Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Amsterdamas, balandžio 12 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad būti JAV sąjungininku nereiškia būti „vasalu“, po to, kai davė prieštaringai vertinamą interviu Taivano tema.
„Būti sąjungininku nereiškia būti vasalu… nereiškia, kad neturime teisės mąstyti patys“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje Amsterdame, baigdamas valstybinį vizitą Nyderlanduose.
„Prancūzija pasisako už status quo Taivane“, – sakė jis, pridurdamas, kad Paryžius „remia „vienos Kinijos“ politiką ir taikaus situacijos sprendimo paieškas“.
Sekmadienį paskelbtame interviu E. Macronas teigė, kad Europa neturi būti JAV ar Kinijos „sekėja“ Taivano klausimu, ir sakė, kad blokas rizikuoja įsivelti į „krizes, kurios nėra mūsų“.
Taip kalbėdamas jis rizikuoja supykdyti Vašingtoną ir išryškinti Europos Sąjungos nesutarimus dėl požiūrio į Kiniją, kai JAV stiprina konfrontaciją su artimiausia varžove, o Pekinas artėja prie Rusijos po šios invazijos į Ukrainą.
„Blogiausia būtų manyti, kad mes, europiečiai, turime būti sekėjai ir prisitaikyti prie amerikietiško ritmo ir Kinijos perdėtos reakcijos“, – sakė E. Macronas žiniasklaidai, įskaitant Prancūzijos verslo dienraštį „Les Echos“ ir leidinį „Politico“, penktadienį grįžęs iš trijų dienų valstybinio vizito Pekine.
Cituodamas savo vertinamą ES „strateginės autonomijos“ idealą, Prancūzijos vadovas sakė, kad „turime aiškiai žinoti, kur mūsų požiūriai sutampa su JAV, tačiau nesvarbu, ar kalbama apie Ukrainą, ar apie santykius su Kinija, ar apie sankcijas, mes turime europinę strategiją“.
„Nenorime įsivelti į bloko prieš bloką logiką“, – pridūrė jis, sakydamas, kad Europa „neturėtų būti įtraukta į pasaulio netvarką ir krizes, kurios nėra mūsų“.
Šis E. Macrono interviu Kinijoje sulaukė pagyrų ir buvo pavadingas „puikiu“, o tarp Vakarų sąjungininkių sukėlė nuostabą.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ta proga pareiškė, kad „E. Macronas, kuris yra mano draugas, bučiuoja Kinijai užpakalį“.
E. Macronas nesivėlė į ginčą sakydamas, kad „neturi ką pasakyti apie buvusio prezidento D. Trumpo komentarus, nes jis dalyvauja šioje eskalacijoje“ (tuometinis išrinktasis prezidentas D. Trumpas 2016 metais kalbėjosi telefonu su Taivano prezidente Tsai Ing-wen – red.).
Žinoma, kratos, kurios buvo atiktos buvusio JAV prezidento Donaldo Trampo rezidencijoje „Mar-a-Lage“ Floridoje, – keistokos. Neturint užtektinai informacijos keblu brėžti griežtas išvadas, tačiau vis tik atrodo, kad sprendimas pasižvalgyti privačioje D.Trampo rezidencijoje – tendencingas, dirbtinokas. Įspūdį susidariau štai kokį: šiandieninis JAV prezidentas ir jo komanda visomis išgalėmis mėgina sukompromituoti savo konkurentą. Jų valia. Bet ar D.Trampui žeriami vis nauji įtarimai tebedaro įspūdį? Kiek buvo kaltinimų ir korupcija, ir tarnavimu Kremliui? Niekas nepasitvirtino. Atėjęs valdžion D.Trampas priverčia Aljanso nares padidinti išlaidas gynybai net 85 milijardais JAV dolerių, paskelbia sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“, – ir jis vis tiek vadinamas Rusijos agentu? Tie priekaištai, jog D.Trampas kvietė amerikiečius smurtauti Kapitolijuje, – vėl dirbtinoki. D.Trampas nekvietė smurtauti. Jis ragino protestuoti. Demokratinėje visuomenėje protestuoti galima.
Dabar štai metami įtarimai, jog D.Trumpas nederamai elgiasi su visiškai slapta informacija. Dėl kratų „Mar-a-lago“ rezidencijoje štai kas pasakytina – pasitraukiantys prezidentai turi teisę išsivežti su savimi net dokumentus su antspaudais „visiškai slaptai“, nes kadenciją baigiantiems vadovams suteikta teisė slaptus dokumentus išslaptinti. Antra, kodėl anksesniųjų JAV prezidentų ir kandidatų į prezidentus Federalinis Tyrimų biuras (FTB) savo dėmesiu nevargino? Nevargino net Hilary Klinton, kuri drastiškai pasielgė su tūkstančiais slaptų laiškų savo kompiuteryje.
