2020 m. gruodžio mėn. 29 d. Užsienio bendruomenių plėtrai sąjunga Argentinoje nuotoliniu būdu organizavo ceremoniją, kur paskelbė aktyviausius ir pasižymėjusius Argentinos užsienio bendruomenių organizacijų vadovus.
Iš viso buvo išrinkta 80 vadovų iš įvairių Argentinos užsienio asociacijų, sąjungų, federacijų ir bendruomenių. O pirmos vietos lauretas „Ceibo de Oro“ („Auksinis Ceibo“) Juan Ignacio Fourment Kalvelis už lietuvišką savanorišką veiklą, ne tik savo mieste Berise, bet ir Argentinoje ir Pietų Amerikoje, stiprinęs ryšį su Lietuvos vyriausybe, institucijomis, organizacijomis ir užsienio lietuvių institucijomis.
Laureato rinkimai
Kalvelis yra lietuviškos radijo valandėlės ,,Ecos de Lituania“ vedėjas, buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) valdybos Pietų Amerikoje reikalų komisijos pirmininkas, buvęs Argentinos lietuvių bendruomenės (ALB ALOST) pirmininkas ir Argentinos „Nemuno“ šokių grupės vadovas. Šiuo metu yra PLB Plėtros ir tvarumo komisijos narys ir neseniai buvo išrinktas LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos Pietų Amerikos kraštų Lietuvių Bendruomenės atstovas.
Antroje vietoje – Belen Aguirre Vonka, išrinkta „Imigrantų šventės“ karalienė Las Breñas mieste Chaco provincijoje, atstovaujanti čekų bendruomenei.
UCADE yra Užsienio bendruomenių plėtrai sąjunga Argentinoje, kuri sujungia visas užsienio bendruomenių organizacijas. Per visus metus organizavo įvairius renginius ypatingai nuotoliniu būdu pandemijos metu.
Я пишу вам вот почему. Я заметил, что сайт slaptai.lt много внимания уделяет будням литовцев, живущих в Южной Америке. Аргентинским, бразильским, уругвайским, боливийским литовцам трибуна предоставляется уже с 2011 года и по сей день.
Одна из первых публикаций о культурной жизни литовцев Южной Америки появилась на вашем сайте в 2011 году. Она называлась так: «Старейшее литовское учреждение в Южной Америке». Одна из последних была опубликована 6 февраля 2020 года под названием «Молодежный конгресс литовцев из Южной Америки – Аргентина 2020».
Я подсчитал, что в течение почти десяти лет на сайте slaptai.lt опубликовано не менее десятка статей и фоторепортажей о «Праздниках иммигрантов» в г. Бериссо, радиошоу «Ecos de Lituania», о фестивалях литовского народного танца в Бразилии, Аргентине, Уругвае.
Южноамериканская молодежь литовского происхождения
Очень приятно, что литовцы Южной Америки защищают свои традиции, обычаи, язык. Это необходимо для каждой зрелой нации. Не менее важно и то, что литовский новостной сайт slaptai.lt ценит, уважает интересы литовцев Аргентины, Уругвая, Бразилии и публикует их рассказы о национальных праздниках. Разбросанные по всему миру литовцы должны поддерживать друг друга.
А теперь еще один важный аспект. Спектр проблематики на сайте slaptai.lt очень широк. Вас интересуют самые разные темы. Вам также интересно, как, почему, по каким причинам некоторые зарубежные страны решили окрестить середину 1915-х годов в тогдашней Османской империи «геноцидом армян». И журналист Гинтарас Висоцкас, и исследователь армянского происхождения Филипп Экозьянц, и журналист, а также публицист Ирма Ажуоле неоднократно отмечали, что первыми государствами, объявившими «середину 1915-х годов «геноцидом армян», были именно страны Южной Америки. Это Уругвай и Аргентина.
