Edgaras Rinkevičius

Trumposios naujienos

Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ryga, birželio 26 d. (ELTA). Dėl įvykių Rusijoje ir galimos jų raidos visos Latvijos diplomatinės ir konsulinės atstovybės užsienyje nuo birželio 26 d. nebepriima jokių RF piliečių prašymų išduoti vizas, praneša portalas LSM.
 
Trumpame Latvijos užsienio politikos žinybos pranešime pažymima, jog prašymų priėmimas sustabdytas dėl vidaus politinių įvykių Rusijoje ir dėl to, kad dabar neįmanoma numatyti jų raidos. Ministerija patikslina, kad omenyje turimi nauji prašymai, o tie prašymai, kurie pradėti nagrinėti iki birželio 25 d., bus svarstomi iki galo.
 
Pranešime nieko nekalbama apie laikotarpį, kuriam sustabdomas prašymų priėmimas, tačiau raginama „sekti tolesnę informaciją apie prašymų priėmimo tvarką“.
 
Kiek anksčiau, birželio 24 d., Užsienio reikalų ministerijos vadovas Edgaras Rinkevičius (Latvijos prezidento pareigas pradėsiantis eiti liepos mėnesį) pareiškė, jog šalis dėl įvykių Rusijoje neišduos humanitarinių ir kitokių vizų, taip pat nekeis ribojimų, įvestų 2022 metų rugsėjo 19 d.
Rugsėjo 19 d. įsigaliojo ribojimai į Latviją atvykstantiems Rusijos piliečiams, turintiems trumpalaikes Šengeno vizas. Tiesa, buvo numatyta tam tikrų išimčių. Pavyzdžiui, į šalį buvo leidžiama atvykti persekiojamiems asmenims, ilgalaikių vizų turėtojams, Latvijos piliečių šeimų nariams.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.27; 06:00
Trumposios naujienos

Latvijoje vyko tūkstančius dalyvių pritraukusios LGBT bendruomenės eitynės „Riga Pride“. EPA-ELTA nuotr.

Ryga, birželio 3 d. (dpa-ELTA). Tūkstančiai žmonių Latvijos sostinėje Rygoje šeštadienį dalyvavo LGBT bendruomenės eitynėse „Riga Pride“, prieš kurias vyko tik pavienės demonstracijos, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Renginyje dalyvavo daugiausiai jaunimas, mojavęs vaivorykštės spalvų vėliavomis ir nešęs plakatus už toleranciją bei lygias teises LGBT bendruomenės nariams – lesbietėms, gėjams, biseksualiems, translyčiams ir kitų seksualinių mažumų atstovams.
 
Dvi valandas trukusių eitynių šūkis – „Visi esame Latvija“. Tai buvo pagrindinis savaitės trukmės „Riga Pride“ festivalio renginys.
 
Seksualinių mažumų tema Latvijoje dažniausiai vis dar tabu, o santuoka tarp tos pačios lyties partnerių neįteisinta.
 
Organizatorių skaičiavimu eitynėse dalyvavo daugiau nei 5 000 žmonių. Spalvingo parado dalyvius Rygos centre saugojo gausios policijos pajėgos. Tačiau šįmet, kitaip nei ankstesniais metais, didesnių incidentų išvengta.
Latvijoje – LGBT bendruomenės eitynės „Riga Pride“. EPA-ELTA nuotrauka
 
Latvijoje – LGBT bendruomenės eitynės „Riga Pride“. EPA-ELTA nuotrauka

„Tai vienos įspūdingiausių eitynių, kokias Ryga yra mačiusi iki šiol. Latvijos visuomenė tapo daug atviresnė ir įtraukesnė“, – Latvijos radijui sakė Kasparas Zalitis, vienas iš renginio organizatorių.
 
Šių metų „Rainbow Europe“ reitinge, kurį sudaro organizacija „ILGA Europe“, Latvija yra 37-oje vietoje. Iš Europos Sąjungos šalių teisinis LGBTQ žmonių statusas blogesnis nei Latvijoje buvo tik Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
 
Latvijos seksualinių mažumų bendruomenė tikisi, kad šalies prezidentu tapus Edgarui Rinkevičiui bus pasiekta pažanga ir jos atstovai taps priimtinesni visuomenei.
 