Kita svarbi tema – beviltiška paskutinioji J.Bideno kalba, kurioje jis D.Trampą ir jo šalininkus įvardino kaip demokratijai kenkiančius, demokratijai pavojų keliančius žmones. Tokiais atvejais visuomet prisimenu patarlę: „juokiasi puodas, kad katilas juodas“. Taigi – visi demagogai ir diktatoriai tvirtina mylintys demokratiją labiau nei save. Jie antidemokratiškumu kaltina visus aplinkui, tik ne save pačius.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Dabar atėjo metas papasakoti, kokį įspūdį paliko JAV gyvenančio ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo interviu, duotas Morari.live televizijai (Moldova, Kišiniovas). Buvęs Vladimiro Putino ekonomikos patarėjas A.Ilarionovas maždaug pusantros valandos atsakinėjo į žurnalistės Nataljos Morari klausimus viešbutyje Gregory Kišiniove. Kas labiausiai krito į akis? A.Ilarionovas atkreipė dėmesį į, jo manymu, svarbią detalę – kada Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą? Ogi kai į valdžią atėjo garbaus amžiaus sulaukęs Džo. Taip, šiam karui Kremliaus diktatorius ruošėsi senokai – dvidešimt metų. Jį pradėti planavo bet kokia kaina. Ir vis tik Baltuosiuose rūmuose šeimininkaujant D.Trampui Ukraina nebuvo užpulta. Karą pradėjo tuomet, kai D.Trampą pakeitė J.Bidenas.
Atsitiktinumas? Sutapimai? A.Ilarionovas mano, jog V.Putinas bet kokiu atveju būtų bandęs užimti Kijevą, bet itin patogi situacija tokiam išpuoliui susidarė būtent tuomet, kai į valdžią JAV atėjo J.Bidenas. Pasak A.Ilarionovo, Barakas Obama ir Džo Baidenas – labai prasti JAV prezidentai. Jie kreipia Ameriką visai kita kryptimi. Jie prievartauja Ameriką atsisakyti savo rolės, kurią ji buvo prisiėmusi visus pastaruosius dešimtmečius – ginti demokratiją, tradicines vertybes, silpnesniuosius.
Pavyzdžiui, JAV prezidentas Antrojo pasaulinio karo metu priėmė principinę nuostatą, jog Vašingtonas negali leist, kad žūtų Didžioji Britanija. Nors didžioji dalis JAV piliečių anuomet balsavo už tai, kad Amerika nesikištų į tarptautinius reikalus. Iškalbinga ir toji Amerikos deklaracija, kuria Vašingtonas pareiškė, jog niekad nepripažins 1940-aisiais įvykdytos Baltijos šalių okupacijos.
O štai ar Barako Obamos laikais buvo deklaracijų, esą Amerika niekad nepripažins Krymo okupacijos? Ar J.Bidenas per pusantrų metų ištarė bent žodį, jog Krymas niekad nebus pripažintas Rusijos teritorija?
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
A.Ilarionovas atkrepia dėmesį, kaip J.Bidenas šių metų rugpjūtį pasveikino Ukrainą su Nepriklausomybės diena. Pasveikinti – pasveikino. Tačiau nedalyvavo Krymo samite, kuriame dalyvavo, beje, 60 pasaulio šalių. Beje, J.Bidenas ne tik nedalyvavo, bet niekur niekaip aiškiai ir konkrečiai nepasmerkė Krymo okupacijos. O ir sveikindamas Ukrainos prezidentą Volodymirą Zelenskį su Nepriklausomybės diena ne viską paminėjo. Liaupsino demokratiją, ekonominę gerovę, gyrė kovą su korupcija, tačiau apie Ukrainos teritorinį vientisumą – nė mur mur. V.Zelenskis specialiai prašė, jog J.Bidenas tartų bent keletą žodžių dėl teritorinio vientisumo, bet J.Bidenas nereagavo.
Sakykim, šių metų gegužės 31-ąją laikraštyje „The New York Times“ buvo paskelbtas J.Bideno straipsnis, kuriame daug dėmesio skiriama Ukainai. Bet Ukrainos teritoriniam vientisumui – nė menkiausio dėmesio.
