Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Niujorkas, rugsėjo 27 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas ir jo sūnūs Ericas ir Donas jaunesnysis ilgus metus vykdė sukčiavimo schemą, pagal kurią būdavo išpučiama įmonės „Trump Organization“ valdomo turto vertė, antradienį nusprendė Niujorko teisėjas Arthuras Engoronas.
Tai yra nesėkmė buvusiam JAV prezidentui, tačiau tuo pat metu dalinis laimėjimas Niujorko valstijos generalinei prokurorei Letitiai James, kuri yra apkaltinusi D. Trumpą, du jo vyriausius sūnus ir kitus „Trump Organization“ darbuotojus daug metų melavus mokesčių rinkėjams, skolintojams ir draudikams ir taikius schemą, pagal kurią nuolat buvo perdedama jų turto vertė.
Pranešama, kad teisėjas A. Engoronas taip pat atėmė verslo licencijas, kurios leisdavo „Trump Organization“ valdyti kai kuriuos nekilnojamojo turto objektus Niujorke. L. James siekia, kad būtų skirta 250 mln. JAV dolerių vertės baudų, o D. Trumpas ir jo sūnūs nebegalėtų valdyti šeimos imperijos „Trump Organization“. Prokurorė tvirtina, kad D. Trumpas ir jo kolegos bankams ir draudikams kasmet nuo 2011 m. iki 2021 m. pateikdavo „itin perdėtus“ skaičius, kad galėtų užsitikrinti paskolas ir draudimą „palankesnėmis sąlygomis“.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Kaip teigiama, jie galimai apgaulingai išpūsdavo ir milijardinėmis sumomis padidindavo turto vertę ir dėl to neteisėtai gavo šimtus milijonų dolerių.
D. Trumpas šią bylą vadina „raganų medžiokle“. Eksprezidento advokatai prašė teisėjo ją nutraukti. Sausį kitas Niujorko teisėjas jau buvo įpareigojęs „Trump Organization“ sumokėti 1,6 mln. JAV dolerių dydžio baudą byloje dėl sukčiavimo.
Du apkaltos procesus išgyvenusiam 77-erių D. Trumpui taip pat yra pareikšti federaliniai kaltinimai, be kita ko, susiję su netinkamu slaptų dokumentų tvarkymu.
Šiandieninio pasaulio nebeįmanoma suprasti. Kur pažvelgsi – dviprasmybės, melas, apgaulė, dezinformacija, gudravimai, dvigubi, trigubi, net keturgubi standartai.
Pati didžiausia nesąmonė, kurią teko išgirsti šiomis dienomis, – reikalavimas, jog Ukraina privalanti rengti rinkimus. Bet juk Ukraina šiandien kariauja. Ją užpuolusi keliolika sykių galingesnė valstybė. Todėl kautynių baigtis niekam nežinoma, todėl kautynės – kruvinos, žiaurios. Rusijos kariuomenė okupavusi ne tik Krymą. Agresoriaus žinioje – ne tik Krymu vadinamas pusiasalis, bet dar ir keletas didelių Ukrainos regionų. Deja, Vakaruose tarsi grybai po šilto lietaus dygsta politikai, kuriems apsiverčia liežuvis įrodinėti, esą rinkimai Ukrainai šiandien – būtini, neišvengiami. Leiskite paklausti rinkimų šalininkų: kaip, kur ir kas balsuos, jei mažiausiai keletas milijonų ukrainiečių pasitraukę į Vakarus, jei rinkimuose tikrai nedalyvaus Rusijos okupuotose teritorijose atsidūrę Ukrainos piliečiai, jei prie balsadėžių ateiti bus keblu visiems už Ukrainos laisvę besikaunantiems Ukrainos kariams?
Beje, o kur nuo Rusijos bombardavimų slėpsite rinkimų stebėtojus, rinkiminių biuletenių skaičiuotojus? Kaip, kur nuo Rusijos raketų atakų saugosite balsadėžes su rinkimų biuleteniais? Man regis, šiandien nėra nė menkiausios galimybės Ukrainoje surengti demokratiškus, objektyvius, pilnateisius rinkimus. Ukrainoje neįmanomi jokie rinkimai. Mano įsitikinimu, išminčiai, kurie reikalauja rinkimų Ukrainoje, turi bjaurių tikslų. Jie atitraukia dėmesį nuo svarbiausio klausimo – kodėl JAV taip vangiai, taip nenoriai Ukrainai duoda ginklų?
Štai rugsėjo 3-ąją UKRINFORM pranešė, kad Ukraina galėsianti pradėt naudoti naikintuvus F-16 dar 2024 metų pavasarį. Be kita ko, Ukrinform net priminė, jog Ukrainos „naikintuvų koalicijos“ gretose šiuo metu yra 14 šalių.
Modernus amerikiečių naikintuvas F-16. Epa – ELTA foto
Turime tarsi džiugią žinią: JAV Baltieji rūmai teikiasi nebeblokuoti moderniųjų naikintuvų temos. Dar tiksliau tariant, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) leidžia F-16 kovos lėktuvus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Bet jei žvelgsime atidžiau, priekabiau, tai moderniais F-16 orlaiviais ukrainiečių kariuomenė galės naudotis prabėgus … dvejiems metams nuo akimirkos, kai Kremlius pradėjo tikrą karą. Jei Baltųjų rūmų šeimininkas J. Bidenas šimtą naikintuvų F-16 būtų nusiuntęs Ukrainai pirmaisiais karo mėnesiais, tokią pagalbą galėtume vadinti tikra pagalba. Bet naikintuvų F-16 ukrainiečių kariai laukia mažų mažiausiai pusantrų metų. Dar neaišku, kiek gi tų naikintuvų F-16 ukrainiečiai sulauks? Tad šiandieninė J. Bideno pagalba Ukrainai greičiau primena išdavystę, nei nuoširdžią paramą.
J. Bidenas nebe pirmą sykį stabdo Ukrainai gyvybiškai reikalingos karinės paramos siuntas. Neskubėjo duoti ukrainiečiams „Patriot“, „ATACMS“, „Himars“, „Abrams“. O jei duodavo – juokingai mažai. Dar 2022-ųjų gegužės mėnesį pasirašė įsakymą dėl „Lendlizo“ (Lend- Lease), bet šiuo kanalu Ukrainos per pusantrų metų nepasiekė nė vienas šovinys. Dabar neskuba tiekti modernių naikintuvų. Tarsi specialiai vilkina Ukrainos pergalę. Tarsi specialiai leidžia rusų karinei armadai įsitvirtinti užimtose žemėse. Tarsi tyčia Rusijos karinėms oro pajėgoms suteikia išskirtines sąlygas siautėti virš Ukrainos ją bombarduojant. Taigi J. Bidenas vis panašesnis į slaptą Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką.
Todėl analitikams, apžvalgininkams, komentatoriams, žurnalistams, regis, derėtų atidžiai nagrinėti, kodėl būtent taip keistai elgiasi JAV Baltųjų rūmų šeimininkas, priklausantis Demokratų (vadinamųjų socialistų) partijai. Vos tik atėjęs prezidentauti J. Bidenas atnaujino Rusijai naudingo dujotiekio „Nord Stream 2“ veiklą. Žadėjo, jog Rusijai taikomos Vakarų sankcijos bus mirtinai pavojingos, bet paaiškėjo, jog Rusijos ekonomika sustiprėjo, užuot sušlubavusi. Grasino, jog jam, tapus JAV prezidentu, Rusijos šeimininkas V. Putinas ilgai neišsilaikys valdžioje. Tačiau J. Bideno kadencija baigiasi, o V. Putinas vis dar – tvirtai įsikibęs prezidentinio krėslo.
