Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Jolanta Petkevičiene diskutavo dėl Seimo narių, dalyvaujančių merų rinkimuose, rinkėjams dalinamų dovanų. Dėl jų rikimų laikotarpių komisija sulaukia ypač daug skundų.
Todėl VRK nariai prašo mero posto siekiančių Seimo narių rinkimų kampanijos laikotarpiu susilaikyti nuo suvenyrų dovanojimo.
„Mes dabar matome tuos didėjančius srautus geometrine progresija, nes kas kur tik (dalyvauja – ELTA), o ypatingai Seimo nariai kandidatuojantys, tai ypatingas dėmesys yra šiems asmenims. Žmogus tik pamato ir (…) nuotrauka, feisbuko įrašas ir iš karto skundas“, – Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje teigė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
„Tai, aišku, nei VRK, nei VTEK tikrai neuždraus ir niekad nedraudė Seimo nario veiklos įprastos vykdyti. (…) Bet kad turėtų tas šauktukas raudonas nuolat degti, tai to nereikėtų užmiršti“, – pridūrė ji. Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.
Savo ruožtu VRK Teisės tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis atkreipia dėmesį, kad rinkimų kampanijos dalyviams yra griežtai draudžiama dovanoti bet kokias dovanas.
„Pagal rinkimų kodeksą yra labai griežtai draudžiama bet kokias dovanas dalinti. Neleidžiama nei jokių daiktų, nei jokių paslaugų teikti. Tai mes visiems kompanijos dalyviams ir kandidatams aiškiname, kad tikrai nieko negalima: nei saldainių, nei pyragų, nes kodeksas nenumato jokių išimčių“, – sakė R. Stabingis.
VRK atstovas mano, kad Seimo nariai irgi turėtų laikytis panašių taisyklių, jiems neturėtų būti daroma išimtis dėl suvenyrų dovanojimo.
„Aišku, mes Seimo narių veiklos nereguliuojame tikrai, čia Seimas pats turbūt reguliuoja Seimo narių išlaidas. Bet pasitaiko, kad Seimo nariai dalyvauja tuose renginiuose. Labai negerai būtų dvigubas traktavimas, kad visiems kampanijos dalyviams draudžiamos bet kokios dovanos. Aišku, Seimo nariai yra kaip išimtis ir tada sugriauna bendrą mūsų koncepciją. Tai mes norėtume, kad ta politika, jeigu įmanoma ją suvienodinti, kad vienodos būtų laikomasi“, – akcentavo jis.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks šių metų kovo 5 d.
Kažkodėl vis prisimenu tą vakarą prieš keletą metų. Štai ji sėdi, maskatuodama laisva koja, jai gal penkeri. Parduotuvėje karšta nuo akinančių lempų, megzta, baltai raštuota kepurė su bumbulu pamesta ant suolo. Gelzgani plaukai išsipešę iš kasyčių.
Mama, priklaupusi kaip bažnyčioj, matuoja batuką, tokį mėlyną su baltu kailiniu apvadėliu, žieminį. Vargsta su užtrauktuku, plaukai nuo karščio sulipę ant pakaušio. Pilkas paltas nesiglamžantis, užklojęs vėduokle grindis aplinkui. Aiškiai iš padėvėtų.
Palauk, aš tuoj, baik duotis. Sugrubę nuo darbo rankos gražiais pirštais lygina kojinytę, apauna antrą. Sunkiai, remdamasi delnais į grindis atsistoja – dar nesena, veidas paraudęs nuo įtampos. Pavaikščiok, ar nespaudžia – nulekia prie veidrodžio, parlekia, vėl nulekia.
Mama, ar tikrai nupirksi? Čia tokie, kaip Aistės! Ar galėsiu namie su jais būti? Ar tikrai užteks Kalėdų Senelio pinigų? Ar tėtis vakare tikrai tikrai atvažiuos? Ar galėsiu Aistę vakare prie eglutės pasikviesti?
Buvo knygynas su krūvomis nupigintų knygų, dešimtukas perkamiausio niekalo ant storo popieriaus, kava ir naujienų ekranėlis už stiklo slenkant miniai. Sutikom jas eidami prie mašinos. Nieko daugiau ir nenusipirko.
Ji nešėsi batų parduotuvės krepšį, kuris beveik vilkosi žeme, pavargusi ir išdidi. Prisiminiau savo pirmus tikrus žieminius. Vargiai jos bepaėjo ir nieko nekalbėjo, bet jų akys švietė. Tą vakarą pamačiau jų stalą su žvake, eglutę ir tėtį, kuris neateis.
