Drezdenas

Atsargiai

Miestas rytinėje Vokietijos dalyje dėl suaktyvėjusių nacių paskelbė „nepaprastąją padėtį“, kuria pabrėžiama rimta problema, iškilusi dėl kraštutinių dešiniųjų veikėjų veiksmų.
 
Drezdenas – Saksonijos sostinė – nuo seno laikoma kraštutinių dešiniųjų tvirtove. Be to, šiame mieste užgimė ir prieš musulmonus agituojantis PEGIDA judėjimas, informuoja BBC.
 
Miesto, kuris 2025 m. pretenduoja tapti Europos kultūros sostine, tarybos nariai priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad reikia imtis daugiau priemonių kovoje su nacių problema. Tuo metu oponentai sako, kad politikų reakcijos būta pernelyg stiprios.
 
Rezoliucija Drezdeno miesto taryboje priimta „už“ balsavus 39 nariams, o „prieš“ pasisakiusių buvo 29. Tarp rezoliuciją atmetusių politikų buvo ir Krikščionių demokratų (CDU) partijos nariai.
 
Rezoliucijoje pripažįstama, kad „ekstremistiniai kraštutinių dešiniųjų veiksmai ir pozicijos tampa vis dažnesni“. Miesto valdžia rezoliucijoje raginama padėti radikalių dešiniųjų smurto aukoms, apsaugoti mažumas ir sustiprinti demokratiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.03; 00:01
Atsargiai

Trečiadienį Vokietijos policija sustiprino sinagogų apsaugą Berlyne, Leipcige, Drezdene, Frankfurte prie Maino, taip pat daugelyje kitų miestų šalies pietvakariuose. Tai savo tinklalapyje pranešė laikraštis „Bild“.
 
Taip Vokietijos saugumo tarnybos reagavo į įvykius Halėje, kur keli žmonės apšaudė miesto sinagogą ir turkų užkandinę. Preliminariais duomenimis, ten žuvo du žmonės, dar du buvo sužeisti.
 
Sulaikytas vienas įtariamasis.
 
Judėjai spalio 8-9 dienomis šventė vieną svarbiausių savo religinių švenčių – Jom Kipurą (Atpirkimo dieną).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 05:18
Trumposios naujienos

Trečiadienį po šaudynių prie sinagogos Rytų Vokietijos mieste Halėje (Saksonijos – Anhalto federalinė žemė), per kurias žuvo mažiausiai du žmonės, sulaikytas vienas asmuo. Tai tviteryje pranešė policijos atstovai.
 
„Mūsų pareigūnai sulaikė vieną žmogų“, – informavo teisėsaugos institucijų atstovai.
 
Netoli nuo Halės esančio Drezdeno valdžia sugriežtino saugumo priemones prie tenykštės sinagogos. „Dėl dabartinių įvykių Halėje mes imamės griežtesnių saugumo priemonių Drezdeno sinagogoje ir žydų kapinėse“, – cituoja laikraštis „Bild“ Drezdeno policijos atstovą Thomą Geithnerį. Pareigūnai ragina gyventojus neiti iš namų.
 
Leidinio žiniomis, Halėje į žydų kapinių teritoriją buvo paleista granata. Be to, pranešama apie šaudynes netoli Halės esančiame Vidersdorfo miestelyje.
 
Koncernas „Deutsche Bahn“ pranešė, kad uždaryta Halės geležinkelio stotis. Pasak laikraščio „Mitteldeutsche Zeitung“, mieste sutelktos didelės policijos pajėgos.
 
Tenykštis televizijos kanalas MDR, remdamasis mačiusiaisiais, informuoja, kad nusikaltėliai turi kelis šaunamuosius ginklus ir apsirengę karinėmis uniformomis. Policijos duomenimis, šaudė keli žmonės, nusikaltėliai automobiliu važiuoja Leipcigo link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.09; 15:44
Žvalgyba

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki Berlyno sienos griuvimo turėjo Vokietijos Demokratinės Respublikos saugumo struktūros „Stasi“ pažymėjimą. Dokumentas daug metų nepastebėtas gulėjo archyve, sakė „Stasi“ archyvų Drezdeno skyriaus vadovas Konradas Felberis.

Stasi[1]
Sovietinės Vokietijos slaptoji tarnyba STASI

Pažymėjimas buvo išduotas 1985 metų gruodžio 31 dieną ir iki 1989-ųjų vis pratęsiamas. V. Putinas tada buvo sovietų žvalgybos KGB karininkas Drezdene.

Turėdamas šį dokumentą, V. Putinas be nuodugnios kontrolės galėjo lankytis „Stasi“ biuruose, sakė K. Felberis. Tačiau tai esą „automatiškai nereiškia, kad V. Putinas dirbo „Stasi“.

„Sovietiniais metais KGB ir „Stasi“ buvo susibičiuliavusios tarnybos. Todėl neatmestina, kad buvo keistasi ir pažymėjimais“, – sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį antradienį cituoja agentūra TASS. „Tai nedidelė sensacija. V. Putino pavardės nebuvo bylose, kuriose fiksuotas pažymėjimų išdavimas sovietų kariškiams“, – sakė K. Felberis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.12; 03:00

diskreditacija_1
Žvalgyba

Pastarosiomis dienomis Vakarų spaudoje pasirodė skandalingų pranešimų apie sudėtingus Vladimiro Putino ir jo žmonos Liudmilos Putinos tarpusavio santykius.

Laikraštyje “The Times” paskelbta Deivido Čarterio publikacija, kurioje rašoma, esą Šaltojo karo metais KGB karininko V.Putino santykiai su žmona Liudmila nepasižymėjo nei abipuse pagarba, nei abipuse ištikimybe. Ši žinia iškilo į paviršių tik dėl to, kad Liudmila Putina kadaise neatsargiai atvėrė širdį Vakarų Vokietijos šnipei. Tai atsitiko tuomet, kai V.Putinas dar tarnavo Rytų Vokietijoje.

Continue reading „Kaip Vladimiro Putino žmona atvėrė širdį šnipei, pravarde “Balkon”” →