Вот что пишет о проармянском решении Уругвая на вашем сайте исследователь армянского происхождения Ф. Экозьянц:
«Первым государством, признавшим «геноцид», был, как мы знаем, Уругвай. Я спрашивал себя много раз: почему Уругвай? Он находится на другом конце света в буквальном смысле этого слова; не имеет ничего общего ни с Турцией, ни с армянами; не располагает никакой эксклюзивной информации о событиях, которые произошли в Турции между 1915 и 1922 годами; не обладает статусом государства, задающего тон в международной политике. Кроме того, в 1965 году, когда был признан акт «геноцида», Уругвай переживал самый глубокий политический и экономический кризис: на улицах его города пылал огонь партизанской войны, а Национальный совет едва сохранил прежнее положение страны. И в этот момент … Уругвай признает «геноцид» армян, с судьбами которых он совершенно не связан. Я долго и тщетно искал ответы на этот и многие другие вопросы, пока не начал понимать истоки нашей так называемой «официальной» истории. И когда я понял, кто ее написал и почему, все стало на свои места. В случае с Уругваем я нашел подходящее разъяснение в биографии человека, который возглавлял Национальный совет Уругвая с февраля 1965 года по 1 марта 1966 года («геноцид» был признан в апреле 1965 года). Этим человеком был Вашингтон Бельтран Маллин (Washington Beltrán Mullin), будущий Чрезвычайный и Полномочный Посол Уругвая в Ватикане. Это отдельная и широкая тема, о которой я готов поговорить в будущем ».
Филипп Экояьянц. Фото youtube.com.
Другой южноамериканской страной, которая официально назвала середину 1910-х годов в тогдашней Османской империи годами «геноцида армян», была Аргентина. Г-н Экозьянц по этому поводу замечает: «В 1993 году Сенат Аргентины принял резолюцию в знак солидарности с армянской общиной, назвав события, происходившие в Турции в 1915–1923 гг. «геноцидом». Любопытно, что президентом Аргентины с 1989 по 1999 год был Карлос Саул Менем, согласно официальной информации: армянин, как по материнской, так и по отцовской линии; их родители происходили из Османской империи».
Так как я, гражданин Литвы азербайджанского происхождения, пустивший корни в Шяуляй, обеспокоен тем, чтобы выяснить, почему некоторые страны мира, не углубившиеся как следует в историю, в одностороннем порядке принимают резолюции исключительно в пользу Армении, слепо осуждая Турцию, у меня есть просьба – предложение. Может быть, slaptai.lt может обратиться к активным патриотическим общинам Уругвая и Аргентины, дорожащим сохранением литовских традиций, с просьбой собрать как можно больше информации о том, почему в Уругвае и Аргентине были приняты резолюции, благоприятствующие Армении и осуждающие Турцию. Следует иметь в виду замечание г-на Ф. Экозьянца о том, что Южная Америка вряд ли была искренне обеспокоена трагическими событиями 1915-го года в бывшей Османской империи.
Южноамериканская молодежь литовского происхождения
Я отлично понимаю, что сайт slaptai.lt не имеет возможности отправиться в Южную Америку и провести там журналистские расследования. Так почему бы редактору портала не попросить помощи у литовцев из Южной Америки? В конце концов, дружба между slaptai.lt и литовцами из Аргентины, Бразилии, Уругвая длится уже целое десятилетие, и, я надеюсь, она будет продолжаться и в будущем. Может быть, южноамериканским литовцам не будет очень трудно пролистать местные публикации того времени, прослушать стенограммы парламентских заседаний, попросить интервью у влиятельных свидетелей политических событий тех дней.
Ведь «признания» в пользу армян, покатившиеся по миру, – странные, зачастую искусственные. Сколько в них искренности и сколько лжи? Разве для Литвы, принявшей в 2005 г. такое же решение, как когда-то Уругвай и Аргентина, не важно знать все обстоятельства?
Štai kodėl jums rašau. Pastebėjau, kad portalas slaptai.lt daug dėmesio skiria Pietų Amerikoje gyvenančių lietuvių šiokiadieniams. Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus, Bolivijos lietuviams tribūna suteikiama nuo pat 2011 metų iki šiol.