Šiandien vėl buvo miestas, žmonės ir gruodžio lietus. Štai vaiko kojytės atšlepsi grindimis ir koks jis lengvas, kai prisiglaudžia. Štai mylimieji išjungia šviesą, namai užtemsta ir kambariai prisipildo kvėpavimo. Ir nieko daugiau nėra. Šios valandos praeis, ir pasauliai, ir šitie debesys, bet mes niekada nepraeisim.
Palaiminti šįvakar, kurie susikabina už rankų ir pažiūri vienas kitam į akis. Turim vienas kitą ir nieko daugiau neturėsim, ir nieko daugiau mums nereikia. Mūsų nereikia laiminti – mes patys galim Tave palaiminti.
Šį vakarą visi susirenka prie stalo, net jei tu visiškai vienas. Ir kiekvienas pajunta Šviesą, kuri gimė šiandien ir gyvena tarp mūsų. Dabar mes amžini. Tamsa supa mus, bet ji mūsų nenugalės.
Beveik 200 JAV Kongreso narių demokratų susivienijo ir padavė į teismą JAV prezidentą. Donaldą Trampą (Donald Trump) jie kaltina per savo verslus gavusį pajamų iš užsienio šalių vyriausybių, praneša BBC.
Charakteringas JAV prezidento Donaldo Trampo rankos mostas. EPA – ELTA nuotr.
Ieškovai JAV prezidentą kaltina pažeidus tarnybines pajamas reglamentuojantį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį priimti dovanas negavus Kongreso pritarimo.
Jie tvirtina, kad tai – didžiausias skaičius įstatymų leidėjų, kada nors padavusių JAV prezidentą į teismą.
Tiek valstybės pareigūnai, tiek privataus verslo atstovai D. Trampui pareiškė panašaus pobūdžio ieškinius.
Merilando valstijos ir Kolumbijos apygardos generaliniai prokurorai ieškinį pranešė padavę pirmadienį.
Baltieji rūmai tokius įtarimus neigia.
„Baltieji rūmai interesų konfliktų turi mažiausiai 25 valstybėse, ir atrodo, kad D. Trampas naudojasi savo pareigomis, jog padidintų savo pelną“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Atstovų rūmų narys Džonas Konjersas (John Conyers).
Visame pasaulyje veikiančiai D. Trampo organizacijai priklauso daugiau kaip pusė tūkstančio verslo subjektų, įskaitant viešbučius, golfo laukus ir daugiabučius. Daugelis šių verslo subjektų turi verslo ryšių su užsienio vyriausybėmis.
Sausį pradėjęs eiti prezidento pareigas, D. Trampas savo nekilnojamojo turto imperijos ir kito turto valdymą patikėjo sūnų vadovaujamam fondui.
Tačiau jis nepaklausė kritikų, raginusių jį savo verslus parduoti, kad būtų išvengta interesų konflikto.
Prezidento teisininkai tikina, kad Konstitucijos straipsniu dėl tarnybinių pajamų tiesiog siekiama neleisti federaliniams pareigūnams priimti dovanų iš užsienio šalių valdžios, tačiau tokiems mokėjimams, kaip atsiskaitymas už viešbučio kambarį, jis netaikomas.
Dovana yra tokia pat sena, kaip ir žmonija. Ji visada buvo ir yra šviesos spindulėlis gyvenimo ūkuose. Dovanos įteikimas ir gavimas sušildo žmonių tarpusavio bendravimą. Tai mažytė šventė.
Tačiau prisimintina, kad iš dovanos atsirado duoklės ir kyšiai, iš talkų – baudžiava, iš aukų – prievolės. Štai Lietuvoje kadaise buvo labai plačiai paplitęs bičiulystės paprotys, pagal kurį bitės buvo neperkamos, o dovanojamos.
Tarp abiejų, pasikeitusiais bitėmis, turėjo viešpatauti draugystė ir pasitikėjimas, pagalba ir teisingumas, kitaip bitės mažai medaus prineš. Tačiau bičių dovanotojas gaudavo ir pusę medaus. Įsigalint baudžiavai pusės medaus jau reikalavo ponas, kuriam tas valstietis priklausė. Mat bitės nešė medų iš žiedų, augančių pono žemėje ar miške.
