Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad karinės divizijos suformavimui Lietuvoje kasmet iki 2030 m. reikėtų išleisti vidutiniškai po 200 mln. eurų.
 
Pirmadienį TV3 televizijai A. Anušauskas teigė, kad, formuojant karinę diviziją Lietuvoje, karių skaičius šalyje turėtų būti padidintas maždaug 1000. „Bet kuris tūkstantis papildomų karių, bet kuris įgalinimo elemento kūrimas, bet kuris jau kito lygio technikos įsigijimas, pavyzdžiui, tankų, visa tai kainuoja realius pinigus. Nes mūsų gynybos biudžetas yra finansuojamas išimtinai iš mokesčių mokėtojų pinigų. Čia nėra europinių pinigų, išskyrus tiek, kiek finansuoja sąjungininkai“, – dėstė krašto apsaugos ministras.
 
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje

Jis pabrėžė, kad tikslių skaičiavimų, kiek iš viso gali kainuoti divizijos sukūrimas, negalintis įvardinti, bet tikino, jog preliminarus lėšų poreikis kasmet iki 2030 m. vidutiniškai siektų apie 200 mln. eurų. „Nenoriu spekuliuoti tais skaičiais, bet kiekvienais metais tektų papildomai investuoti, jeigu norime iš karto pradėti tas investicijas, virš 100 milijonų. Iki 300 milijonų kiekvienais metais, bet labai skirtingai. Tai nėra toks procesas kur gali viską gauti ir įsigyti. Vidurkis būtų gal 200 milijonų“, – TV3 televizijai sakė A. Anušauskas.
 
ELTA primena, kad pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurią sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ brigados bei viena rezervinė brigada, institucijos planuoja suformuoti iki 2030 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.05.09; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali rugsėjo 1-ąją apsilankyti Lenkijoje su vizitu ir Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ųjų metinių dieną paskelbti apie Amerikos karinio buvimo šalyje didinimą. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Rzeczpospolita“, remdamasis šaltiniais diplomatiniuose sluoksniuose. 

„Varšuvos ir Vašingtono derybos spartėja. Amerikiečiai partneriams lenkams davė signalą, jog D. Trumpas svarsto galimybę jau birželio viduryje pakviesti (Lenkijos prezidentą) Andrzejų Dudą į Baltuosius rūmus ir sureguliuoti paskutinius ginčus dėl Amerikos bazių Lenkijoje plėtros“, – rašo leidinys.

„Jeigu abu lyderiai sudarys preliminarų susitarimą, D. Trumpui nebeliks kliūčių paskelbti Amerikos karinę iniciatyvą Varšuvoje per Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ąsias metines“, – sakė laikraščiui trys nepriklausomi šaltiniai Lenkijoje ir Jungtinėse Valstijose.

JAV prezidento dalyvavimas rugsėjo 1-osios renginiuose tikriausiai paskatintų atvykti į Lenkiją daugumą pakviestų ES, NATO ir Rytų partnerystės šalių vadovų, tarp jų – Prancūzijos ir Vokietijos prezidentus bei Didžiosios Britanijos premjerą, rašo „Rzeczpospolita“. Leidinio nuomone, tai būtų Vakarų pasaulio solidarumo su Lenkija signalas, tuo labiau, kad į iškilmes nepakviestas (Rusijos prezidentas) Vladimiras Putinas.

Komentuodami JAV karinio buvimo Lenkijoje didinimą, laikraščio šaltiniai sakė, kad omenyje turimas divizijos formatas. Be to, D. Trumpas gali pranešti Varšuvoje apie svarbius energetikos projektus. Neatmetama, kad bus kalbama apie atominės elektrinės statybą šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 06:00