Žodžiu, J. Bideno laikysena – įtartina. Turėtume aiškintis, kodėl jis taip menkai tepadeda Ukrainai. O kaip mes elgiamės? Mes visą dėmesį sukoncentravę ne į šiandien JAV vadovaujančio J. Bideno keistenybes, bet į buvusio Amerikos prezidento Donaldo Trumpo (Donaldas Trampas) kalbas, kaip jis elgsis po pusantrų metų, jei antrą sykį taps Baltųjų rūmų Vašingtone šeimininku.
Vladimir Putin ir Donald Trump. EPA – ELTA foto
Beje, kritikuodami D. Trumpą dėl neva šiandieninių antiukrainietiškų kalbų pamirštame prisiminti, o kaip jis konkrečiai elgėsi, kai buvo JAV prezidentas. Ogi, nepaisant savo kalbų, – labai gražiai ir principingai. Paskelbė sankcijas prorusiškam „Nord Stream 2“ dujotiekiui, priėmė specialųjį įstatymą, jog Amerika niekad nepripažins Krymo okupacijos, atšaukė ankstesniojo JAV prezidento Barako Obamos ir jo dešiniosios rankos J. Bideno potvarkius neduoti Ukrainai rimtos kovinės ginkluotės, sunaikino Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ būrį Sirijoje…
Deja, tiek lietuviškoje, tiek užsienio viešojoje erdvėje gausu „proto bokštų“, kurie nesvarsto, kas ir kodėl dedasi čia, šiandien, dabar. Jiems nė motais, kuo gali baigtis šiandieniniai senuko J. Bideno tūpčiojimai. Jie tarsi šamanai užsispyrę spėlioja, kaip po pusantrų metų elgsis D. Trumpas arba koks nors kitas Respublikonų partijos politikas, iškovojęs JAV prezidento postą.
Man regis, tai – labai patogi taktika pabėgti nuo paties svarbiausio, paties aktualiausio klausimo – kodėl J. Bidenas šiandien elgiasi kaip klusnus, ištikimas V. Putino sąjungininkas?
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas/Atlanta, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepripažįsta savo kaltės dėl Džordžijos valstijoje jam pareikštų kaltinimų mėginus daryti įtaką rinkimams. Tai rodo ketvirtadienį paskelbti teismo dokumentai. Remiantis jais, D. Trumpas taip pat nurodo pasinaudosiąs savo teise neatvykti į teismą, kai bus skaitomi kaltinimai. Atitinkamas posėdis numatytas rugsėjo 6 d.
Džordžijoje D. Trumpui ir dar 18 asmenų pateikti kaltinimai dėl mėginimo daryti įtaką 2020 m. prezidento rinkimų baigčiai šioje valstijoje. Praėjusį ketvirtadienį respublikonas jau turėjo pasirodyti Atlantos Fultono apygardos kalėjime, kad dėl kaltinimų formaliai pasiduotų institucijoms ir būtų užfiksuoti jo asmens duomenys. Čia buvo padaryta ir istorine vadinama respublikonų kandidato į JAV prezidentus nuotrauka. 98 puslapių kaltinamajame rašte išvardyti įvairūs kaltinamieji punktai, įskaitant kaltinimus reketu ir sąmokslu.
Tai jau ketvirtoji byla D. Trumpui. JAV istorijoje dar nėra buvę atvejo, kad buvęs prezidentas stotų prieš teismą dėl nusikalstamų veikų. Respublikonas ketina siekti prezidento posto 2024 m. vyksiančiuose rinkimuose. Jis visus kaltinimus atmeta ir baudžiamąjį persekiojimą vadina priešininkų mėginimu užkirsti kelią jam sugrįžti į Baltuosius rūmus.
Joe Bideno kritimai
D. Trumpas 2020 m. pralaimėjo prezidento rinkimus demokratui Joe Bidenui, tačiau iki šiol nesutinka pripažinti pralaimėjimo.
Džordžija buvo viena iš valstijų, vaidinusių labai svarbų vaidmenį rinkimų baigčiai. J. Bidenas čia laimėjo maždaug 12 000 balsų persvara.
Tada D. Trumpas čia, kaip ir kitose valstijose, dar mėgino pakeisti rezultatus. Be kita ko, jis per valandą trukusį pokalbį telefonu ragino Džordžijos vyriausiąjį rinkimų prižiūrėtoją, savo partietį Bradą Raffenspergerį „rasti“ pakankamai balsų už jį, kad būtų galima perskaičiuoti ir pakeisti rezultatus.
Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Karingos kraštutinių dešiniųjų grupuotės „Proud Boys“ lyderis, raginęs pradėti „karą“, kad Donaldas Trumpas liktų prezidentu, ketvirtadienį buvo nuteistas 17 metų kalėjimo – tai viena ilgiausių iki šiol skirtų bausmių dėl 2021 metų įvykusio JAV Kapitolijaus šturmo.
Tie, kurie įsiveržė į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Prokurorai teigė, kad Joe Biggsas buvo svarbus „ardomojo sąmokslo“, kurio tikslas buvo jėga panaikinti Joe Bideno pergalę rinkimuose, veikėjas, vadovavęs D. Trumpo šalininkams sausio 6 dieną rengiant išpuolį prieš JAV Kongresą.
Jam skirta bausmė metais trumpesnė už ilgiausią iš šimtų su Kapitolijaus užpuolimu susijusių nuosprendžių. 18 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta kitos šturme dalyvavusios kraštutinių dešiniųjų kovotojų grupuotės „Oath Keepers“ įkūrėjui Stewartui Rhodesui.
Tačiau tai buvo tik pusė prokurorų reikalautos 33 metų laisvės atėmimo bausmės, nes teisėjas Timothy Kelly teigė, kad tai nebuvo daug aukų pareikalavęs įvykis ir kad J. Biggsas per šturmą neketino nieko žudyti.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 28 d. (dpa-ELTA). Procesas prieš buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl kaltinimų mėginus daryti įtaką rinkimams Vašingtone prasidės 2024 m. kovo 4 d. Šią datą pirmadienį nustatė teisėja, po posėdžio pranešė amerikiečių žiniasklaida.
D. Trumpui yra iškeltos iš viso keturios bylos. Įvairūs kaltinimai jam taip pat pateikti Niujorke, Majamyje ir Atlantoje. Jis yra pirmasis buvęs prezidentas JAV istorijoje, kuriam teks stoti prieš teismą dėl spėjamų nusikalstamų veikų. Vašingtone D. Trumpui buvo pateikti federaliniai kaltinimai dėl mėginimų panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus.
D. Trumpas tuomet pralaimėjo demokratui Joe Bidenui, tačiau iki šiandien nepripažįsta savo pralaimėjimo. D. Trumpas tada įvairiais būdais mėgino rezultatus pakeisti savo naudai. Jo kampanija prieš rinkimų baigtį peraugo į beprecedentį, smurtinį jo šalininkų surengtą Kapitolijaus šturmą 2021 m. sausio 6 d. Kaltinamajame rašte D. Trumpui oficialiai pateikti keturi kaltinimai, įskaitant sąmokslą prieš JAV. Jei būtų nuteistas, jam gali grėsti ilga kalėjimo bausmė.
Prokuratūra pradžioje kaip proceso pradžios datą siūlė 2024 m. sausį. D. Trumpo advokatai tuo tarpu reikalavo procesą pradėti 2026 m. balandį – praėjus daug laiko po būsimų rinkimų.
JAV 2024 m. lapkričio pradžioje vyks nauji prezidento rinkimai, kuriuose D. Trumpas vėl sieks tapti respublikonų kandidatu. Kad būtų nominuotas kandidatu, jis pirmiausiai turi laimėti vadinamuosiuose pirminiuose rinkimuose, kurie prasidės 2024 m. sausį. 2024 m. kovo 5 d. – praėjus dienai po dabar nustatytos proceso datos – JAV bus vadinamasis „superantradienis“. Tai yra svarbiausia pirminių rinkimų diena įvairiose valstijose. Kol kas D. Trumpas apklausose smarkiai lenkia visus kitus respublikonų kandidatus.