E. Rinkevičius prisipažino esąs gėjus dar 2014 m., tačiau kaip ir dauguma kitų aukštas pareigas užimančių Latvijos politikų šeštadienio eitynėse nedalyvavo.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2023.06.04; 03:00
Trumposios naujienos

Edgaras Rinkevičius. Latvijos užsienio reikalų ministras. EPA – ELTA nuotr.

Reikjavikas, gegužės 17 d. (ELTA). Pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui perimsiančios Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius mano, kad reikėtų atsisakyti Rusijos piliečių, dirbančių institucijoje su kitų šalių pasais, paslaugų.
 
Jis tai pareiškė trečiadienį Reikjavike per spaudos konferenciją, skirtą Europos Tarybos viršūnių susitikimo rezultatams, praneša portalas „eurointegration“.
 
Latvija netrukus šešiems mėnesiams perims pirmininkavimą organizacijoje, šiam laikotarpiui E. Rinkevičius taps ET Ministrų Komiteto vadovu.
 
Pasak ministro, problema yra tai, kad rusai toliau dirba Europos Taryboje, nors praėjusių metų kovo mėnesį, prasidėjus Kremliaus plataus masto agresijai prieš Ukrainą, Rusija buvo pašalinta iš organizacijos.
 
„Rusai iki šiol dirba ET sekretoriate. Tai nepriimtina, ir mes ieškosime šios problemos sprendimo“, – pabrėžė Latvijos diplomatijos vadovas.
 
Portalas primena, kad anksčiau Strasbūre kilo skandalas, kai žurnalistai sužinojo, kad ET kovos su pinigų plovimu programai vadovauja Rusijos žvalgybos generolo sūnus. Iš šio posto jis buvo atleistas, bet gavo kitą darbą Europos Taryboje motyvuojant tuo, kad rusas taip pat turi Europos šalies pilietybę.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.05.18; 06:00
Trumposios naujienos

Edgaras Rinkevičius. Latvijhos užsienio reikalų ministras. EPA – ELTA nuotr.

Ryga, rugpjūčio 11 d. (ELTA). Rusijos Valstybės Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad rudenį parlamentarai gali apsvarstyti galimybę suteikti Rusijos pilietybę rusams Baltijos šalyse, turintiems nepiliečio statusą.
 
Kaip praneša UNIAN, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius tviteryje papasakojo, kaip bus reaguojama į tokį žingsnį.
 
Pasak jo, žmonės, gavę Rusijos pasą supaprastinta tvarka, bus deportuojami iš Latvijos.
 
„Šiuo atveju naujai iškepti Rusijos piliečiai negalės gauti leidimo gyventi šalyje ir turės palikti Latviją, todėl reikės įtraukti atitinkamus paaiškinimus į nacionalinius įstatymus“, – pažymėjo E. Rinkevičius.
 
Nepiliečio statusą turi gana daug Latvijos ir Estijos gyventojų, daugiausia – rusų kilmės. Jis buvo suteikiamas buvusiems SSRS piliečiams ir jų vaikams, gimusiems iki 1992 metų. Nepiliečių skaičius Latvijoje ir Estijoje laipsniškai mažėja vykstant natūralizacijos procesui.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.12; 00:30
Trumposios naujienos

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ryga, balandžio 26 d. (ELTA). Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui prabilus apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę, Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius paragino padvigubinti paramą Ukrainai ir dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijai.
 
„Rusijos grasinimai Trečiuoju pasauliniu karu yra akivaizdus Ukrainos sėkmės ženklas. Mes turime ne nusileisti Rusijos šantažui, bet padvigubinti mūsų paramą Ukrainai ir sugriežtinti sankcijas Rusijai. Tik tvirtas  ir nuoseklus požiūris gali atkurti tarptautinę teisę ir tvarką“, – parašė jis tviteryje.
 
Rusija prieš antradienį vyksiantį Jungtinių Valstijų ir sąjungininkių susitikimą dėl papildomų ginklų siuntimo į karo draskomą Ukrainą perspėjo apie „realią“ Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.
 
Pirmadienį RF užsienio reikalų ministras S. Lavrovas šalies žiniasklaidai pareiškė, jog „gresia realus pavojus, kad kils Trečiasis pasaulinis karas“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
Aktualijos

Baltų apdovanojimas įteiktas mokslininkei Reginai Kvašytei. URM nuotr.

Penktzadienį Vilniuje susitikę Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Gabrielius Landsbergis ir Edgaras Rinkevičius 2021 metų Baltų apdovanojimą įteikė Lietuvos mokslininkei, filologijos ir humanitarinių mokslų daktarei Reginai Kvašytei.
 
