Dovana yra tokia pat sena, kaip ir žmonija. Ji visada buvo ir yra šviesos spindulėlis gyvenimo ūkuose. Dovanos įteikimas ir gavimas sušildo žmonių tarpusavio bendravimą. Tai mažytė šventė.
Tačiau prisimintina, kad iš dovanos atsirado duoklės ir kyšiai, iš talkų – baudžiava, iš aukų – prievolės. Štai Lietuvoje kadaise buvo labai plačiai paplitęs bičiulystės paprotys, pagal kurį bitės buvo neperkamos, o dovanojamos.
Tarp abiejų, pasikeitusiais bitėmis, turėjo viešpatauti draugystė ir pasitikėjimas, pagalba ir teisingumas, kitaip bitės mažai medaus prineš. Tačiau bičių dovanotojas gaudavo ir pusę medaus. Įsigalint baudžiavai pusės medaus jau reikalavo ponas, kuriam tas valstietis priklausė. Mat bitės nešė medų iš žiedų, augančių pono žemėje ar miške.