Dėl mėginimo daryti įtaką rinkimams D. Trumpui kaltinimai pateikti ir Džordžijos valstijoje. Byla Niujorke susijusi su pinigų už tylą mokėjimu pornografijos žvaigždei. Majamyje buvusį prezidentą norima teisti už slaptų vyriausybės dokumentų laikymą privačiose patalpose.
Donald Trump. Portretas vėliavoje. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė pirmadienį planuotą spaudos konferenciją dėl jam Džordžijoje pateiktų kaltinimų. Jo advokatai įrodymus dėl sukčiavimo per 2020 m. prezidento rinkimus šioje valstijoje verčiau panaudos teisme, rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Todėl spaudos konferencija esą nebėra reikalinga.
Pasak amerikiečių stoties ABC, D. Trumpo advokatai patarė jam atšaukti spaudos konferenciją, kad nesusilpnintų savo teisinės pozicijos.
Džordžijoje D. Trumui šią savaitę buvo pateikti kaltinimai dėl mėginimų panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus. Prisiekusieji nusprendė, kad jis turi stoti prieš teismą dėl bandymų daryti įtaką prezidento rinkimams šioje valstijoje. Kaltinimai pateikti dar 18 asmenų. Reaguodamas į tai, D. Trumpas paskelbė apie spaudos konferenciją ir pareiškė, kad joje atskleis tariamą rinkimų rezultatų klastojimą Džordžijoje.
D. Trumpas iki šiol nėra pripažinęs savo pralaimėjimo 2020 m. prezidento rinkimuose ir skleidžia melą, kad dėl sukčiavimo iš jo buvo atimta pergalė prieš demokratą Joe Bideną. Donald Trump. EPA – ELTA foto
Pasak stoties ABC, D. Trumpo advokatai jam pareiškę, kad planuojama spaudos konferencija tik padidins jo teisines problemas. O jų D. Trumpas šiuo metu turi apsčiai. Buvęs nekilnojamojo turto magnatas yra pirmasis prezidentas JAV istorijoje, kuris bus teisiamas dėl nusikalstamų veikų. Iš viso jis yra sulaukęs keturių kaltinimų.
Praėjusiais mėnesiais kaltinimai D. Trumpui pateikti Niujorke, Majamyje ir Vašingtone. Byla Niujorke susijusi su pinigų už tylą mokėjimu pornografijos žvaigždei. Majamyje buvusį prezidentą norima teisti už slaptų vyriausybės dokumentų laikymą privačiose patalpose. O Vašingtone D. Trumpui kaltinimai taip pat pateikti dėl 2020 m. rinkimų – dėl mėginimų daryti įtaką rinkimų baigčiai ir Kapitoljaus šturmo 2021 m. sausio 6 d.
Byloje Vašingtone D. Trumpas, be kita ko, kaltinamas dėl sąmokslo prieš Jungtines Valstijas.
Donald Trump
Vašingtonas, rugpjūčio 7 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas procese dėl kišimosi į rinkimus sieks nušalinti už bylą atsakingą federalinę teisėją. Tanya Chutkan „jokiu būdu negali užtikrinti sąžiningo proceso“, rašė respublikonas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Mes nedelsdami paprašysime dėl labai svarių priežasčių nušalinti šią teisėją“, – teigė jis.
77-erių D. Trumpui praėjusią savaitę buvo pareikšti kaltinimai. Remiantis kaltinamuoju raštu, jis mėgino neteisėtomis priemonėmis panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus.
D. Trumpas po pralaimėjimo demokratui Joe Bidenui, be kita ko, melagingai kalbėjo apie suklastotus rinkimus. 2021 m. sausio 6 d. radikalūs jo šalininkai galiausiai šturmavo Kapitolijų Vašingtone, kai čia turėjo būti patvirtinta J. Bideno pergalė.
D. Trumpas praėjusi ketvirtadienį nepripažino savo kaltės nė pagal vieną iš keturių kaltinamųjų punktų. Manoma, kad proceso pradžios data bus paskelbta per posėdį rugpjūčio 28 d.
T. Chutkan 2013 m. į federalinės teisėjos Vašingtone postą nominavo tuometinis prezidentas Barackas Obama. 2014-aisiais jos kandidatūrą vienbalsiai patvirtino Senatas.
61-erių teisėja jau praeityje turėjo reikalų su S. Trumpu. 2021 m. lapkritį ji vienoje byloje prieš dešinįjį populistą pareiškė, kad „prezidentai nėra karaliai“. Teisėja taip pat priėmė griežtus nuosprendžius buvusio prezidento šalininkams, dalyvavusiems Kapitolijaus šturme. Dabartinė byla jai buvo priskirta atsitiktiniu principu.
Donald Trump. Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). Prokurorai paprašė JAV teisėjų apriboti informaciją apie naujausius Donaldui Trumpui pateiktus kaltinimus, kuriuos jis pats gali viešai aptarinėti, remdamiesi buvusio prezidento grasinančiu įrašu, kurį jo atstovas šeštadienį gynė kaip „politinę kalbą“.
Specialusis patarėjas, prižiūrintis kaltinimus D. Trumpui dėl siekio sužlugdyti 2020 metų rinkimus Jackas Smithas penktadienį pateikė prašymą, kuriame ragina federalinį teisėją nustatyti apsaugos orderį, kad buvęs prezidentas negalėtų atskleisti su byla susijusių įrodomųjų detalių.
Tada teisėja Tanya Chutkan savaitgalį išleido įsakymą D. Trumpo teisininkų komandai, kad jie atsakytų į vyriausybės prašymą iki pirmadienio 17.00 val. vakaro (21.00 val. Grinvičo laiku).
Šie sparčiai besikeičiantys įvykiai sekė po to, kai D. Trumpas nepaisė teisėjo, įspėjusio jį neaptarinėti bylos su galimais liudytojais, ir po to, kai savo socialinės žiniasklaidos platformoje paskelbė tai, kas laikoma grasinimu.
„Jeigu jūs persekiosite mane, aš persekiosiu jus!“ – penktadienį D. Trumpas parašė didžiosiomis raidėmis socialiniame tinkle „Truth Social“.
D. Trumpas, kuris yra respublikonų favoritas 2024 metų prezidento rinkimuose, nepripažino savo kaltės dėl keturių kaltinimų sąmokslu sužlugdyti rinkimus – rimčiausių iš visų jam iškeltų bylų.
Donald Trump. Portretas vėliavoje. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, rugpjūčio 4 d. (dpa-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepripažino savo kaltės dėl kaltinimų mėginus daryti įtaką JAV prezidento rinkimams ir dėl Kapitolijaus šturmo. Jis ketvirtadienį pasirodė teisme Vašingtone, kur jam pirmą kartą oficialiai ir asmeniškai pareikšti atitinkami kaltinimai.
Specialusis tyrėjas Jakas Smithas apie beprecedenčius kaltinimus buvusiam prezidentui paskelbė antradienį. D. Trumpas kaltinamas organizavęs sąmokslą apgauti Jungtines Valstijas ir sutrukdyti oficialiam procesui – per 2021 m. sausio 6 d. surengtą jungtinę Kongreso sesiją patvirtinti demokrato Joe Bideno pergalę rinkimuose.
45 puslapių kaltinime D. Trumpas taip pat kaltinamas siekiu pažeisti Amerikos rinkėjų teises melagingais teiginiais, kad jis laimėjo 2020 m. lapkritį vykusius prezidento rinkimus.