R. Kvašytės veikla ir nuopelnai Latvijos ir Lietuvos santykių mokslo, švietimo ir kultūros srityse yra plačiai žinomi abiejose šalyse. Ji yra pripažinta Europoje baltistikos specialistė, Latvijos universiteto Latvių kalbos instituto ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkė. 2021 metų Baltų apdovanojimo laimėtoja daug pastangų skiria baltų kalbų ir kultūros populiarinimui ne tik Lietuvoje ir Latvijoje, bet ir Vokietijos, Švedijos, Slovakijos aukštosiose mokyklose. R. Kvašytė yra įvairių baltistikos organizacijų ir asociacijų narė, išvertusi dešimtis mokslinių darbų iš latvių į lietuvių kalbą ir atvirkščiai, įvairiomis kalbomis išleido virš 120 mokslinių straipsnių, skirtų baltų stilistikai, terminijai, sociolingvistikai, etnolingvistikai.
 
2017 metais abiejų šalių užsienio reikalų ministrų įsteigtu Baltų apdovanojimu kasmet pagerbiami Lietuvos arba Latvijos fiziniai arba juridiniai asmenys už indėlį ir pasiekimus verčiant lietuvių literatūrą į latvių kalbą arba latvių literatūrą į lietuvių kalbą, mokant lietuvių kalbos Latvijoje arba latvių kalbos Lietuvoje, atliekant Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo mokslinius tyrimus, tiriamąją žurnalistiką apie Lietuvos ir Latvijos istoriją, kultūrą ir turizmą.
 
Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai taip pat paskelbė apie pradedamą naują studiją, skirtą abiejų šalių santykių ir bendradarbiavimo galimybių analizei. Naujosios studijos autoriai bus abi šalis puikiai pažįstantys Lietuvos ir Latvijos diplomatai Petras Vaitiekūnas ir Gintas Jegermanis. Pirmasis tokio pobūdžio dokumentas – „Pranešimas apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas“ – buvo parengtas diplomatų Nerio Germano ir Alberto Sarkanio 2012 metais.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.11.06; 05:55
Trumposios naujienos

Edgaras Rinkevičius. EPA – ELTA nuotr.

Latvija nemato galimybės pripažinti Sviatlaną Cichanouskają prezidento rinkimų Baltarusijoje nugalėtoja. Tai trečiadienį Latvijos televizijai pareiškė šios Baltijos šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, komentuodamas nuotoliniu būdu organizuojamą Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį.
 
„Mes nežinome realių rugpjūčio 9 d. rinkimų rezultatų, kadangi jie buvo masiškai klastojami. Gauta pranešimų, kad po jų buvo deginami dokumentai, ir niekas negali pasakyti, kaip iš tikrųjų pasiskirstė balsai, – sakė Latvijos URM vadovas. – Todėl šiuo metu nėra galimybės pripažinti antrąjį kandidatą rinkimų nugalėtoju. Nė vienoje demokratinėje šalyje nė viena rinkimų komisija ar teismas jų nepatvirtintų“.
 
Anot E. Rinkevičiaus, sprendimas dėl pakartotinių Baltarusijos prezidento rinkimų gali būti priimtas tik pačioje šalyje, bet šiuo atveju balsavimą turėtų stebėti tarptautiniai stebėtojai. Ministro nuomone, greitai sureguliuoti situacijos Baltarusijoje neįmanoma, tuo labiau, kad niekas iš šalies nieko negali padaryti, tik pati Baltarusijos visuomenė.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 14:00
Gordijo mazgas

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius pripažįsta, kad Lietuvos ir Latvijos kompromisas dėl elektros nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės (AE) dar nėra rastas. Vis dėlto, pažymi L. Linkevičius, elektros energijos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektas bus baigtas iki 2025 metų, kaip ir planuota.
 
„Mes esame užsibrėžę tikslą ir tikrai jį pasieksime – desinchronizuoti su Rusija ir sinchronizuoti su Vakarų Europa elektros tinklus iki 2025 metų. Šitas principinis klausimas dėl priklausomybės nuo elektros tiekimo iš Rytų yra taip pat labai svarbus šio proceso komponentas. Čia turime rasti bendras pozicijas, kurių šiuo metu, deja, kol kas nėra. Apie tai nuolat kalbamės. (…) Belieka toliau derėtis ir kalbėtis“, – pirmadienį po Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Linkevičius.
 
Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministras E. Rinkevičius pažymėjo, kad Astravo AE elektros energijos pirkimo klausimu su Lietuva yra nuolat diskutuojama.
 
„Tai nėra lengva diskusija. Latvija neturi tiesioginės elektros linijos su Baltarusija. (…) Mes suprantame savo draugų – Lietuvos – susirūpinimą dėl saugumo ir aptarėme ne kartą šį klausimą su Baltarusija. (…) Manau, kad visi suprantame, jog norime turėti saugią energiją. Norime, kad situacija prie mūsų sienų būtų kaip įmanoma saugesnė. Suprantame ir tai, kad užsienio ekspertai vertina situaciją. Mes turime diskusiją, tai sunkus klausimas su skirtingomis nuomonėmis. Tikiu, kad mums reikia judėti tolyn su tuo, kas yra pasiekta energetikos ministrų sunkiomis diskusijomis“, – teigė E. Rinkevičius, pažymėjęs, kad, jo teigimu, „kuo greičiau tapsime dalimi Vakarų elektros tinklo, tuo bus geriau“.
 
Pasak jo, dabar reikia rasti išeitis artimiausiems 5 metams iki sinchronizacijos su Vakarais projekto baigimo.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 14:30
Gordijo mazgas

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Šiuo metu Latvija neturi klausimų, kuriuos būtų būtina aptarti su Rusijos prezidentui Vladimiru Putinu, komentuodamas Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid susitikimą su V. Putinu, teigia Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

„Jei tokiam vizitui yra turinys ir yra dalykai, kuriuos galima aptarti, aš būtinai patarčiau valstybės vadovui tai apsvarstyti. Bet, žinote, mes kiek skiriamės nuo Estijos ir Lietuvos. Pas mus pačiu kritiškiausiu dvišalių santykių laikotarpiu vyko tarpvyriausybinės komisijos posėdžiai. Daugelis praktinių klausimų jau išspręsta ministrų lygmeniu“, – kalbėjo E. Rinkevičius.

Latvijos užsienio reikalų ministras savo komentarus nacionaliniam transliuotojui LTV išsakė paklaustas, ar rekomenduotų Latvijos prezidentui susitikti su V. Putinu, kaip tai padarė Estijos vadovė, praneša ERR.

„Manau, kad šiai dienai nėra tokių klausimų, kuriuos būtina spręsti prezidentiniu lygiu. Visgi, jei mes matysime, kad yra klausimai, kuriuos reikia aptarti, esu įsitikinęs, kad apie reikės kalbėti. Manau, kad į šį klausimą reikia žiūrėti Nacionalinės saugumo tarybos formate, kad sprendimai būtų priimti vienbalsiai visų valdžios lygių, kad tai nevirstų kažkokia solo partija“, – sakė E. Rinkevičius.

Estijos prezidentė K. Kaljulaid su V. Putinu Maskvoje susitiko balandžio 18 d. Tądien K. Kaljulaid taip pat atidarė renovuotą Estijos ambasadą Maskvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.27; 09:19
Trumposios naujienos

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sėkmingu pavadino JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą su trijų Baltijos šalių vadovais.

„Viršūnių susitikimas ir deklaracija, paskelbta jo pabaigoje, iš esmės visiškai atitinka tai, ko mes tikėjomės ir ko mes siekėme“, – sakė ministras dienraščiui „Latvijas Avize“ apie keturių prezidentų susitikimą Vašingtone balandžio 3-iąją.

„Pokalbis buvo labai dinamiškas ir gyvas, – kalbėjo E. Rinkevičius. – Tai Baltijos šalių vadovams neabejotinai buvo galimybė su JAV prezidentu pakalbėti daugeliu įvairių temų – apie saugumą, energetiką, ekonomiką, NATO, santykius su Europa“. Viršūnių susitikimas esą turėjo ir simbolinę reikšmę, nes buvo skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos 100 metų jubiliejui.

Viršūnių susitikimo deklaracijoje JAV užtikrina trims su Rusija besiribojančioms Baltijos valstybėms savo solidarumą, NATO ištikimybę ir karinę paramą.

„Baltijos valstybės gali pasitikėti, kad Jungtinės Valstijos liks stiprus, svarbus ir ištikimas draugas bei sąjungininkas“, – po susitikimo pabrėžė D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.07; 00:10