Egilas Levitas, Latvijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ryga, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Buvęs Latvijos prezidentas Egilas Levitas paskirtas šalies specialiuoju atstovu tarptautinės teisės ir valstybių atsakomybės klausimams. Tai pranešė oficialus leidinys „Latvijas Vēstnesis“.
E. Levitas paskirtas naujojo Latvijos prezidento Edgaro Rinkevičiaus potvarkiu. Jis eis savo pareigas per visą E. Rinkevičiaus kadenciją.
E. Levitas vadovavo Latvijos valstybei 2019-2023 metais. Šių metų gegužę jis nusprendė nesiekti antros kadencijos prezidento poste. Gegužės pabaigoje naujuoju Latvijos prezidentu buvo išrinktas E. Rinkevičius, kuris 11 metų buvo šalies užsienio reikalų ministras.
Edgaras Rinkevičius. Latvijos užsienio reikalų ministras, tapęs Latvijos prezidentu. EPA – ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį telefonu pasveikino naujai išrinktą Latvijos Prezidentą Edgars Rinkēvičs, rašoma Prezidentūros pranešime.
Pokalbyje prezidentas akcentavo Lietuvos ir Latvijos bendras vertybes, šalis siejančią draugystę.
„Lietuva ir Latvija yra artimos bendražygės – kartu dalijamės bendra istorija ir patirtimi, tampriais kultūriniais ryšiais ir šilta žmonių draugyste. Džiaugiuosi mus jungiančiomis bendromis vertybėmis, pagarba demokratijai ir taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai, tvirtu bendradarbiavimu Europos Sąjungoje bei Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje“, – sakė Lietuvos vadovas.
Šalies vadovas pabrėžė vertinantis Lietuvos ir Latvijos sutampantį požiūrį į regiono saugumą ir gynybą ir išreiškė lūkestį, kad liepos mėnesį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje galėsime pasiekti reikšmingų sprendimų stiprinant Baltijos jūros regiono oro ir priešraketinę gynybą, didinant atgrasymo pajėgumus ir pasiunčiant tvirtą žinią dėl Ukrainos ir NATO bendradarbiavimo ir jos priklausymo euroatlantinei saugumo architektūrai.
Šalies vadovas naujai išrinktam Latvijos Prezidentui palinkėjo stiprybės, ryžto ir visokeriopos sėkmės einant naujas pareigas ir dirbant dėl savo šalies ir jos žmonių gerovės.
ELTA primena, kad trečiajame Latvijos prezidento rinkimų rate pergalę iškovojo „Naujosios vienybės“ partijos kandidatas, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Už jį balsavo 52 Saeimos deputatai, pranešė portalas „lsm.lv“.
Pretendentas į Latvijos prezidentus turi surinkti parlamente mažiausiai 51 balsą, kad būtų išrinktas į aukščiausią postą valstybėje.
Planuojama, kad E. Rinkevičius pradės eiti pareigas pirmoje liepos mėnesio pusėje, kai baigsis dabartinio valstybės vadovo Egilo Levito įgaliojimai.
Egilas Levitas, Latvijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ryga, vasario 21 d. (ELTA). Latvijos prezidentas Egilas Levitas yra pasirengęs tapti Ukrainos advokatu steigiant Specialųjį tribunolą, kuris turės nubausti Rusijos politinį elitą už karą prieš Ukrainą.
Tai antradienį po susitikimo su Latvijos prezidentu Rygoje pareiškė Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotoja Jelena Kondratiuk, praneša „Interfax-Ukraina“.
Parlamentarė padėkojo E. Levitui už jo asmeninę lyderystę šiuo klausimu kaip valstybės vadovui ir patyrusiam teisininkui.
Latvijos prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina nugalės kare prieš agresorę Rusiją ir taps viena stipriausių NATO narių. Jis patikino, kad skiria nuolatinį dėmesį paramos Ukrainai ir jos artėjimo prie pergalės klausimui, kelia jį visuose susitikimuose ir tarptautiniuose renginiuose.
J. Kondratiuk lankosi Latvijos sostinėje Rygoje, kur šiuo metu vyksta Ukrainos dienos.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas. EPA – ELTA nuotr.
Ryga, lapkričio 29 d. (ELTA). Latvijos prezidentas Egilas Levitas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienų yra spaudimas šiai šaliai.
„Mes manome, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų yra spaudimas Ukrainai, – sakė jis per bendrą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu spaudos konferenciją. – NATO yra solidari su Ukraina ir smerkia tokį spaudimą šiai šaliai“.
Anot prezidento, Rygoje įvyksiantis Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas byloja, kad „Latvija – tai NATO, kad NATO yra su mumis, ypač susiklosčius šiai specifinei tarptautinei situacijai“.
E. Levitas ir J. Stoltenbergas svarstė saugumo padėtį Baltijos jūros regione ir Ukrainoje, aptarė Baltarusijos problemą.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Latvijos prezidentą Egilą Levitą ir visus šalies žmones 103-iųjų Latvijos nepriklausomybės metinių proga.