Viena iš pirmųjų publikacijų, pasakojančių apie Pietų Amerikos lietuvių kultūrinį gyvenimą, paskelbta dar 2011 metais. Ji vadinosi šitaip – „Seniausia lietuvių institucija Pietų Amerikoje“. Viena iš paskutiniųjų paskelbta 2020-ųjų metų vasario 6 dieną pavadinimu “Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas – Argentina 2020“.
Suskaičiavau, kad per beveik dešimt metų slaptai.lt publikavo mažų mažiausiai keliolika straipsnių ir fotoreportažų apie Berisso mieste rengiamas „Imigrantų šventes“, „Ecos de Lituania“ radijo laidas, lietuvių tautinių šokių festivalius Brazilijoje, Argentinoje, Urugvajuje.
Pietų Amerikos lietuvių jaunimas
Labai džiugu, kad Pietų Amerikos lietuviai saugo savo tradicijas, papročius, kalbą. Taip elgtis būtina kiekvienai subrendusiai tautai. Ne mažiau svarbu, kad Lietuvos aktualijų portalas slaptai.lt vertina, gerbia Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos lietuvių interesus, skelbia jų pasakojimus apie tautinio pobūdžio šventes. Po pasaulį išsibarstę lietuviai privalo vieni kitus palaikyti.
O dabar – apie kitą svarbų aspektą. Portalo slaptai.lt žvilgsnis – labai platus. Jūs domitės pačiomis įvairiausiomis temomis. Domitės ir tuo, kaip, kodėl ir kokių priežasčių skatinamos kai kurios užsienio šalys 1915-uosius metus tuometinėje Osmanų imperijoje nutarė pakrikštyti „armėnų genocidu“. Tiek žurnalistas Gintaras Visockas, tiek armėnų kilmės tyrinėtojas Filipas Ekozjancas, tiek publicistė Irma Ąžuolė, portale slaptai.lt ne sykį pastebėjo, jog pirmosios valstybės, 1915-uosius paskelbusios „armėnų genocidu“, buvo būtent Pietų Amerikos šalys. Tai – Urugvajus ir Argentina.
Štai kaip apie Urugvajaus proarmėnišką sprendimą jūsų portale rašo armėnų kilmės tyrinėtojas F.Ekozjancas:
„Pirmoji vlstybė, pripažinusi „genocidą“, kaip žinoma, buvo Urugvajus. Aš daug kartų savęs klausiau: kodėl Urugvajus? Jis yra, tiesiogine šio žodžio prasme, kitame pasaulio krašte, neturi nieko bendra nei su Turkija, nei su armėnais; neturi jokios išskirtinės informacijos, susijusios su 1915–1922 metais Turkijoje vykusiais įvykiais; neturi statuso valstybės, užduodančios tarptautinės politikos toną. Be to, 1965 metais, kai buvo pripažintas „genocido“ aktas, Urugvajus išgyveno giliausią politinę ir ekonominę krizę, jo miesto gatvėse liepsnojo partizaninis karas, Nacionalinė taryba vos išlaikė ankstesnę šalies padėtį. Ir šią akimirką… Urugvajus pripažįsta armėnų, su kurių likimų visiškai nėra susijęs, „genocidą“. Aš ilgai ir beprasmiškai ieškojau atsakymo į šį ir daugelį kitų klausimų, kol pradėjau suvokti mūsų vadinamosios „oficialios“ istorijos ištakas. Ir kai aš supratau, kas ir kodėl ją parašė, viskas susidėliojo į savo vietas. Urugvajaus atveju tinkamą mintį radau biografijoje žmogaus, kuris vadovavo Urugvajaus Nacionalinei tarybai nuo 1965 metų vasario iki 1966 metų kovo 1 dienos („genocidas“ buvo pripažintas 1965 metų balandį). Šis žmogus buvo Vašingtonas Beltranas Muljinas (Washington Beltrán Mullin), būsimas Urugvajaus nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vatikane. Tai atskira ir plati tema, apie kurią aš pasirengęs pakalbėti ateityje“.
