Duoti dovanas …


Print

Dovana yra tokia pat sena, kaip ir žmonija. Ji visada buvo ir yra šviesos spindulėlis gyvenimo ūkuose. Dovanos įteikimas ir gavimas sušildo žmonių tarpusavio bendravimą. Tai mažytė šventė.

Tačiau prisimintina, kad iš dovanos atsirado duoklės ir kyšiai, iš talkų – baudžiava, iš aukų – prievolės. Štai Lietuvoje kadaise buvo labai plačiai paplitęs bičiulystės paprotys, pagal kurį bitės buvo neperkamos, o dovanojamos.

Tarp abiejų, pasikeitusiais bitėmis, turėjo viešpatauti draugystė ir pasitikėjimas, pagalba ir teisingumas, kitaip bitės mažai medaus prineš. Tačiau bičių dovanotojas gaudavo ir pusę medaus. Įsigalint baudžiavai pusės medaus jau reikalavo ponas, kuriam tas valstietis priklausė. Mat bitės nešė medų iš žiedų, augančių pono žemėje ar miške.

Buvo paprotys, kad viešėdamas kaime, kunigaikštis gaudavo dovanų. Bet kunigaikštis buvo retas svečias ir jo atvykimas buvo didelė naujiena ar net šventė. Šį paprotį vėliau žemvaldžiai pavertė prievartine duokle. Pagaliau ir kunigaikščiui dovanos virto sunkia prievole. Ir jam reikėjo jas duoti nebe atvažiavus į svečius, o nuvežti. Ir jei kadaise tos dovanos buvo duodamos pagal išgales, tai vėliau jau jos buvo normuojamos, neatsižvelgiant, ar pajėgus tiek duoti.

Dovanos kilmės tyrinėtojai nurodo, kad archaiškiausios dovanos formos yra susijusios su mainais: aš tau dovanoju vieną, o tu man už tai kitą. Taigi iš dovanos tikimasi ir naudos sau. Yra išlikę žinių, kad 1415 m. vykdami į Konstancą skųsti kryžiuočių popiežiui, lietuvių pasiuntiniai gabeno dovanų net stumbrą.

Davimas išmaldos elgetai daug kur laikomas ne vien gailestingumu, bet ir nauda, nes davėjui Dievas, esą, atlygins. Vaišinimas alkoholiu – vyrų dosnumo demonstravimas. Moterys pavaišinimą laiko meilės sandėrio pradžia.

Karaliai ir imperatoriai apdovanodavo didikus /vasalus/ garbės tarnybomis. Garbės tarnybas būdavo galima gauti ir už kyšius dvaro raštininkams. Ši tradicija tęsiasi ir dabar.

Bet yra dar viena dovanos rūšis, turinti tik simbolinę vertę. Tai gėlių dovanojimas. Gėlės turi daugybę reikšmių. Turi reikšmę gėlių rūšis, spalva ir jų skaičius.

O kaip atsirado dovanos vestuvių proga?

Legenda sako, kad prieš daugelį metų viena gražuolė olandė panoro ištekėti už malūnininko. Jį aplinkiniai mylėjo, nes neturtingiems jis dalindavo miltus ir duoną.

Merginos tėvas prieštaravo vestuvėms ir pareiškė, kad neduosiąs dukrai jokio kraičio, jeigu ji tekės už malūnininko. Malūnininko draugai išgirdo apie tai ir nusprendė jam padėti. Jie nusprendė vestuvių dieną kiekvienas ką nors atnešti ir padovanoti, kad gražuolė galėtų kartu gyventi su neturtingu malūnininku.

Jie susirinko visi į būrį ir nuėjo pas merginą su dovanomis: vieni su virtuvės rakandais, kiti namų apyvokos daiktais. Mergina galėjo ištekėti už mylimo žmogaus.

Tai buvo pirmosios vestuvinės dovanos, o paprotys liko iki šių dienų.

Kaip įteikti dovanas?