„Kaltinamasis pradėjo savo nusikalstamą schemą netrukus po rinkimų dienos – 2020 m. lapkričio 3-iosios“, – sakoma kaltinime, perduotame didžiajai prisiekusiųjų žiuri Vašingtone. „Sąmokslo tikslas buvo panaikinti teisėtus 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus, sąmoningai pasitelkiant melagingus teiginius apie sukčiavimą per rinkimus“, – sakoma kaltinamajame akte.
D. Trumpas 2020 m. pralaimėjo JAV prezidento rinkimus demokratui J. Bidenui. Tačiau jis niekada nepripažino savo pralaimėjimo ir melagingai tvirtino, kad pergalė iš jo buvo atimta suklastojus rinkimus. D. Trumpas ir jo aplinka tada įvairiais būdais mėgino panaikinti rezultatus. Donald Trump. Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Kampanija prieš rinkimų baigtį galiausiai 2021 m. sausio 6 d. peraugo į beprecedentį smurto protrūkį: tą dieną D. Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, kur turėjo būti oficialiai patvirtinta J. Bideno pergalė. D. Trumpas prieš tai savo kalboje tai dar kartą pakurstė šalininkus pareikšdamas, kad dėl masinio rinkimų klastojimo pergalė iš jo buvo „pavogta“. Tada per riaušes žuvo keli žmonės.
Per praėjusius du mėnesius D. Trumpui jau buvo pateikti kaltinimai dviejose kitose bylose – dėl sumokėtų pinigų už tylą pornografijos žvaigždei prieš virtinę metų ir neteisėto slaptų vyriausybės dokumentų laikymo pasibaigus jo kadencijai. Be to, D. Trumpui gali grėsti dar vienas kaltinimas Džordžijos valstijoje dėl jo vaidmens po 2020 m. rinkimų.
JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 2 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kaip ir tikėtasi, kovingai reagavo į jam pateiktus naujus kaltinimus. „Dar niekada neturėjau tiek palaikymo“, – pareiškė jis trečiadienį didžiosiomis raudėmis parašytoje žinutėje savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Kaltinimai dėl Kapitolijaus šturmo parodo, „kaip smarkiai Jungtinės Valstijos per praėjusius trejus metus buvo paženklintos korupcijos, skandalų ir nesėkmių“, – teigiama toliau įraše.
„Amerika yra nuosmukį išgyvenanti šalis, tačiau mes ją vėl padarysime didžią, labiau didžią nei kada nors anksčiau“, – rašė D. Trumpas, turėdamas omenyje savo ankstesnės rinkimų kampanijos šūkį ir planus dar kartą kandidatuoti rinkimuose. 77-erių D. Trumpas laikomas realiausiu respublikonų kandidatu 2024 m. vyksiančiuose rinkimuose.
D. Trumpui antradienį buvo pareikšti kaltinimai dėl mėginimų „pakeisti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus“. Specialusis tyrėjas Jackas Smithas pateikė kaltinimus buvusiam prezidentui pagal keturis kaltinamuosius punktus, įskaitant sąmokslą apgauti JAV. Už du kaltinamuosius punktus gresia iki 20 metų kalėjimo bausmės.
2021 m. sausio 6 d. radikalūs D. Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų Vašingtone, kai čia turėjo būti patvirtinta demokrato Joe Bideno pergalė 2020 m. prezidento rinkimuose. D. Trumpas prieš tai paragino savo šalininkus žygiuoti prie Kapitolijaus.
Baltieji rūmai kol kas nereagavo į naujus kaltinimus D. Trumpui. Dar prieš kaltinimų paskelbimą D. Trumpas „Truth Social“ tinkle apkaltino specialųjį tyrėją norint paskelbti „dar vieną suklastotą kaltinamąjį raštą“ ir sąmoningai pasirinkus laiką taip, kad jis sutaptų su jo rinkimų kampanija.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui ketvirtadienį pateikti nauji kaltinimai, kad jis bandė trukdyti tyrimui dėl netinkamo elgesio su ypač slaptais dokumentais, ketindamas ištrinti stebėjimo kamerų įrašus savo valdose Mar-a-Lage Floridoje.
Federaliniai prokurorai paskelbė naują kaltinamąjį aktą, nukreiptą prieš 2024 metų respublikonų prezidento pirminių rinkimų lyderį, kuris turėtų stoti prieš teismą rinkimams įsibėgėjus kitų metų gegužę.
Nauji kaltinimai buvo pateikti tą pačią dieną, kai D. Trumpas pranešė, kad jo advokatai susitiko su Teisingumo departamento pareigūnais prieš atskirą numatomą kaltinamąjį aktą dėl jo įtariamų pastangų panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus.
Buvusiam prezidentui, kuriam du kartus buvo pradėtas apkaltos procesas, praėjusį mėnesį pirmą kartą buvo pareikšti kaltinimai įslaptintų dokumentų byloje, kurioje jis kaltinamas sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui, nes palikdamas Baltuosius rūmus su savimi pasiėmė itin slaptą branduolinę ir gynybos informaciją.
Pasak kaltinamojo akto, D. Trumpas savo namuose Mar-a-Lage, Floridoje, laikė bylas, tarp kurių buvo Pentagono, CŽA ir Nacionalinio saugumo agentūros dokumentų, nesaugomas ir trukdė pareigūnų pastangoms juos atgauti.
Ketvirtadienį paskelbtame papildomame kaltinamajame akte milijardierius kaltinamas veikęs kartu su kitu kaltinamuoju šioje byloje, asmeniniu padėjėju Waltinu „Waltu“ Nauta, ir nauju kaltinamuoju, nekilnojamojo turto valdytoju Carlosu de Oliveira, siekiant ištrinti Mar-a-Lago“ apsaugos kamerų įrašus.
Nauji kaltinimai pridedami prie jau pateiktų kaltinimų dėl „tyčinio nacionalinės gynybos informacijos slėpimo“ ir dėl ketinimų trukdyti teisingumui, melagingų pareiškimų teikimo ir dėl kitų nusikaltimų, dėl kurių D. Trumpas praėjusį mėnesį nepripažino savo kaltės. Naujajame kaltinamajame akte pasakojama apie C. de Oliveiros ir ketvirto neįvardyto darbuotojo pokalbį, kuriame C. de Oliveira sako, kad „viršininkas“ nori, jog iš serverio viskas būtų ištrinta.
Jame taip pat pridedamas papildomas kaltinimas pagal Šnipinėjimo aktą, susijęs su tuo, kad D. Trumpas įtariamas laikęs įslaptintą dokumentą „apie karinę veiklą užsienio šalyje“.
Kaip teigiama kaltinamajame akte, kuriame cituojamas pokalbio garso įrašas, D. Trumpas 2021 metais savo golfo klubo Naujajame Džersyje lankytojams apie gynybos dokumentą esą kalbėjo: „Būdamas prezidentas galėjau jį išslaptinti“ ir „Dabar negaliu, žinote, bet tai vis tiek yra paslaptis“.
Ketvirtadienio vakarą duodamas interviu „Fox News Digital“ D. Trumpas naujus kaltinimus atmetė pavadindamas juos „juokingais“. „Tai aukščiausio lygio kišimasis į rinkimus“, – sakė jis, kaltindamas savo galimą kampanijos oponentą prezidentą Joe Bideną ir Teisingumo departamentą „netinkamu prokurorų elgesiu“.
Šiandien tęsiu liepos 23 dieną publikacijoje „Demokratiškos cenzūros gniaužtuose“ išdėstytus nuogąstavimus. Jei Lietuva bijo viešai tarti bent menkiausią priekaištą Lenkijai, Izraeliui ir Armėnijai, tai oficialusis Vilnius bus dar atsargesnis, dar kuklesnis vertinant JAV prezidento Džo Baideno (Joe Bidenas) administracijos veiklą. Tokia logika – suprantama. Lietuva – per mažai įtakinga, jog turėtų užtektinai raumenų visiems į akis rėžti karčią tiesą.
