja plėtodamas mokslinius tyrimus ir inovacijas. Valstybės keičiasi patirtimi medicinos srityje, dalijasi švietimo metodais ir bendradarbiauja, kultūros gynybos bei saugumo srityje, ieško tarpusavio eksporto ir importo galimybių.
Šiandien valstybės yra pasirengusius glaudžiau dirbti rengiant bendras jaunimo mainų programas ir stiprinant universitetų bei mokyklų bendradarbiavimą. Jungtinėse Tautose Lietuva tvirtai palaiko Izraelį, o Izraelis savo ruožtu padeda Lietuvai įgyvendinti savo tikslą prisijungti prie EBPO. Bet kurioje srityje ryšiai tarp abiejų tautų vis stiprėja.
Valstybių vadovai pasveikino pasiektą pažangą ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dirbti kartu kuriant glaudžią partnerystę, kurios tikslas – įgyvendinti bendrus politinius, ekonominius ir socialinius tikslus. Taika, klestėjimas ir laisvė visiems – tai didžiausi siekiai, kuriuos Lietuva ir Izraelis ketina kartu įgyvendinti.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Diplomatija, anot kažkokio aštraliežuvio, yra karas kitomis priemonėmis. Tai karas, kuris turi daugybę taisyklių: ir šiandien diplomatai pirmiausiai turi gerai išstudijuoti protokolą. Kada atsistoti, kaip išeiti, kam ranką paduoti… Tokių taisyklių buvo ir anksčiau, ir jos egzotiškiau atrodo mūsų kontekste. Vartant pasiuntinių ataskaitas, senus dokumentus, kuriuose atsispindi ano laikmečio papračiai, iškyla nuostaba, o kartais tai taip gerai primena dabartinius laikus.
XVI amžiuje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pradeda vis labiau jausti stiprėjančią kaimynę Rusiją. Todėl nenuostabu, kad reikėjo palaikyti glaudžius diplomatinius santykius: tiek skelbiant, tiek užbaigiant karus. Diplomatų ataskaitos mums atveria turtingą ano meto papročių pasaulį.
Širdies lėkimas iš baimės, naktį staiga atsibudus… Suplyšusios šlepetės, padėtos prie lovos… Tyli telefonas, tyli durų skambutis.. Kaip įkyrėjo namai… Kaip tatai nėra, nėra, nėra namų… Ak, eiti, eiti, bėgti! Kur? Nuo ko? Kodėl?
Visos upės teka į jūras. Prie upių nuo žilos senovės natūraliai traukė ir statė gyvenvietes žmonės. Anot A. Šeliongovskio, jūra – istorinė stichija, istorijos gaivalas, kuris visada veikė pajūrių ir paupių gyventojų psichiką, budino energiją, skatino kuo geriau išnaudoti "savojo kranto" galimybes.
Žemė – pirmiausia sausuma, valstybių geografinė (sienų) politika. Sausumoj daug kas, tarkim, kalnai, miškai savaime būdavo ir gynybiniai bastionai. Nors ir sausumos sienos nelygiavertės, tačiau pajūrio – ypatingai nelygiavertės. Jeigu valstybės krantus skalaujanti jūra su sausuma "nesuderinta" (nėra pusiasalių, sąsmaukų, salų, o svarbiausia – į jūrą neįteka upių), tokios valstybės pajūris mažai ko vertas. Upės labai prailgina jūros krantus, teikiančius gėrybes prekybai.
Kanados spauda šiandien plačiai komentuoja Kanados karinės jūrų žvalgybos karininko Džefrio Dilailo (Jeffrey Delisle) bylą. Jis šiomis dienos prisipažino esąs kaltas, kad šnipinėjo Rusijos naudai.
„Kanados paslaptis galima įsigyti už grašius“, – piktinasi antraštėje tabloidas “Toronto Sun”. „Džefris Dilailas pardavinėjo tėvynę rusams už apgailėtinus 3 tūkst. dolerių per mėnesį“, – rašo apžvalgininkas Maikas Strobelas.