Dovanos skirstomos į: tradicines /šeimynines/, individualias /sodo inventorius, bilietai kelionei, metinis prenumeratas į koncertus/ ir humoristines dovanas.

Visiems malonu gauti dovaną, ypač, jei jaučiame, kad ji išrinkta specialiai mums, kad jos ieškota, nepamirštant ir mūsų skonio ir norų.

Jauniesiems duodamos atminimo dovanos turėtų būti išliekančios ilgam, kad jie galėtų jomis pasidžiaugti ne tik per vestuves, bet ir vėliau. Vestuvių proga turėtų būti dovanojami tokie daiktai, kurie turėtų arba estetinę reikšmę, kaip puošmena, arba gali būti praktiškai pritaikomi būsimosios šeimos buityje. Priimta dovanoti indų servizą, komplektus valgymo įrankių, gražius komplektus lovos baltinių, meniškus paveikslus, vazas ir t.t. Svarbu, kad dovanojamas daiktas būtų skoningas, malonus pačiam pasižiūrėti ir kitam parodyti. Visada maloniau gauti pigesnę, bet pritaikomą dovaną, negu brangią, bet neskoningą, kurios nėra kur dėti.

Tačiau dažnai būna svarbu ne pati dovana, o kaip ji įteikiama. Todėl reikia šiek tiek žinoti apie dovanų teikimo etiketą.

Mūsų manymu, gražu, jei visi vestuvių svečiai savo dovanas jauniesiems įteiktų viešai, specialiai tam skirtu laiku, pasakydami sveikinimo žodį. Tai būtų galima padaryti pirmą kartą pakilus nuo vaišių stalo. Tačiau galimas ir kitas laikas. Pavyzdžiui, suvalkiečių vestuvėse dovanos duodamos arba pirmąją vestuvių dieną po pirmojo susėdimo, arba keltuvių rytą prieš labarytį, arba prieš marčpietį. Kartais dovanas jauniesiems svečiai įteikia vos atėję. Tuo atveju, jas priėmę, jaunosios ar jaunojo tėvai sudeda ant tam paruošto stalo. Atvykus nereikia varžytis pasiklausti, kaip tai ketinama organizuoti. Jei viešo dovanojimo nenumatoma, geriausia tuoj pat ją įteikti.

Kur jas dėti? Jas priėmę, jaunieji arba jaunųjų tėvai sudeda ant tam paruošto staliuko.

Gera dovana vedybų proga – dovana vokelyje, kurią jaunavedžiai panaudos svarbiausiems savo poreikiams. O jų bus. Ir nereikia kaltinti tokius dovanotojus, kad jiems trūksta fantazijos, kad pasirinko “paprasčiausią būdą” ir pan. Pinigai ir yra tai, ko iš tikro trūks jaunavedžiams įsikuriant ir formuojant šeimą. Be pinigų vokuose, vestuvių proga, tinka įdėti buitinės technikos ir namų apyvokos reikmenų pasus. Ypač tai aktualu, jeigu jaunieji nusprendė kurtis ar jau įsikūrę atskirai nuo tėvų. Gerai, jeigu giminės ir draugai aptaria kas ką dovanos. Tai padeda išvengti panašių dovanų, kurios vėliau užima tik vietą. Optimalus variantas – daugmaž pasiteirauti, ko pageidautų patys jaunavedžiai.

Gal ir be reikalo, bet norisi priminti, kad nuo visų dovanų mūsuose priimta nuimti kainą.

Dovanų vienas būtinų atributų – dovanotojo vizitinė kortelė ar kitos formos užrašas, kad gavęs dovaną dovanotojui galėtų pasiųsti šiltus jausmus. Savaime suprantama, kad prie dovanos privalo būti ir sveikinimo atvirukas.

Įteikiant dovaną, būtina kažką pasakyti, suprantama, susieta su įvykiu ir ateitimi. Sakant palinkėjimus, vengtina užuominų apie dovanos kainą, menkinti jos reikšmę ir atsiprašinėti už ją.

Gėlės ir daiktinės dovanos paprastai įteikiamos jaunajai, o vokai – jaunajam.