Filipas Ekozjancas. Youtube.com nuotr.
Kita Pietų Amerikos šalis, kuri 1915-uosius tuometinėje Osmanų imperijoje oficialiai apibūdino „armėnų genocidu“, buvo Argentina. Tas pats F.Ekozjancas pastebi: „1993 metais Argentinos Senatas priėmė solidarumo su Armėnijos bendruomene rezoliuciją, kurioje 1915–1923 metų Turkijos įvykiai buvo pavadinti „genocidu“. Įdomu, kad Argentinos prezidentu nuo 1989 iki 1999 metų buvo Karlosas Saulis Menemas (Carlos Saúl Menem), remiantis oficialia informacija: armėnas ir pagal motinos, ir pagal tėvo liniją; jų tėvai buvo kilę iš Osmanų imperijos“.
Kadangi man, azerbaidžaniečių kilmės Lietuvos piliečiui, suleidusiam šaknis Šiauliuose, rūpi išsiaiškinti, kodėl kai kurios pasaulio šalys, deramai neįsigilinusios į istoriją, vienašališkai priima išskirtinai Armėnijai palankias rezoliucijas, aklai smerkdamos Turkiją, turiu prašymą – pasiūlymą. Gal slaptai.lt galėtų kreiptis į aktyvias, patriotiškas, lietuviškumą branginančias Urugvajaus ir Argentinos lietuvių bendruomenes, kad šios surinktų kuo daugiau informacijos, kodėl Urugvajuje ir Argentinoje buvo priimtos Armėnijai palankios ir tuo pačiu Turkiją smerkiančios rezoliucijos. F.Ekozjanco pastaba, jog Pietų Amerikai vargu ar nuoširdžiai parūpo tragiški 1915-ieji buvusioje Osmanų imperijoje, – įsidėmėtina.
Šoka Argentinos lietuviai
Puikiai suprantu, kad slaptai.lt neturi galimybių nuvykti į Pietų Ameriką ir ten atlikti žurnalistinių tyrimų. Tad kodėl slaptai.lt redaktoriui nepaprašius Pietų Amerikos lietuvių pagalbos? Juk slaptai.lt ir Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus lietuvių draugystė tęsiasi ištisą dešimtmetį, tikiuosi, jog tęsis ir ateityje. Gal Pietų Amerikos lietuviams nebus labai sunku peržiūrėt to meto vietinius leidinius, perklausyti to meto parlamentų stenogramas, paprašyti tų dienų įtakingų politikos liudininkų interviu.
Nuotraukoje – Lietuvos ambasada Argentinoje
Juk per pasaulį nusiritę proarmėniški „pripažinimai“, – keistoki, dažnusyk – dirbtini. Kiek juose nuoširdumo ir kiek – falšo? Argi Lietuvai, 2005-aisiais pasielgusiai lygiai kaip kadaise nutarė Urugvajus ir Argentina, nėra svarbu žinoti visas aplinkybes?
Gruodžio mėnesį lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ (Berisso miestas, Argentina) šventė savo 500 laidų jubiliejų. Tas laidas transliuoja nuo 2003-ųjų metų iš Berisso miesto, kiekvieną penktadienį nuo 21.00 iki 22.00 valandos Argentinos laiku, arba šeštadieniais nuo 03 iki 04 val. nakties Lietuvos laiku, per FM Difusión 98.1 bangomis ir www.fmdifusionberisso.com.ar. Kartojamos sekmadienį nuo 19.00 iki 20.00 valandos Argentinos laiku.
Šia proga Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsiuntė specialų raštą, kuriame sveikina radijo vedėją Juan Ignacio Fourment Kalvelis už pastangas skelbti lietuvišką žodį klausytojams, ypač Pietų Amerikos lietuviams.
Sveikinimus taip pat atsiuntė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algirdas Butkevičius ir Stasys Šedbaras, „LRT Radijas“, Radijo stotis „Radio centras RC”, Kalbos ir kultūros institutas „Lingua Lituanica”, Amerikos Lietuvių taryba. Ši lietuviška radijo valandėlė gavo ir daug kitų sveikinimų.