A.Ilarionovas, duodamas interviu Moldovos televizija, pabrėžė, jog Ukraina galėjo išvengti karo, jei J.Bidenas būtų elgęsis kiečiau. Štai D.Trampas, kurį daug kas kritikavo palankumu Kremliui, ne sykį pareiškė V.Putinui: „pulsi Kijevą, mes atakuosime Maskvą“. Šie D.Trampo perspėjimai, pasak A.Ilarionovo, užfiksuoti. Tokie perspėjimai ištarti ne sykį. Ir Rusija 2017 – 2020-aisiais, kai Baltaruosiuose rūmuose šeimininkavo D.Trampas, elgėsi užtektinai santūriai, atsargiai.
Moldovos televizijos žurnaistė N.Morari pastebėjo, jog A.Ilarionovas po tokių pastabų gali būti apkaltintas specialiai besistengiantis Kijevą sukiršinti su Vašingtonu. A.Ilarionovas atsakė, kad tuo metu, kai D.Trampas buvo valdžioje, jis apie šį JAV prezidentą prirašė dešimtis išsamių straipsnių, ir visi, išskyrus vieną, buvo kritiški. Bet dabar, prabėgus keleriems metams (D.Trampo valdžioje jau nėra beveik dvejis metus), ima ryškėti, kas yra kas. Dabar jau akivaizdu, kokią politiką įgyvendina J.Bidenas. Taip, Amerika padeda Ukrainai ir padės ateityje. Toji pagalba – reikšminga, svarbi. Be jos Ukrainai būtų labai labai sunku išsilaikyti. Bet toji pagalba – santūri. Kol kas Ukrainai padedama tik tiek, kad ji nepražūtų, išsilaikytų. Pergalei, juolab įtikinamai pergalei, šito neužtenka. Pasak A.Ilarionovo, jei lyginsime, kiek Ukrainai talkina Estija ir kiek ginkluotės duoda JAV, skaičiuodami šių šalių BVP, gyventojų skaitlingumą, kariuomenių dydžius, tai matysime, jog estai padeda Ukrainai beveik šimtą kartų daugiau nei JAV.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Tad A.Ilarionovas ragina vertinti skaičius, faktus, konkrečius palyginimus, o ne jausmingus, propagandinius, proginius pareiškimus. Jei politikas savo kalboje kiekviename sakinyje kartoja žodį „demokratija“, tai dar nereiškia, kad jis – demokratas, kad jis trokšta demokratijos, pats elgiasi demokratiškai.
A.Ilarionovo žodžiais tariant, Ukrainai dar gali tekt kariaut kelerius metus – iki pat 2025-ųjų. Nes ši JAV administracija neskuba padėt Ukrainai taip, kaip derėtų jai padėt. Beje, gerokai anskčiau A.Ilarionovas yra viešai sakęs, jog Rusija puls Krymą, bet tuomet juo niekas netikėjo, jį vadino provokatoriumi, neva siekiančiu sukiršinti draugiškas rusų ir ukrainiečių tautas…
Žodžiu, situacija – sudėtinga. Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnis pavojus, jog Vakarų dėmesys Ukrainai ims mažėti.
Donald Trump. EPA-ELTA foto
Škotijos vyriausybė pareiškė neįsileisianti kadenciją baigiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris Škotijoje turi golfo aikštyną. Taip ji reagavo į žiniasklaidos pranešimus, anot kurių, D. Trumpas svarsto sausio 19-ąją skristi į Škotiją, kad išvengtų dalyvavimo savo įpėdinio Joe Bideno inauguracijos ceremonijoje sausio 20 dieną.
Dėl koronaviruso ribojimų neteisėta yra atvykti į Škotiją be būtinos priežasties, antradienį sakė ministrė pirmininkė Nicola Sturgeon. „Atvykti čia, kad pažaistum golfą – tai nėra tai, ką aš pavadinčiau būtina priežastimi, – kalbėjo ji. – Mes šiuo metu niekam neleidžiame be būtinos priežasties atvykti į Škotiją – ir tai liečia ir jį, kaip ir visus kitus“.
Pasak Škotijos žiniasklaidos, „Glasgow-Prestwick“ oro uostui jau pranešta, kad sausio 19-ąją čia leisis „Boeing 757“ tipo JAV karinis lėktuvas. Tokiu orlaiviu praeityje jau naudojosi D. Trumpas.
N. Sturgeon pabrėžė, kad ji nežino D. Trumpo kelionės planų. „Aš tikiuosi ir viliuosi – kaip visi viliasi, tačiau nebūtinai tikisi, kad dabartinis jo kelionės planas yra palikti Baltuosius rūmus“, – sakė premjerė.