Jei nusprendėte padaryti siurprizą ir nustebinti, nepamirškite, kad jūsų siurprizas turi būti suprastas ir sukelti geras emocijas.

Jei dovanojate didelį daiktą, įteikite tik jo prospektą, pasą.

Kas žinotina priimančiam dovaną?

Jei gavote dvi vienodas dovanas, stenkitės, kad svečiai to net nepastebėtų.

Jei kas nors atėjo be dovanos, padėkokite, kad turėjo laiko atvykti.

Net jei dovana nelabai patiko, to neparodykite. Vienodai maloniai priimkite ir tas dovanas, kurios jums labai patiko, ir menkesnės vertė.

Marčios dovanos. Jaunosios dovanos vyro tėvams, artimiesiems ir giminėms – tai senovinė marčios įsipirkimo į naują giminę apeiga. Dovanos būdavo duodamos po svočios pietų. XX amžiuje – kartais rytą po keltuvių. Svočiai ruošiant savo vaišes, jaunoji uždėdavo jai dovanų stuomenį ar rankšluostį. Sėdant valgyti svočios pietų, jaunojo pabroliams taip pat užrišdavo po rankšluostį, o piršliui – stuomenį /tai plonas lininis audinys, išbalintas, jo dvilinkis ilgis – nuo žemės iki kaklo/.

Vyro giminaičiams dovanos senovėje buvo pačios marčios austos, XIX a. pabaigoje – kai kas ir pirkta. Tradicinės dovanos vyro tėvui – marškiniai, kartais visas kostiumas, motinai – drobės stuomuo, vėlesniais laikais – šilkinė palaidinukė, šilkinė skarelė, medžiaga suknelei, rankšluostis ir pan. Jaunasis įteikia analogiškas dovanas jaunosios tėvams.

Piršliui, svočiai, šeimininkėms jaunieji įteikia kokias nors vertingas dovanas, nors jiems dar duoda ir humoristinių suvenyrų /svočiai knygos pavidalo tortą, piršliui – medines klumpes, šeimininkėms – pupelių karolius ir kt./. Prie šių dovanų pridedami sąmojingi “padėkos raštai”. Teikiant dovanas, muzikantai sugroja tušą. Kai kur, šeimininkės, atsidėkodamos už gautas dovanas, “padovanodavo” jauniesiems kaspinėliais padabintus gaidį ir vištą, sugautus jų tėvų kieme, tardamos “Visi pradeda gyvenimą nuo gaidžio ir vištos”.

Humoristinės dovanos. Kiekvienas iškilmes, o tuo labiau vestuves, puošia sąmojus, humoras, šypsena. Jaunavedžiai džiaugsis šalia “rimtų”, gilias tradicijas turinčių dovanų, gavę linksmas, sąmojaus kupinas dovanėles ir suvenyrus. Tokiomis dovanėlėmis gali būti:

Litų rulonas – litai, kuriuos jūs nutarėte padovanoti – lengva lipnia juostele suklijuoti į 5,10-20 metrų ruloną.

Balnas jaunajam – ženklas, kad pakinkytas, ir palinkėjimas, kad temptum vežimą visą gyvenimą.

Šokyklę jaunajai – kad visuomet išlaikytų figūrą – tokią, kokia turi dabar.

Šiai dovanų grupei priklauso šluota, boksininko pirštinės, fotoalbumas, vaikiškos dūdelės, žiogelių virtinė, grandinė, šildomoji pūslė, ežio pirštinės ir dar daug kas kitą.

Įvairenybės

Airijos laikraštis “Evening post” po apklausos paskelbė, kad moksleivių labiausiai nemėgstamos šventinės dovanos yra visa tai, kas primena mokyklą, vyrų – po skutimosi naudojami kremai ir losjonai, kojinės ir pirštinės, moterų – pigūs kvepalai, bilietai į neįdomius spektaklius bei neatitinkantys ūgio rūbai.

2012.04.26


Prisijunkite prie diskusijos