Tačiau kartais dalintis nepatogiomis nuojautomis bei įžvalgomis – būtina. Štai – tik keletas nuogąstavimų dėl Džo Baideno laikysenos. Ukrainai ginklai iš Vakarų keliauja itin lėtai ne todėl, kad Amerika jų neturėtų. JAV neskuba aprūpinti Ukrainos nei toliašaudžiais ATACAMS, nei šarvuotais Abrams, nei moderniais naikintuvais F-16 ne todėl, kad bijotų Trečiojo pasaulinio karo. Oficialusis Vašingtonas draudžia Ukrainai atakuoti Rusijos teritorijoje esančius karinius objektus ne todėl, jog drebintų kinkas dėl Vladimiro Putino atominio šantažo. Oficialusis Vašingtonas neleidžia Didžiajai Britanijai, Lenkijai ir Baltijos šalims rimtai remti ukrainiečių karių ne todėl, jog nuoširdžiai saugotų Europą nuo Baltarusijoje dislokuotų samdinių „Wagner“ pajudėjimų Varšuvos ir Vilniaus kryptimi.
Žinoma, atsakingai žvelgiantis į Pasaulio ateitį politikas tokių grėsmių neturi teisės ignoruoti. Viskas įmanoma, net – patys juodžiausi scenarijai.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Bet šiuo konkrečiu atveju – kitos priežastys. Vis įkyriau galvon lenda mintys, jog šiandieninė JAV prezidento administracija specialiai kenkia Ukrainai. Baltųjų rūmų šeimininkas nenori, jog Ukraina sėkmingai tramdytų Rusiją. Tarp Dž. Baideno ir V. Putino – bjaurūs susitarimai. Demokratų partijos prezidentai Barakas Obama ir Džo Baidenas senų seniausiai Kremliui padovanojo Ukrainą. Tai jau buvo akivaizdu 2014-aisiais, kai Vašingtonas įsakmiai draudė Kijevui ginti Krymo pusiasalį. Šiandien – dar akivaizdžiau. Vos tik JAV prezidento poste respublikoną Donaldą Trampą (Donald Trump) pakeitė demokratas Džo Baidenas, Kremlius vos po kelerių mėnesių pradėjo vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“.
Vaizdžiai tariant, D. Trampą pakeitęs Dž. Baidenas leido V. Putinui grobti Ukrainos žemes, kiek tik pajėgs. Tik niekas nei Vašingtone, nei Maskvoje nesitikėjo, jog ukrainiečių kariai taip šauniai priešinsis. Tad Dž. Baidenas šiandien pakliuvęs tarp kūjo ir priekalo. Jis priverstas gudrauti. Jei neduos Ukrainai nė vieno šovinio, išsiduos, jog yra V. Putino sąjungininkas, rizikuoja susipykti su Rytų Europa. Todėl demokratas Dž. Baidenas šiek tiek numeta Ukrainai ginklų. Bet – trupinius. Tik tiek, kad neįsižeistų Kremliaus diktatorius.
Tuo pačiu Dž. Baidenas visomis įmanomomis priemonėmis, o jis jų turi užtektinai, tramdo Londoną, Varšuvą, Vilnių, kad šios šalys per daug nuoširdžiai nesirūpintų Ukrainos likimu. Mat slaptuose Dž. Baideno ir V. Putino susitarimuose nėra Ukrainos. Visai panašiai, kaip slaptuose Molotovo ir Ribentropo protokoluose 1939-aisiais nebeliko Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Štai kokią versiją viešojoje erdvėje dėsto Andrėjus Ilarionovas, Konstantinas Borovojus ir Gary Tabachas. Stengiuosi nepraleisti nė vieno jų komentaro youtube.com erdvėje. Kuo toliau, tuo jų perspėjimai dėl giluminės Dž. Baideno išdavystės – įtikinamesni. Pareiškimai, esą D. Trampą užverbavo Maskvoje besilinksminant su prostitutėmis dar tomis dienomis, kai jis tebuvo verslininkas, esą jis kaltas dėl savo šalininkų įsiveržimo į Kapitolijų 2021-ųjų sausio 6-ąją, esą jis – iki ausų korumpuotas, mėto kur papuola slaptus dokumentus, – visa tai laužta iš piršto norint sukompromituoti Rusijai nepataikaujantį Amerikos politiką. Argumentai, girdi, Rusijos nacionalistas Vladimiras Žirinovskis kadaise džiaugėsi D. Trampo prezidentine pergale, net pakėlė šampano taurę į jo sveikatą, – tėra širma, skirta mulkinti lengvatikius. V. Žirinovskio liaupsės D. Trampui buvo tokios pat nenuoširdžios, kaip ir Dž. Baideno pareiškimai, esą V. Putinas – nusikaltėlis. Vieną sako, kitą – galvoja, trečią – daro!
Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.
Viename iš savo paskutiniųjų komentarų į JAV persikėlęs Rusijos politikas K. Borovojus, žymios disidentės Valerijos Novodvorskajos bendramintis, atvirai pareiškė: angažuodamas ir teismus, ir prokurorus, ir prisiekusiuosius, ir Federalinę saugumo tarnybą, Dž. Baidenas su savo oponentu D. Trampu grumiasi pačiomis bjauriausiomis priemonėmis, įskaitant ir neleistinas. Sakykim, kaltina D. Trampą neteisėtai savo viloje laikant slaptus dokumentus, nors pagal JAV Konstituciją prezidentai turi teisę spręsti, kokie popieriai – slapti, o kas – atvira. Kaltinti D. Trampą prieš tris dešimtmečius seksualiai priekabiavus prie merginos, – taip pat absurdiška.
Pasak K. Borovojaus, persekiodamas D. Trampą ponas Dž. Baidenas mažumėlę primena Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, be menkiausių sąžinės skrupulų susidorojantį su savo oponentais. Taip, D. Trampas – dar nenužudytas, bet uždaryti į belangę jį siekiama ilgiems dešimtmečiams.
O juk, remiantis tiek A. Ilarionovo, tiek K. Borovojaus, tiek G. Tabacho įžvalgomis, demokratinė visuomenė tirtų ne vien D. Trampo, bet ir paties Dž. Baideno ir jo sūnaus Hanterio Baideno (Hunter Biden) veikas. Dž. Baideno sūnelis jau turėjęs bėdų dėl narkotikų ir nelegaliai laikyto ginklo. Tik stebėtinai lengvai išsisuko.
Mano paminėti apžvalgininkai mano, jog Volodymiras Zelenskis yra padaręs vieną grubią klaidą. Kai prezidento poste sėdėjęs D. Trampas kvietė jį į Vašingtoną aptarti gyvybiškai svarbius klausimus, taip pat – ir Baidenų šeimos verslo Ukrainoje skaidrumą, – Ukrainos prezidentas neva nepanoro veltis į JAV vidaus reikalus. Neskrido į Vašingtoną. Žvelgiant giliau, V. Zelenskis pasielgė korumpuotai – nepanoro tęsti tyrimų dėl Baidenų verslo teisėtumų Ukrainoje. Juk atviras politikas nedarytų niekam išimčių. Net prezidentams.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Tuometinis V. Zelenskio tendencingas palankumas demokratui Dž. Baidenui nūnai smogė tarsi bumerangas – atgal. Pasirodo, Dž. Baidenas – nėra nuoširdus Ukrainos draugas, o D. Trampas nėra Ukrainos priešas. Būtent D. Trampas teisus, įsivaizduojantis, jog šį karą įmanoma užraukti per keletą dienų. Jei V. Putinas nesutinka atsitraukti, JAV skiria Ukrainai tiek ginklų, kiek reikia. Tai reiškia, kad V. Putinas teturi dvi išeitis: arba kapituliuoja, arba sutriuškinamas mūšio lauke.