Prezidento sveikinime akcentuojama Lietuvos ir Latvijos vienybė, turinti tvirtas istorines šaknis.
„Glaudus mūsų dialogas, draugiški žmogiškieji ryšiai ir tarpusavio supratimas mums visada padėjo siekti bendrų tikslų Europos Sąjungoje, NATO ir tarptautinėse organizacijose. Tik veikdami išvien galime įveikti sudėtingus iššūkius, tokius kaip grėsmės regiono saugumui ir demokratinių vertybių išlaikymas“, – rašoma prezidento sveikinime.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė padėtis diktuoja ypatingą dėmesį skirti saugumo klausimams, kurie pastaraisiais metais atsidūrė bendros Baltijos šalių darbotvarkės viršuje. Egilas Levitas, Latvijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
„Labai vertinu, kad ir šiandien susiduriant su naujais sudėtingais iššūkiais, tokiais kaip nedemokratinio Baltarusijos režimo sukelta migracijos krizė, Latvija ir Lietuva yra patikimos partnerės ES ir NATO sąjungininkės“, – rašoma sveikinime.
Prezidentas teigė tikįs, kad Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas bus ir toliau visapusiškai stiprinamas, bus plėtojami ekonominiai ir kultūriniai ryšiai.
Šalies vadovas Latvijos žmonėms linkėjo visokeriopos sėkmės ir sveikatos, o Latvijai – ilgų klestėjimo metų.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV Prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.
„Susitikimas buvo išties reikšmingas Baltijos šalims. JAV supranta Baltijos šalims kylančias grėsmes, yra puikiai susipažinusios su agresyvėjančia Rusijos laikysena ir siekiu integruoti Baltarusiją į Rusijos karines struktūras. Išgirdome patikinimą, kad JAV mato mūsų regioną kaip strateginės svarbos Aljansui, kuriame būtina siekti atgrasymo ir gynybos stiprinimo. Esu tikras, kad Prezidentas J. Bidenas būsimame susitikime su Rusijos vadovu V. Putinu perduos aiškią žinutę apie NATO vienybę ir susitelkimą, atsakant į agresyvius ir nedraugiškus Rusijos veiksmus“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas JAV lyderiui J. Bidenui pabrėžė gyvybiškai reikšmingą JAV karinio buvimo Baltijos šalyse svarbą. Pasak Lietuvos vadovo, JAV dalyvavimas, stiprinant regiono saugumą ir gynybą, yra svariausias Rusijos atgrasymo veiksnys, todėl Baltijos šalys siekia ir sieks dar didesnio JAV įsitraukimo į saugumo ir stabilumo regione užtikrinimą.
„Siekiame, kad JAV pajėgos Lietuvoje ir Baltijos šalyse didėtų, tai būtų geriausia ir reikšmingiausia dėmesio mūsų regiono saugumui išraiška“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidentas patvirtino JAV vadovui Lietuvos įsipareigojimą skirti ne mažiau 2 proc. BVP gynybai ir siekį šį finansavimą padidinti iki 2,5 proc. iki 2030 metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė
Lietuvos ir Latvijos prezidentai sutarė toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda vaizdo skambučiu penktadienį kalbėjosi su Latvijos vadovu Egilu Levitu. Pokalbis vyko paminint simbolinę datą – sukanka 100 metų, kai įsteigti Lietuvos ir Latvijos de jure tarpvalstybiniai santykiai.
„Abiejų mūsų šalių laisvė ir nepriklausomybė turėjo milžinišką kainą, todėl kiekvienu savo veiksmu turime pagrįsti, kad išmokome istorijos pamokas. Savo laisvę turime saugoti ir puoselėti. Taip pat turime remti tuos, kurie siekia laisvės, gina demokratines vertybes, savo suverenitetą, teritorinį vientisumą, žmogaus teises ir laisves”, – teigė Lietuvos vadovas.
Prezidentai sutarė ir toliau stiprinti bendradarbiavimą politikos, gynybos ir saugumo, ekonomikos, klimato kaitos, kultūros, švietimo ir mokslo srityse.
„Remiu naujas iniciatyvas, skirtas ryšiams tarp mūsų piliečių ir valstybės institucijų stiprinti. Turime kartu spręsti mūsų valstybėms, regionui, Europai ir pasauliui svarbius klausimus”, – sakė šalies vadovas.
Pokalbyje aptartos Lietuvos ir Latvijos pastangos kovoti su pandemijos plitimu, jos ekonominiais ir socialiniais padariniais. Prezidentai aptarė vakcinavimo pažangą valstybėse ir viruso mutacijų plitimo užkardymą. Sutarta ir toliau stiprinti valstybių institucijų bendradarbiavimą keičiantis informacija apie pandemijos suvaldymo planus.