„Ecos de Lituania“ gavo naują premiją
Lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ ir toliau skina laurus bei apdovanojimus įvairiuose konkursuose Argentinoje. Lapkričio viduryje vienintelė lietuviška radijo valandėlė visoje Pietų Amerikoje „Ecos de Lituania“ laimėjo septintą kartą istorijoje „Faro de Oro“ (Auksinis Švyturys), Mar del Platos mieste už 2016-2017 m. Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių kategorijoje. Konkurse dalyvavo 1000 programų iš visos Argentinos.
„Ecos de Lituania” sveikina su praėjusiomis Šv. Kalėdomis ir linkime gerų Naujųjų Metų!
Lietuviška radijo programa „Ecos de Lituania” gavo nemažai premijų už geriausią šių metų Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių kategorijoje. Taip pat šeštą kartą gavo „Faro de Oro” („Auksinio švyturio”) premiją. „Ecos de Lituania’’ ir toliau skina laurus bei gauna apdovanojimus Argentinoje. „Ecos de Lituania” yra vienintelė lietuviška radijo programa Pietų Amerikoje.
Lietuviška radijo laida Ecos de Lituania
„Ecos de Lituania“ Buenos Airių provincijos deputatų rūmų 1085 / 07 – 08 dekretu oficialiai pripažinta kaip „svarbios kultūrinės reikšmės“ programa. Džiaugiamės, kad pagrindinės Argentinos provincijos kreipia dėmesį į „Ecos de Lituania“ ir pripažįsta vedėjo ir viso kolektyvo darbą bei veiklą. Ši radijo valandėlė bendrauja ir skleidžia žinias apie Lietuvą Argentinoje ir visoje Pietų Amerikoje. Bendruomenės vardu palaikomas ryšys su Argentinos vyriausybės atstovais.
Taip pat La Plata miesto (Buenos Airių provincijos sostinė) Tarybos 59 dekretu „Ecos de Lituania“ oficialiai pripažinta kaip „svarbios kultūrinės reikšmės“ programa.
La Plata yra Buenos Airių provincijos sostinė. Vienas iš svarbiausių Argentinos miestų (prie Berisso miesto, kur yra lietuvių bendruomenė). Miesto atstovai puikiai bendrauja ir bendradarbiauja su „Ecos de Lituania“. Labai svarbu yra informuoti apie Lietuvą, jos istoriją, tradicijas ir apie tai, kaip dabar šaliai sekasi įstojus į Europos Sąjungą.
Reikia priminti, kad „Ecos de Lituania“ jau buvo įtraukta Berisso miesto mero 424 dekretu ir San Martino miesto mero 495/07 dekretu į municipalinio paveldo sąrašus.
Brazilijos Lietuvių Bendruomenė programą įvertinto kaip „Visuomenės paveldą“. Taip pat buvęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės (dabar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas) šią programą apdovanojo specialia nominacija.
Lietuviška radijo programa „Ecos de Lituania“ dalyvauja įvairiuose Argentinos radijo rengiamuose konkursuose, kurie vyksta visoje šalyje. Konkursuose dalyvių programos transliuojamos FM bangomis iš visos Argentinos, „Ecos de Lituania“ atstovauja Argentinos lietuvių bendruomenę „Imigrantų“ kategorijoje.
2014 m. nuo sausio 30 d. iki vasario 2 d. Argentinoje įvyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas.
Pirmoji suvažiavimo diena – Villa Lugano (Buenos Airių sostinėje) esančiame „Argentinos Lietuvių Centre“. Čia sugužėjo ne tik gausus Argentinos lietuvių jaunimo būrys, bet ir lietuviai iš Urugvajaus, Brazilijos, Kanados, JAV bei Lietuvos. Artėjant savaitgaliui dalyvių tik daugėjo. Iš viso dalyvavo daugiau nei 70 jaunuolių.