Beje, klaidų bus privėlęs ir garsusis Aleksejus Arestovičius. Šiandien matome, kad, duodant gausybę interviu Markui Feiginui, jo būta per daug optimistiško. Tik pamanyk – Amerika užvers Ukrainą ginklais, Rusijos kariuomenė išsibėgios, Rusijoje baigsis sviediniai, rusų generolams trūksta karių, sėkmingas ukrainiečių kontrpuolimas – neišvengiamas, lendlizas mums nereikalingas ir t.t.
Optimizmas – kartais labai puiki priemonė nuo depresijų ir nevilčių. Jis – reikalingas. Bet kai jo per daug, kai jis – nepagrįstas, – tuomet laukime didelės bėdos. Nusivylimas galįs būti toks milžiniškas, kad išklibins valstybės pamatus.
Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias
Ypač man nesuprantama, kodėl žymusis A. Arestovičius nepanoro akis į akį pasiginčyti su A. Ilarionovu, G. Tabachu, K. Borovojumi dėl, sakykim, lendlizo. A. Ilarionovas, G. Tabachas ir K. Borovojus ne sykį viešai minėjo, kokiuose kanaluose jie tapo „personomis non gratomis“. Vien už tai, kad kritikavo Dž. Baideną dėl per menkos karinės pagalbos Ukrainai! Jei šaunusis A. Arestovičius vengia nepatogių klausimų, tai jau – negerai. Pakvipę ukrainietiška cenzūra.
O kokios lietuviškosios cenzūros spalvos? Jei Dž. Baidenas ir V. Putinas dėl Ukrainos tikrai sukirtę rankomis (šių eilučių autorius vis dar viliasi, jog taip nėra), tai Lietuvai nėra ko džiūgauti, jog šių metų liepos 11 – 12 dienomis Vilnių savo vizitu pagerbė JAV prezidentas Dž. Baidenas. Ir senąjam Vilniaus universitetui – jokia garbė. Greičiau – milžiniška gėda.
Bet ar kas nors iš lietuvių išdrįs apie tai prabilti?
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo teismo procesas dėl netinkamo tvarkymosi su įslaptintais dokumentais prasidės kitų metų gegužę, penktadienį pranešė šią bylą nagrinėjanti teisėja.
D. Trumpas yra pirmasis prezidentas JAV istorijoje, kuriam gresia kriminaliniai kaltinimai. JAV apygardos teismo teisėja Aileen Cannon nurodė, kad buvusio valstybės vadovo teismo procesas prasidės 2024 m. gegužės 20 d.
Prokurorai buvo prašę, kad teismo procesas prasidėtų gruodį. Tuo metu D. Trumpo advokatai norėjo, kad procesas įvyktų po prezidento rinkimų, kurie bus surengti 2024 m. lapkritį.
A. Cannon tvirtino parinkusi būtent tokią datą, kad abi pusės turėtų laiko susipažinti su daugiau kaip 1,1 mln. puslapių dokumentinių įrodymų. „Nėra prieštaraujančių, kad kaltinamiesiems reikia užtektinai laiko peržiūrai ir įvertinimui“, – teigė teisėja.
Slaptieji sąrašai. Top secret
77-erių D. Trumpas laikomas favoritu kovoje dėl Respublikonų partijos nominacijos į prezidento postą. Teismo procesas vyks pačiame pirminės kampanijos, kurios metu partija rinksis savo kandidatą į prezidentus, įkarštyje.
Manoma, kad teismo procesas gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Praėjusį mėnesį eksprezidentas nepripažino savo kaltės dėl dešimčių baudžiamųjų kaltinimų, susijusių su galimai netinkamu įslaptintų dokumentų tvarkymusi ir pastangomis užkirsti kelią jų sugrąžinimui. D. Trumpui buvo pareikšti 37 kaltinimai dėl jo atsisakymo atiduoti vyriausybės dokumentus, kuriuos jis pasiėmė, kai 2021 m. paliko Baltuosius rūmus.
Remiantis kaltinamuoju aktu, buvęs prezidentas į savo rezidenciją Mar-a-Lago išsivežė šimtus slaptų dokumentų ir juos laikė patalpose, kuriose reguliariai vyko dideli susibūrimai. Pagal vienus kaltinimus gresia iki 10, o pagal kitus – iki 20 metų belangės.
Kaltinimai buvo pareikšti ir D. Trumpo padėjėjui Waltine’ui Nautai. 40-metis JAV karinio jūrų laivyno veteranas kaltinamas padėjęs D. Trumpui paslėpti dokumentus eksprezidento rezidencijoje. Jis taip pat nepripažino savo kaltės.
D. Trumpas yra pažadėjęs, kad nepaisant dokumentų bylos baigties jis nesitrauks iš kovos dėl JAV prezidento posto.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė sulaukęs prokurorų laiško, leidžiančio manyti, kad jam gali būti pareikšti kaltinimai dėl sausio 6-osios riaušių JAV Kapitolijuje.
„Išprotėjęs Joe Bideno Teisingumo departamento prokuroras Jackas Smithas atsiuntė laišką… kuriame teigiama, kad aš esu didžiosios prisiekusiųjų žiuri sausio 6-osios tyrimo taikinyje“, – sakoma D. Trumpo įraše, paskelbtame jo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Eksprezidentas tvirtino, kad šį laišką gavo sekmadienį ir jam esą buvo duotos „vos keturios dienos“ prisistatyti didžiajai prisiekusiųjų žiuri, o tai „beveik visada reiškia sulaikymą ir kaltinimų pareiškimą“.
77-erių D. Trumpas laikomas favoritu kovoje dėl Respublikonų partijos nominacijos į JAV prezidento postą. Buvusiam valstybės vadovui jau gresia kiti, taip pat J. Smitho pateikti kaltinimai, susiję su netinkamu tvarkymusi su įslaptintais dokumentais. Remiantis kaltinamuoju aktu, po pasitraukimo iš Baltųjų rūmų D. Trumpas savo rezidencijoje Floridos valstijoje nesaugiai laikė slaptus dokumentus.
Tie, kurie įsiveržė į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Negana to, J. Smithas dar domisi D. Trumpo pastangomis panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus.
Buvęs JAV vadovas „Truth Social“ paskelbtame įraše aiškino „turįs teisę“ prieštarauti rinkimams, kurie, jo įsitikinimu, buvo „pavogti“. D. Trumpas taip pat tvirtino, kad jis tapo taikiniu dėl artėjančių prezidento rinkimų. Teisingumo departamentas, anot jo, „iš esmės paskelbė trečią kaltinamąjį aktą ir nurodė sulaikyti pagrindinį Joe Bideno politinį oponentą, kuris pirmauja lenktynėse dėl prezidento posto“.
Jis kalbėjo apie „labai liūdną ir tamsų laikotarpį mūsų šaliai“ ir pareiškė, kad JAV esą nėra buvę nieko panašaus.
Laikraštis „The Washington Post“ pažymi, kad D. Trumpo paminėtas laiškas ne visuomet reiškia, jog jo adresato laukia kaltinimai.
Donald Trump. EPA – ELTA foto
Majamis, birželio 13 d. (AFP-ELTA). Antradienį per pirmąjį istorinį pasirodymą federaliniame teisme Majamyje Donaldas Trumpas atmetė dešimtis jam pateiktų kaltinimų dėl tyčinio netinkamo JAV vyriausybės paslapčių tvarkymo ir kėsinimosi užkirsti kelią dokumentų sugrąžinimui.
„Mes tikrai pareiškiame, kad esame nekalti“, – per teismo posėdį Majamyje sakė D. Trumpo advokatas Toddas Blanche’as.