Prezidentai pasisakė už ES paramos mechanizmo, užtikrinančio tiek sklandų vakcinavimo procesą ES valstybėse narėse, tiek galimybę ES kaimynystės valstybėms įsigyti saugios vakcinos, tinkamą panaudojimą.
Lietuvos ir Latvijos vadovai aptarė situaciją Baltarusijoje, besitęsiant valdžios jėgos naudojimui prieš demokratinių pokyčių siekiančią visuomenę.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Šalių vadovai sutarė ir toliau remti Baltarusijos pilietinės visuomenės kovą už demokratines permainas, palaikyti pastangas dar šiais metais surengti laisvus Baltarusijos prezidento rinkimus, regioniniu lygmeniu parengti papildomas sankcijas už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus atsakingiems pareigūnams.
Šalių vadovai aptarė Astravo atominės elektrinės saugumo bei elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios atominės elektrinės, užkardymo Baltijos šalių rinkoje klausimus. Prezidentai pabrėžė bendro Baltijos šalių politinio sutarimo svarbą ir poreikį glaudesniam institucijų bendradarbiavimui, ieškant efektyviausių elektros patekimo į Baltijos šalių rinką užkardymo priemonių, taip pat galimybių paspartinti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projekto įgyvendinimą.
G, Nausėda ir E. Levitas sutarė toliau aukščiausiu ES lygiu siekti sankcijų įvedimo asmenims, atsakingiems už Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno suėmimą ir įkalinimą.
Prezidentai taip pat sutarė stiprinti pastangas, atremiant Rusijos skleidžiamus naratyvus bandant klastoti istoriją.
G. Nausėda pakvietė Latvijos prezidentą atvykti į šiais metais Vilniuje rengiamą Baltijos šalių vadovų susitikimą.
Egilas Levitas, Latvijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Latvijos vyriausybė kol kas nemato priežasčių visiškai atsisakyti elektros energijos iš Baltarusijos atominės elektrinės Astrave pirkimo. Tai penktadienį pareiškė šalies prezidentas Egilas Levitas.
„Latvijos poziciją suformulavo vyriausybė, kuri mano, kad tam tikromis aplinkybėmis mes kol kas neturime priežasčių visiškai, šimtu procentų, atsisakyti Astrave pagamintos elektros pirkimo. Aš turiu pasakyti, kad mano asmeninė pozicija šiek tiek skiriasi nuo vyriausybės pozicijos“, – teigė prezidentas interviu Latvijos televizijai.
Anot jo, Europos Komisija jau parengė vieną pasiūlymą šiuo klausimu, kuriam Latvijos ir Estijos vyriausybės pritarė. „Dabar EK tikriausiai tobulina šį pasiūlymą. Jis atspindės Baltijos šalių poziciją dėl elektros energijos iš Baltarusijos AE pirkimo“, – pareiškė E. Levitas.
Paklaustas, ar ne keista, kad Baltijos šalys pačios negali susitarti šiuo klausimu, Latvijos prezidentas atsakė, kad „čia reikia mokėti bendradarbiauti“, ir tarpininkas, kurio vaidmens dabar ėmėsi EK, kartais gali būti naudingas.
Lietuvai kelia nerimą Astravo AE statyba tik už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Ji kritikuoja projektą, kuris, pasak šalies atstovų, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.
Egilas Levitas, Latvijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ketvirtadienį prezidento Gitano Nausėdos kvietimu darbo vizito į Lietuvą atvyksta Latvijos prezidentas Egilas Levitas.
Tai atsakomasis Latvijos vadovo vizitas į Lietuvą, praėjus beveik dviem su puse mėnesio po prezidento G. Nausėdos vizito į Rygą. Abu vadovai taip pat buvo susitikę rugpjūčio 23 d. Lietuvos ir Latvijos pasienyje minint Baltijos kelio 30-ąsias metines.
Susitikime numatyta aptarti dvišalių santykių aktualijas, tarp jų prezidento pasiūlytus trišalius Baltijos šalių vadovų susitikimus, baltų tautų paveldo išsaugojimo klausimus. Daug dėmesio bus skiriama regioniniam Baltijos šalių saugumui ir pasirengimui būsimajam NATO vadovų susitikimui.
Prezidentai aptars ir infrastruktūros projektus: elektros tinklų sinchronizacijos, „Rail Balticos“ įgyvendinimo eigą. Valstybių vadovai taip pat kalbės energetikos nepriklausomumo, bendro atsako dėl netoli Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės bei transatlantinio bendradarbiavimo energetikos saugumo srityje stiprinimo temomis.
Dvišaliu formatu bus aptartos pozicijos dėl svarbiausių Europos Sąjungos darbotvarkės klausimų – naujos finansinės perspektyvos, Rytų partnerystės, „Brexito“ pasekmių ir mobilumo paketo.
Vizito Vilniuje metu Latvijos prezidentas pagerbs žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą, padėdamas vainiką prie Laisvės gynėjų paminklo Antakalnio kapinėse.