Po dalyvių registracijos – tradicinis susipažinimo vakaras. Jo metu suvažiavimo dalyviai susipažįsta vieni su kitais, bendrauja ir daugiau sužino vieni apie kitus.
Lapkričio 17-oji – įsimintina diena Pietų Amerikos lietuviams. Tądien surengti šventiniai pietūs vienintelės lietuviškos radijo valandėlės visoje Pietų Amerikoje „Ecos de Lituani“ 10-ies metų translavimo jubiliejaus proga.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino „Ecos de Lituania“ rengėjus ir klausytojus su šia iš tiesų visos Pietų Amerikos lietuviams svarbia ir iškilminga sukaktimi.
Šventėje, kurioje skambėjo lietuviška muzika ir buvo skanaujami lietuviški patiekalai, dalyvavo FM Difusión radijo stoties savininkai Cecilia Drkos ir Jorge Drkos; buvęs LR garbės konsulas Argentinoje Inz. Algimantas Rastauskas, Lietuvių draugijos „Mindaugas“ pirmininkė Vavina Palukas, Lietuvių draugijos „Nemunas“ pirmininkas Esteban Dulke, Lietuvių Susivienijimo Argentinoje vardu Arnaldo Vezbickas, Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdybos pirmininkė ir Buenos Aires provincijos lietuvių karalienė Eunice Linkevičiūtė ir lietuvių vaikų karalienė Amparo Cabrera Dulke Butkutė.
Per pietus svečiai vaišinosi lietuviškais patiekalais („kugeliu“ ir kopūstais su kepta kiauliena), žiūrėjo videofilmą, kuriame užfiksuoti radijo laidos garsai bei fotografijos, primenančios praėjusius lietuviškosios radijo valandėlės „Ecos de Lituania“ 10 transliavimo metų.
Lietuviškas polkas ir valsus grojo akordeonistas Héctor Bochicho.
Svarbūs sveikinimai
„Ecos de Lituania“ rengėjai – Juan Ignacio Fourment Kalvelis kartu su Isabel Kalvelis ir Juan Jose Fourment – sulaukė daug garbių asmenų sveikinimų šios šventės proga.
Jubiliejinę sukaktį švenčiančios lietviškos radijo valandėlės „Ecos de Lituania“ rengėjus ir klausytojus sveikino: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Garybauskaitė, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Bernadeta Damušis, Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Kęstutis Glaveckas; Algirdas Sysas Jugis Razma, Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV ir Meksikoje Žygimantas Pavilonis, Lietuvos Respublikos generalinė konsulė San Paule Brazilijoje Laura Guobužaitė, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovados reikalams ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos narys prelatas Edmundas Putrimas, Lietuvos žurnalistai Palmira Galkontaitė, Egidijus Knispelis ir Gabija Lunevičiūtė FM Relax vardu, garsus Lietuvos dainininkas Andrius Mamontovas, Ecos de Lituania korespondentas Lietuvoje Algirdas Delonas. Taip pat sveikino buvusi garbės konsulė Urugvajuje Birutė Žukas ir dabartinė Lietuvos garbės konsulė Urugvajuje Cecilia Hernández Svobas, „Mindaugo“ choras, radijo programa „Mažeikių aidas“, Lietuvos Nacionalinio Radijo programa „Ryto garsai“.
Reikia pabrėžti, kad Berisso miesto savivaldybės meras Enrique Slezavk šį renginį paskelbti kaip „Municipalinis paveldas“.
Premijos ir apdovanojimai
Lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ ir toliau skina laurus gaudama apdovanojimus Argentinoje.
Per dešimt metų radijas gavo keturias premijas: „Faro de Oro„ („Auksinis švyturys“) įteikta Mar del Platos mieste už 2005, 2007, 2009 ir 2011 Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių grupėje. Tai viena pagrindinių premijų visoje šalyje. Konkurse dalyvavo 1,000 programų iš visos Argentinos.