Tai antras kartas, kai buvusiam prezidentui pareikšti kaltinimai, praėjus vos 10 savaičių, kai Manhatano teisme Niujorke jam buvo pareikšti kaltinimai dėl virtinės baudžiamųjų nusikaltimų slapta mokėjus pornografinių filmų žvaigždei, kad ji tylėtų.
Donald Trump. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, birželio 13 d. (AFP-ELTA). Antradienį Donaldas Trumpas atvyko į Majamio teismo rūmus, ten jam turi būti pateikti federaliniai kaltinimai dėl dešimčių nusikalstamų veikų, susijusių su netinkamu JAV vyriausybės paslapčių tvarkymu – tai iki šiol rimčiausia baudžiamųjų tyrimų virtinė, grasinanti sužlugdyti jo siekį sugrįžti į Baltuosius rūmus.
Aplink teismo pastatą buvo sustiprintas saugumas. Tai pirmoji federalinė baudžiamoji byla, iškelta buvusiam JAV prezidentui.
Pasak šaltinio teisme, D. Trumpas bus teisiamas kaip ir kiti kaltinamieji. Jo pirštų atspaudai bus paimti skaitmeniniu būdu, o jo nuotrauka bus įkelta į teismo protokolą, bet nebus paskelbta viešai.
Prie teismo rūmų susirinko dešimtys D. Trumpo šalininkų, kai kurie dėvėjo beisbolo kepures su užrašu „Padarykime Ameriką vėl didžią“, o ant vieno šalininko kepurės buvo raginama „Apkaltinti Jacką Smithą“ – specialųjį advokatą, pateikusį kaltinimus D. Trumpui.
Policininkai, taip pat ir raiti bei važiuoti dviračiais, buvo pasirengę protestams ir galimiems neramumams, tačiau atmosfera buvo šventiška, vietos radijo stotis transliavo kubietišką salsos muziką.
D. Trumpas, pradėjęs 25 minučių kelionę automobilių kortežu nuo savo golfo aikštyno iki teismo rūmų, antradienio rytą savo socialinėje platformoje užsipuolė J. Smithą, pavadinęs prokurorą „galvažudžiu“ ir „bepročiu“.
D. Trumpui gresia 31 kaltinimas dėl neteisėto įslaptintų dokumentų laikymo, už tai gresia iki 10 metų kalėjimo, taip pat sąmokslo trukdyti teisingumui, melagingų pareiškimų ir kitų nusikaltimų.
Užsispyręs respublikonas sakė, kad neprisipažins kaltas, bet po posėdžio teismo rūmuose nepateiks jokio pareiškimo. „Aš tiesiog pasakysiu: nekaltas“, – vėlų pirmadienio vakarą sakė D. Trumpas radijo laidų vedėjui Howie Carrui.
Įžūlus milijardierius, kuriam trečiadienį sukanka 77 metai, kaltinamas tyčia kaupęs dešimtis įslaptintų dokumentų, neteisėtai atsinešęs juos į savo pajūrio dvarą Floridoje, kai 2021 m. baigė eiti pareigas, atsisakęs juos grąžinti ir susimokęs trukdyti tyrėjams.
Jis taip pat atskleidė JAV paslaptis žmonėmis, neturėjusiems teisės susipažinti su slapta informacija.
Donald Trump. EPA – ELTA foto
D. Trumpas pažadėjo tęsti rinkimų kampaniją, kad taptų respublikonų kandidatu į prezidentus ir siektų būti išrinktas JAV prezidentu per rinkimus 2024 m., nesvarbu, kuo baigsis byla dėl dokumentų.
49 puslapių kaltinime, kurį D. Trumpas pavadino „absurdišku“, yra nuotraukos, kuriose matyti dokumentų dėžės, sukrautos jo rezidencijoje Palm Byče, pobūvių salėje, vonios kambaryje ir duše.
Manoma, kad po antradienio posėdžio D. Trumpas išskris į savo golfo klubą Naujajame Džersyje ir pakartos šalininkams, kad yra nekaltas.
Vis dėlto jo teisinės bėdos dar tik prasideda, nes jam gresia daugybė baudžiamųjų kaltinimų sukčiavimo byloje Niujorke, susijusioje su pornografijos žvaigžde Stormy Daniels.
Specialusis advokatas J. Smithas taip pat tiria D. Trumpo dalyvavimą 2021 m. JAV Kapitolijaus riaušėse, valstijos ir federaliniai tyrėjai nagrinėja jo pastangas panaikinti 2020 m. rinkimų, kuriuos jis pralaimėjo demokratui Joe Bidenui, rezultatus.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 11 d. (AFP-ELTA). Federalinių kaltinimų susilaukusio buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatė sekmadienį prakalbo apie galimą savo kliento gynimo strategiją įslaptintų dokumentų byloje, pareikšdama, kad šie dokumentai buvo išslaptinti arba paimti atsiminimui, o eksprezidentui mesti įtarimai yra politiškai motyvuoti.
Viena iš D. Trumpo teisininkių Alina Habba tvirtino, kad jos klientas „nepadarė nieko blogo“ ir nepripažins savo kaltės, jog sušvelnintų bylos padarinius, D. Trumpui siekiant sugrįžti į Baltuosius rūmus. „Jis niekada nepripažins kaltės, nes nebuvo nieko blogo išslaptinti dokumentus, – laidoje „Fox News Sunday“ pareiškė A. Habba. – Tai visiškai politiškai motyvuota. Tai puikus kišimosi į rinkimus pavyzdys.“
A. Habba taip pat siekė vaizduoti D. Trumpo priešinimąsi federalinių agentų pastangoms peržvelgti dėžių, aptiktų per kratą jo rezidencijoje Mar-a-Lago, turinį kaip susierzinimą dėl pareigūnų naršymo po jo asmeninius daiktus. „Jis turi teisę turėti savo paties išslaptintus dokumentus… daiktus atsiminimui, daiktus, kuriuos jis turi teisę pasiimti, – kalbėjo advokatė. – Tad jei aš turiu dokumentų, kuriuos turiu teisę turėti kaip Baltuosius rūmus palikęs prezidentas, ar aš noriu, kad kažkas knaisiotųsi po mano asmeninius daiktus? Ne.“
Tačiau JAV generaliniu prokuroru paskutiniais D. Trumpo prezidentavimo metais dirbęs Billas Barras teigė, kad buvusiam jo bosui gresia „svarūs kaltinimai“. Jis pabrėžė, kad D. Trumpas nėra tapęs „raganų medžioklės“ taikiniu. „Tai, kad prezidentas turi visapusišką teisę pripažinti bet kurį dokumentą asmeniniu… yra absurdiška“, – B. Barras sakė „Fox“.
Pranešama, kad pagal kiekvieną iš kaltinimų, kuriuos pateikė JAV Teisingumo departamento specialusis advokatas Jackas Smithas, gresia iki 20 metų kalėjimo. Kaltinamajame akte departamentas kalbėjo apie įrodymus, tarp kurių – garso įrašas iš 2021 metų liepą vykusio D. Trumpo susitikimo su keliais žmonėmis, neturinčiais teisės susipažinti su įslaptintais dokumentais. Įrašas leidžia manyti, kad D. Trumpas parodė jiems dokumentą, kurį eksprezidentas pavadino „slaptu“ ir „konfidencialiu“.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad susilaukė kaltinimų dėl savo tvarkymosi su įslaptintais dokumentais.
„Korumpuota Bideno administracija informavo mano advokatus, kad man buvo pareikšti kaltinimai, regis, dėl dėžių sąmokslo“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
Tai – istorinė akimirka Jungtinėms Valstijoms, nes tai yra pirmas kartas, kai buvusiam ar esamam prezidentui pareiškiami federaliniai kaltinimai. D. Trumpo teisininkas Jimas Trusty’is sakė CNN, kad jo klientui buvo pareikšti septyni kaltinimai, be kita ko, susiję su sąmoningu dokumentų laikymu pažeidžiant šnipinėjimo įstatymą, klaidingos informacijos teikimu, trukdymu vykdyti teisingumą ir sąmokslu. Daugiau detalių apie kaltinimus kol kas nėra.
Dar vienos kadencijos JAV prezidento poste šiuo metu siekiantis D. Trumpas paskelbtame įraše teigė, kad sulaukė nurodymų kitą antradienį atvykti į Majamio teismą. „Niekada nemaniau, kad kažkas panašaus gali atsitikti buvusiam Jungtinių Valstijų prezidentui“, – sakė jis.
D. Trumpas šia žinia pasidalino praėjus dienai po to, kai JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad federaliniai prokurorai informavo eksprezidento advokatus, jog jo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, kuriame domimasi D. Trumpo tvarkymusi su įslaptintais dokumentais. D. Trumpas prieš tai jau buvo tapęs pirmuoju buvusiu ar esamu JAV prezidentu, kuriam buvo pareikšti kaltinimai. D. Trumpas jų susilaukė byloje dėl pinigų, sumokėtų mainais už pornografinių filmų aktorės tylą. Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Pareiškus naujausius kaltinimus, buvęs prezidentas tvirtino esąs nekaltas ir aiškino, kad tokiu būdu Teisingumo departamentas neva kišasi į rinkimus, nes jis apklausose lenkia dabartinį JAV lyderį Joe Bideną. „Negalime leisti, kad tai tęstųsi,“ – pareiškė D. Trumpas.
Kaip trečiadienį skelbė JAV žiniasklaidos priemonės, specialusis advokatas Jackas Smithas, kurį paskyrė JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas, domisi virtine įslaptintų dokumentų, kuriuos D. Trumpas po išvykimo iš Baltųjų rūmų laikė savo rezidencijoje Mar-a-Lago. Po rugpjūtį ten atliktos kratos Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnai išsivežė apie 11 tūkst. dokumentų.
Nors eksprezidentas neigė įvykdęs kokią nors nusikalstamą veiką, jis yra atvirai pripažinęs, kad pasiėmė ir laikė minėtus dokumentus, taip paprieštaraudamas savo advokatų pateiktai versijai, kad jis dokumentus galimai išsivežė netyčia, vykus chaotiškam pasitraukimui iš Baltųjų rūmų. Remiantis JAV žiniasklaida, tyrėjai yra gavę prieigą prie garso įrašo, kuriame D. Trumpas pripažįsta, kad pasiemė įslaptintą Pentagono dokumentą.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 8 d. (AFP-ELTA). JAV prokurorai informavo Donaldo Trumpo advokatus apie buvusio prezidento atžvilgiu pradėtą tyrimą, kuriame domimasi jo tvarkymusi su įslaptintais dokumentais, trečiadienio vakarą pranešė amerikiečių žiniasklaida. Tai laikoma ženklu, kad D. Trumpui gali būti pareikšti kaltinimai.
„The New York Times“, CNN ir kitos žiniasklaidos priemonės skelbė, kad buvusio Baltųjų rūmų šeimininko teisininkus apie tyrimą informavo specialiojo advokato Jacko Smitho biuras. Šis žingsnis laikomas aiškiausiu iki šiol pastebėtu ženklu, liudijančiu, kad prokurorai artėja prie kaltinimų pateikimo. „The Times“, remdamasis „dviem su šiuo klausimu susipažinusiais žmonėmis“, rašė, kad nėra aišku, kada D. Trumpo komanda sulaukė žinių apie eksprezidento atžvilgiu pradėtą tyrimą.
Specialusis advokatas J. Smithas, kurį paskyrė JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas, domisi virtine įslaptintų dokumentų, kuriuos D. Trumpas po išvykimo iš Baltųjų rūmų laikė savo rezidencijoje Mar-a-Lago. Po rugpjūtį ten atliktos kratos Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnai išsivežė apie 11 tūkst. dokumentų. D. Trumpui gali grėsti kaltinimai trukdžius vykdyti teisingumą, nes jis kelis mėnesius priešinosi pastangoms sugrąžinti šiuos dokumentus.
Pats D. Trumpas neigia įvykdęs kokią nors nusikalstamą veiką. „Man niekas nesakė, kad man reiškiami kaltinimai, o taip būti neturėtų, nes aš nepadariau nieko blogo“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė jis. Buvęs prezidentas tvirtino, kad esą jau daugelį metų mano, jog yra atsidūręs šalies Teisingumo departamento ir FTB taikinyje.
D. Trumpas jau yra susilaukęs kaltinimų kitoje byloje.
Eksprezidentas yra atvirai pripažinęs, kad pasiėmė ir laikė minėtus dokumentus, taip paprieštaraudamas savo advokatų pateiktai versijai, kad jis dokumentus galimai išsivežė netyčia, vykus chaotiškam pasitraukimui iš Baltųjų rūmų. Remiantis JAV žiniasklaida, tyrėjai yra gavę prieigą prie garso įrašo, kuriame D. Trumpas pripažįsta, kad pasiemė įslaptintą Pentagono dokumentą.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį amerikiečių žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė, kad D. Trumpo teisininkai susitiko su Teisingumo departamento advokatais. Pasak „The Washington Post“, D. Trumpo advokatai atvyko išsakyti poziciją, kad jų klientas neturėtų susilaukti kokių nors kaltinimų.
MSNBC kalbino vieną ekspertą, kuris pareiškė, kad trečiadienio naujienos leidžia manyti, jog galimai laukia kaltinimų pateikimas. „Jei prokuroras jums praneša, kad jūsų atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, tai reiškia, jog jie tikisi pareikšti jums kaltinimus“, – teigė buvęs federalinis prokuroras Renato Mariottis.
D. Trumpas jau yra apkaltintas įvykdęs dešimtis finansinių nusikaltimų pagal galimą schemą, susijusią su pinigais, sumokėtais mainais už pornografinių filmų aktorės tylą. Eksprezidentas bus teisiamas kitų metų kovą.
Mike’as Pence’as. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 5 d. (dpa-ELTA). Buvęs JAV viceprezidentas Mike‘as Pence‘as sieks tapti Jungtinių Valstijų prezidentu. Jis pirmadienį federalinei rinkimų komisijai įteikė atitinkamus dokumentus. Tai stočiai CNBC patvirtino atstovas.
JAV prezidento rinkimai numatyti 2024 m. lapkritį. M. Pence‘as viceprezidentu buvo prezidentaujant Donaldui Trumpui (2017–2021).
Anot duomenų, oficialiai apie savo kandidatavimą M. Pence‘as paskelbs trečiadienį. Tai reiškia, kad 63-ejų politikas mes iššūkį ir buvusiam savo vadovui D. Trumpui, kuris po pralaimėjimo 2020 m. rinkimuose vėl mėgins sugrįžti į Baltuosius rūmus.
Paskelbęs apie savo kandidatavimą, M. Pence‘as papildys respublikonų kandidatų gretas. Tarp jų jau yra Floridos gubernatorius Ronas DeSantis ir buvusi JAV ambasadorė JT Nikki Haley.
M. Pence‘o sprendimas nėra netikėtas. Jau lapkričio viduryje jis interviu TV pareiškė svarstąs apie kandidatavimą. Tačiau jis apklausose smarkiai atsilieka nuo kitų kandidatų. Tarp respublikonų akivaizdus favoritas yra D. Trumpas.
M. Pence‘as laiko save „klasikiniu konservatoriumi“, norinčiu grąžinti Respublikonų partiją prie jos šaknų. Evangelikas krikščionis remia abortų draudimą, jam svarbus laisvosios prekybos skatinimas. Garsiems populistiniams tonams savo partijoje jis prieštarauja nedaug.