Taip pat „Ecos de Lituania“ laimėjo „Gaviota Federal“ („Federacinė žuvėdra“) premiją kaip geriausia praėjusių metų Argentinos radijo programa kitataučių bendruomenių grupėje. Lietuviškai radijo valandėlei Chaco provincijoje, Resistencia mieste, buvo įteikta „Dorada“ („Dorado“) premija.
Per šią dekadą buvo įteikta „Lanín de Oro“ („Auksinis Lanín“) premija už geriausią 2006–2007 m. Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių grupėje. Pagrindinis renginio organizatorius – Dailės, kultūros ir komunikacijos patagonų sąjunga. ,,Ecos de Lituania“ taip pat yra laimėjusi „Guemes, Heroe Nacional“ premiją Saltos mieste (Argentinos šiaurėje) ir „Tehuelche“ nacionalinį apdovanojimą Argentinos Patagonijoje prie Atlanto vandenyno.
Vienintelė lietuviška radijo valandėlė visoje Pietų Amerikoje laimėjo dar vieną premiją – „Antena Vip“ („Antena“) – kaip geriausia praėjusių metų Argentinos radijo programa kitataučių bendruomenių grupėje.
„Ecos de Lituania“ Buenos Aires provincijos deputatų rūmų 1085/ 07–08 dekretu oficialiai pripažinta „svarbios kultūrinės reikšmės“ programa.
Džiaugiamės, kad pagrindinės Argentinos provincijos kreipia dėmesį į „Ecos de Lituania“ ir pripažįsta vedėjo ir viso kolektyvo darbą bei veiklą. Ši radijo valandėlė skleidžia žinias apie Lietuvą Argentinoje ir visoje Pietų Amerikoje. Bendruomenės vardu palaikomas ryšys su Argentinos Vyriausybės atstovais.
La Plata yra Buenos Aires provincijos sostinė – vienas iš svarbiausių Argentinos miestų. Miesto atstovai puikiai bendrauja ir bendradarbiauja su „Ecos de Lituania’’.
Reikia priminti, kad „Ecos de Lituania“ Berisso miesto mero Enrique Slezack 424 dekretu ir San Martino miesto mero dr. Ricardo Ivoškus 495/07 dekretu yra įtraukta į municipalinio paveldo sąrašus.
Brazilijos Lietuvių Bendruomenė ,,Ecos de Lituania“ programą įvertino kaip „Visuomenės paveldą“. Šią programą specialiu žymeniu apdovanojo buvęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės (dabar LR užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas).
XXX
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina lietuvišką radiją „Ecos de Lituania” (Argentina) dešimties metų transliavimo proga.
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sveikina lietuvišką radiją „Ecos de Lituania” (Argentina) dešimties metų transliavimo proga.
Lietuviškai radijo programai „Ecos de Lituania” („Lietuvos aidai”) Argentinos mieste Mar del Platos įteikta „Faro de Oro” („Auksinio švyturio”) premija.
„Auksinio švyturio” premija skirta už geriausią šių metų Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių kategorijoje.
„Ecos de Lituania” ir toliau skina laurus bei gauna apdovanojimus Argentinoje.
Ši šventė vyko „Teatro radio city” salėje, dalyvaujant dviems tūkstančiams žiūrovų. Lietuviška radijo valandėlė tokią premiją gavo ketvirtą kartą.
„Ecos de Lituania” savo laidas transliuoja devynis metus. Tai vienintelė lietuviška radijo programa Pietų Amerikoje.
Rugpjūčio mėnesį lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ (Berisso miestas, Argentina) šventė savo 300 laidų jubiliejų. Tas laidas transliuoja nuo 2003-ųjų metų iš Berisso miesto kiekvieną sekmadienį nuo 19 iki 21 valandos Argentinos laiku arba pirmadieniais nuo 00 iki 02 val. nakties Lietuvos laiku per FM Difusión 98.1 bangomis ir www.ecosdelituania.com.ar.
Šia proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsiuntė specialų raštą, kuriame sveikina radijo vedėją už pastangas skelbti lietuvišką žodį klausytojams, ypač Pietų Amerikos lietuviams.
